Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. B., T. S. ir asmens, kurio turtas konfiskuotas, K. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. S. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (5 veikos), ir nuteista:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš K. T. buto) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš T. B. namo) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš A. S. U. namo) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš M. C. namo) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš G. E. A. namo) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir T. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta ir subendrinta 4 (keturių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir T. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas T. S. sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 28 d.

R. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (5 veikos), ir nuteista:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir R. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas R. B. sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 28 d.

T. S. ir R. B. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu išspręstas civilinių ieškinių klausimas:

Nukentėjusios T. B. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. S. ir R. B. solidariai priteista 500 eurų (penki šimtai eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusios M. C. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš T. S. ir R. B. solidariai priteista 2940 eurų (du tūkstančiai devyni šimtai keturiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktinius įrodymus, saugomus UAB „Aleksoto prekyba“, nuspręsta sunaikinti:

1. Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolais paimtus nukentėjusios K. T., įtariamųjų R. B., T. S. seilių (DNR) pavyzdžius (voke), po tyrimo likusius objektus (tabletės likučiai);

2. 2019 m. vasario 22 d. įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus avalynės pėdsaką (voke, DNR pėdsakas (voke), delno pėdsakas (voke);

3. Po atlikto trasologinio (avalynės) pėdsakų tyrimo moteriškus ilgaaulius batus (dėžėje);

4. 2019 m. gegužės 6 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamosios T. S. pateiktus moteriškus batus (maiše), sijoną (voke);

5. 2019 m. vasario 28 d. R. B. ir T. S. sulaikymo metu paimtus tris mobiliojo ryšio telefonus „Alcatel“, „Nokia“, „eStar“;

6. 2019 m. vasario 28 d. iš automobilio Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtus daiktus: žurnalą, žemėlapį, keturis sąsiuvinio lapus su rankraštiniais įrašais, sąsiuvinį su rudos spalvos viršeliu, automobilio Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomojo draudimo sutarties liudijimą, 2019 m. sausio 28 d. UAB „R. k. r.“ pinigų priėmimo kvitą (voke);

7. 2019 m. kovo 31 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtą T. S. sąsiuvinį (įmautėje su paaiškinamuoju tekstu);

8. 2019 m. kovo 31 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtą UAB „E.“ kvitą, paimtą 2019 m. vasario 28 d. asmens kratos metu iš įtariamojo Ž. P. (voke);

9. 2019 m. gegužės 15 d. kratos metu įtariamosios T. S. namuose, (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus: mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel One Touch“ (voke) ir „Tele2 Pildyk“, SIM kortelės, kurios tel. Nr. (duomenys neskelbtini), rėmelį (voke).

Transporto priemonę – automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotą saugojimui į Kauno apskrities VPK aikštelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Turto konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui nuspręsta perduoti voką su automobilio Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentais, kurie saugomi prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą asmens kratos pas T. S. rastiems ir paimtiems 895 eurų, kurie perduoti saugoti į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą, šiuos pinigus perduodant nukentėjusių T. B. ir M. C. civilinių ieškinių dengimui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą asmens kratos pas R. B. rastiems ir paimtiems 142,31 eurų, kurie perduotus saugoti į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą, šiuo pinigus perduodant nukentėjusiųjų T. B. ir M. C. civilinių ieškinių dengimui.

Taip pat, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą 2019 m. gegužės 9 d. kratos pas R. B. metu rastiems ir paimtiems 7550 eurų, kurie perduoti saugoti į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą, dalį jų perduodant nukentėjusių T. B. ir M. C. civilinių ieškinių dengimui, likusią nuo ieškinių padengimo dalį konfiskuojant valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. S. ir R. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos) nuteistos už tai, kad:

1.1. T. S. ir R. B. 2019 m. sausio 3 d., apie 10 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), veikdamos bendrininkų grupe, turėdamos tikslą pagrobti svetimą turtą, apgaule, prisistačiusios socialinėmis darbuotojomis, įsibrovė į K. T. butą ir pagrobė 415 eurų, tokiu būdu bendrais veiksmais nukentėjusiai K. T. padarė 415 eurų turtinę žalą;

1.2. Taip pat, T. S. ir R. B. 2019 m. vasario 19 d., apie 13 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), veikdamos bendrininkų grupe, turėdamos tikslą pagrobti svetimą turtą, apgaule, pasakiusios, kad nukentėjusiai priklauso priemoka prie pensijos, įsibrovė į T. B. gyvenamąjį namą ir pagrobė 500 eurų, tokiu būdu bendrais veiksmais nukentėjusiai T. B. padarė 500 eurų turtinę žalą;

1.3. Be to, jos 2019 m. vasario 21 d., apie 9 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), veikdamos bendrininkų grupe, apgaule, R. B. prisistačius nukentėjusios A. S. U. sūnaus pažįstama, ir įsibrovus į A. S. U. gyvenamą namą, pagrobė 1500 eurų, tokiu būdu bendrais veiksmais nukentėjusiai A. S. U. padarė 1500 eurų turtinę žalą;

1.4. Be to, T. S. ir R. B. 2019 m. vasario 22 d., apie 11 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), veikdamos bendrininkų grupe, pro neužrakintas duris įsibrovė į M. C. gyvenamą namą, kur pagrobė moterišką vestuvinį auksinį žiedą 100 eurų vertės, banko AB „S.” mokėjimo kortelę ir 2940 eurus, šiais bendrais veiksmais nukentėjusiai M. C. padarė bendrą 3040 eurų turtinę žalą;

1.5. Be to, jos 2019 m. vasario 28 d., apie 12 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), veikdamos bendrininkų grupe, turėdamos tikslą pagrobti svetimą turtą, apgaule, R. B. prisistačius „Sodra“ darbuotoja ir įsibrovus į G. E. A. gyvenamą namą, pagrobė 140 eurų, tokiu būdu bendrais veiksmais nukentėjusiai G. E. A. padarė 140 eurų turtinę žalą.

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, atnaujinus įrodymų tyrimą, siekiant išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir pašalinti prieštaravimus tarp proceso dalyvių parodymų, buvo nutarta apklausti liudytoją L. B., taip pat, peržiūrėti byloje esančius vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota 2019 m. gegužės 9 d. atlikta krata.

Motyvuojamoji dalis

10. Nuteistųjų T. S. ir R. B. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pareiškėjo K. B. apeliacinis skundas tenkintinas

11. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

12. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste sutikti su nuteistųjų T. S. ir R. B. apeliacinių skundų motyvais, jog baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta šališko teismo, teisinio pagrindo nėra. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys Nr. 2K-340/2008, Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-187/2011). Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis Nr. 2K-243/2009). Nagrinėjamoje byloje, aukštesnysis teismas jokių duomenų, patvirtinančių subjektyviuosius nešališkumo požymius, neįžvelgia, o ir pačios apeliantės jų nenurodo. Tuo tarpu vertinant objektyviuosius nešališkumo aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių teisėjo šališkumu, todėl niekuo nepagrįsta nuteistųjų nuomonė, kad teismas įrodymus vertino subjektyviai, nelaikytina teismo šališkumu. Nors apeliaciniuose skunduose teigiama, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį T. S. ir R. B. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas priėmė šališką nuosprendį, kuriame nuteistųjų kaltę grindė spėjimais ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmė nesant patikimų duomenų, jog nuteistosios dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, tačiau su šiais apeliančių motyvais nesutiktina. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklaustos tiek T. S. ir R. B., tiek kiti liudytojai ir nukentėjusiosios, jų parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, skundžiamame nuosprendyje aprašyti, pateikiant ir byloje surinktų įrodymų vertinimą. Skundžiamame nuosprendyje remiamasi nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste aktualia teismų praktika, T. S. ir R. B. veiksmai analizuojami BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumoje, todėl teigti, jog šiuo konkrečiu atveju teismas rėmėsi tik kaltinančiais įrodymais ir savo nuosprendį grindė spėjimais, bei tokiu būdu konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Tuo tarpu teismo atliktas įrodymų vertinimas, neatitinkantis nuteistųjų norų, negali būti laikomas teismo šališkumu. Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokio pagrindo daryti išvadą dėl nešališkumo principo pažeidimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme subjektyviuoju ar objektyviuoju aspektais, toliau sprendžiamas skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo klausimas dėl T. S. ir R. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

13. Iš nuteistųjų T. S. ir R. B. apeliacinių skundų turinio matyti, kad nuteistosios nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jų kaltės, mano, kad jos nepagrįstai pripažintos kaltomis padariusios joms inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė ir K. T. buto, vagystė iš T. B. namo, vagystė iš A. S. U. namo, vagystė iš M. C. namo). Nors nuteistoji R. B. kaltę dėl vagystės iš G. E. A. namo pilnai pripažįsta, tačiau neigia, kad šią nusikalstamą veiką ji padarė bendrininkų grupėje kartu su T. S.. Netenkinus prašymo išteisinti dėl nuteistosioms inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nuteistosios R. B. ir T. S. prašo sušvelninti joms paskirtas bausmes, teigiant, kad joms paskirtos bausmės yra akivaizdžiai per griežtos. Teisėjų kolegija su šiais nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais sutinka iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus, teisme ištirtus ir patikrintus įrodymus, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, iš naujo įvertinęs kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai T. S. nuteisė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės iš A. S. U. namo. Tuo tarpu kiti nuteistųjų argumentai dėl jų nekaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas atmestini kaip nepagrįsti.

16. Kaip jau minėta, BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta taisyklių ir metodų, kuriais būtų reglamentuotas pats įrodymų vertinimo procesas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas, keliamas šiam loginiam procesui, yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais vadovaudamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėjamų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga ta, kad turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik tada darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistųjų R. B., T. S., tiek kitus byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Nuteistųjų T. S. ir R. B. kaltę padarius minėtas nusikalstamas veikas įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų atliktų veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, daromų vertinant įrodymus, tačiau tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi nuteistosios ar kiti proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai.

18.5. Kartu pažymėtina, kad aplinkybę, jog R. B. ir T. S. lankėsi nusikaltimų padarymo vietose patvirtina ir rašytiniai byloje esantys įrodymai. Tarnybiniame pranešime dėl telefonų numerių analizės nurodyta, kad 2019 m. sausio 3 d., 2019 m. vasario 21 d., 2019 m. vasario 28 d. nusikaltimų, įvykdytų G., P. kaime ir N. kaime, mobilaus ryšio telefonų bazinių stočių veikimo zonose veikė T. S. ir R. B. naudojami mobilaus ryšio telefonai (5 t., b. l. 18-20). Nors T. S. neigia, kad telefonas Nokia priklauso jai, tačiau policijos pareigūnų tarnybiniame pranešimas dėl sukčiavimo ir sulaikytų asmenų nurodyta, kad, sustabdžius asmenis, buvo uždrausta naudotis mobiliaisiais telefonais ir pareikalauta juos pateikti. Minėti asmenys pateikė telefonus ir sakė, kad daugiau telefonų neturi. Tada T. S. buvo įsodinta į tarnybinį automobilį, o vėliau pastebėta, kad ji naudojasi mobiliuoju telefonu (4 t., b. l. 4). Nors iš apžiūros protokole (4 t., b. l. 78-127) užfiksuotų duomenų, gautų trumpųjų žinučių turinio galima teigti, kad minėtu telefonu NOKIA iš tiesų dažniausiai naudojosi ne T. S., o R. B., tačiau šios aplinkybės nepaneigia teismo įsitikinimo, jog abejais telefonais buvo naudojamasi abiejų nuteistųjų, siekiant kontaktuoti nusikalstamų veikų darymo metu. Tuo labiau, kad T. S. laisvai galėjo šiuo telefonu naudotis ir būtent pas ją Nokia telefonas ir buvo rastas sulaikymo metu. Iš jau minėto tarnybinio pranešimo dėl telefonų numerių analizės matyti, kad nusikalstamų veikų darymo metu abu telefonų numeriai ((duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)), kuriuos R. B. nurodė kaip priklausančius tik jai, kontaktavo tarpusavyje, todėl akivaizdu, kad minėtais telefonais naudojosi ne vienas asmuo. Be to, pati T. S. neneigė, kad naudojosi telefonu Estar, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Aptariamame tarnybiniame pranešime taip pat nustatyta, kad šis telefono numeris nusikalstamų veikų darymo metu jungėsi su R. B. telefonu, o taip pat T. S. ir R. B. telefonai jungėsi prie tų pačių mobilaus ryšio telefonų stočių (5 t., b. l. 18-20). Tuo labiau, kad kratos T. S. gyvenamojoje vietoje metu buvo rasta „Tele2 Pildyk ID“ daugkartinio naudojimo sąskaitos papildymo kortelė, Nr. (duomenys neskelbtini), nors šiuo numeriu naudojosi R. B. (6 t., b. l. 38-39). Šios aplinkybės tik sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad minėtais telefonų numeriai buvo naudojamasi abiejų nuteistųjų, siekiant kontaktuoti nusikalstamų veikų padarymo metu.

18.6. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, sulaikius nuteistąsias, asmens kratos metu pas R. B. buvo rastas žiedas (5 t., b. l. 145), kurį nukentėjusį atpažino kaip tą patį žiedą, kuris iš jos buvo pagrobtas vagystės metu (3 t., b. l. 94-96). Kaip nurodo nuteistosios, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliekami jokie specialieji tyrimai, siekiant rasti nukentėjusiosios M. C. pėdsakus ant rasto juvelyrinio dirbinio. Sutinkama su apeliantėmis, kad suradus pirštų atspaudus ar DNR pėdsakus bei nustačius jų priklausomybę nukentėjusiajai, nuteistųjų kaltė padarius nusikalstamą veiką būtų pagrįstesnė. Tačiau šios bylos kontekste pažymėtina, kad R. B. ir T. S. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta pirmiau minėtų ištirtų ir išanalizuotų įrodymų visuma. Ištirtų įrodymų pakanka ir jie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Šie įrodymai neginčijamai leidžia identifikuoti M. C. kaip nukentėjusiąją, iš kurios pavogtas turtas (žiedas) buvo rastas pas nuteistąją R. B.. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunde, nukentėjusioji tiksliai apibūdino pagrobto žiedo požymius ir jį atpažino procesinio veiksmo metu, jokių abejonių dėl minėto žiedo priklausomumo jai nekilo.

20. T. S. ir R. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistos už tai, kad jos 2019 m. vasario 28 d., apie 12 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), veikdamos bendrininkų grupe, turėdamos tikslą pagrobti svetimą turtą, apgaule, R. B. prisistačius „Sodra“ darbuotoja ir įsibrovus į G. E. A. gyvenamą namą, pagrobė 140 eurų, tokiu būdu bendrais veiksmais nukentėjusiai G. E. A. padarė 140 eurų turtinę žalą. Nuteistoji R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad kartu su T. S. Ž. P. vairuojamu automobiliu vyko į Urmo bazę Kaune. Važiuojant į Urmo bazę, jai pritrūko pinigų, todėl sugalvojo ką nors apvogti. Apie savo ketinimus nei T. S., nei Ž. P. nesakė. Kažkuriame kaime pamatė seną namą, todėl išlipo iš automobilio ir nuėjo į jį. Kiti asmenys liko automobilyje. Įėjusi į namą, moteriai prisistatė Sodros darbuotoja, o pamačiusi, kur ji laiko pinigus, juos pavogė. Vėliau visi buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Atitinkamai T. S. savo kaltę taip pat neigia, apeliaciniame skunde nurodydama, kad apie R. B. daromą nusikalstamą veiką ji nieko nežinojo. Šiuos T. S. apeliacinio skundo teiginius teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus.

21. Neigdama savo kaltę dėl vagystės iš G. E. A. namo, T. S. nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti konkretūs nuteistosios veiksmai prieš nukentėjusiąją, tuo labiau, kad pati nukentėjusioji patvirtino, kad į jos namą buvo atėjusi tik viena moteris. Nors apeliantė T. S. savo kaltę visiškai neigia, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma aukštesniajam teismui neleidžia abejoti nuteistosios kaltės įrodytumu. Duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis vien prielaidomis ar prezumpcijomis, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas dėl nuteistojo kaltės buvo suformuotas vertinant įrodymus, ištiriant visus byloje esančius duomenis, t. y. juos palyginant ir argumentuojant savo sprendimą.

22. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

23. Atmetant nuteistosios T. S. apeliacinį skundą, svarbu paminėti ir tai, kad T. S. inkriminuoti nusikaltimai buvo įvykdyti jai bendrininkaujant su R. B., todėl vien tai, kad T. S. teigimu, ji nukentėjusiosios name nebuvo ir jokių vagystės veiksmų neatliko, jos baudžiamosios atsakomybės nešalina. Šiame kontekste pažymėtina, kad R. B. ir T. S. yra pažįstamos, priešingai nei nurodyta apeliaciniuose skunduose, liudytojas Ž. P. patvirtino, kad jis nuteistąsias jau nuo 2018 metų vežiodavo į įvairius Lietuvos miestelius. Visos šios aplinkybės byloje esančių duomenų kontekste leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad T. S. ir R. B. buvo susitariusios vykdyti nusikalstamas veikas, veikė pagal tam tikrą schemą, kuomet į nukentėjusios namus ateidavo viena iš nuteistųjų, prašydavo iškeisti pinigų, taip sužinodama pinigų buvimo vietą, tuomet apie tai pranešdavo kitai nuteistajai, kuri sutrikdydavo nukentėjusios dėmesį, o viena iš nuteistųjų tuo metų pagrobdavo pinigus. Tai, kad atitinkamais epizodais įvykdyti nusikalstamą veiką užtekdavo tik vienos nuteistosios pastangų, nešalina jų bendro susitarimo. Abi nuteistosios žinojo apie viena kitos daromus veiksmus, todėl nesant abejonių, jog nagrinėjamu atveju T. S. atliko veiksmus, kurie užtikrino tinkamą ir sklandų nusikalstamų veikų įgyvendinimą, jos veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip bendravykdytojo. Tuo tarpu teismų praktikoje nurodoma, kad esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016). Tai, kad T. S. pati asmeniškai neatliko veiksmų, kurių pasekoje nukentėjusieji prarado pinigus ir nesilankė nukentėjusiosios namuose, jos atsakomybės dėl šios nusikalstamos veikos nešalina.

24. Kartu pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama parodymus pirmosios instancijos teisme T. S. savo kaltę dėl bendrininkaujant įvykdytos vagystės nukentėjusiųjų atžvilgiu nors ir neigė, tačiau jos parodymus laikyti nuosekliais nėra pagrindo. T, S. 2019 m. kovo 1 d. apklausos metu nurodė, kad Ž. P. ji nepažįsta, 2019 m. vasario 28 d. jį matė pirmą kartą (9 t., b. l. 153-154). Taip pat nurodė, kad įvykio dieną norėjo važiuoti į Kauno mieste esančias Urbo bazes nusipirkti reikmenų kirpyklai. R. B. sakė, kad ji turi atsiimti skolą. Nuvažiavus R. B. nurodytu adresu, ji nuėjo į namo vidų. Grįžusi T. S. padavė pluoštą pinigų (9 t., b. l. 162-163). 2019 m. balandžio 17 d. apklausos metu nurodė, kad kitų nusikalstamų veikų metu ji galimai buvo savo darbo vietoje – grožio salone (9 t., b. l. 168-169). Apklausta teisiamojo posėdžio metu T. S. savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad su R. B. važiavo, nes ji sakė, kad buria. Sutikus R. B. prašė, kad ją pasiimtų mesti kortų ir ji sutiko. Su R. B. buvo išvažiavusi du kartus. Visgi, tokių T. S. parodymų nepatvirtino kiti bylos duomenys. Liudytoja I. G. parodė, kad yra grožio salono savininkė. T. S. buvo suteikta salone kirpėjos darbo vieta, tačiau ji nedirbo. 2019 m. sausio mėnesį T. S. darbo vietoje nematė (3 t., b. l. 167-168). Taip pat, ir liudytojas Ž. P. patvirtino, kad T. S. ir R. B. ne kartą vežė į įvairius Lietuvos miestelius. Nukentėjusioji K. T. taip pat atpažino T. S. kaip moterį, kuri lankėsi pas ją namuose. Be to, specialisto išvadoje konstatuota, kad 2019 m. vasario 22 d. įvykio vietoje rastas avalynės pėdsakas paliktas tos pačios grupės avalynės, kaip ir pateikta tyrimui T. S. avalynė (3 t., b. l. 56-61). Minėtos aplinkybės paneigia nuteistosios T. S. parodymus, jog su R. B. kelis kartus vyko burti. Nors apeliantė nurodo, kad jai nebuvo žinoma, kodėl R. B. 2019 m. vasario 28 d. lankėsi G. E. A. namuose ir iš kur ji gavo pinigų, manė, kad taip jai buvo atiduota skola, tačiau iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad T. S. ne kartą buvo nuteista už analogiškas nusikalstamas veikas. Be to, iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teisme Radviliškio rūmuose šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje T. S. inter alia kaltinama tuo, kad 2019 m. vasario 28 d., apie 9 val. R. B. ir T. S., veikdamos pagal išankstinį susitarimą, iš nukentėjusios namų, esančių (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą. Nors šios aplinkybės tiesiogiai nepatvirtina T. S. kaltės padarius jai inkriminuojamus nusikaltimus, tačiau minėti duomenys tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad T. S. buvo gerai žinoma apie daromas nusikalstamas veikas, jų mechanizmą ir jos su R. B. veikė bendrininkų grupe.

26. Apeliantė T. S. nurodo, kad jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. A. S. U. priklausančio turto vagystės, ji nepadarė, šios nusikalstamos veikos aplinkybės jai nėra žinomos. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus bei atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Todėl ši nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad kaltinamoji T. S. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

27. Skundžiamame nuosprendyje apeliantę kaltinančiais įrodymais pripažinti nukentėjusiosios A. S. U. parodymai, A. S. U. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, asmens parodymo atpažinti protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji atpažino R. B. kaip moterį, kuri buvo jos namuose (2 t., b. l. 153), tarnybinis pranešimas dėl telefonų numerių analizės. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nė vienas iš šių įrodymų nepatvirtina fakto, kad T. S. dalyvavo kartu su R. B. padarant nusikalstamą veiką, t. y. pavogė A. S. U. turtą.

30. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normomis draudžiama esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra neginčytinai ir nustatyta tvarka įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistosios T. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir ji išteisinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl A. S. U. turto vagystės, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

32. Nors apeliantė R. B. savo kaltę dėl A. S. U. turto vagystės taip pat neigia, tačiau byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visuma aukštesniajam teismui neleidžia abejoti nuteistojo kaltės įrodytumu. Duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis vien prielaidomis ar prezumpcijomis, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas dėl nuteistojo kaltės buvo suformuotas vertinant įrodymus, ištiriant visus byloje esančius duomenis, t. y. juos palyginant ir argumentuojant savo sprendimą. Skundžiamas nuosprendis dalyje dėl R. B. nuteisimo yra priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, todėl yra teisėtas. Be to, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, R. B. kaltumo yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Todėl skundžiamas nuosprendis tenkina ir pagrįstumo kriterijų. R. B. apeliacinio skundo teiginiai, jog nuosprendis paremtas vien subjektyviais spėliojimais preziuomuojant nuteistosios kaltę, laikytini formaliais ir deklaratyviais. Visgi, išteisinus T. S. dėl šio epizodo, nuteistajai R. B. iš nuosprendžio pašalinama jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš A. S. U. namo), padarė veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Dėl bausmių paskyrimo nuteistosioms T. S. ir R. B.

34. Bausmė skiriama vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį. Be to, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. S. ir R. B. bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistosioms paskirtos bausmės yra adekvačios jų padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį.

36. Vertinant nuteistosioms paskirtų bausmių rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad visos nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų (neteisėtai įgyti svetimą turtą), taip pat, į tai, kad nusikalstamas veikas nuteistosios darė sistemiškai. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams dėl bausmės paskyrimo, taip pat atsižvelgia į tai, kad nusikalstamos veikos buvo nukreiptos į senyvo amžiaus žmones, nukentėjusiosioms buvo padaryta reali žala, abiejų nuteistųjų veiksmai buvo itin svarbūs atliekant nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į nuteistųjų asmenybę charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus, į tai, kad nenustatyta jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarytos bendrininkų grupėje. Nors apeliacinės instancijos teismui išteisinus T. S. dėl nusikalstamos veikos A. S. U. atžvilgiu, kartu panaikintina R. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė šiame epizode, tačiau R. B. paskirta bausmė yra mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl dar labiau švelninti jai R. B. paskirtą bausmę nėra pagrindo.

37. Nors nuteistoji R. B. nurodo, kad ji viena iki sulaikymo augina neįgalų sūnų ir ilgas laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turės neigiamą įtakos jos šeimyniniams santykiams, tačiau apygardos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nuteistosios šeiminė padėtis negali būti pagrindu nuteistajai skirti švelnesnę bausmę. Būtinybė rūpintis neįgaliu sūnumi nesutrukdė jai daryti nusikalstamas veikas, žinodama gresiančią baudžiamąją atsakomybę, nuteistoji prisiėmė negatyvių padarinių riziką.

38. Tuo labiau, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad šis teistumas abiem nuteistosioms nėra pirmasis. Nuteistoji T. S. už įvairias nusikalstamas veikas, tame tarpe ir analogiškus nusikaltimus, praeityje teista 17 kartų, naujas nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu. Nors nuteistoji R. B. Lietuvos Respublikoje teista du kartus, paskirtas baudas yra sumokėjusi, tačiau iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ji tris kartus buvo teista ir Latvijos Respublikoje, jai buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurią nuteistoji atliko. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad tiek T. S., tiek R. B. yra linkusios pažeidinėti įstatymus, nusikalstamas veikas daro sistemingai, legalaus pragyvenimo šaltinio nuteistosios neturi, todėl tikėtina, kad nusikalstamų veikų darymas buvo tapęs jų pajamų šaltiniu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šiuo metu nuteistųjų atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo. Nors ankstesniais teismo nuosprendžiais tiek R. B., tiek T. S. buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat, T. S. atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jos ir toliau pažeidinėja įstatymus ir savo elgesio teigiama linkme nekoregavo. Šios aplinkybė rodo, kad T. S. ir R. B. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

39. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant T. S. ir R. B. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir nuteistosioms T. S. ir R. B. pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios pagal BK 178 straipsnio 2 dalį yra artimos straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Teigti, kad toks apylinkės teismo procesinis sprendimas yra nepagrįstas, prieštarauja bausmių skyrimo taisyklėms ar priimtas nepakankamai įvertinus nuteistųjų asmenybę, priešingai nei savo skundu teigia T. S. ir R. B., nėra pagrindo. Be to, skirdamas galutinę subendrintą bausmę pirmosios instancijos teismas nuteistosioms taikė palankesnį bausmių bendrinimo būdą – paskirtas bausmes bendrino dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės (3 metų laisvės atėmimo) pridedant dalį (4 mėnesius 15 dienų) švelnesnių bausmių. Pridedama bausmės dalis tik nežymiai viršija galimą minimalią pridedamos bausmės dalį (3 mėnesius).

40. Nors apeliaciniuose skunduose nuteistosios teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai už kiekvieną vėlesnę analogišką veiką skyrė griežtesnes bausmes, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokiu būdu skirtas bausmes apylinkės teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė. Pažymėtina, kad padarytų nusikalstamų veikų skaičius rodo, kad asmuo yra linkęs nusikalstami, todėl už kiekvieną paskesnę veiką skiriama vis griežtesnė bausmė nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas nuteistosioms skyrė per griežtą bausmę. Apygardos teismas daro išvadą, kad T. S. ir R. B. už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra teisingos, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, taigi jų švelninti dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

41. Nuteistoji R. B. apeliaciniame skunde prašo jos atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju R. B. buvo paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl jos atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimas nėra galimas. Atitinkamai BK 75 straipsnio 3 dalis numato dalinį bausmės vykdymo atidėjimo. Minėto įstatymo nuostata nurodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, ir tuomet teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 3 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui atlikus tik bausmės dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei vadovaudamasi teisingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai R. B. gali būti pasiekti atidedant dalį jai paskirtos bausmės vykdymo. Tokiai išvadai padaryti turi reikšmės tai, kad R. B. anksčiau teista tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėje. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajai taikytos tiek švelnesnės bausmės, tiek realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas teigiamos įtakos nepadarė, ji ir toliau daro nusikalstamas veikas. Paskutinį kartą R. B. nuteista 2017 m. vasario 6 d. Latvijoje už vagystę po neteisėto patekimo į privačią valdą, jai paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Naują nusikalstamą veiką ji padarė 2019 m. sausio 3 d. Taip pat, už smulkių svetimo turto pagrobimą R. B. bausta ir administracine tvarka (8 t., b. l. 6-7). Tai rodo, kad nuteistajai iki tol taikytos bausmės, net ir laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė nuo naujų nusikaltimų darymo. Jos elgesys rodo, kad jai būdingas kriminalinis, nevisuomeniškas elgesys. Nurodyti argumentai suponuoja išvadą, kad apeliantė yra linkusi pažeidinėti įstatymus, nepaiso jai paskirtų bausmių ir tai rodo jos pavojingumą visuomenei, todėl taikyti dalinio bausmės vykdymo atidėjimo institutą taip pat nėra jokio pagrindo.

42. Visgi, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajai T. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme netinkamai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies taisyklėmis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šis bausmių bendrinimo pagrindas yra neteisingas, įstatymas pritaikytas netinkamai, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bausmių bendrinimo taisykles. BK 64 straipsnyje numatyta tvarka bausmės bendrinamos tada, kai tarp nuteistojo nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo jis pripažintas kaltu pirmu ir vėlesniu nuosprendžiais, egzistuoja recidyvas, tai yra, kai nuteistasis naują nusikalstamą veiką padaro neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės arba ją įvykdo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tuo tarpu BK 63 straipsnyje numatytos galutinės bausmės skyrimo esant nusikalstamų veikų daugetui (sutapčiai) taisyklės. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamas veikas, už kurias T. S. buvo nuteista skundžiamu nuosprendžiu, ji padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, todėl šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos taikant ne apylinkės teismo pasirinktas BK 63 straipsnyje, bet BK 64 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles. T. S. 2018 m. liepos 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi 2018 m. liepos 30 d. buvo paleista iš pataisos namų lygtinai neatlikus 3 metų 2 mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausmės. Teismas, bendrindamas paskirtas bausmes, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės (4 metų 6 mėnesių) pridėjo dalį (1 metus) neatliktos bausmės dalies, todėl ši bausmės dalis nekeistina ir skiriant T. S. naują subendrintą bausmę.

44. Nuteistoji R. B. ir pareiškėjas K. B. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu taikomu turto konfiskavimu 2019 m. gegužės 9 d. kratos metu rastiems pinigams. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, nusprendė 2019 m. gegužės 9 d. kratos pas R. B. metu rastus ir paimtus 7550 eurų, perduotus saugoti į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą, nuosprendžiui įsiteisėjus, dalį jų perduoti nukentėjusių T. B. ir M. C. civilinių ieškinių dengimui, o likusią nuo ieškinių padengimo dalį konfiskuoti valstybės naudai. Tiek nuteistoji R. B., tiek pareiškėjas K. B. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad šie pinigai priklauso K. B., todėl prašo kratos metu paimtus pinigus grąžinti jų teisėtam savininkui.

45. Baudžiamojoje byloje esantis kratos protokolas (6 t., b. l. 11–15) patvirtina, kad 2019 m. gegužės 9 d. buvo atlikta krata R. B. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, nuosavybės teise priklausančiose K. B.. Kratos metu buvo rasta ir paimta 7550 eurų. Minėti pinigai (3300 eurų) buvo rasti juodos spalvos piniginėje, o kita dalis (4250 eurų) džemperio kišenėje. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas sprendė, kad 2019 m. gegužės 9 d. kratos metu paimti pinigai turi būti perduoti nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dengimui, o likusi nuo ieškinių padengimo dalis – konfiskuoti valstybės naudai.

46. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Taip pat detalizuota, kad šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje nurodyta, jog BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvas konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus suponuoja teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę.

47. Apeliacinius skundus nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl 2019 m. gegužės 9 d. R. B. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu paimtų pinigų, todėl apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu. Darant šią išvadą, pažymėtina, kad R. B. viso proceso metu nurodė, kad jos gyvenamojoje vietoje rasti pinigai priklauso ne jai, o jos buvusiam sutuoktiniui K. B.. Atitinkamai pareiškėjas K. B. taip pat nurodė, kad minėti pinigai priklauso būtent jam, jie buvo naudojami jo ir sūnaus kuriamam verslui. Šias aplinkybes patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas L. B., pažymėdamas, kad paimti pinigai buvo rasti jo megztinyje ir piniginėje. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 13 d. skolininkas K. B. pasirašė sutartinės hipotekos sutartį, kuria užtikrino prievolę – 6000 eurų paskolą (12 t., b. l. 71-77). Kreditorius G. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad 2017 m. lapkričio 13 d. su K. B. buvo sudaryta notarinė paskolos sutartis, pagal kurią jam buvo paskolinta 6000 eurų (12 t., b. l. 7). Kaip teisingai nurodyta apeliaciniuose skunduose, teismas, priimdamas sprendimą konfiskuoti kratos metu rastus pinigus, motyvų dėl turto konfiskavimo nepateikė. Šiuo atveju minėtus pinigus konfiskuoti galima tik tuo atveju, jeigu būtų neginčijamai įrodyta, jog šie pinigai buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tačiau tokių įrodymų, kad kratos metu rasti pinigai atitiktų BK 72 straipsnyje įtvirtinus konfiskuotino turto požymius, byloje nėra. Nagrinėjamu atveju tik galima numanyti ar spėlioti, kad minėti pinigai galimai buvo nusikalstamos veikos rezultatas, tačiau, pažymėtina, kad nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis arba spėjimais. Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta, jog minėti pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad turtas priklauso R. B., todėl kratos metu rasti pinigai neatitinka konfiskuotino turto požymių pagal BK 72 straipsnio nuostatas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad minėta pinigų suma, t. y. 7550 eurų, grąžintini jų teisėtam įgijėjui K. B. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

48. Ikiteisminio tyrimo metu asmens kratos metu pas R. B. buvo rasti 142,31 eurai, taip pat, pas T. S. 895 eurai. Minėtoms piniginėms lėšoms, siekianti užtikrinti civilinį ieškinį, buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (5 t., b. l. 181, 182). Nuteistoji R. B. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą asmens kratos metu pas T. S. rastiems ir paimtiems 895 eurų, juos perduodant nukentėjusiųjų T. B. ir M. C. civilinių ieškinių dengimui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad šis apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. BPK 109 straipsnyje nurodoma, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Nagrinėjamu atveju M. C. ir T. B. pareiškė civilinius ieškinius, kurie skundžiamu nuosprendžiu buvo patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad dėl inkriminuojamų veikų T. S. ir R. B. kaltė yra įrodyta, todėl teismas pagrįstai iš jų solidariai priteisė žalą nukentėjusiesiems. Pažymėtina, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas T. S. taikomas būtent civilinių ieškinių vykdymui užtikrinti, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad asmens kratos metu rasti pinigai turi būti perduoti nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dengimui.

49. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

50. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas sprendė, kad daiktiniai įrodymai, saugomi UAB „Aleksoto prekyba“, nuosprendžiui įsiteisėjus, tame tarpe ir moteriški ilgaauliai batai, T. S. pateikti moteriški batai ir sijonas, mobiliojo ryšio telefonai „Alcatel“, „Nokia“, „eStar“ ir „Alcatel One Touch“, turi būti sunaikinti.

51. Nuteistoji R. B. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu paimti ilgaauliai batai priklauso jai. Sutinka, kad batai būtų jai grąžinti. Ikiteisminio tyrimo metu paimtą telefoną jai grąžino. Nuteistoji T. S. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad batus ir sijoną paėmė jai būnant tardymo izoliatoriuje, pageidauja, kad jai jie būtų grąžinti. Sulaikymo metu turėjo vieną telefoną, pageidauja, kad jis būtų grąžintas. Kratos metu paimtas telefonas priklauso šeimai, pageidauja, kad jis būtų grąžintas jos sūnui P. S..

52. BPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytą turtą konfiskuoti, daiktus, kurių apyvarta uždrausta, perduoti valstybės institucijoms arba sunaikinti,<...>, daiktus, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinti arba atiduoti suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo, o kitus daiktus grąžinti teisėtiems savininkams, o jeigu jie nenustatyti, - pereina valstybės nuosavybėn. Šiuo atveju T. S. ir R. B. drabužiai bei avalynė, taip pat, mobilieji telefonai neatitinka konfiskuotino turto požymių, jų apyvarta nėra uždrausta, jie vis dar gali būti sunaudoti, be to, ir pačios nuteistosios teismo posėdžio metu išreiškė pageidavimą, kad šie daiktai būtų joms grąžinti, o ne sunaikinti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad minėti daiktai grąžinti jų teisėtiems įgijėjams (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 27 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl T. S. pripažinimo kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš A. S. U. namo), ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: T. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. S. U. namo) išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš K. T. buto), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš T. B. namo), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš M. C. namo), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš G. E. A. namo) subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir T. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams (ketveriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 (ketverių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį – 1 (vienerius) metus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir T. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

R. B. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti jai pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės ir A. S. U. namo), padarė veikdama bendrininkų grupe.

2019 m. gegužės 9 d. R. B. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rastus ir paimtus pinigus – 7550 eurų, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, grąžinti K. B..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Po atlikto trasologinio (avalynės) pėdsakų tyrimo moteriškus ilgaaulius batus grąžinti R. B., perduodant juos pataisos namų administracijai.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu T. S. pateiktus moteriškus batus ir sijoną grąžinti T. S., perduodant juo pataisos namų administracijai.

R. B. ir T. S. sulaikymo metu paimtus mobiliojo ryšio telefonus „Alcatel“ ir „Nokia“ – grąžinti R. B., o telefoną „eStar“ – grąžinti T. S., minėtus daiktus perduodant pataisos namų administracijai.

Kratos metu įtariamosios T. S. namuose rastą ir paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Alcatel One Touch“ grąžinti T. S. nurodytam asmeniui – P. S..

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.