- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-27
- Bylos Nr.
- e2S-683-460/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- N. R.
- Atsakovas
- M. L.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. R. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo N. R. ieškinį atsakovui M. L. dėl Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 10G-774 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašo panaikinti Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 10G-774 ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės: 1) atmesti atsakovo prašymą nutraukti džiovyklės „BOSH“ ir indaplovės „HUSQVARNA“ pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už džiovyklę „BOSH“ ir indaplovę „HUSQVARNA“ sumokėtus pinigus (520 EUR); 2) priteisti 15 Eur žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovo N. R. ieškinį atsakovui M. L. dėl Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 10G-774 panaikinimo, jis grąžintas jį padavusiam asmeniui. Nutarta grąžinti ieškovui N. R. 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gegužės 8 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 14. Pagrindiniai teismo argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Teismas nustatė, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimas priimtas 2024 m. kovo 4 d., o ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2024 m. gegužės 8 d., kai nutarimas jau yra įsigaliojęs. Teismas sprendė, kad ieškovas yra praleidęs procesinį terminą, nustatytą Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau ir VTAĮ) 28 straipsnio 1 dalyje, kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka su ieškiniu dėl ginčo tarp jo ir atsakovo nagrinėjimo iš esmės.
2.2. Teismas, susipažinęs su ieškovo pateiktu ieškiniu dėl vartojimo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme nustatė, kad ieškovas jame prašymo atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti nepateikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
3.1. Pažymi, kad ieškinį ieškovas pateikė Klaipėdos apylinkės teismui dar nesuėjus 30 dienų terminui.
3.2. Apeliantas pateikia teisinį reglamentavimą, susijusį su pirkėjo – pardavėjo teisėmis bei pareigomis.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria ieškinį atsisakyta priimti, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Ieškovas pateikė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Klaipėdos apylinkės teismo 1999 m. sausio 6 d. sprendimą, kuriuo S. R. (ieškovo sesuo) pripažinta neveiksnia, S. R. darbingumo lygio pažymą, S. R. (ieškovo mama) asmens tapatybės kortelę, prašo juos priimti.
9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.
10. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nurodytos išimties taikymo nepagrindė. Ieškovo prašomi priimti dokumentai paruošti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą senaties praleidimo kontekste. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovo pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo
12. Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti ieškinį, pažymėjo, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimas priimtas 2024 m. kovo 4 d., o ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2024 m. gegužės 8 d., kai nutarimas jau yra įsigaliojęs. Teismas sprendė, kad ieškovas yra praleidęs procesinį terminą, nustatytą VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje.
13. Atskirajame skunde nurodoma, jog ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi nepraleidęs VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų termino.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), pagal VTAĮ 28 straipsnio 1 dalį vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės.
15. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovas pirmąjį kartą su analogišku ieškiniu į teismą kreipėsi 2024 m. balandžio 3 d. (civilinė byla Nr. e2-4792-1032/2024). Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi ieškovui nustatytas 10 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4792-1032/2024 ieškovo N. R. ieškinys dėl vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui. Minėta nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 8 d.
16. Aktualu tai, kad ieškovas Klaipėdos apylinkės teisme 2024 m. gegužės 8 d. pareiškė analogišką ieškinį dar kartą, t. y. ieškovas nesiėmė šalinti trūkumų, kurie buvo nustatyti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi, o įsiteisėjus Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutarčiai, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, tą pačią dieną (2024 m. gegužės 8 d.) pareiškė naują / analogišką ieškinį dėl vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo.
17. Šiame kontekste aktualios CK 1.130 straipsnyje įtvirtintos ieškinio senaties termino nutraukimo taisyklės. Pagal minėto straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas.
18. Akcentuotina tai, kad vadovaujantis vienodą teismų praktiką formuojančio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, jog tiek ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, tiek ieškinio, kurį buvo atsisakyta priimti, tiek ieškinio, kuris vėliau buvo grąžintas, nepašalinus jo trūkumų, pareiškimas nenutraukia ieškinio senaties termino eigos, kadangi ieškinio senaties terminą nutraukia tik ieškinio pareiškimas įstatymo nustatyta tvarka, t. y. tinkamas procesinis teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, nesant ieškovo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kurio 2024 m. balandžio 3 d. ieškinys Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi laikytas nepaduotu (senaties terminas nenutrūko), nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde ieškovas neprašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nenurodė jo praleidimo priežasčių ir neįrodinėjo jų pateisinamumo, apart to, kad advokatas per brangu, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo skundžiame sprendime išsamiai ir detaliai įvertinta bei konstatuota pačio ieškovo kaltė dėl nesavalaikio kreipimosi į teismą ir netinkamo teisės į teismą procesinį įgyvendinimą nagrinėjamoje byloje (ieškinio trūkumų nešalinimas). Apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo vertinti situaciją kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas bei spręsti apie galimybes ir pagrindus atnaujinti ieškovo praleistą ieškinio senaties terminą.
20. Dėl nurodytų argumentų spręstina, kad apelianto atskirojo skundo teiginiai dėl senaties termino nepraleidimo yra nepagrįsti.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.