Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (I tomas, b.l. 68-71) nurodė, kad buvo lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje bute (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šiuo metu ieškovė su vaikais gyvena trijų kambarių bute, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Būstas yra tvarkingas ir jaukus, vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Nepilnamečiai vaikai E. ir E. yra ugdomi namuose, mergaitė turi muzikinių gebėjimų, artimiausiu metu pradės lankyti muzikinį būrelį. Vaikai auga sveiki. Išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turimai turtinei padėčiai. VTAS mano, kad mažamečių gyvenamosios vietos nustatymas su motina L. B. labiau atitiktų vaikų interesus.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, papildomai nurodė, jog iki santuokos ji pardavė savo buto dalį R. Ž. ir šis pasirašė vekselį, pagal kurį ji gavo 48422,75 Lt sumą ir iš šių lėšų įrenginėjo butą bei pirko baldus. Atsakovas beveik metus nematė vaikų, todėl jis galėtų bendrauti su jais bet kada, išskyrus vaikų ligos atveju ir naktimis, nes jie dar maitinami mamos pienu. Nori, kad būtų nustatytas kelių metų pereinamasis laikotarpis, kad vaikai priprastų prie tėvo. Neprieštaravo, kad vaikai bendrautų su tėvu per stačiatikių Kalėdas ir stačiatikių Velykas. Nurodė, jog atsakovas nuo pat bendravimo pradžios ieškovę išnaudojo, nes ji turėjo pinigų, jos tėvų buvo gera finansinė padėtis. Ieškovė tikėjosi, nes atsakovas jai žadėjo, jog įdėjusi į butą savo asmeninių lėšų dalį buto atsakovas jai perleis. Prašo kompensacijos tiek, kiek gali įrodyti, bet iš tikro daug daugiau įdėjo į buto remontą. Ieškovė paaiškino, jog po santuokos nutraukimo ji žada nuomotis butą su vaikais, finansinė jos padėtis labai sunki, padeda jos tėvai. Po pirmojo išsiskyrimo su atsakovu bandė susitaikyti dėl mažo vaiko. Ieškovė laukėsi antrojo vaiko, atsakovas liepė darytis abortą, nes jo teigimu, jis neturi finansinių galimybių išlaikyti šeimos, o jo sąskaitoje tuo metu buvo 15000 Lt.

Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad dėl vaikų gyvenamosios vietos ginčo nėra, mano, jog vaikų interesus atitiks, jeigu jų gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina. Vertinant išlaikymo dydį, prašomas priteisti 750 Lt dydžio išlaikymas yra pakankamai pagrįstas, nes ieškovė su mažamečiais vaikais turės nuomotis būstą, be to, atsakovas pagal savo darbo užmokestį yra pajėgus mokėti tokią sumą, nepaisant to, kad turi skolų. Ieškovė viena nebus pajėgi aprūpinti vaikus būstu ir užtikrinti jų būtiniausius poreikius. Mano, kad reikia iš atsakovo priteisti 2400 Lt už vaikų gautas pašalpas, kadangi tai yra vaikų pinigai, apie kurių gavimą ieškovas nuslėpė. Dėl bendravimo tvarkos – galima nustatyti atsakovo siūlomą tvarką, nes tokia tvarka galėtų užtikrinti tėvo dalyvavimą vaikų auklėjime ir bendravime. Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos galima nustatyti atsakovo bendravimą su vaikais neporinėmis savaitės dienomis nuo 19 val. iki 20 val. Mano, jog pereinamasis laikotarpis turėtų būti ilgesnis, negu siūlo atsakovas, siūlo nustatyti iki pusės metų pereinamąjį laikotarpį.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis santuokos pradžioje buvo neištikimas su drauge E., o 2010 m. birželio mėnesį paliko ieškovę su mažamete dukra, besilaukiančią antro vaiko. Šalys bandė taikytis, tačiau 2012-09-01 atsakovas galutinai paliko ieškovę su dviem mažamečiais vaikais ir išėjo gyventi į nuomojamą butą. Atsakovas mano, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, kaltindamas ieškovę, jog su ja negalėjo gyventi dėl jos ūmaus būdo, dėl nesuderinamų kultūrinių vertybių, ieškovės propaguojamo induizmo tikėjimo, nelojalumu jo atžvilgiu, nesugebėjimu tarpusavyje išspręsti šeimoje kilusių konfliktų.

Išklausius ieškovę, ištyrus bylos medžiagą, aplinkybių, nurodytų CK 3.60 str. 3 dalyje, kurioje įstatymu yra nurodyta, kokiais atvejais yra preziumuojama sutuoktinio kaltė ir jos atskirai įrodinėti nereikia, nebuvo nustatyta (CPK 178 str.). Ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia atsakovo kaip sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo - byloje nustatytų aplinkybių pagrindu pripažintinos neįrodytomis. Abi šalys pripažįsta ir teismas laiko įrodytu, kad sutuoktiniai skyrium gyvena nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio1d. (CPK 186, 187 str. str.). Todėl įvertinus visas nurodytas aplinkybes apie šalių šeiminį gyvenimą, teismas pripažįsta, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti vienas kitam pakantūs ir lojalūs ir dėti pastangas santuokai išsaugoti. (CPK 178, 185, 186, 189-192 str. str.).

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu, pagal galimybes prisidėjimu prie šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Viso to nebuvo šioje šeimoje. Abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nepaisė vienas kito nuomonės, nesprendė šeimos gyvenimo klausimų bendru sutarimu. Šeimoje neliko santarvės, dėl ko sutuoktiniai teisme kaltina vienas kitą. Kilę tarpusavio konfliktai, kurių sutuoktiniai nesugebėjo išspręsti privertė sutuoktinius gyventi atskirai. Teismas mano, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje trūko tolerancijos, pakantumo bei pagarbos vienas kitam (CK 3.27str.), abu nesistengė gera valia išspręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas.

Iš byloje surinktų įrodymų teismas negali konstatuoti esminio pareigų pažeidimo, kurio nors sutuoktinio atžvilgiu. Teismas mano, kad abu sutuoktiniai neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, kaip išspręsti šeimoje kilusius nesutarimus. Teismas vertina, kad pagrindiniai konfliktai prasidėjo iki šalims sudarant santuoką ir pradėjus gyventi kartu, t.y. nuo 2009-03-01, nes šalių santykiuose nebuvo nuoširdumo ir pasitikėjimo vienas kitu. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovas ja naudojosi, jis „traukte traukė“ iš jos pinigus, visada norėjo, kad ji už viską mokėtų, o ieškovė tikėjosi, jog už jos įdėtas asmenines lėšas į buto remontą ir baldus atsakovas ½ dalį jam priklausančio buto perleis jai. Iš byloje pateikto ieškovės esančios sąskaitos išrašo (b.l.23 antra pusė 74p.) matyti, jog ji atsakovui 2009-05-20 pervedė 200 Lt, o pavedimo paaiškinime nurodyta “paskutinį kartą leidžiu lįst į skolas, daugiau neprisidedu prie tavo skolų, gana“. Tai netrukdė ieškovei sudaryti santuoką, susilaukti nuo šio žmogaus vaikų, nutarti gyventi su juo. Ieškovė 2011 m. vasario mėn. padavė ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, nes šis 2010 m. birželio mėnesį paliko ieškovę besilaukiančią antro kūdikio, nustojo rūpintis šeima, daugiau kaip pusę metų neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, buvo susiradęs kitą moterį vardu E.. Nepaisant šių aplinkybių ieškovė susitaikė su atsakovu ir ieškinį atsiėmė. Ieškovė kaltina atsakovą, jog jis visiškai nesirūpino šeima, tačiau šias aplinkybes paneigia esantys byloje rašytiniai įrodymai: atsakovo sąskaitos išrašai iš kurių matyti, jog jis mokėjo visus komunalinius patarnavimus, buto, kuriame gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais, išskyrus laikotarpyje nuo 2011-01mėn. iki 2011-03 mėn., tačiau šalys susitaikė ir bandė toliau gyventi kartu. Atsakovas pirko vaikui maisto produktų, sauskelnes, pervedinėjo pinigus į ieškovės sąskaitą už vaikų išlaikymą (I tomas b.l.101, II tomas b.l.145, 146, 148). Atsakovas kaltina ieškovę dėl jos nesugyvenamo charakterio, skirtingų požiūrių į šeimos planavimą, vaikų auklėjimą, induizmo tikėjimo, tačiau šalys iki santuokos gyveno kartu, bet atsakovui taip pat netrukdė šios ieškovės savybės santuokai sudaryti. 2012-09-01 atsakovas galutinai paliko šeimos namus ir išsinuomavo butą. Nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santykius.

Todėl įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes apie šalių šeiminį gyvenimą, teismas pripažįsta, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti vienas kitam pakantūs ir lojalūs ir dėti pastangas santuokai išsaugoti. (CPK 178, 185, 186, 189-192 str. str.). Konstatavus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės abiem buvus nepakankamai atidiems vienas kitam, lojaliems, rūpestingiems ir siekiantiems stiprinti šeiminius santykius, kurti ne tik šeimos ateitį bei visapusiškai rūpintis vaiku, šeimos gerove, bet ir šeimos išsaugojimu. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t.y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl ko teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2d.).

Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką (CK 3.72 str. 2 d.). Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto, jos vardu įregistruotas automobilis, pajamų neturi, iš kurių galėtų save pakankamai išlaikyti(It. b.l. 12, 13, 15, IIIt.15-46). Ji galėtų reikalauti minimalios mėnesio algos dydžio, kuri dabartiniu metu yra 1000 Lt, išlaikymo, kad užtikrinti būtiniausius savo poreikius. Tačiau įstatymas numato, kad išlaikymo dydis yra mažinamas ar priteisiamas tik laikinas išlaikymas arba atsisakoma priteisti išlaikymą, jeigu santuokos trukmė buvo ne ilgesnė kaip vieneri metai (CK 3.72 str. 6 d. 1 p.). Abu sutuoktiniai pripažino, kad faktiškai santuokoje išgyveno mažiau nei trejus metus, todėl iš atsakovo A. B. priteisiamas buvusiai sutuoktinei 400 Lt išlaikymas mokėtinas iki kiekvieno einamojo mėnesio 25 dienos nuo ieškinio pateikimo momento iki kol sūnui E. sueis treji metai.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Proceso įstatymas reikalauja, kad nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas (LR CPK 382 str. 3 p.).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Tarp šalių nekilo ginčo dėl nepilnamečių vaikų E. ir E. gyvenamosios vietos. Abu sutarė, kad po santuokos nutraukimo nepilnametės E. B., gimusios (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta bus su motina. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, patikrinusi vaikų gyvenimo sąlygas, nustatė, kad nepilnamečiai vaikai E. ir E. su motina gyvena trijų kambarių bute su visais patogumais, kuris priklauso atsakovui. Vaikai turi atskirą kambarį, kuriame yra dvi lovos, sekcija, vaikų drabužiai, žaislai ir kiti vaikams reikalingi daiktai, vaikams sudarytos geros sąlygos augti ir visapusiškai vystytis (CK 3.178 str.).

Atsižvelgiant į šalių mažamečių vaikų interesus teismas daro išvadą, kad šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.).

Šioje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas kelia reikalavimą nustatyti bendravimo su vaikais tvarką.

Šalys teismo posėdžio metu beveik susitarė dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tačiau ieškovė prašė nustatyti dviejų metų pereinamąjį laikotarpį, nes vaikai yra mažamečiai, maitinami motinos pienu, tėvo nematę ilgą laiką, atsakovas prašė nustatyti vieno mėnesio ar pusantro pereinamąjį laikotarpį (III tomas b.l.124), todėl tėvo bendravimo su vaikais tvarka nustatytina teismo sprendimu. Tokį ginčą teismas sprendžia, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.).

Teismas sprendžia, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka su dukra E. ir sūnumi E., joje padarius minėtus papildymus bei pakeitimus, atitinka vaikų interesus (CK 3.175 str.2d.).Teismas vertina, kad byloje nėra įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad šalių vaikų bendravimas su tėvu prieštarautų vaikų interesams, dėl ko turėtų būti nustatoma minimali tėvo bendravimo su vaikais tvarka. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka neužtikrina atsakovui galimybės pilnavertiškai dalyvauti vaikų auklėjime, bei iš dalies riboja atsakovo, kaip tėvo teisę maksimaliai auklėti vaikus, bendrauti su jais, nes bendravimo tvarkos nustatymas tai ne tik tėvo teisę matytis su vaikais, bet ir maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus. Šeimos bylose teismas pareikštais šalių prašymais dėl pažeistų teisių gynimo būdo nėra varžomas. Įvertindamas bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Konkrečiai imant, toks konkretus teismo vaidmuo pasireiškia ir nagrinėjant reikalavimus dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant nustatymo. Atsižvelgiant į tai ieškovės ir atsakovo pateikta teismui bendravimo su vaikais tvarka keistina - atsakovui suteiktina galimybė daugiau dalyvauti vaikų auklėjime.

Atsakovas neporinėmis savaitės dienomis paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 19 val. iki 20 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą motinai. Pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį ieškovas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip šeštadienį ir/ar sekmadienį 9 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą motinai ne vėliau kaip to paties šeštadienio ir/ar sekmadienio 20 val.Vaikų gimtadienius - tikrą gimimo dieną abu tėvai praleidžia su vaikais rotacijos principu: 2013 m.- su mama, 2014 m.- su tėvu, 2015m. - su mama, 2016 m.- su tėvu ir t.t. Tėvas vaikus paima švenčių dieną 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina motinai tą pačią dieną į vaikų gyvenamąją vietą 20 val.Stačiatikių Kalėdas ir stačiatikių Velykas kiekvienais metais vaikai praleidžia su tėvu, atitinkamai katalikiškas Kalėdas ir katalikiškas Velykas vaikai praleidžia su motina. Švenčių dienomis vaikai paimami švenčių dieną 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinami motinai, į vaikų gyvenamąją vietą 20 val. (iki vaikams sueis ketveri metai), o suėjus ketveriems metams grąžinami atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 20 val.

Ieškovės bei jos artimųjų giminaičių gimimo dienų šventimo dienomis bei motinos dieną vaikai praleidžia su ieškove, atsakovo bei jo artimų giminaičių gimimo dienų bei tėvo dieną šventimo dienomis vaikai praleidžia su atsakovu.E. B. ir E. B. sukakus 4 metams atsakovas pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą motinai sekmadienį 20 val.E. B. ir E. B. sukakus 4 metams, atsakovas bendrauja su vaikais keturiolika dienų nepertraukiamai kiekvienais metais liepos ar rugpjūčio mėnesį savo atostogų metu, prieš mėnesį įspėdamas ieškovę apie numatomą atostogų laiką. Vaikus atsakovas pasiima iš jų gyvenamosios vietos atostogų išvakarėse 20 val. ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą motinai paskutinę atostogų dieną iki 20 val.Vaikams sukakus 4 metams pavasario ir rudens atostogas atsakovas praleidžia su vaikais sekančiai:poriniais metais ieškovas pasiima vaikus jų pavasario atostogų metu, neporiniais - rudens. Vaikus atsakovas pasiima iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 10 val. ryte ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą motinai paskutinę atostogų dieną 20 val.Atsakovas įpareigojamas informuoti vaiko motiną raštu (sms žinute arba el. paštu) apie negalėjimą bendrauti su vaiku pagal teismo nustatytą tvarką. Ieškovė įpareigojama informuoti vaiko tėvą raštu (sms žinute arba el. paštu) apie vaiko negalėjimą bendrauti su tėvu pagal teismo nustatytą tvarką.

Vaikų išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu. Ligos atveju vaikai visuomet lieka su motina.

Vaikų tėvui nepaėmus vaikų pagal nustatytą grafiką savaitgaliui, metinių švenčių proga, vaikų gimtadienio proga, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais nebegali.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos nustatymo yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Atsakovė prašo nepilnamečių vaikų E. B. ir E. B. išlaikymui priteisti iš atsakovo kiekvienam po 750,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo 2012-09-01, sumokant iki einamojo mėnesio 25 dienos. Ieškinyje nurodė vaikų poreikius bei teismo posėdžio metu paaiškino, jog per mėnesį vieno vaiko išlaikymui išleidžia 1000 Lt (I t., b.l. 89, III t., b.l. 123). Ieškovė nurodė, jog šiuo metu yra motinystės atostogose, jokių pajamų negauna, jai padeda vaikus išlaikyti jos tėvai, šių pajamų ieškovei niekaip neužtenka išlaikyti savo dviejų vaikų, o be to ieškovė bus priversta nuomotis butą su dviem mažamečiais vaikais, buto nuomos kaina Vilniaus m. siekia nuo 800 Lt plius patarnavimai (III t, b.l.123).

Ieškovas nesutinka mokėti prašomą išlaikymo dydį, nurodydamas, kad dabartinius vaiko poreikius atitinka kiekvienam vaikui po 400 Lt suma, nes jis nėra pajėgus finansiškai teikti išlaikymą 1500 Lt nepilnamečiams vaikams.

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d.- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas priimdamas sprendimą, visų pirma, turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikams išlaikymo dydį, nustatyta, kad ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, pusę metų buvo mokama pašalpa po 470 Lt per mėnesį iš Darbo biržos, kuri buvo baigta mokėti 2012 m. rugsėjo mėnesį (I tomas b.l.15, 116), jos vardu registruota viena transporto priemonė, jokio nekilnojamojo turto neturi (I tomas b.l.12, 13). Atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius sudaro 3260,30 Lt (I t. b.l. 81). Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą-butą, esant (duomenys neskelbtini) (I tomas b.l.82), kurio įsigijimui yra paėmęs paskolą iš Danske Bank A/S (I tomas b.l.46-47) ir kilnojamąjį turtą-transporto priemonę (I tomas b.l.62).

Vaikams išlaikyti skirta pinigų suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo pavesti skubiam vykdymui (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t.y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (LAT 2008-01-28 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-14/2008). Ieškovė prašo priteisti vaikams išlaikymą po 750 Lt nuo 2012-09-01, kai šalys pradėjo gyventi skyrium. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas šiuo laikotarpiu yra sumokėję komunalinius buto, kuriame gyvena ieškovė su mažamečiais vaikais, mokesčius, t.y. viso sumokėjo 285,37 Lt (II tomas b.l.12-13). Prašomą priteisti išlaikymo dydį kiekvienam vaikui teismas mažina iki 425 Lt, pagal tuo metu galiojusią vieną minimalią mėnesinę algą, kuri sudarė 850 Lt. Tokiu būdu sumokėta atsakovo suma už komunalinius buto mokesčius išskaičiuotina iš vaikams priteistos išlaikymo sumos ir kiekvienam vaikui nuo 2012-09-01 iki ieškinio padavimo teisme dienos (2012-10-10) priteistinas išlaikymo įsiskolinimas po 282 Lt (425-143=282 Lt).

Taip pat ieškovė prašo priteisti vaikų išlaikymo įsiskolinimą E. nuo 2010-06-01 iki 2011-03-01, E. - nuo 2011-01-02 iki 2011-03-02. Ieškovė už šį laikotarpį paskaičiuoja išlaikymo vienam vaikui dydį po 600 Lt. Dukrai E. sudarytų įsiskolinimas 5400 Lt (9 mėn.x600Lt), sūnui E. -1200 Lt (2 mėn.x600Lt). Atsakovas nesutikimą su išlaikymo įsiskolinimu grindžia aplinkybe, kad jis mokėjo buto komunalinius mokesčius ir pirko vaikams maistą, sauskelnes. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2010 metų birželio mėnesio iki 2010 metų gruodžio mėnesio yra sumokėjęs komunalinius buto, kuriame gyveno ieškovė su mažamete dukra, mokesčius, viso sumokėjo 2129,48 Lt (II tomas b.l.98-121). Taip pat atsakovas laikotarpiu nuo 2010-06-21 iki 2010-07-28 yra nupirkęs vaikui maisto produktų, sauskelnių, viso už 634,82 Lt sumą (II tomas b.l.145-149). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš dalies prisidėjo prie dukros išlaikymo (sūnus dar nebuvo gimęs), o ieškovė nepateikė įrodymų kad ji išleido jos nurodytas sumas vaikų išlaikymui kas mėnesį (po 600 Lt), dėl ko iš atsakovo priteisiamas 400 Lt išlaikymo dydis. Tokiu būdu, sumokėta atsakovo suma už komunalinius buto mokesčius ir pirktas vaikui prekes išskaičiuotina iš išlaikymo įsiskolinimo dukrai E. laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2011-03-01 ir priteistinas dukrai išlaikymo įsiskolinimas 835,70 Lt (400x 9 mėn.-2764,30Lt). Sūnui E. teismas priteisia išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2011-01-02 iki 2011-03-02 800 Lt (2mėn.x400 Lt). Nors atsakovas teismo posėdžio metu pateikė išrašus laikotarpiu nuo 2011 metų sausio mėn. iki kovo mėn. (III tomas b.l.113-117), nurodydamas, jog jis pirko vaikams maisto produktus ir taip prisidėjo prie vaikų išlaikymo, tačiau teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog pirktos prekės buvo skirtos vaikų poreikiams tenkinti (CPK 178 str.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sumokėtą valstybės paramą, t.y. 2340 Lt, kuri skiriama gimus vaikui. Atsakovas kas mėnesį už abu vaikus metus laiko kiekvieno vaiko atžvilgiu, yra gavęs po 97,50 Lt kas mėnesį valstybės skiriamą pašalpą. Dukros E. pinigai buvo pradėti mokėti nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn., iš viso 1170 Lt. Sūnaus E. pinigai buvo pradėti mokėti nuo 2011m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn., viso 1170 Lt. Atsakovas teismo posėdžio metu pilnai pripažino, jog sutinka, kad turi grąžinti pinigus už vaikų gautas pašalpas (III tomas b.l.124). Teismas pripažįsta, kad šios aplinkybės yra įrodytos (CPK 187 str.), todėl priteisia iš atsakovo nepilnamečiams vaikams valstybės mokėtą paramą, kuri iš viso sudaro 2340 Lt, nustatant, jog vaikams skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Iš Danske Bank A/S atsiliepimo (I tomas b.l.72-73, II tomas b.l.153-154) ir hipotekos registro išrašo (I tomas b.l. 46,47) nustatyta, kad ieškovui pagal 2008-06-03 Kredito sutartį Nr.BPGEL380804404 buvo suteiktas 93134 EUR kreditas, jo užtikrinimui įkeistas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas esantis (duomenys neskelbtini). Ši sutartis yra sudaryta su banku ieškovo. Bankas pranešime teismui nurodė, kad jis neprieštarauja, kad ieškovas įsipareigojimus pagal sutartį vykdytų asmeniškai (I t.b.l. 116).

Ieškovė L. B. prašo priteisti jai iš atsakovo 10025,50 Lt piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio būsto paskolos išmokėjimo laikotarpiu, kai šeima vedė bendrą ūkį, t.y. laikotarpiu nuo 2009-03-01 iki 2010-06-01 (4 mėnesiai įmoka kas mėnesį po 1290 Lt; 6 mėnesiai įmoka kas mėnesį po 796 Lt; 5 mėnesiai įmoka kas mėnesį po 673 Lt), kas iš viso sudarė 13301 Lt; laikotarpiu nuo 2011m. gruodžio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. (9 mėnesiai įmoka kas mėnesį po 750 Lt), kas sudarė 6750 Lt, iš viso 13301+6750=20051 Lt. Atsakovas nesutinka mokėti kompensacijos, nurodydamas, jog ši prievolė yra asmeninė, todėl buvo vykdoma iš asmeninių atsakovo lėšų, o ne iš bendro sutuoktinių turto (II tomas b.l.5).

CK nustato dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis: sutartinį ir įstatyminį (CK 3.81 str.1d.). Pažymėtina, kad CK 3.87-3.100 straipsniai, reglamentuojantys įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą taikomi tik asmenims, kurie yra ar buvo sutuoktiniai, t.y. įstatymo nustatyta tvarka buvo įregistravę santuoką. Todėl nėra jokio įstatyminio pagrindo priteisti atsakovo sumokėtą asmeninę prievolę kreditoriui, kada šalys pradėjo gyventi kartu, neįregistravę santuokos. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 2009-11-20 (I tomas b.l.9), todėl sutuoktinių turto teisinis režimas atsirado nuo santuokos sudarymo momento. Pažymėtina, kad CK 3.87 str.1d. įtvirtinta prezumpcija, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. B. iki santuokos sudarymo yra paėmęs iš Danske Bank A/S kreditą 93134 EUR sumai (2008-06-03 Kredito sutartis Nr.BPGEL380804404), kurio užtikrinimui įkeistas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (I tomas b.l.46,47, 72-73, II tomas b.l.153-154). Atsakovas teigdamas, kad paskolą mokėjo iš savo asmeninių lėšų, turi procesinę pareigą įrodyti, tačiau jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Darbo užmokestis ir kitokios piniginės išmokos tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nuo jų išmokėjimo momento. Atsakovas nuo santuokos sudarymo momento mokėjo savo asmeninę prievolę iš bendrų šeimos lėšų, taip sumažindamas bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Iš byloje pateiktų sąskaitų išrašų nustatyta, jog atsakovas Danske Bank A/S 2009-12-15 yra sumokėjęs 798,98 Lt (III tomas 5 lapo antra pusė); 2010-01-16-673,83 Lt (II tomas b.l.83); 2010-02-17-674,56 Lt (II tomas b.l.86); 2010-03-15-675,29 Lt (II tomas b.l.90); 2010-04-15- 676,02 Lt (II tomas b.l.92); 2010-05-17-676,77 Lt (II tomas b.l.95), kas iš viso sudaro 4175,45; 2011-12-15—887,65 Lt (II tomas b.l.81); 2012-01-16-659,71 Lt (II tomas b.l.40); 2012-02-15-314,80 Lt (II tomas b.l.36,37); 2012-03-15-349,50 Lt (II tomas b.l.33); 2012-08-16-305,16 Lt (II tomas b.l.16), kas sudaro 2516,82 Lt, iš viso: (4175,45 Lt+2516,82 Lt) 6692,27Lt. Duomenų, jog atsakovas mokėjo kreditą 2012 metų balandžio, gegužės, birželio, liepos ir rugsėjo mėnesiais, byloje nėra (II t. b.l.12-31), ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių aukščiau nurodytais laikotarpiais atsakovo asmeninio kredito mokėtinas sumas, bei taip pat nepagrindė prašomų priteisti sumų dydžio, todėl šioje dalyje ieškovės prašymas atmestinas (CPK 178 str.). Teismas, atsižvelgdamas į prezumpciją, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, iš atsakovo priteisia ieškovei 3346,14 Lt (6692,27Lt:2= 3346,14 Lt) dydžio kompensaciją laikotarpiu nuo 2009-11-20 (santuokos sudarymo) iki 2010-06-14 (kai šalys gyveno kartu) ir nuo 2011m. gruodžio mėnesio (kai šalys susitaikė ir gyveno kartu) iki 2012-09-01 (gyvenimo skyrium pradžios) iš bendrų santuokinių lėšų mokėtas kredito įmokas vykdant ieškovo iki santuokos sudarymo prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus Danske Bank A/S.

Ieškovė jos vardu įregistruotą transporto priemonę prašo asmeninės nuosavybės teise palikti jai, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise palikti jo vardu įregistruotą transporto priemonę.

Tarp šalių iškilęs ginčas dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) pagerinimo. Ieškovė nurodo, jog šis butas buvo įgytas neįrengtas, jame nuo pat jo suremontavimo ir įrengimo gyvena šeima. Ieškovė nurodė, kad ji rūpinosi buto, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimu, pirko daiktus ir baldus. Minėtų daiktų įsigijimui ir remontui išleido savo asmeninių lėšų už 30423Lt, todėl prašo šios sumos piniginės kompensacijos priteisimo iš atsakovo. Šiuos ieškovės teiginius patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: duomenys apie tai, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2008-07-23 iki 2009-09-25 atsakovui pervedė 8000 Lt remonto darbams (I t., b. l. 30, 31,32,33), išleido kitoms remonto reikmėms 3189,70 Lt (III t.b.l.69-70,83-94) pirko vonią už 444,41 Lt (III t.b.l.86), skalbimo mašiną-959 Lt (I t. b.l.21), indaplovę 553,08 Lt (III t.b.l.77), buitinę techniką (orkaitę, kaitlentę, gartraukį) 1258,42 Lt (III t. b.l.78), Dormeo čiužinį miegamajai lovai 799,90 (III t.b.l.80); „Komandor“ spintą koridoriuje (avansas) 300 Lt , galutinis apmokėjimas 577 Lt (I t. b.l.27 antra pusė 308p., III t.b.l.79), šaldytuvą-1370 Lt (III t.b.l.82), Dexteros roletus -198,10Lt (III t.b.l.82), stiklą spintai 155 Lt (III t.b.l.155), valgomąjį stalą-253,99 Lt (III t.b.l.87), karnizą 78,80 Lt (III t.b.l.88),grindjuostes 279,88 Lt (III t.b.l.86), maišytuvą voniai 200,89 Lt (III t.b.l.85), duris (avansas) 600 Lt, galutinis apmokėjimas 526 Lt (III t.b.l.85,90), virtuvės čiaupą,kriauklę 314,83 Lt (III t.b.l.71,72), plokštes 188,97 Lt (III t.b.l.93), dažus 101,72 Lt (III t.b.l.92), šviestuvą 87,96 Lt (III t.b.l.83), užuolaidas, pritvirtinimo medžiagas 277,18 Lt (III t.b.l.81), iš viso ieškovė daiktų įgijimui ir buto remontui išleido-20714,83 Lt. Nors atsakovas teismo posėdžio metu (III t.b.l.124) nurodė, jog jis ieškovei grąžino 5000 Lt iš jos pervestų pinigų į jo sąskaitą, tačiau teismas šiuos atsakovo teiginius atmeta kaip neįrodytus, nes jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, atsakovas nepateikė (CPK 178 str.).

LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Ieškovė šioje byloje turėjo bylinėjimosi išlaidų už vertimo paslaugas 35,50 Lt ir 50,09 Lt, viso:85,59 Lt (III t.b.l.75,95). Atsakovas šioje byloje patyrė viso 3300 Lt atstovavimo išlaidų (III tomas, b.l. 118).