Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui, atsakovams I. F. ir P. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams I. F., P. J., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namams dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė I. F. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko, pripažino, jog sūnumi A. J. nesirūpino nuo pat gimimo ir rūpintis juo galimybių neturi, sutinka, kad A. būtų įvaikintas. Nurodė, jog niekur nedirba, pajamų neturi, su sugyventiniu P. J. kartais konfliktuoja, yra buvę smurto atvejų.

Teismo posėdyje liudytoja J. P. parodė, kad atsakovų šeimai yra teikiamos socialinės rizikos šeimų paslaugos siekiant sugrąžinti į šeimą A. J.. Siekta užtikrinti stabilias pajamas, gauti pašalpas, šeimai išimties tvarka buvo skirtos pašalpos maisto produktams, šeima buvo nuolat lankoma, motyvuojama aplankyti sūnų, susitvarkyti gyvenimo sąlygas, kad galėtų susigrąžinti sūnų, tačiau motyvacijos susigrąžinti sūnų iš atsakovų pusės nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas.

Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Bylos duomenimis nustatyta, jog I. F. šeima dėl alkoholio vartojimo dar 2006 m. gruodžio 8 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta į Akmenės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-71-645/2008 I. F. nepilnamečio sūnaus D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu T. B.. Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-826-672/2010 I. F. neterminuotai apribota motinos valdžia į vaikus E. B., gimusį (duomenys neskelbtini), R. F., gimusią (duomenys neskelbtini), ir E. F., gimusią (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) I. F. šeima išbraukta iš Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, kadangi šeimoje neliko vaikų. (duomenys neskelbtini) VšĮ Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikose I. F. pagimdė sūnų, apie tai buvo informuotas Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. 2015 m. kovo 3 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai apsilankė atsakovų namuose, siekiant išsiaiškinti ar šeimoje yra tinkamos sąlygos auginti kūdikį, apsilankymo metu nustatyta, kad atsakovai darbo biržoje neregistruoti, socialinių išmokų negauna, pajamų neturi, buitis skurdi, namai nešildomi, kūdikio auginimui nepasiruošta (neturi rūbelių, higienos ir kitų priemonių reikalingų kūdikio auginimui). 2015 m. kovo 5 d. I. F. pateikė paaiškinimą Nr. (duomenys neskelbtini) (19.16), kuriame prašo sūnui nustatyti laikinąją globą, jam suteikti A. vardą, jos teigimu, ji neturi tinkamų sąlygų auginti kūdikį, jo gimimui nebuvo pasiruošusi. Kadangi kūdikis gimė atsakovei I. F. susituokus su A. F., vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu buvo įrašytas A. F.. 2016 m. rugsėjo 1 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu patenkintas ieškovo P. J. ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, kuriuo nustatyta, kad A. F. nėra A. F. tėvas; A. F. tėvas yra P. J.; A. F. suteikta pavardė J. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. (F.) nustatyta laikinoji globa; globėju paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) I. F. šeima įrašyta į Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. 2015 m. kovo 10 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Akmenės seniūnijos sprendimu I. F. nuspręsta teikti socialines paslaugas siekiant motyvuoti nevartoti alkoholio, konsultuoti vaiko grąžinimo į šeimą klausimais, ugdyti socialinius įgūdžius. 2015 m. rugpjūčio 19 d. pakartotinio šeimos aplankymo akte nurodyta, kad buitis skurdi, sutvarkyta pagal galimybes, sūnaus A. J. nelanko, nes neturi pinigų nuvykti. 2015 m. rugsėjo 2 d. raštu Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai informavo, kad I. F. sūnaus nei karto neaplankė, nesidomėjo jo sveikata, raida, ugdymu. Niekas iš giminių ar artimųjų berniuko nelanko. A. J. (F.) nustatytas raumenų tonuso sutrikimas, neurologo sekimas, kineziterapija. 2015 m. rugsėjo 16 d. pakartotinio šeimos aplankymo akte nurodyta, kad I. F. sūnaus per 7 mėnesius nei karto neaplankė, nežino ar pasiimti sūnų auginti ar palikti globoti. 2015 m. lapkričio 3 d. I. F. buvo kviečiama atvykti į Visuomeniniais pagrindais veikiančios Akmenės rajono vaikų globos bei šeimų įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą komisijos posėdį, kuriame buvo svarstomas A. J. (F.) laikinosios globos peržiūros klausimas, tačiau I. F. į posėdį neatvyko. 2015 m. lapkričio 13 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas I. F. paaiškinimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė teigia, kad ji neturi galimybių pasiimti auginti savo sūnaus A. dėl sunkios materialinės padėties, smurto atvejų šeimoje, sūnaus Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose nelankė, sutinka, kad sūnus būtų įvaikintas. Atsakovas P. J. sūnumi A. J. nuo gimimo nesirūpina, nelanko, išlaikymo neteikia, yra ne vieną kartą baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje.

Iš teismo ištirtų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų darytina išvada, kad atsakovai atsisako prigimtinės tėvų teisės rūpintis savo vaiku, nuo pat berniuko gimimo nei karto jo neaplankė, nesidomėjo vaiko gyvenimo sąlygomis, raida, vengia sūnų auginti, išlaikyti, auklėti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas. Nei vienas iš atsakovų nemato galimybių ką nors keisti savo gyvenime, abu tvirtina, kad neturi sąlygų auginti vaiką. Nors atsakovams buvo teikiamos socialinės paslaugos siekiant sudaryti sąlygas sugrąžinti į šeimą sūnų, tačiau iniciatyvos iš atsakovų pusės nėra, atsakovai nemotyvuoti susigrąžinti sūnų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad abu atsakovai sutinka su ieškinio reikalavimais, abu pripažįsta, kad sūnumi nuo gimimo nesirūpina ir nemato galimybių to daryti artimoje ateityje, konstatuotina, jog atsakovai, nesirūpindami vaiku, su juo nebendraudami, jo materialiai neišlaikydami nevykdo savo konstitucinės pareigos. Todėl, įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas atsakovams I. F. ir P. J. taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą ir apriboti tėvų valdžią jų sūnaus A. J., gimusio 2015 m. vasario 28 d., atžvilgiu, nes jie visiškai nesirūpina vaiku nuo jo gimimo, nedalyvauja jį auklėjant, neišlaiko ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnis).

Vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 20 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į viešąjį interesą, atitinkantį vaiko interesus, vaikui, likusiam be tėvų globos, nes jo tėvams šiuo sprendimu apribojama abiejų tėvų valdžia, siekiant užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje vaikas galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, A. J. panaikintina laikinoji globa ir nustatytina nuolatinė globa (rūpyba), nuolatiniu globėju (rūpintoju) paskiriant Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, vaiko globos (rūpybos) vietą nustatant globėjo (rūpintojo) buveinės vietoje (CK 3.249, 3.256, 3.257, 3.265 straipsniai).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves ir pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnis). Kartu įstatymas numato, kad abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu (Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnis taip pat numato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kai ši pareiga nevykdoma, priteisiamas CK 3.196 straipsnyje nustatytos formos ir dydžio išlaikymas.

CK 3.195 straipsnyje numatyta, jog tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Atsižvelgiant į tai, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad atsakovai nevykdo ir savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų, į tai, jog reikalaujamo išlaikymo dydis yra pagrįstas nepilnamečio vaiko, atsižvelgiant į jo amžių, normalią sveikatos būklę, įprastus poreikius, iš atsakovų I. F. ir P. J. priteistinas išlaikymas sūnui A. J. periodinėmis išmokomis po 100 Eur iš kiekvieno iš tėvų, kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būi išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje nustatyta, kad atsakovai sūnui A. J. išlaikymo neteikia nuo pat vaiko gimimo (duomenys neskelbtini), todėl ieškinio padavimo dienai buvo susidaręs 900 Eur išlaikymo iš kiekvieno iš tėvų įsiskolinimas, kuris priteistinas iš atsakovų.

CK 3.275 straipsnyje nustatyta, jog globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka. Todėl šiuo teismo sprendimu nuolatiniu globėju (rūpintoju) paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai skirtini ir globotinio (rūpintinio) turto administratoriumi (CK 3.202, 3.275 straipsniai).

Ieškovas (savivaldybės institucija) nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymo yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl, ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, lygiomis dalimis išieškotinos iš atsakovų į valstybės biudžetą. Iš atsakovų I. F. ir P. J. priteistina po 39 Eur žyminio mokesčio ((41 € x 75%) + ((100 Eur x 12 mėn.) x 3% x 75 %) + (900 Eur x 3% x 75 %)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teismo sprendimas dėl globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo, išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 271, 282, 400–407, 491–496 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei I. F., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), jos sūnaus A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui P. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), jo sūnaus A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nepilnamečiui A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), panaikinti laikinąją globą ir nustatyti nuolatinę globą (rūpybą).

A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), globėju (rūpintoju) bei turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus.

Nustatyti A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), globos (rūpybos) vietą globėjo (rūpintojo) buveinės vietoje adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės I. F., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo ieškinio padavimo dienos – 2015 m. gruodžio 1 d. iki jo pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo P. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo ieškinio padavimo dienos – (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės.

Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės I. F., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), 900 Eur (devynis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui sūnui A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo P. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), 900 Eur (devynis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui sūnui A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų I. F. ir P. J. po 39 Eur (trisdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimo dalį dėl globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo, išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.