Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. L. skundą atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl (duomenys neskelbtini) pirmininko 2020 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. P-1220 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) L. L.“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 26 d. jai įteiktas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) L. L. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2020 m. lapkričio 26 d. pranešimas Nr. TSDR-1296 „Apie galimus tarnybinius nusižengimus“, kuriuo ji informuota apie pradėtą tyrimą dėl galimų tarnybinių nusižengimų. Pranešime teigiama, kad pareiškėja įtariama tuo, jog, būdama valstybės tarnautoja (eidama (duomenys neskelbtini) pareigas), nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2020 m. spalio 2 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, prie kurios prieiga jai suteikta tarnybinėms pareigoms vykdyti, pagalba asmeniniais tikslais 11 kartų jungėsi prie baudžiamosios bylos, teisminio proceso Nr. 1-01-1-52426-2019-4 (bylos Nr. (duomenys neskelbtini) – 1-1345-961/2020, bylos Nr. Vilniaus regiono apylinkės teisme – 1-1263-517/2020). Tokiais savo veiksmais pareiškėja įtariama piktnaudžiavusi tarnyba, dėl to buvo sumažintas pasitikėjimas teismo darbu, sumenkintas teismo autoritetas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas. Nustatytas terminas iki 2020 m. gruodžio 4 d. pateikti paaiškinimą dėl jame nurodytų galimų tarnybinių nusižengimų.

Pareiškėja 2020 m. lapkričio 26 d. pateikė paaiškinimą, nurodydama, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisme užvesta baudžiamoji byla Nr. 1-1263-517/2020, kurioje A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje (3 epizodai), t. y. smurtavęs prieš jų bendrus mažamečius vaikus. Atitinkamai, pareiškėja pripažinta mažamečių nukentėjusių vaikų atstove pagal įstatymą. Pareiškėja paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu prokurorė inicijavo nukentėjusių nepilnamečių vaikų apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją (duomenys neskelbtini), o byla buvo priskirta teisėjui, su kuriuo pareiškėja dirbo kaip (duomenys neskelbtini). Tai sužinojusi, informavo teisėją, kuris nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Vėliau vaikų apklausa buvo priskirta kitam teisėjui (duomenys neskelbtini), kuris nenusišalino ir vaikus apklausė. Nurodė, kad prokurorė žinojo aplinkybę, jog pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini), tačiau vis tiek perdavė bylą šiam teismui. Siekdama užkirsti kelią proceso vilkinimui, šališkumui, pareiškėja prisijungė prie LITEKO, norėdama sužinoti, kuriam teisėjui byla atiteks, ir informuoti, kad ji yra atstovė pagal įstatymą, todėl reikėtų tinkamai išspręsti šį klausimą. Paaiškinime teigė, kad po to, kai teisėja jau buvo informuota, pareiškėjos prisijungimo tikslas buvo sužinoti, į kurį teismą bei miestą byla perduota, todėl ji peržiūrėjo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį dėl teismingumo. Nurodė, kad jos peržiūrėjimo tikslas buvo sužinoti datas, laiką ir bylos numerį, kadangi norėjo iš anksto informuoti teismo personalo skyrių, kuriomis dienomis nebus darbe ir dėl kokių priežasčių. Be to, pareiškėja pažymėjo, kad visi šie duomenys nėra slapti ir neatskleidžia jokios informacijos apie kitus asmenis. Paaiškinime nurodė, kad informacijos ar asmens duomenų neviešino, registrų netikrino ir savais tikslais nepanaudojo. Patvirtino, kad ji – Baudžiamosios bylos dalyvė, dalyvauja kaip nukentėjusių mažamečių vaikų atstovė pagal įstatymą, o pats teismo procesas dar tik pasirengimo stadijoje. Nurodė, kad jokių duomenų apie kitus asmenis, taip pat duomenų, nesusijusių su ja, netikrino. Patvirtino, kad nežinojo, jog darbuotojai negali LITEKO sistemoje pažiūrėti bylos, kurioje yra įtraukti kaip proceso dalyviai, eigos.

Dėl pareiškėjos tarnybinio nusižengimo atliktas tyrimas bei 2020 m. gruodžio 15 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TSDR-1359 „Dėl L. L. tarnybinių nusižengimų“.

Išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 17 d. gautas A. B. prašymas Nr. RP-1116 įvertinti L. L. veiksmus, kuriame jis nurodė, jog jo buvusi sutuoktinė Baudžiamojoje byloje pripažinta nukentėjusiąja. Prašyme nurodoma, kad L. L. teisme dirba (duomenys neskelbtini), todėl ji dėl užimamų pareigų tarnybinių funkcijų vykdymui turi galimybę prisijungti prie LITEKO ir joje esančių teismo bylų. A. B. nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pateikti duomenis apie tai, ar L. L. nebuvo prisijungusi prie minėtos bylos LITEKO sistemoje. NTA, 2020 m. spalio 28 d. atsakydama į teismo prašymą, pateikė informaciją, kada ir kokius veiksmus LITEKO sistemoje atliko (duomenys neskelbtini) L. L. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1263-517/2020. Teismas 2020 m. lapkričio 3 d. A. B. informavo, jog pagal NTA duomenis L. L. buvo prisijungusi prie Baudžiamosios bylos šešis kartus. Jo manymu, tokie L. L. veiksmai, kai ji, neturėdama jokio tarnybinio suinteresuotumo, pasinaudodama savo tarnybine padėtimi jungėsi prie Baudžiamosios bylos, yra neteisėti ir pažeidžia A. B. interesus. Dėl šių veiksmų buvo pradėta pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra. NTA 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė duomenis apie tai, kada ir kokius veiksmus LITEKO sistemoje atliko (duomenys neskelbtini) L. L. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1263-517/2020.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjos veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog ji 2020 m. liepos 8 d., 2020 m. rugsėjo 9 d., 2020 m. spalio 2 d., iš viso 11 kartų, prisijungė prie Baudžiamosios bylos, peržiūrėdama skiltis „Byla“, „Procesas“, „Teismo dokumentai“, teismo pirmininkės 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį dėl teismingumo. Komisija konstatavo, kad pareiškėja prie šios Baudžiamosios bylos jungėsi ne tarnybiniais, o asmeniniais tikslais, kadangi minėtoje byloje ji – nukentėjusių mažamečių vaikų atstovė pagal įstatymą. Buvo konstatuota, kad pareiškėja asmeniniais tikslais pasinaudojo jai, kaip teismo valstybės tarnautojai, suteikta prieiga prie LITEKO sistemos, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, tuo diskredituodama valstybės tarnautojo vardą, teismo autoritetą, sumažindama pasitikėjimą teismo darbu.

Išvadoje taip pat konstatuota, kad pareiškėja savo veiksmais piktnaudžiavo tarnyba ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 4 punkte, taip pat nesilaikė Pareigybės aprašymo 12 punkte įtvirtintos pareigos vykdyti šiai pareigybei pavestas funkcijas, Taisyklių 8 punkte įtvirtintų nuostatų, reglamentuojančių, kokie duomenys ir kokiais tikslais gali būti tvarkomi teisme. Pareiškėja pripažinta savo veiksmais padariusi tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 8 punktuose. Pasiūlyta pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Išvadoje nurodyta, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Ginčijamu Įsakymu (duomenys neskelbtini) L. L. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Įsakyme konstatuota, kad pareiškėja savo veiksmais piktnaudžiavo tarnyba, sumažino pasitikėjimą teismo darbu, sumenkino teismo autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 4 punkte. Taip pat pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 8 punktuose.

Pareiškėja iš esmės neginčija tyrimo metu nustatytų aplinkybių, pripažįsta, jog ji LITEKO sistemoje jungėsi prie Baudžiamosios bylos ir tikrino jos duomenis, tačiau akcentuoja, kad jungėsi tarnybiniais tikslais, siekdama sužinoti proceso eigą, informuoti savo darbovietę apie bylos nagrinėjimą ir galimą šališkumą, taip pat siekį laiku informuoti darbovietę apie pateisinamas jos nebuvimą darbe priežastis. Pareiškėjos vertinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra atlikta netinkamai, o paskirta nuobauda – pastaba, yra neproporcinga, kadangi ji tikrino tik savo duomenis, ne kitų asmenų, niekam nebuvo padaryta žala, todėl prašo Įsakymą panaikinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tam, jog valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011). Valstybės tarnautojo atsakomybė už padarytą veiką atsiranda, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (pvz., LVAT 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-370/2011).

Šiuo atveju pareiškėjai skirta pastaba už Išvadoje konstatuotus pažeidimus, t. y., kad ji, eidama (duomenys neskelbtini) pareigas, nuo 2020 m. liepos 8 d. iki 2020 m. spalio 2 d., iš viso 11 kartų prisijungė prie Baudžiamosios bylos, tikrindama bylos proceso eigą, jungdamasi ne tarnybiniais, o asmeniniais tikslais, kadangi minėtoje byloje ji yra nukentėjusių mažamečių vaikų atstovė pagal įstatymą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu konstatuota, kad pareiškėja asmeniniais tikslais pasinaudojo jai, kaip teismo valstybės tarnautojai, suteikta prieiga prie LITEKO sistemos, pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Tokius pareiškėjos veiksmus atsakovas vertino kaip šiurkščius, konstatuodamas, jog pareiškėja piktnaudžiavo tarnyba, sumažino pasitikėjimą teismo darbu, sumenkino teismo autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, taikant bendruosius teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus, būtina patikrinti, ar asmens tariamai padaryti tarnybiniai nusižengimai buvo padaryti iš tikrųjų ir ar jie nurodytų materialinės teisės normų taikymo prasme atitinka tarnybinių nusižengimų sampratą, t. y., ar jie gali būti laikomi šiurkščiais tarnybiniais nusižengimais.

Tam, kad Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti pareigų pažeidimai būtų pripažinti šiurkščiais tarnybiniais nusižengimais, yra būtina nustatyti, kad juose taip pat yra šiurkštumo elementai, t. y. įstatymu ypatingai saugomų vertybių pažeidimo elementai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį Nr. A-756-825-14).

VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikomas piktnaudžiavimas tarnyba. To paties įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje yra apibrėžta, kas yra piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 8 d., 2020 m. rugsėjo 9 d., 2020 m. spalio 2 d., iš viso 11 kartų, prisijungė prie Baudžiamosios bylos, peržiūrėdama skiltis „Byla“, „Procesas“, „Teismo dokumentai“ ir Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį dėl teismingumo. Pareiškėja įrodinėja, kad ji prie bylos jungėsi teisėtai, ne asmeniniais tikslais, siekdama užtikrinti sklandžią teismo veiklą, taip pat norėdama išvengti galimo šališkumo, tačiau byloje nepateikta duomenų, kad teisėjas, su kuriuo pareiškėja paskirta dirbti, yra paskirtas nagrinėti šią Baudžiamąją bylą. Pati pareiškėja neneigia, kad teisėjas, su kuriuo ji dirba, sužinojęs, jog jam paskirta pareiškėjos mažamečių vaikų apklausa, nusišalino nuo aptariamos bylos. Taigi, jis bylos nenagrinėjo ir pareiškėja nenurodė, kokius konkrečius procesinius veiksmus byloje ar LITEKO sistemoje ji turėjo atlikti.

Kaip matyti, tiek Išvadoje, tiek Įsakyme atsakovas akcentavo, jog pareiškėja piktnaudžiavo tarnyba, sumažino pasitikėjimą teismo darbu, sumenkino teismo autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, tačiau jokie atsakovo argumentai nepagrindžia šių teiginių. Pažymėtina, kad į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu įvertinti buvusios sutuoktinės veiksmus kreipėsi jos buvęs sutuoktinis A. B., kuris Baudžiamojoje byloje kaltinamas smurtu prieš bendrus pareiškėjos ir jo mažamečius vaikus. Minėtoje byloje vaikų atstove pagal įstatymą yra pareiškėja L. L., todėl ji aiškiai turi suinteresuotumą Baudžiamosios bylos eiga. Nors pareiškėja, kuriai nebuvo priskirta atlikti Baudžiamojoje byloje jos pareigoms priklausančias funkcijas, tikrino Baudžiamosios bylos proceso eigą, tačiau teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog šie jos veiksmai sukėlė kokias nors teisines pasekmes. Tuo labiau, neįrodyta, kad šie jos veiksmai kaip nors pažeidė buvusio sutuoktinio A. B. interesus, atskleidė kokius nors jo duomenis ar kad pareiškėja juos panaudojo priešingais tikslais, atskleidė tretiesiems asmenims ir pan. Be to, kaip galima suprasti iš atsakovo pateiktų procesinių dokumentų, pats A. B. taip pat nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių ar interesų pažeidimas.

Atsakovo teiginiai, kad nors byla nagrinėjama viešai, tai savaime dar nereiškia, kad ji ir yra vieša, atmestini kaip visiškai niekuo nepagrįsti. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei pareiškėja, kaip proceso šalis, t. y. paslaugų gavėja, būtų prisijungusi prie LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir VEP) posistemio, ji būtų pamačiusi tuos pačius dokumentus ir bylos proceso eigą kaip ir nagrinėjamu atveju, t. y. prisijungusi per LITEKO sistemą kaip (duomenys neskelbtini). Todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja, prisijungdama prie bylos, kurioje ji pati dalyvauja, per LITEKO sistemą, sužinojo tai, ko nebūtų galėjusi sužinoti, prisijungdama per LITEKO VEP posistemį kaip fizinis asmuo. Atsakovas tokių duomenų į bylą taip pat nepateikė.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas niekaip nepagrindė savo argumentų, jog pareiškėjos veiksmai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumažino pasitikėjimą teismo darbu, taip pat sumenkino teismo autoritetą, t. y. nėra aišku, kuo konkrečiai pasireiškė visi šie neigiami padariniai, kadangi nėra duomenų, jog pareiškėja, patikrinusi Baudžiamąją bylą, pažeidė įstatymu saugomas vertybes, siekė naudos ir pan.

Pažymėtina, kad jeigu konstatuojama, kad iš viso nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, pavyzdžiui, dėl to, jog nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ar padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą panaikinamas (žr., pvz., 2012 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1471/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3035/2012; 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014; 2015 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5-552/2015; 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-872-261/2015).

Pagal administracinių teismų praktiką yra išskiriami šie tarnybinių nusižengimų mažareikšmiškumo požymiai: tarnybinis nusižengimas yra išimtinai formalaus pobūdžio; tarnybinis nusižengimas nesukėlė neigiamų pasekmių; tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas nedidelis nusižengusio valstybės tarnautojo kaltės laipsnis; pažeidimas yra nesunkus (net ir minimalios tarnybinės nuobaudos – pastabos paskyrimas yra neproporcingas) (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-98-575/2016, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017).

Įvertinęs bylos medžiagą, aplinkybę, kad pareiškėja, pasinaudodama LITEKO prieiga, prisijungė prie Baudžiamosios bylos, kurioje ji pati yra proceso šalis (atstovauja mažamečių vaikų interesams), jos veiksmai iki šiol niekam nesukėlė jokių konkrečių neigiamų pasekmių (to neįrodė ir atsakovas), teismas pažymi, kad net ir vertinant, jog pareiškėja neturėjo ar negalėjo tikrinti Baudžiamosios bylos proceso eigos, jos pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis. Todėl teismas, įvertinęs pareiškėjos šioje byloje nurodomas aplinkybes, Išvadoje nustatytus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, nesutinka su atsakovo vertinimu, kad šiuo atveju pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, tuo labiau šiurkštų nusižengimą, už kurį Įsakymu jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Kaip minėta, pareiškėjos Baudžiamosios bylos patikrinimas per LITEKO sistemą niekam nesukėlė jokių pasekmių, todėl nėra nustatyta tarnybinio nusižengimo elemento. Atitinkamai negali būti konstatuojama, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundas tenkintinas ir Įsakymas naikintinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė ir daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas detaliau dėl jų nepasisako, nors ir vertino juos visų pateiktų aplinkybių kontekste. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, jog pareiškėja sumokėjo 200 Eur už teisines paslaugas šioje byloje, todėl skundą patenkinus ji įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir ši suma (200 Eur) pareiškėjai priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos L. L. skundą patenkinti.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) pirmininko 2020 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. P-1220 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) L. L.“.

Priteisti pareiškėjos L. L. naudai iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.