Vilniaus apygardos teismo nutartis

santuoką, sudarytą 2009-11-20 Vilniaus miesto CMS , akto įrašo Nr. 5245, nutraukti dėl atsakovo A. B. kaltės;

priteisti iš atsakovo jos naudai 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio;

nustatyti nepilnamečių vaikų E. B. ir E. B. gyvenamąją vietą su motina L. B.;

nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais pagal jos nurodyta tvarką;

priteisti iš atsakovo abiejų vaikų išlaikymui kiekvienam po 750 Lt kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio 1d., sumokant iki einamojo mėnesio 25 dienos iki vaikų pilnametystės;

priteisti 5400 Lt išlaikymo nepilnametei dukrai E. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2011-03-01 bei priteisti 1200 Lt išlaikymo nepilnamečiui sūnui E. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-01-02 iki 2011-03-02;

priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams valstybės mokėtą paramą, kuri iš viso sudaro 2340 Lt, nustatant ieškovei, jog ši parama bus valdoma uzufrukto teise;

priteisti ieškovei iš atsakovo išlaikymą po 400 Lt periodinių išmokų , mokėtiną iki kiekvieno einamojo mėnesio 25 d. nuo ieškinio pateikimo momento iki kol nepilnamečiui sūnui E. sueis trys metai;

priteisti ieškovei iš atsakovo 30423 Lt piniginę kompensaciją dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini) pagerinimo;

priteisti ieškovei iš atsakovo piniginę 10025,50 Lt kompensaciją dėl atsakovui priklausančio asmeninės nuosavybės teise buto, esančio (duomenys neskelbtini), banko paskolos išmokėjimo santuokos metu, kai sutuoktiniai vedė bendrą ūkį;

priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Ford Focus, v/n (duomenys neskelbtini) be piniginės kompensacijos atsakovui;

priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę-Thule Trailers Brenderup, kurio (duomenys neskelbtini)be piniginės kompensacijos ieškovei;

palikti atsakovui vykdyti asmeninę prievolę kreditoriui Danske Bank A/S;

nutraukus santuoką palikti jai iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – Leščiova;

priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

• Vaikų išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu.

• Ligos atveju vaikai visuomet lieka su motina.

• Vaikų tėvui nepaėmus vaikų pagal nustatytą grafiką savaitgaliui, metinių švenčių proga, vaikų gimtadienio proga, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais nebegali.

Priteisti iš A. B., a/k (duomenys neskelbtini) buvusiai sutuoktinei L. B., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2012-10-10, sumokant iki einamojo mėnesio 25 dienos, kol sūnus E. B., a/k (duomenys neskelbtini) sulauks trejų metų, priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti ieškovei L. B., a/k (duomenys neskelbtini) , asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Ford Focus, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) VIN kodas WFONXXGCDNXJ72723.

Priteisti atsakovui A. B., a/k (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę THULE TRAILERS BRENDERUP, (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei L. B., a/k (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. B., a/k (duomenys neskelbtini), 3346,14 Lt (trijų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt šešių litų 14 ct) dydžio kompensaciją laikotarpiu nuo 2009-11-20 (santuokos sudarymo) iki 2010-06-14 (kai šalys gyveno kartu) ir nuo 2011m. gruodžio mėnesio (kai šalys susitaikė ir gyveno kartu) iki 2012-09-01 (gyvenimo skyrium pradžios) iš bendrų santuokinių lėšų mokėtas kredito įmokas vykdant ieškovo iki santuokos sudarymo prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus Danske Bank A/S.

Priteisti ieškovei L. B., a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. B., a/k (duomenys neskelbtini), 20714,83 Lt (dvidešimt tūkstančių septynis šimtus keturiolika litų 83 ct) kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimą.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo asmeninę prievolę kreditoriui Danske Bank A/S pagal 2008-06-03 Kredito sutartį Nr.BPGEL380804404 iki visiško kredito grąžinimo turi įvykdyti atsakovas A. B., a/k (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. B., a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 1034 Lt (vieną tūkstantį trisdešimt keturis litus) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) “Swedbank” AB (įmokos kodas 5630).

Priteisti iš A. B., a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 756 Lt ( septynių šimtų penkiasdešimt šešių litų) žyminį mokestį ir 42,96 Lt (keturiasdešimt dviejų litų 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo A. B., a/k (duomenys neskelbtini) 85,59 Lt (aštuoniasdešimt penkis litus 59 ct) Lt, bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. B., a/k (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės L. B., a/k (duomenys neskelbtini), 1056 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. B., a/k (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Pasisakydama dėl apeliantės kaltės dėl santuokos iširimo, nurodo, kad pirmos instancijos teismas, neturėdamas jokio faktinio pagrindo, padarė neteisingą išvadą dėl to, jog ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas atsakovo atžvilgiu. Be to, pirmos instancijos teismas, visiškai napagrįstai nurodė, jog neturi pagrindo konstatuoti esminio kurio nors sutuoktinio pareigų pažeidimo. Paaiškino, jog atsakovas savo sutuoktinio pareigas ieškoves atžvilgiu pažeidė iš esmės. Atsakovo teiginiai dėl tariamo ieškovės ūmaus būdo yra bendro pobūdžio. Pažymi, jog šalys nusprendė sudaryti santuoką kartu tada, kai iki pirmojo šalių vaiko gimimo buvo likę nedaug laiko, t.y. atsakovas turėjo visas galimybes suprasti, įvertinti ieškovės būdą. Po santuokos sudarymo, šalys gyveno kartu, o šalių santykiai pašlijo tada, kai ieškovė tapo antrą kartą nėščia. Atsakovas nenorėjo antro vaiko, Ieškovė negalėjo kitaip pasielgti, kaip tik susilaukti antro vaiko. Būtent tada, kai Ieškovė buvo nėščia su antruoju šalių vaiku, atsakovas paliko šeimą. Tai ir yra esminis sutuoktinio pareigos kitam sutuoktinio pažeidimas, kadangi sutuoktinis įsipareigojo kito sutuoktinio atžvilgiu bendrai rūpintis šeimos poreikių tenkinimu. Atsakovas tuo metu gyveno savo asmeninį gyvenimą, rūpinosi savo asmeninių poreikių tenkinimu, visą šeimos rūpesčio naštą palikęs ieškovei. Ieškovė, norėdama išsaugoti santuoką, patikėjusi, jog atsakovas taip pat dės pastangas išsaugoti šeimą, atsiėmė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, tačiau atsakovo elgesys nepasikeitė. Atsakovas grįžęs į namus nepakeitė savo elgesio, toliau ieškojo naujų pažinčių internetiniuose portaluose, gyveno atskirame kambaryje, nepadėjo ieškovei rūpintis dviem mažamečiais vaikais, ir antrą kartą paliko šeimą. Šeimos palikimas yra sutuoktinio esminis pareigos pažeidimas kito sutuoktinio atžvilgiu. Pirmos instancijos teismas, išvadą dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo pagrindė nurodydamas teismo sprendime bendro pobūdžio teiginius apie sutuoktinio lojalumo pareigos turinį. Tačiau absoliučiai nedetalizavo, ko konkrečiai neatliko, ar ką konkrečiai netinkamai atliko ieškovė, kad teismas nustatė jos kaltę dėl santuokos iširimo. Tokia abstrakčiu ir bendro pobūdžio motyvu - lojalumo pareigos pažeidimas - pagrįsta teismo išvada dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, yra neteisėta. Ieškovė teikė kasdieninį rūpestį ir šilumą šeimai, tačiau, šių jos vienos pastangų akivaizdžiai nepakako. Ieškovė buvo pateikusi medicininius dokumentus dėl jai diagnozuoto išsekimo, tą lydinčių sveikatos sutrikimų (diagnozuotos dvi stuburo ligos: kaklo osteochondrozė ir cervikalgija, kurių atsiradimo priežastis yra per didelis fizinis krūvis, stresas ir įtampa), tačiau teismas šių įrodymų apskritai nevertino, netyrė ir neanalizavo, kaip viena ieškovė augino du panašaus amžiaus mažamečius vaikus, kurių kasdieninių poreikių tenkinimas guldavo tik ant ieškovės pečių. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei, nurodo, jog pastarosios patirtos neturtinės žalos turinį sudaro dideli dvasiniai išgyvenimai ir dvasinis šokas bei sukrėtimas, jog atsakovas du kartus paliko šeimą ir nustojo ja rūpintis, ypatingi išgyvenimai ieškovei kilo po pirmojo atsakovo šeimos palikimo, kadangi tai įvyko tada, kai atsakovas žinojo, jog sutuoktiniai laukia gimstančio antro kūdikio. Ieškovė su atsakovu iki santuokos sudarymo bendravo apie du metus, šalys kartu gyveno, planavo ateiti, vedybas, vaikus. Ieškovei dėl atsakovo elgesio, santuokos išardymo, buvo padaryta didelė dvasinė skriauda. Ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Besilaukianti ieškovė turėjo rūpintis mažamete dukrele, nors rūpesčio ir paramos pačiai ieškovei buvo reikalinga suteikti. Atsakovas, nepasidomėjo neseniai gimusio kūdikio ar ieškovės po gimdymo sveikata, nepadėjo pasirūpinti dukrele, kai ieškovė gimdė. ieškovė ieškojo internete auklės, kuri galėtų pabūti su dukrele ieškovės antro vaikelio gimdymo metu. Dėl to ieškovė reikalauja iš atsakovo priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą kaip tam tikros satisfakcijos patyrimą iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio.

Pasisakydama dėl atsakovo bendravimo teismo nustatytos tvarkos, prašo apeliacinės instancijos teismas teismo sprendimą dalyje pakeisti dėl šių argumentų. Atsakovas net po teismo sprendimo priėmimo nei karto neatvyko bendrauti su vaikais, t.y. iki šio apeliacinio skundo pateikimo, nei karto nesimatė su vaikais. Išvadą teikianti institucija atkreipė pirmos instancijos teismo dėmesį į tai, jog vaikų poreikiai yra geriausiai patenkinami, kai tėvas su abiem vaikais bendrauja kartu, t.y. tėvas skiria vienodą ir tą pati laiką abiems vaikams tuo pačiu metu. Pirmos instancijos pereinamąjį laikotarpį kiekvieno iš vaiko atžvilgiu nustatė skirtingai, t.y. bendravimo tvarką, kuri galios nuo 2013-10-21, pabaigos terminą apibrėžė kiekvieno iš vaiko atžvilgiu skirtingai. Apeliantė mano, jog tėvas su abiems vaikais turėtų bendrauti tuo pačiu metu ir tiek pat laiko, nes vaikams gali būti daroma žala tuo atveju, kai E. suėjus 4 metams, atsakovas su ja galės bendrauti pagal kitą nustatytą tvarką, nei su sūnumi E., kuriam 4 metai sukaks tik po metų. Atsižvelgiant į tai, prašo nustatyti, jog “nuo 2013-10-21 iki E. sueis 5 metai, o E. sueis 4 metai, tėvas bendrauja su vaikais be nakvynės“.

Pasisakydama dėl išlaikymo dydžio kiekvienam iš vaikų nustatymo, nurodo, jog pirmos instancijos teismas nustatė per mažą iš atsakovo priteistino išlaikymo dydi kiekvienam iš mažamečių vaikų. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti kiekvienam iš vaikų po 750 Lt dydžio išlaikymą, kadangi atsakovas yra šiuo metu visiškai pajėgus teikti toki išlaikymą vaikams. Atkreipia dėmesį į tai, jog pirmos instancijos teismas pripažino, jog ieškovės prašome priteisti kiekvienam vaikui išlaikymo suma - po 750 Lt - “nėra nepagrįstai užaukštinta”, t.y. yra adekvati vaikų poreikių patenkinimui. Tokią pačią išvadą padarė ir byloje dalyvavusi institucija - Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Mano, jog pirmos instancijos teismas, nenurodydamas jokio motyvo, kodėl reikia Ieškovės prašomą išlaikymo sumą sumažinti iki 650 Lt, neturėjo galimybių Ieškovės ieškinio šioje dalyje netenkinti pilnai.

Pasisakydama dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio ir sumos nustatymo kiekvieno iš vaikų atžvilgiu, nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimą sumą skaičiuojant, nagrinėjamu atveju, turi būti skaičiuojama 400 Lt dydžio suma per mėnesį. Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo šioje dalyje teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį šioje dalyje tenkinti visiškai. Taip pat atkreipia teismo dėmesys į tai, jog pirmos instancijos teismas neteisingai suskaičiavo atsakovo išleistą pinigų sumą, sumokėtą minimu laikotarpiu už buto komunalines paslaugas. Atsakovo sumokėta laikotarpiu 2010- 06-01 iki 2010-12-31 už komunalines paslaugas sumas sudaro 1 665,74 Lt (skaičiavimas atliktas pagal Atsakovo pateiktą Danske Bank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą). Todėl, ši klaida turi būti ištaisyta apeliacinės instancijos teismo. Taip pat pažymi, jog visa 1 665,74 Lt dydžio atsakovo sumokėta suma už. komunalines paslaugas minimu laikotarpiu, gali būti priskiriama prie vaikų išlaikymo prievolės vykdymo. Bute kartu su vaikais gyvena Ieškovė, todėl jai tenka mažiausiai 1/3 šios sumos, kaip gyvenančiam asmeniui šiame bute, todėl atsakovo vaikų išlaikymo prievolę mažinant, teismas galėjo tik 2/3 šios sumos pripažinti kaip vaikų išlaikymo prievoles vykdymu ir tik 1 110,49 Lt ((1665,74/3) x 2) sumą galėjo pripažinti atsakovo mokėtu vaikams išlaikymu ir ją išminusuoti iš vaikų išlaikymo įsiskolinimo sumos minimu laikotarpiu. Identiškų teisinių argumentų pagrindu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sumažino išlaikymo įsiskolinimo sumą kiekvienam iš vaikų už 2012 m. 09 mėnesį (kai šalys pradėjo gyventi skyrium). Mano, jog kiekvienam iš vaikų iš šį mėnesį teismas privalėjo priteisti po 600 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Teismo nurodoma 285,37 Lt suma, atsakovo sumokėta už buto komunalinius mokesčius yra sumokėta ne už 2012 m. 09 mėn., o už 2012 m. 08 mėnesį, todėl šia suma negali būti mažinamas vaikams priteistinas išlaikymas už 2012 m. 09 mėnesį. Atsakovo sumokėta suma 1 110,49 Lt už komunalines paslaugas dalintina per pusę kiekvieno vaiko atžvilgiu, todėl, kiekvieno iš vaikų šiuo laikotarpiu išlaikymo įsiskolinimo dydis sudaro: E. – 6 000 - 555,25 = 5 444,75 Lt; E. – 1 800- 555,25 = 1 244,75 Lt.

Pasisakydama dėl asmeninio turto pagerinimo ir jungtinės nuosavybės padalijimo, nurodo, kad teismas neteisingai suskaičiavo kompensacijos sumą dėl dviejų priežasčių: pirma, laikotarpis, už kurį ši suma turėtų būti skaičiuojama, antra, nepagrįstas nurodymas, jog už 2012 m. ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas mokėjo kokias nors sumas iš bendrų sutuoktinių lėšų už savo asmeninio turto išlaikymą. Teismas nepagrįstai šios piniginės kompensacijos skaičiavimo pradžios momentą nurodė santuokos sudarymo datą. Ieškovė buvo nurodžiusi teismui, ir atsakovas šių faktinių aplinkybių neginčijo, jog šalys vedė bendrą ūkį daugiau kaip metai iki santuokos sudarymo. Ieškovės nurodytas šios piniginės kompensacijos skaičiavimo pradžios momentas yra ieškovės nėštumo su pirmu vaiku momentas (t.y. netgi ne šalių bendro ūkio vedimo pradžios momentas). Antra, byloje yra pateikta Atsakovo DanskeBank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė, kurią pateikė Atsakovas, kurioje yra nurodytas laikotarpis nuo 2009-03-16 iki 2010-06-15 ir 201 1-12-15 iki 2012-08-15, kas patvirtina atsakovo panaudotas sutuoktinių bendras lėšas jo asmeninio turto išlaikymui. Iš viso Atsakovas minimu laikotarpiu išleido 21 439,93 Lt sutuoktinių į bendrų lėšų savo asmeniniam turtui išlaikyti, todėl ieškovės reikalauta ir apskaičiuota pusė šių piniginių lėšų suma buvo teisinga, o pirmos instancijos teismas šioje dalyje atmesti Ieškovės reikalavimo neturėjo jokio teisinio ir taktinio pagrindo.

Taip pat apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos išvada dėl virtuvės baldų ir miegamojo baldų yra padaryta netinkamai ir neteisingai vertinant byloje esančius įrodymus ir jų visumą. Atsižvelgiantį byloje esančių įrodymų visetą, t.y. ieškovės teiginius dėl miegamojo ir virtuvės baldų įsigijimo, pagaminimo ir apmokėjimo, atsakovo paaiškinimus ir patvirtinimą dėl šių baldų faktinio buvimo bute, jog šie baldai šiuo metu yra atsakovo bute, jog šie baldai buvo naujai įsigyti, byloje esančias foto nuotraukas prieš šių baldų įsigijimą (šalių fotonuotraukos bute, kuriose matoma, jog baldų nėra), ir po įsigijimo (šalių fotonuotraukos bute, kai šie baldai stovi bute), į ieškovės banko sąskaitos išklotinę ir grynųjų pinigų išėmimo datas, kurios atitinka baldų atsiradimo datą pagal pateiktas fotonuotraukas bute, į tai, jog atsakovas iš esmės šių faktų ir datų neginčijo, mano, jog pirmos instancijos teismas, turėjo konstatuoti, jog virtuvės ir miegamojo baldų pirkimo faktas buvo įrodytas, t.y. visų įrodymų visumos galima daryti išvadą apie ši faktų buvimą. Todėl, ieškovei priteistina piniginė kompensacija neturėjo būti pirmos instancijos teismo mažintina aukščiau nurodyta suma. Apeliantė prašo šias klaidas ištaisyti, pirmos instancijos teismo sprendimą šioje dalyje pakeisti, ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 30 423,00 Lt piniginę kompensaciją dėl atsakovo asmeninio buto pagerinimo.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą ir atmesti ieškovės reikalavimą priteisti jai išlaikymą iš atsakovo bei sumažinti ieškovei priteistą kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimą nuo 20 714,83 Lt iki 8 000 Lt, teismo sprendimu priteistas sumas išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pasisakydamas dėl išlaikymo kitam sutuoktiniui nurodo, kad neaišku, kokiais duomenimis teismas rėmėsi, nes ieškovė nepateikė jokių duomenų, kiek kainuoja jos išlaikymas, nepagrindė būtinų išlaikymo būtinumo. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos ir yra būtina kito sutuoktinio parama ir kitas sutuoktinis pagal savo turtinę padėtį gali tokį išlaikymą teikti, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą. Mano, kad ieškovė neįrodė išlaikymo reikalingumo ir atsakovo galimybės teikti jai išlaikymą (CPK 178 straipsnis). Ieškovė rėmėsi prezumpcija, kad jai reikalingas išlaikymas, nes augina savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Tačiau atsakovas nurodė, kad vaikai turi galimybes lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, o ieškovė yra darbinga, turi universitetinį teisinį išsilavinimą, turi darbinės praktikos, t.y. turi visas galimybes dirbti, užsidirbti ir save išlaikyti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai - tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs - amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių jos subjektyvų norą ir galimybę įsidarbinti, taip pat nepateikė duomenų apie tai, kad ji dėl sveikatos problemų, nedarbingumo ar kitų svarbių aplinkybių negalėtų įsidarbinti Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė gaudavo 470 Lt bedarbio pašalpa. Be to, teismas nevertino atsakovo pateiktų ieškovės banko sąskaitų išrašų iš AB banko Citadele, kuriose matyti, kad ieškovė šiose sąskaitose laikė indėlius, nors pati šios informacijos procesiniuose dokumentuose nepateikė. Pavyzdžiui, 2012 m. ieškovė savo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), valiuta- LTL, buvo padėjusi tris indėlis: 2012-01-20 – 12 278,81 Lt, 2012-03-02 – 6 548,80 Lt ir 2012-06-05 – 2 572,29 Lt. Akivaizdu, kad ieškovė turi santaupų, todėl jai išlaikymas nėra reikalingas. Teismas taip pat neįvertino, ar atsakovas gali teikti ieškovės prašomą išlaikymą. Atsakovas gauna 3 260,30 Lt atlyginimą, iš kurio turės mokėti išlaikymą vaikams 1 300 Lt per mėnesį, įsipareigojimai pagal kredito sutartį Nr. BPGEL380804404 - 750-850 Lt per mėnesį, komunaliniai mokesčiai 250-600 Lt, tad atsakovui pragyvenimui lieka vidutiniškai 735 Lt per mėnesį. Iš šios sumos atskaičius 400 Lt išlaikymą buvusiai sutuoktinei, atsakovui lieka tik 335 Lt per mėnesį. Akivaizdu, kad atsakovas nėra pajėgus teikti išlaikymą ieškovei. Taip pat pažymėjo, kad atsakovui paskambinus į Vilniaus lopšelį-darželį "Ozas", jam buvo suteikta informacija, kad ieškovė atsisakė vietos sūnui E. B., kuris galėjo eiti į ikimokyklinio ugdymo įstaigą nuo šių metų rugsėjo 1 d. Ši informacija patvirtina, kad ieškovė sąmoningai siekia nedirbti, ir gauti išlaikymą iš atsakovo.

Atsakovas atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė nurodo, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia tuo, kad atsakovas du kartus išėjo iš namų. Atsakovas su tuo kategoriškai nesutinka, ir pažymi, kad jo išėjimas iš namų - tai santuokos iširimo pasekmė, o ne priežastis. Atsakovas išėjo iš jam nuosavybės teise priklausančio būsto ir išsinuomojo kitą butą, nes nebegalėjo gyventi su ieškove. Atsakovas siekdamas išsaugoti šeimą ir ilgėdamasis vaikų buvo grįžęs ir bandė gyventi kartu, tačiau dėl ieškovės nuolatinių priekaištų, kategoriško ir ūmaus būdo, kultūrinių vertybių nesuderinamumo, nenorėdamas, kad vaikai nuolatos matytų besikivirčijančius tėvus, išėjo gyventi į nuomojamą butą. Atsakovas net ir gyvendamas atskirai nuolat rūpinosi vaikais ir jų gyvenamąja vieta (mokėjo komunalinius mokesčius, pirko maistą ir daiktus vaikams), todėl ieškovė yra neteisi teigdama, kad atsakovas paliko šeimą. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad dėl santuokos nutraukimo yra kalta ir ieškovė, todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei netenkintinas. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų pagrindžiančių civilinės atsakomybės sąlygas, pavyzdžiui nepateikė įrodymų dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, emocinio ir fizinio skausmo, nepatogumų, reputacijos pablogėjimo, leistinomis priemonėmis neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų prieš ieškovę. Ieškovės pateikti medicininiai įrodymai patvirtina tik bendro pobūdžio sveikatos sutrikimus, kurie niekaip nėra susiję su atsakovu. Pasisakydamas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės aktų nuostatų ir bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustatė atsižvelgęs į Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomonę. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymą atsižvelgė taip pat į teisės aktų nuostatas, bei suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Ieškovės prašomos išlaikymo sumos atsakovas, atsižvelgiant į jo gaunamą atlyginimą (3 260,30 Lt), neturėtų galimybių mokėti. Pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo, nurodo, kad priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovė, atsakovas vaikais visada rūpinosi, teikė jiems išlaikymą pinigais, pirko maistą ir drabužius, išlaikė butą, kuriame gyvena ieškovė su vaikais. Išlaikymas buvo teikiamas šalių susitarimu ir jų sutarto dydžio, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad vaikams išleido po 600 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą. Teismas teisingai suskaičiavo ir įvertino pateiktus atsakovo mokėjimų įrodymus, o pati ieškovė neįvertino, kad buvo susidaręs įsiskolinimas už komunalines paslaugas, kurį atsakovas sumokėjo iki 2011 m. balandžio 26d. Atsakovas taip pat nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais ieškovės argumentais dėl kompensacijos. Ieškovės nurodoma įstatyminio turto rėžimo taikymo pradžios data - ieškovės nėštumo pradžia, nepagrįsta jokiais teisės aktais.

Ieškovė atsiliepimu atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pasisakydama dėl išlaikymo buvusiai sutuoktinei priteisimo, nurodo, jog ieškovė gavo nedarbingumo pašalpą šešis mėnesius, kurios mokėjimas baigėsi 2012 m. kovo mėn., o pirmos instancijos teismas išlaikymą priteisė nuo 2012-10-10, t.y. jau po to, kai ieškovė daugiau kaip šešis mėnesius negavo iš valstybės jokios paramos. Todėl atsakovo teiginiai jog ieškovės turtinė padėtis leidžia jai pačiai išsilaikyti, yra klaidingi, neatitinka tikrovės. Atsakovas taip pat nurodo, jog neva ieškovės vardu sudarytos indėlių sutartys, leido pirmos instancijos teismui teigti, jog ji turi pakankamai lėšų pragyventi. Ieškovė atkreipia teismo dėmesį, jog ji pateikė paaiškinimus, jog jos vardu sudarytų indėlių lėšos priklauso ne jai, o jos tėvui, kuris dirba ir gyvena JAV. Tai nėra ieškovės piniginės lėšos, be to, nuo 2012-10-10 indėliai ieškovės tėvo pavedimu buvo paimti ir grąžinti ieškovės tėvui, todėl atsakovo teiginiai apie indėliuose esančias pinigines lėšas 2012 m. kovo, birželio mėnesių datoms yra neaktualūs, kadangi teismas priteisė išlaikymą nuo 2012 m. spalio mėn. 10 d. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovė tariamai turi pasirinkimą nedirbti ir tai daro savo noru. Ieškovė atkreipia teismo nemesi i tai, jog atsakovas visiškai neprisideda jokiais būdais prie vaikų auklėjimo, priežiūros, absoliučiai yra nusišalinęs nuo vaikų priežiūros, todėl atsakovas, palikęs dvejų mažamečių vaikų priežiūrą ir auklėjimą išimtinai ieškovei, privalo dėti papildomas pastangas dėl papildomų pajamų uždirbimo. Kadangi atsakovas absoliučiai niekuo neprisideda prie elementarios ir kasdieninės vaikų priežiūros ieškovė neturi jokių galimybių tokio amžiaus dvejų vaikų palikti kažkam, ir eiti ieškoti darbo, kad išsilaikytų pati. Atsakovas nurodo, jog pasiskambinęs į Vilniaus lopšelį-darželį “Ozas” sužinojo, jog ieškovė atsisakė darželio E. B.. Ieškovė paaiškina teismui, jog E. B. darželis nebuvo suteiktas. Atsakovas taip pat yra neteisus teigdamas, jog ieškovė nededa jokių pastangų įsidarbinti. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, jog ieškovė 2012 m. vasario mėn. buvo įsidarbinusi, jos darbo santykiai nutrūko dėl įmonės bankroto, po kurio, ieškovė iš karto registravosi darbo biržoje.

Pasisakydama dėl kompensacijos už butą pagerinimo priteisimo, ieškovė nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde dėstomais teiginiais. Atsakovas nurodo, jog teismas nepagrįstai priteisėi piniginę kompensaciją už atskirus daiktus, naudojamus buityje, nes jie nėra susiję su atsakovo buto pagerinimu. Atsakovas nurodo, jog kompensacija už skalbimo mašiną, indaplovę, buitinę techniką, dormeo čiužinį, šaldytuvą, valgomąjį valą buvo priteista nepagrįstai, nes šiuos daiktus Ieškovė gali pasiimti iš Atsakovo buto. Pirma, atsakovas nebuvo pateikęs reikalavimo dėl šių daiktų priteisimo ieškovei, atvirkščiai ieškovė buvo pateikusi reikalavimą dėl šių daiktų piniginės kompensacijos priteisimo iš atsakovo. Todėl, nesant reikalavimo šių daiktų priteisimo ieškovei, pirmos instancijos teismas, to neprašant atsakovui, ir negalėjo jų priteisti ieškovei. Atsakovas apeliaciniu skundu bando pareikšti naują reikalavimą, kurio nebuvo pareiškęs pirmos instancijos teisme, todėl tokie atsakovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas taip pat ginčija tai, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl buto remonto išlaidų, kurias patyrė ir apmokėjo ieškovė iš savo asmeninių lėšų, neįrodė fakto, jog ieškovė savo asmenines lėšas naudojo atsakovo buto suremontavimui. Mano, jog atsakovas nepateikia jokiu savo ši teiginį pagrindžiančių faktų ir įrodymų, todėl tai nėra pagrindas apeliacinės instancijos teismui keisti sprendimo. Atsakovas taip pat nurodo, jog pirmos instancijos teismas neteisingai paskaičiavo ieškovei prileistiną kompensaciją dėl to, kad neįvertino aplinkybės, jog tariamai ieškovės pajamos iš vekselių buvo gautos tuo metu, kai ieškovė sudarė indėlių sutartis, todėl neva pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovė už vekselius gautas savo asmenines pajamas atliko atsakovo buto pagerinimą, yra neteisinga. Atsakovas netinkamai interpretuoja byloje esančius faktus. Atkreipia dėmesį, jog ieškovei asmeninės lėšos pagal vekselius buvo išmokėtos iki indėlių sutarčių sudarymo, t.y. pinigai pagal vekselius gauti laikotarpiu 2009-01-18 iki 2009-09-04, o indėlių sutartys, kuriems sudaryti buvo naudojami ieškovės tėvo pinigai, po 2009-09-01. Visi prekių ir statybinių medžiagų pirkimo čekiai ir jų datos būtent patvirtina tai, jog ieškovė pinigines lėšas išleido iki 2009-09-01, t.y. iki indėlių sutarčių sudarymo. Todėl, atsakovo teiginiai dėl neva ieškovės petitu piniginių lėšų iš vekselių panaudojimo indėlių sutartims, neatitinka tikrovės.

Ieškovės apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, atsakovo skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia išvada atitinka bylos faktines aplinkybes, todėl laikoma pagrįsta ir teisėta. Iš byloje surinktų įrodymų teismas teisingai konstatavo, kad abu sutuoktiniai neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, kaip išspręsti šeimoje kilusius nesutarimus, nors pagrindiniai konfliktai prasidėjo iki šalims sudarant santuoką ir pradėjus gyventi kartu, t.y. nuo 2009-03-01, nes šalių santykiuose nebuvo nuoširdumo ir pasitikėjimo vienas kitu. Ieškovė teismo posėdžio metu viską mokėtų, o ieškovė tikėjosi, jog už jos įdėtas asmenines lėšas į buto remontą ir baldus atsakovas ½ dalį jam priklausančio buto perleis jai. Iš byloje pateikto ieškovės esančios sąskaitos išrašo (b.l.23 antra pusė 74p.) matyti, jog ji atsakovui 2009-05-20 pervedė 200 Lt, o pavedimo paaiškinime nurodyta “paskutinį kartą leidžiu lįst į skolas, daugiau neprisidedu prie tavo skolų, gana“. Tai netrukdė ieškovei sudaryti santuoką, susilaukti nuo šio žmogaus vaikų, nutarti gyventi su juo. Ieškovė 2011 m. vasario mėn. padavė ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, nes šis 2010 m. birželio mėnesį paliko ieškovę besilaukiančią antro kūdikio, nustojo rūpintis šeima, daugiau kaip pusę metų neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, buvo susiradęs kitą moterį vardu E.. Nepaisant šių aplinkybių ieškovė susitaikė su atsakovu ir ieškinį atsiėmė. Ieškovė kaltina atsakovą, jog jis visiškai nesirūpino šeima, tačiau šias aplinkybes paneigia esantys byloje rašytiniai įrodymai: atsakovo sąskaitos išrašai iš kurių matyti, jog jis mokėjo visus komunalinius patarnavimus, buto, kuriame gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais, išskyrus laikotarpyje nuo 2011-01mėn. iki 2011-03 mėn., tačiau šalys susitaikė ir bandė toliau gyventi kartu. Atsakovas pirko vaikui maisto produktų, sauskelnes, pervedinėjo pinigus į ieškovės sąskaitą už vaikų išlaikymą (I tomas b.l.101, II tomas b.l.145, 146, 148). Atsakovas kaltina ieškovę dėl jos nesugyvenamo charakterio, skirtingų požiūrių į šeimos planavimą, vaikų auklėjimą, induizmo tikėjimo, tačiau šalys iki santuokos gyveno kartu, bet atsakovui taip pat netrukdė šios ieškovės savybės santuokai sudaryti. 2012-09-01 atsakovas galutinai paliko šeimos namus ir išsinuomavo butą. Nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santykius.

Apeliantė dėl atsakovo bendravimo su vaikais teismo nustatytos tvarkos, prašo apeliacinės instancijos teismo nustatyti, jog “nuo 2013-10-21 iki E. sueis 5 metai, o E. sueis 4 metai, tėvas bendrauja su vaikais be nakvynės“. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės prašymu, todėl teismo nustatytą bendravimo tvarką patikslina, kaip prašo ieškovė, nes tai atitinka vaikų interesus.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10025,50 Lt piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio būsto paskolos išmokėjimo laikotarpiu, kai šalys vedė bendrą ūkį, t.y. laikotarpiu nuo 2009-03-01 iki 2010-06-01 (4 mėnesiai įmoka kas mėnesį po 1290 Lt; 6 mėnesiai įmoka kas mėnesį po 796 Lt; 5 mėnesiai įmoka kas mėnesį po 673 Lt), kas iš viso sudarė 13301 Lt; laikotarpiu nuo 2011m. gruodžio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. (9 mėnesiai įmoka kas mėnesį po 750 Lt), kas sudarė 6750 Lt, iš viso 13301+6750=20051 Lt.