Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - ieškovas) ieškinį atsakovams : E. V. K., G. P. (toliau – atsakovė, atsakovas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2020-05-27 AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams atliekant namo elektros apskaitos patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – sodyba), nustatyta, jog nuo oro linijos (duomenys neskelbtini) prijungtas kabelis kuriuo tiekiama elektros energija į sodyba. Ieškovo darbuotojai surašė aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nubraižė elektros įrenginių prijungimo schemą ir su aktu supažindino atsakovę, tačiau jį atsisakė aktą pasirašyti. Ieškovo komisija 2020-07-28 nutarimu (duomenys neskelbtini) nusprendė, kad aktas surašytas teisėtai ir pagrįstai, buvo patvirtintas sunaudotos elektros energijos kiekis 8459 kWh (1176,83 Eur). Elektros energijos suvartojimas perskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019-05-28 iki 2020-05-27 už vienerius metus. Žala ikišiol neatlyginta. Aplinkybė, jog turimu turtu atsakovė nuolat nesinaudojo, nepaneigia jos, kaip turto savininkės pareigų rūpintis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Jei atsakovė būtų veikusi tinkamai, tikėtina, kad žala nebūtų buvusi padaryta arba būtų žymiai mažesnė, todėl jos kaltė pasireiškia nepakankamu rūpestingumu ir apdairumu. Tiek vieno atsakovo neatsargumas, tiek kito atsakovo tyčia, patvirtina juos esant solidariai atsakingus už sukeltą žalą.

Motyvuojamoji dalis

5. Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Byloje pateiktais duomenimis 2020-05-27 AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams tikrinant elektros apskaitą adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog nuo nuo oro linijos (duomenys neskelbtini) prijungtas kabelis kuriuo tiekiama elektros energija į objektą. 2020-05-27 surašytame Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – aktas) užfiksuota, kad prijungtu kabeliu elektros energija tiekiama sodybos elektros įrenginiams (taip akte). Akte užfiksuotame veikiančių elektros energijos imtuvų sąraše, surašyti veikiantys elektros energijos imtuvai ir jų galia. Byloje nėra ginčijamos aplinkybės dėl neteisėto prisijungimo prie elektros oro linijos. Atsakovo, liudytojų parodymais, fotonuotraukomis nustatyta, jog būtent atsakovas gyveno sodyboje esančiame vagonėlyje ir neteisėtai prisijungęs prie elektros oro linijos naudojo elektros energiją šildymo ir kitiems elektros prietaisams, buvusiems vagonėlyje, kieme (prie Šašlykinės) ir ūkiniame pastate. Iš liudytojų parodymų matyti, kad neteisėtai prisijungus prie elektros linijos, elektros kabeliu elektra buvo tiekiama į vagonėlį ir nuo šakotuvo buvo nutiesti kabeliai iki šašlykinės ir ūkinio pastato, nors akte esančioje schemoje tai nepažymėta. Elektros energijos suvartojimo apskaičiavimu per neapskaitinį laikotarpį, kuris atliktas vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis (toliau – taisyklės), nustatyta, jog paskaičiavus patikrinimo metu objekte rastų elektros imtuvų faktinę galią, taikant buitinių vartotojų dažniausiai vartojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę už vienerių metų laikotarpį nuo 2019-05-28 iki 2020-05-27 paskaičiuota, kad ieškovui padaryta žala sudaro 1176,83 EUR. Paskaičiavimo tvarka byloje neginčijama, tačiau atsakovas teigia, jog prisijungimas buvęs trumpesnis nei nurodytas laikotarpis ir žalos dydis byloje turi būti paskaičiuotas mažesnis nuo 2020-05-20 iki 2020-05-27. Tai, jog neteisėtas prisijungimas prie elektros oro linijos trūko žymiai ilgiau patvirtina liudytojų V. K. ir T. M. parodymai, jog elektros kabelis, kuriuo buvo atliktas neteisėtas prisijungimas, buvo įaugęs į sodybos žolę, todėl teismas atsakovo parodymus dėl neteisėto prisijungimo prie elektros oro linijos trukmės vertina kritiškai ir nustatant žalos dydį vadovaujasi aktu. Aktas, prie akto pridėtos fotografijos, elektros įrenginių neteisėto prijungimo prie elektros tinklų schema, patvirtina prisijungimą prie elektros tinklų be apskaitos. Šios aplinkybės nėra ginčijamos.

7. Laikytina, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas civilinei atsakomybei kilti. Tačiau kyla ginčas, kas turi atlyginti padarytą žalą - atsakovė, kaip sodybos savininkė ar neteisėtą prisijungimą atlikęs atsakovas.

8. Atsakovai neginčija, kad buvo neteisėtas pasijungimas į elektros liniją, tačiau atsakovės atstovo teigimu atsakovės kaltės dėl neteisėto elektros naudojimo nėra, nes sodyboje, kuriai ieškovė teikė elektrą negyveno, apie prisijungimą nieko nežinojo. Atsakovei nuosavybės teise priklausančioje sodyboje (vagonėlyje) gyveno ir elektra neteisėtai naudojosi atsakovas, tačiau, kaip jau yra nustatyta, neteisėtai elektra taip pat buvo tiekiama į ūkinį pastatą, šviestuvą prie šašlykinės. Atsakovės atstovo, jos pačios teiginiai atsiliepime, jog sodyba nesinaudojo ir joje negyveno nepagrįsti jokiais duomenimis ir nepaneigia jos pareigos rūpintis padidinto pavojaus šaltiniu sodyboje esančiais pastatais. Sodybos pastatai yra irstantys, į sodybą yra tiekiama elektra, todėl atsakovė turėjo pareigą rūpintis sodybos pastatais ir tai galėjo daryti pati ar per kitus įgaliotus asmenis.

9. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog turimi duomenys nepakankami konstatuoti, jog atsakovė, kaip turto savininkė, buvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo žemę ji pasirūpino, ją išnuomodama, tačiau nuo sodybos priežiūros teigia nusišalinusi, kas ir lėmė žalos atsiradimą ieškovui.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.387 straipsnio 1 dalį abonentas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat nedelsdamas pranešti energijos tiekimo įmonei apie avariją, gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją.

11. Nurodytos elektros energijos vartotojo pareigos apima ir prievolę užtikrinti tinkamą suvartotos elektros energijos apskaitą, t. y. nevartoti elektros energijos neteisėtai, protingomis priemonėmis užtikrinti, kad to nebūtų daroma elektros vartotojo tinkle. Tai, kad turimu turtu atsakovė nuolat nesinaudojo nepaneigia jos kaip turto savininkės pareigų, nes elektros energijos vartotojo de jure požiūriu pareigų vykdymo intensyvumui ir apimčiai įtakos faktinio naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, kuriam tiekiama elektros energija, aplinkybės neturi (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-736-943/2015). Nagrinėjamu atveju pagal byloje pateiktus duomenis konstatuotina, kad atsakovė nebuvo pakankamai apdairi bei atidi ir rūpestinga. Atsakovė, kaip turto savininkė, privalėjo pati ar per kitus asmenis pasirūpinti tinkama sodybos eksploatacija, tame tarpe tinkamu ir teisėtu elektros naudojimu sodyboje. Įrodymų, kurie galėtų objektyviai pagrįsti, kad atsakovei iš tiesų nebuvo žinoma apie neteisėtą prisijungimą prie elektros energijos tinklų, nėra pateikta. Jeigu atsakovė būtų veikusis tinkamai, tikėtina, kad žala nebūtų buvusi padaryta arba būtų ženkliai mažesnė, todėl nagrinėjamu atveju kaltė pasireiškia nepakankamu rūpestingumu ir apdairumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis), tačiau tiek atsakovės neatsargumas, o atsakovo – tyčia, patvirtina juos esant solidariai atsakingus už sukeltą žalą (CK 6.279 straipsnio 4 dalis).

12. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį taikant civilinę atsakomybę skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju tokia išimtis nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ v. V. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-241/2005). Taigi ieškovė, prašydama priteisti nuostolius, patirtus dėl neteisėto elektros energijos naudojimo, neprivalėjo įrodyti atsakovo kaltės. Įrodymus, paneigiančius jos kaltę, privalėjo pateikti atsakovė. Įrodymų, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip paneigiantys atsakovės kaltę, kuri nagrinėjamu atveju preziumuojama, nebuvo pateikta pakankamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai).

13. Pagal CK 6.279 straipsnio 4 dalį, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas.

14. Solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. Š. prieš VĮ Registrų centrą ir kt., bylos Nr. 3K-7-59/2008).

15. CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovų solidariai priteistina ieškovui 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021-01-06, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

16. Remiantis nurodytais motyvais ieškinys tenkintinas visiškai.

17. Ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų: 26 Eur žyminio mokesčio ir 19,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su kelionės išlaidomis. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsniu ir 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes jos pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

18. Iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės pajamas (CPK 96, 99 straipsniai).

19. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 282 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), naudai solidariai iš atsakovų E. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt šešių eurų 83 ct žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021-01-06, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas „(duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dvidešimt du eurus 52 ct ir iš atsakovo G. P., gim. (duomenys neskelbtini), dvidešimt du eurus 52 ct bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų E. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), po penkis eurus 59 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.