Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui, atsakovams D. B., E. K., trečiajam asmeniui S. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. B., E. K., trečiajam asmeniui S. R., išvadą teikiančiai institucijai Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo ir neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo, turto administratoriaus skyrimo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią E. K. sūnaus T. K. atžvilgiu; atskirti nepilnametį T. K. nuo tėvo D. B.; nustatyti T. K. nuolatinę globą, globėja ir turto administratore paskiriant S. R.; nustatyti T. K. globos vietą globėjos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš E. K. sūnaus T. K. išlaikymui po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo momento iki vaiko pilnametystės ir 1860 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškinyje nurodė, jog atsakovams E. K. ir D. B. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. K.. Berniukui gimus tėvystė jam nebuvo nustatyta, todėl 2012 m. E. K. kreipėsi į teismą ir 2012 m. lapkričio 19 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad D. B. yra T. K. tėvas, o T. K. yra D. B. sūnus. Iš D. B. sūnaus išlaikymui priteista po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės. 2016 m. kovo 31 d. E. K. nustatytas neįgalumas, 45 procentų darbingumo lygis, jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini). 2003 m. balandžio 21 d. atsakovui D. B. nustatytas neįgalumas, 20 procentų darbingumo lygis bei specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nes jis negali vaikščioti, nevaldo dešinės rankos. Dėl sveikatos būklės D. B. negali užtikrinti tinkamos sūnaus priežiūros. Atsakovai po sūnaus gimimo kartu gyveno apie septynis mėnesius, vėliau E. K. su sūnumi gyveno atskirai, o 2014 m. kovo 24 d. atvykusi pas neįgalųjį D. B., E. K. paliko jam prižiūrėti ir auginti mažametį sūnų T. K.. Atsakovui dėl negalios negalint užtikrinti tinkamos sūnaus priežiūros, T. K. priežiūra ir auklėjimu rūpinosi D. B. slauganti S. R.. Palikusi sūnų, E. K. apie šešis mėnesius jo nelankė, neskambino, nesidomėjo jo poreikiais, neteikė išlaikymo. 2014 m. rugsėjo mėnesį E. K. grįžo pas D. B., tačiau 2014 m. lapkričio 3 d. išvažiavo registruotis į darbo biržą ir į namus negrįžo. 2015 m. birželio 15 d. atsakovė teigė, kad planuoja pasiimti sūnų ir pati jį auginti, tačiau sūnaus nepasiėmė. 2015 m. birželio 18 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu nepilnamečiui T. K. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta S. R.. 2015 m. liepos 16 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu E. K. šeima įrašyta į Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2015 m. lapkričio 18 d. visuomeniniais pagrindais veikiančios Akmenės rajono vaikų globos bei šeimų įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą klausimams spręsti komisijos posėdžio metu E. K. paaiškino, kad savarankiškai ieškosi darbo, dėl neatvykimo registruotis yra išbraukta iš darbo biržos, pajamų neturi, gyvena išlaikoma mamos, savo nuosavo būsto neturi, jos įsitikinimu, sūnui yra geriau gyventi pas globėją. 2016 m. balandžio 27 d. visuomeniniais pagrindais veikiančios Akmenės rajono vaikų globos bei šeimų įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą klausimams spręsti komisijos posėdžio metu atsakovė E. K. paaiškino, kad pati auginti sūnaus neturi galimybių, nes neturi savo gyvenamojo būsto, pajamų, sutinka, kad sūnus augtų globėjos S. R. šeimoje. Kadangi atsakovas D. B. dėl objektyvių priežasčių (fizinės negalios) nėra pajėgus tinkamai auklėti ir prižiūrėti savo mažametį sūnų T. K., tikslinga T. K. atskirti nuo tėvo D. B., o E. K. neterminuotai apriboti motinos valdžią sūnaus T. K. atžvilgiu, nes teikiamos socialinės paslaugos laukiamų rezultatų nedavė, E. K. savo gyvenimo būdo nekeičia, sūnaus beveik nelanko, jo poreikiais nesidomi.

E. K. pateikė rašytinį ieškinio pripažinimą, kuriame nurodė, jog su visais ieškinio reikalavimais sutinka.

Ieškovo atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir, išdėstęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Nurodė, jog motinos E. K. ir vaiko socialinis ryšys yra visiškai nutrūkęs, nes motina su vaiku nesimatė daugiau kaip metus laiko, o su tėvu D. B. vaikas bendrauja, palaiko ryšius, vaiko ir globėjos S. R. santykiai labai geri, berniukas globėją vadina „baba“.

Atsakovė E. K. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko. Nurodė, jog sūnus su globėja gyvena nuo 2014 m. pavasario, nuo to laiko sūnų aplankė tris kartus, paskutinį kartą matė prieš metus. Šiuo metu nedirba, galimybių auginti sūnų neturi, dažnai keičia gyvenamąsias vietas, su sūnaus globėja nebendrauja.

Atsakovas D. B. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko, nurodė, jog jis dėl fizinės negalios negali prižiūrėti sūnaus, tačiau su berniuku nuolat bendrauja, berniukas yra tvarkingas, šnekus, atneša parodyti savo darbelius. Berniuko santykiai su globėja labai geri, ją vadina „baba“.

Trečiasis asmuo S. R. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko, nurodė, kad atsakovai su nepilnamečiu vaiku iš pradžių gyveno kartu, o vėliau E. K. paliko vaiką. Nuo tada ji rūpinasi berniuku ir sutinka jį globoti toliau.

Teismo posėdyje liudytoja J. P. parodė, kad nuo 2015 m. liepos mėnesio E. K. įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Tuo metu ji jokių pajamų neturėjo, buvo skatinama bendrauti su sūnumi, jį lankyti, keisti gyvenimo būdą, tačiau teikti jai socialines paslaugas buvo labai sudėtinga, nes E. K. niekada nebūdavo namuose. Atsižvelgiant į E. K. būklę, jai buvo pasiūlyta kreiptis į psichikos sveikatos centrą, jai buvo nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, diagnozuoti elgesio sutrikimai. Motyvacijos lankyti sūnų, pasiimti jį ir juo rūpintis nebuvo.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnyje numatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas.

Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovams E. K. ir D. B. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. K.. Tėvystė T. K. nustatyta 2012 m. lapkričio 19 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-560-440/2012. Šiuo sprendimu nustatyta, kad D. B. yra T. K. tėvas, o T. K. yra D. B. sūnus, iš D. B. sūnaus išlaikymui priteista po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad gimus T. K. atsakovai gyveno kartu, vėliau E. K. su sūnumi buvo išvykusi gyventi atskirai, o 2014 m. kovo 24 d. atvyko pas D. B. ir paliko jam sūnų. D. B. nuo 2003 m. balandžio 21 d. nustatytas 20 procentų darbingumo lygis bei nuolatinės slaugos poreikis. Kadangi D. B. pats pasirūpinti sūnumi dėl sveikatos būklės negalėjo, T. K. ėmė rūpintis D. B. prižiūrinti S. R.. 2015 m. sausio 7 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas S. R. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, jog nuo 2014 m. kovo 24 d. prižiūri T. K., gimusį (duomenys neskelbtini), nes jo mama nuolat būna išvykusi, vaiku nesirūpina, o jo tėvas yra neįgalus ir pasirūpinti mažamečiu sūnumi negali. 2015 m. sausio 28 d. paaiškinime E. K. nurodė, jog lapkričio 8 d. išėjo ir paliko vaiką, jo nelankė, gyveno pas draugą, dabar gyvena pas mamą, bandys ieškoti darbo, tvarkytis gyvenimą, kad galėtų auginti sūnų. 2015 m. balandžio 23 d. paaiškinime S. R. nurodė, kad E. K. nuo 2014 m. lapkričio 3 d. paliko sūnų T. K. jos slaugomam neįgaliam berniuko tėvui ir nuo to laiko juo nesidomi, neskambina. Berniuku rūpinasi S. R., berniukas lanko darželį, po darželio bendrauja su tėčiu. 2015 m. gegužės 5 d. paaiškinime atsakovės E. K. mama I. K. nurodė, kad dukra išvykusi gyventi į Kupiškį. 2015 m. birželio 10 d. S. R. paaiškinime nurodyta, jog jau metus laiko augina (duomenys neskelbtini) gimusį T. K., nei mama, nei močiutė berniuko per tą laiką neaplankė. 2015 m. birželio 17 d. visuomeniniais pagrindais veikiančios Akmenės rajono vaikų globos bei šeimų įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą klausimams spręsti komisijos posėdžio metu buvo svarstytas klausimas dėl laikinosios globos nustatymo T. K., gim. (duomenys neskelbtini), nes tėvas D. B. juo negali pasirūpinti dėl fizinės negalios, o mama E. K. jau metus laiko vaiku nesirūpina, gyvena su draugu Kupiškyje. Berniuko močiutė I. K. jį globoti atsisako. 2015 m. birželio 18 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui T. K. nustatyta laikinoji globa, globėja paskiriant S. R.. 2015 m. liepos 16 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. šeima dėl to, kad sūnui nustatyta laikinoji globa, įrašyta į Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2015 m. liepos 24 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Akmenės seniūnijos sprendimu dėl socialinių paslaugų socialinės rizikos šeimai skyrimo, E. K. paskirtos socialinės paslaugos, siekiant ugdyti jos socialinius įgūdžius, palaikyti tvarkantis buityje, auklėjant ir prižiūrint vaiką, atliekant kasdieninius darbus. 2015 m. lapkričio 18 d. visuomeniniais pagrindais veikiančios Akmenės rajono vaikų globos bei šeimų įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą klausimams spręsti komisijos posėdžio metu E. K. paaiškino, kad savarankiškai ieškosi darbo, dėl neatvykimo registruotis yra šešiems mėnesiams išbraukta iš darbo biržos, pajamų neturi, gyvena išlaikoma mamos I. K., savo nuosavo būsto neturi. Gyvena pas močiutę, kuri yra serganti, todėl Erikos kartu su sūnumi nepriima, jos įsitikinimu, sūnui yra geriau gyventi pas globėją. 2015 m. lapkričio 12 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Akmenės seniūnijos rašte nurodyta, jog su E. K. dirbamas socialinis darbas, tačiau moteris nesiregistruoja darbo biržoje, pajamų neturi, sūnų aplanko, tačiau į namus neparsiveža, jos teigimu, sūnui geriau pas tėvą ir globėją, todėl netikslinga T. K. grąžinti mamai. 2016 m. balandžio 27 d. visuomeniniais pagrindais veikiančios Akmenės rajono vaikų globos bei šeimų įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą klausimams spręsti komisijos posėdžio metu atsakovė E. K. paaiškino, kad pati auginti sūnaus neturi galimybių, nes neturi savo gyvenamojo būsto, pajamų ir pan., sutinka, kad sūnus augtų globėjos S. R. šeimoje.

S. R., nuo 2014 m. prižiūrinti T. K., gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame name, kuriame yra keturi kambariai, virtuvė, visi patogumai. Namuose tvarkinga, švaru, jauku, Tomui skirtas atskiras kambarys. S. R. gauna minimalias pajamas, yra baigusi privalomus GIMK (globėjų, įtėvių mokymas konsultavimas) mokymus ir pripažinta tinkamu asmeniu būti T. K. globėja. S. R. turi tinkamas buitines gyvenimo sąlygas, pastovias pajamas, yra sveika, neteista, nebausta, tarp jos ir globotinio yra susiformavęs socialinis ryšys, berniukas globėją vadina „baba”.

2016 m. lapkričio 24 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog T. K. nuo 2014 m. kovo mėnesio iki šiol gyvena globėjos (rūpintojos) S. R. šeimoje. Berniuko tėvas D. B. dėl sveikatos būklės yra nepajėgus auginti sūnų, o mama E. K. yra visiškai nusišalinusi nuo sūnaus priežiūros, auginimo ir išlaikymo. S. R. sutinka nuolat globoti berniuką ir juo rūpintis, todėl jos paskyrimas nuolatine jo globėja (rūpintoja) labiausiai atitinka Tomo interesus, nes kitų asmenų prašymų dėl šio vaiko globos (rūpybos) skyrius neturi.

Iš teismo ištirtų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas D. B. dėl fizinės negalios, jam pačiam nustatyto nuolatinės slaugos poreikio, t. y. dėl objektyvių priežasčių, negali savarankiškai rūpintis sūnumi T. K., tačiau su berniuku bendrauja, teikia jam išlaikymą, tarp sūnaus ir tėvo yra susiklostęs socialinis ryšys. D. B. sutinka, kad sūnus T. K. būtų nuo jo atskirtas ir sūnų globotų S. R., nes ji rūpinasi berniuku, jos ir berniuko santykiai labai geri.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad D. B. negali gyventi kartu ir pasirūpinti sūnumi T. K. dėl objektyvių priežasčių, į tai, kad atskyrus vaiką nuo tėvo yra išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (teisė bendrauti, dalyvauti auklėjant, pareiga teikti išlaikymą ir t.t.), ir dėl to nebus pažeistas tarp sūnaus ir tėvo susiklostęs socialinis ryšys, darytina išvada, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir atskirti T. K., gimusį (duomenys neskelbtini), nuo jo tėvo D. B. (CK 3.179 straipsnis).

Teismo ištirti rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad E. K. atsisako prigimtinės tėvų teisės rūpintis savo vaiku, nuo 2014 m. vaiku nesirūpina, aplankė jį tik tris kartus, nesidomėjo vaiko gyvenimo sąlygomis, raida, vengia sūnų auginti, išlaikyti, auklėti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas. Atsakovė E. K. nemato galimybių ką nors keisti savo gyvenime, tvirtina, kad neturi sąlygų auginti vaiką. Nors atsakovei buvo teikiamos socialinės paslaugos, siekiant sudaryti sąlygas sugrąžinti į šeimą sūnų, tačiau iniciatyvos iš atsakovės pusės nėra, atsakovė nemotyvuota susigrąžinti sūnų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė sutinka su ieškinio reikalavimais, pripažįsta, kad sūnumi nesirūpina ir nemato galimybių to daryti artimoje ateityje, konstatuotina, jog atsakovė, nesirūpindama vaiku, su juo nebendraudama, jo materialiai neišlaikydama nevykdo savo konstitucinės pareigos. Todėl, įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas atsakovei E. K. taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą ir apriboti motinos valdžią jos sūnaus T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nes ji visiškai nesirūpina vaiku nuo 2014 m., nedalyvauja jį auklėjant, neišlaiko ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnis).

Vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 20 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į viešąjį interesą, atitinkantį vaiko interesus, vaikui, likusiam be tėvų globos, nes nuo vieno iš tėvų šiuo sprendimu vaikas atskiriamas, o kitam iš tėvų šiuo sprendimu apribojama tėvų valdžia, siekiant užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje vaikas galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, T. K. panaikintina laikinoji globa ir nustatytina nuolatinė globa (rūpyba), nuolatiniu globėju (rūpintoju) paskiriant S. R., vaiko globos (rūpybos) vietą nustatant globėjo (rūpintojo) gyvenamojoje vietoje (CK 3.249, 3.256, 3.257, 3.265 straipsniai).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves ir pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnis). Kartu įstatymas numato, kad abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu (Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnis taip pat numato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kai ši pareiga nevykdoma, priteisiamas CK 3.196 straipsnyje nustatytos formos ir dydžio išlaikymas.

CK 3.195 straipsnyje numatyta, jog tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiui T. K. iš jo tėvo D. B. yra priteistas dar 2012 m. lapkričio 19 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-560-440/2012 ir atsakovas teikia nustatyto dydžio išlaikymą savo sūnui, tuo tarpu atsakovė E. K. nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį sūnų, todėl atsižvelgiant į atsakovės darbingumo lygį, nuo kurio priklauso ir galimybė gauti atitinkamas pajamas, į tai, jog reikalaujamo išlaikymo dydis yra pagrįstas nepilnamečio vaiko, atsižvelgiant į jo amžių, normalią sveikatos būklę, įprastus poreikius, iš atsakovės E. K. priteistinas išlaikymas sūnui T. K. periodinėmis išmokomis po 60 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje nustatyta, kad atsakovė sūnui T. K. išlaikymo neteikia nuo 2014 m. kovo 24 d., todėl ieškinio padavimo dieną buvo susidaręs 1 860 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kuris priteistinas iš atsakovės.

CK 3.275 straipsnyje nustatyta, jog globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka. Todėl šiuo teismo sprendimu nuolatiniu globėju (rūpintoju) paskirta S. R. skirtina ir globotinio (rūpintinio) turto administratore (CK 3.202, 3.275 straipsniai).

Ieškovas (savivaldybės institucija) nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymo yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl, ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškotinos iš atsakovų į valstybės biudžetą. Iš atsakovo D. B. priteistina 31 Eur (41 Eur x 75 %) žyminio mokesčio, o iš atsakovės E. K. priteistina 89 Eur žyminio mokesčio ((41 Eur x 75%) + ((60 Eur x 12 mėn.) x 3% x 75 %) + (1 860 Eur x 3% x 75 %)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teismo sprendimas dėl globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo, išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 271, 282, 400–407, 491–496 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), jos sūnaus T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Atskirti T. K., gimusį (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nuo jo tėvo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečiui T. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), panaikinti laikinąją globą ir nustatyti nuolatinę globą (rūpybą).

T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), globėja (rūpintoja) bei turto administratore paskirti S. R., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), globos (rūpybos) vietą globėjos (rūpintojos) gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo dienos – 2016 m. spalio 28 d. iki jo pilnametystės.

Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 860 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui sūnui T. K., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės E. K. 89 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo D. B. 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimo dalį dėl globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo, išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.