Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021-08-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-974-857/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovams E. V. K. ir G. P. dėl žalos atlyginimo, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Dėl nustatyto pažeidimo ieškovės darbuotojai surašė aktą Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Aktas), nubraižė elektros įrenginių prijungimo schemą ir su Aktu supažindino atsakovę, tačiau ši atsisakė Aktą pasirašyti. Ieškovės komisija (duomenys neskelbtini) nutarimu (duomenys neskelbtini) nusprendė, kad Aktas surašytas teisėtai ir pagrįstai, buvo patvirtintas sunaudotos elektros energijos kiekis 8459 kWh (1 176,83 Eur).

4. Pažymėjo, kad elektros energijos suvartojimas perskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019-05-28 iki 2020-05-27, t.y. už vienerius metus, kaip tai numato teisinis reguliavimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Kadangi G. P. prisiima atsakomybę už padarytą žalą ieškovei, todėl žala negali būti priteista iš apeliantės solidariai su kitu atsakovu. Mano, kad žalą turi atlyginti kaltas asmuo, t.y. G. P..

15. Apeliantės įsitikinimu, šiuo atveju neegzistuoja solidarios atsakomybės sąlygos. Teismas šį klausimą įvertino neteisingai ir nepasisakė ar prievolės dalykas esant deliktinei atsakomybei nėra dalus, neargumentavo, kodėl netaikoma dalinė atsakomybė, kai yra konkretus pažeidėjas. Žala ieškovei atsirado dėl G. P. neteisėtų veiksmų, todėl atsakomybė yra dalinė ir turi būti priskirta konkrečiam pažeidėjui.

18. Nesutinka su apeliante, kad už neteisėtą elektros energijos suvartojimą ir tuo padarytą žalą privalo atsakyti tik atsakovas. Šiuo atveju žala buvo padaryta bendrai ir teismas pagrįstai vertino jog ieškovė, kaip turto savininkė, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Apeliantė, kaip faktinė būsto savininkė yra elektros energijos vartotoja ir būtent ji turėjo vykdyti savo sutartines prievoles, įskaitant prievolę užtikrinti tinkamą suvartotos elektros energijos apskaitą, t. y. nevartoti elektros energijos neteisėtai, protingomis priemonėmis užtikrinti, kad to nebūtų daroma elektros vartotojo tinkle.

19. Ieškovės nuomone, tai, kad atsakovė turimu turtu nuolat nesinaudojo, nepaneigia jos, kaip turto savininkės, pareigų. Juolab, kad ji žinojo, jog leido atsakovui naudotis jai priklausančiu turtu, nesirūpino jo priežiūra, nekontroliavo asmens, kuriam leido ten gyventi. Atsakovės kaltė pasireiškia nepakankamu rūpestingumu ir apdairumu, tačiau atsakovės neatsargumas, o kito atsakovė– tyčia, patvirtina juos esant solidariai atsakingus už padarytą žalą.

20. Nurodo, kad atsakovės solidarioji atsakomybė kildinama ne iš tiesioginio neteisėtų veiksmų padarymo, bet iš nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo) savininko (vartotojo) pareigos užtikrinti tinkamą suvartotos elektros energijos apskaitą. Atsakovės neveikimas, pasireiškęs jai priklausančio turto nepriežiūra ir sutartinių prievolių nevykdymu, yra pakankama prielaida spręsti dėl jos pareigos atsakyti kartu su atsakovu kaip bendraskoliui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

22. Iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojų (duomenys neskelbtini) Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad prie oro linijos atramos (duomenys neskelbtini) pajungtas kabelis, kurio kitas galas pajungtas prie atsakovei priklausančios (duomenys neskelbtini), elektros įrenginių. Tai patvirtina, kad Sodyboje elektra buvo naudojama be apskaitos. Neteisėtas pasijungimas prie elektros tinklų yra atvaizduotas akto priede – schemoje, o daiktinių įrodymų paėmimo protokolas patvirtina, jog šio patikrinimo metu buvo paimtas dvigyslis kabelis apie 30 m. ilgio su rite. AB „Energijos skirstymo operatorius“ Elektros energijos vartojimo vietos akto Nr. (duomenys neskelbtini) Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė, kad savavališkas elektros apskaitos schemos keitimas vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 79 punktu yra Taisyklių nuostatų pažeidimas, tokiu būdu, vadovaujantis Taisyklių 8 punkto 10 pastraipos 2 punktu, elektros energija buvo vartojama neteisėtai, todėl Aktas surašytas pagrįstai. Įvertinusi visas Akto surašymo aplinkybes, atlikusi elektros energijos suvartojimo bei mokėjimo už suvartotą elektros energiją analizę, fotonuotraukas (nustatyta, kad elektros energija naudojama be apskaitos), Komisija nusprendė suvartotos elektros energijos perskaičiavimą atlikti vadovaujantis Taisyklių (132.11 punktu už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (už 1 metus) pagal faktinę elektros imtuvų galią taikant buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę ir konstatavo, kad pagal Taisyklių 132.12 punktu, atlikus patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimą, nustatyta, kad be apskaitos sunaudota 8459 kWh. Žalą sudaro 1176,83 Eur

23. Ieškinys dėl žalos, padarytos savavališkai prisijungus prie elektros energijos šaltinio, byloje pareikštas dviem solidariems atsakovams, t.y. Sodybos teritorijoje stovinčiame vagonėlyje atsakovės sūnaus leidimu gyvenusiam G. P., kaip neteisėtam elektros energijos naudotojui ir apeliantei, kaip turto savininkei.

24. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su šalių pozicija ginčo klausimu, išanalizavęs faktines bylos aplinkybes, išklausęs pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, pažeidimą užfiksavusių AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojų paaiškinimus, sprendžia, kad ginčui aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė atsakovų solidariąją atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas, nėra pagrindo.

25. CK 6.384 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buities reikmėms, sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė (CK 6.248 straipsnis). Nagrinėjamam atvejui reikšminga tai, kad skolininko kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

26. Pabrėžtina, kad elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas, tokiu atveju įrodinėjimo našta dėl kaltės nebuvimo yra perkeliama skolininkui, t. y. elektros energijos abonentui (vartotojui), kuris turi įrodyti savo kaltės dėl sutartinių nuostatų pažeidimo nebuvimą, t. y. paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 straipsnis).

27. Apeliantė, nesutikdama su ieškovės argumentais dėl solidarios atsakovų atsakomybės sąlygų egzistavimo, turėjo pareigą pateikti tai paneigiančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju, apeliantės argumentus, kad G. P. prisiimant kaltę dėl neteisėto prisijungimo, už žalą turėtų atsakyti tik jis, vertinti kaip pagrįstus bylos duomenimis, visgi nėra pagrindo.

28. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino (duomenys neskelbtini), kabelis, kuriuo neteisėtai buvo tiekiama elektra buvo nutiestas ne tik į vagonėlį, kur iki patikrinimo laikinai gyveno atsakovas G. P., bet ir nuo šakotuvo buvo nutiesti kabeliai iki Sodybos priklausinių – šašlykinės ir ūkinio pastato. Šie liudytojai pabrėžė, kad kabelis buvo pakankamai giliai įaugęs į žolę, dėl ko teismas pagrįstai atsakovo G. P. parodymus dėl neteisėto prisijungimo prie elektros oro linijos trukmės, t.y. tik nuo 2020-05-20 (7 dienos iki pažeidimo fiksavimo), vertino kritiškai ir vadovavosi Akte nustatyta pažeidimo trukme.

29. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad apeliantė neteisėto elektros energijos vartojimo metu buvo nekilnojamųjų daiktų savininke, o atsakovas G. P. – faktinis vartotojas. Atsakovė neteikė jokių duomenų, kad G. P. apsigyvenimas jos Sodyboje buvo neteisėtas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas į tokį ieškovės atstovės klausimą atsakyti negalėjo, nurodydamas, kad tokių faktinių aplinkybių nei paneigti, nei patvirtinti negali, o apeliaciniame skunde pripažįstama, kad G. P. gyventi Sodyboje esančiame vagonėlyje leido atsakovės sūnus, kuris kartas nuo karto ten nuvyksta.

30. Pirmiau aptartos, patikrinimą atlikusių, liudytojų nurodomos faktinės aplinkybės, leidžia spręsti, kad kabeliai neteisėtam elektros tiekimui į Sodybos esančius objektus, buvo įrengti pakankamai seniai. Tad sutikti su apeliante, kad jai, kaip rūpestingai nekilnojamojo turto savininkei, nebuvo žinoma apie neteisėtą prisijungimą prie elektros energijos tinklų ir neteisėtą elektros energijos vartojimą ar, kad egzistuoja aplinkybės paneigiančios jos, kaip skolininkės (vartotojos) kaltės prezumpciją, įtvirtiną CK 6.248 straipsnio 1 dalyje, visgi nėra pagrindo.

31. Nesutiktina su apeliante, kad už žalą padarytą ieškovei turėtų atsakyti tik Sodybos teritorijoje buvusiame vagonėlyje laikinai gyvenęs G. P.. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas (CK 6.279 straipsnio 4 dalis). Kuomet yra neaišku, kurio iš kelių žalą padariusių asmenų veiksmai sukėlė žalą, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje pirmenybė teikiama nukentėjusiojo interesams, įtvirtinant visų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio prezumpciją. Atsakovų interesai savo ruožtu apsaugomi paliekant jiems galimybę įrodyti, kad kito asmens veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis.

32. Pirmiau aptarto teisinio reguliavimo pagrindu, akivaizdu, kad būtent apeliantė ir turėjo pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra. Vien teiginiai, kad tik atsakovui G. P. turėtų būti taikoma atsakomybė, tokio vertinimo nekeičia. Juolab, kad atsakovė neteikia jokių paaiškinimų dėl kabelio nutiesimo į kitus Sodybos objektus, kai tokie darbai, kad kabelis jau buvo apaugęs žole, akivaizdžiai atlikti gerokai anksčiau nei Sodybos teritorijoje leista apsigyventi G. P..

33. Taip pat atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad, kai asmens veiksmais (veikimu ar neveikimu) sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti, laikoma jog egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir padarytos žalos. Jei teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (LAT 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

34. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tai, kad turimu turtu atsakovė nuolat nesinaudojo, nepaneigia jos, kaip turto savininkės, pareigų, nes elektros energijos vartotojo de jure požiūriu pareigų vykdymo intensyvumui ir apimčiai įtakos faktinio naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, kuriam tiekiama elektros energija, aplinkybės neturi. Apeliantė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jai iš tiesų nebuvo žinoma, ar ji pagrįstai negalėjo įsitikinti apie jos Sodyboje vykstantį neteisėtą prisijungimą prie elektros energijos tinklų, apeliantė nepateikė, nors būtent ji, kaip statinių savininkė turėjo pareigą įrodyti, kad ieškovei padaryta žala nėra bendra. Pritartina ginčijamo sprendimo išvadai, kad jeigu atsakovė būtų veikusi tinkamai, tikėtina, kad žala nebūtų buvusi padaryta arba būtų ženkliai mažesnė, todėl nagrinėjamu atveju kaltė pasireiškia nepakankamu rūpestingumu ir apdairumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis), tačiau tiek atsakovės neatsargumas, tiek atsakovo – tyčia, patvirtina juos esant solidariai atsakingus už sukeltą žalą (CK 6.279 straipsnio 4 dalis).

35. Pirmiau aptartų aplinkybių pagrindu spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė solidariąją atsakomybę, neįvertino, ar prievolės dalykas esant deliktinei atsakomybei nėra dalus, neargumentavo, kodėl netaikoma dalinė atsakomybė, nėra pagrindo, nes priešingai nei vertina apeliantė, solidarios atsakomybės klausimas ginčijamame sprendime yra detaliai aptartas ir įvertintas faktinių aplinkybių ir į bylą pateiktų įrodymų kontekste. Tik papildomai pažymėtina, kad pagal Taisyklių 100 punktą tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Taigi, esant neginčijamam neteisėtos elektros energijos pajungimo faktui, apeliantės kaip objekto, kuriame buvo vartojama elektros energija savininkės atsakomybė atsiranda ir šiuo pagrindu.

36. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui.

37. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, apeliantės naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021-08-20 sprendimą palikti nepakeistą.