Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2020-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1041-393/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-12-11
Bylos Nr.
1-1041-393/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36006-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Blekaitienė
Kaltinamasis
V. V.
Advokatai
Arvydas Gudas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1041-393/2020;Proceso Nr. 1-01-1-36006-2020-2;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6.; 1.8.6.2.; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.6.4.2;
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 11 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė,sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei,kaltinamajam V. V., jo gynėjui advokatui Arvydui Gudui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2020 m. rugsėjo 7 d., apie 20 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kai 21 val. 00 min. nustatytas 1,70 prom. neblaivumas, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Jis patvirtino, kad 2020-09-07 namuose kapojo malkas su pažįstamu. Baigė darbus, jam reikėjo pažįstamą parvežti namo. Jie abu sėdo į automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jam, jį įsigijo prieš metus laiko iš pažįstamo G. S.. Įsigijo jį sudarydamas su G. S. pirkimo-pardavimo sutartį, už automobilį mokėjo 200 eurų. Automobilio savo vardu nepersiregistravo, techninė apžiūra perkant galiojo, draudimas galiojo taip pat. Kartu su pažįstamu nuvažiavo iki jo namų Neravų kaime. Prieš važiuodami jau iš anksto buvo nusipirkę alaus. Parvežė pažįstamą ir netoli jo namų, prie miškelio, sėdėdami automobilyje, kartu išgėrė tris butelius alaus. Išgėrus alų, pažįstamas išėjo namo, o jis automobiliu „Audi A4“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), išvažiavo namo. Važiuojant Mikyčių k. teritorijoje, Sodžiaus gatve, prie jo vairuojamo automobilio prisiartino policijos automobilis su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvų švyturėliais, suprato, jog yra stabdomas ir iškart pakluso pareigūnų reikalavimui, sustojo dešiniame kelkraštyje. Priėjęs policijos pareigūnas patikrino dokumentus bei pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą. Jis sutiko pasitikrinti blaivumą, pareigūnams prieš pasitikrinant blaivumą pasakė, jog neseniai vartojo alų, patikrinus blaivumą buvo nustatytas, 1,71 prom. girtumas. Po 15 minučių, antru pūtimu jam buvo nustatytas 1,70 prom. girtumas. Su alkoholio kiekio matuoklio parodymais jis sutiko, dabar taip pat sutinka, dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Už vairavimą esant neblaiviam niekada nėra nei teistas nei baustas administracine tvarka. Dėl šio poelgio nuoširdžiai gailisi. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos gailisi.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ne tik jo prisipažinimas, bet ir kiti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirti, įrodymai:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. I. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2020-09-07 apie 21.45 val., Sodžiaus g. 32, Mikyčių k., Šventežerio sen., Lazdijų r. sav., V. V. būdamas neblaivus (kai nustatytas 1,70 prom. girtumas) vairavo automobilį "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-4).

Įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, patvirtina, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) prie 32 namo. Ant kelio matomas pilkos spalvos automobilis "Audi A4", valst Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinė dalis nukreipta į Šventežerio miestelio pusę. Ant galinių sėdynių matomas vienas plastikinis tuščias butelis, o priešais jį matomas kitas beveik tuščias alaus butelis (b. l. 12-21).

Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, patvirtina, kad automobilis „Audi A4“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WAUZZZ8DZVA040885, valdytojas - savininkas G. S., nuo 2019-09-10 pranešta apie transporto priemonės pardavimą, o naujas nurodomas savininkas nuo 2019-06-15 V. V. (b. l. 27).

Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis (kopija), patvirtina, kad 2019-06-15 pasirašyta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis tarp pardavėjo G. S. ir pirkėjo V. V., pagal kurią už 200 Eur V. V. įgijo transporto priemonę - automobilį "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).

Neblaivumo nustatymo aktas, patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 7 d., 20 val. 45 min., V. V. atliktas tikrinimas prietaisu "Drager Alcotest 7510, ARKB-0130", pirmuoju tikrinimu V. V. nustatytas 1,71 prom. neblaivumas, antruoju tikrinimu 21 val. 00 min., nustatytas 1,7 prom. neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais V. V. sutiko patvirtindamas parašu (b. l. 42-45).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, patvirtina, kad alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 ARKB-0130, patikros sertifikato Nr. 1179124. Pirmuoju tikrinimu V. V. 20 val. 45 min. nustatytas 1,71 prom. neblaivumas, antruoju tikrinimu 21 val. 00 min., nustatytas 1,7 prom. neblaivumas. V. V. parašais žurnale patvirtino, kad su tikrinimo rezultatais sutinka (b. l. 48-51).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio S. D. tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo, patvirtina, kad 2020-09-07 dirbo kartu su Alytaus AVPK Lazdijų RPK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu D. G., patruliniu automobiliu "VW Caddy " atpažinties Nr. A-3052. Važiuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo iš Piliakalnio g. į Sodžiaus g. išvažiuojančią transporto priemonę, kurią nusprendė sustabdyti patikrinti. Sustabdė automobilį "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo V. V.. Bendraujant su vairuotoju, jis buvo pasimetęs, akys buvo paraudusios, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, todėl vairuotojo buvo paklausta ar jis nėra vartojęs alkoholio, jis atsakė, kad maždaug prieš 15 minučių su draugu gėrė alų. Alkoholio kiekio matuokliu "Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0130", patikros sertifikato Nr. 1179124, 20 val. 45 min. pirmu pūtimu V. V. buvo nustatytas 1,71 prom. girtumas. Antru pūtimu 21 val. 00 min. V. V. buvo nustatytas 1,70 prom. girtumas (b. l. 52).

Liudytojo S. D. parodymai, patvirtina, kad 2020-09-07 dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu D. G.. Patruliuodami pagal nustatytą maršrutą, būdami Lazdijų r. sav., Šventežerio sen., Mikyčių k., Sodžiaus g., pastebėjo į Sodžiaus gatvę išsukantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant Sodžiaus gatve, Mikyčių kaimo teritorijoje, prisiartinę iš galo, pradėjo stabdyti minėtą automobilį, įjungė raudonos ir mėlynos spalvų švyturėlius, „Audi“ markės automobilio vairuotojas iškart sustojo dešiniame kelkraštyje. Priėjęs paprašė vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus. Patikrinęs dokumentus nustatė, kad automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V. V., automobiliu jis važiavo vienas. Vairuotojui pateikus dokumentus matė, kad pastarasis atrodė pasimetęs, akys buvo paraudusios, judesiai nekoordinuoti, bendraujant iš burnos sklido alkoholio kvapas, todėl pasiteiravo ar nevartojęs alkoholinių gėrimų. Vairuotojas prisipažino, kad prieš 15 minučių, gėrė alų, patikrinus alkoholio kiekio matuokliu "Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0130" 20 val. 45 min. pirmu pūtimu V. V. buvo nustatytas 1.71 prom. neblaivumas. Po 15 minučių, 21 val. 00 min. V. V. buvo nustatytas 1.70 prom. girtumas. Su alkoholio kiekio matuoklio parodymais V. V. sutiko bei, kad vairavo neblaivus, labai gailėjosi (b. l. 70-72).

Liudytoja S. V. prašo atleisti jos brolį nuo baudžiamosios atsakomybės ir jį atiduoti jai pagal laidavimą be užstato. Ji nurodė, kad su broliu santykiai labai artimi, jis jos klauso, ji gali daryti teigiamą poveikį jo elgesiui. Brolis pergyvena dėl padaryto nusikaltimo, jai apie tai papasakojo iš karto po įvykio. Ji taip pat smerkia jo poelgį. Mano, kad broliu galima pasitikėti, jis tikrai daugiau nepadarys jokių nusižengimų.

Ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, nes kaltinamojo ir liudytojo parodymai apie kaltinamojo vairavimą sutampa, įvykio vietoje buvo sustabdytas vairuotas automobilis ir pats kaltinamasis už jo vairo, o du kartus su galiojančią patikrą turinčiu alkoholio kiekio matuokliu patikrinus kaltinamojo blaivumą nustatyta, kad 20.45 val. jo neblaivumas buvo 1,71 promilių, o 21.00 val. - 1,7 promilių.

Nurodyti, vienas kitą patvirtinantys ir papildantys, įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas, todėl V. V. kaltė yra įrodyta, o veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nėra teistas (b. l. 102), už nusižengimą, padarytą iki nusikalstamos veikos, buvo baustas administracine tvarka, bauda sumokėta, taip pat baustas už tą pačią dieną, kaip ir nusikalstama veika padarytą nusižengimą, bauda sumokėta, (b. l. 103), vykdo individualią žemės ūkio veiklą, savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi, jokių atsa­ko­my­bę sun­ki­nan­čių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nėra pagrin­do daryti iš­vadą, jog pas kaltinamąjį būtų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiūros, kad jis turi polinkį nusikalsti ar pažeidinėti įstatymus ir kad ateityje galėtų da­ryti naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningas kaltinamojo elgesys.

Kaltinamojo sesuo S. V. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą.

Prašymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir kaltinamojo asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti. Šiuo atveju padarytas nusikaltimas yra nesunkus, už jį yra skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nuo baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, gali būti pakankama poveikio priemonė už pirmą kartą padarytą veiką net ir neskiriant kriminalinės bausmės.

Nagrinėjamu atveju laiduotojas yra kaltinamojo sesuo (b. l . 153 - 154), ji nėra teista (b. l. 155), nėra bausta administracine tvarka (b. l. 157), darbdavio ir seniūnijos charakterizuojama labai gerai (b. l. 151-152). Todėl įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teis­mas sprendžia, kad S. V. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo lai­duotoja, nes pagal savo asmenines savybes ir dėl artimo šeimyninio ryšio ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymas kaltinamojo šeimos narius ir artimuosius giminaičius tiesiogiai įvardija kaip galimus laiduotojus vien dėl jų ryšio su kaltininku, todėl jų netinkamumas būti laiduotoju gali būti konstatuojamas tik esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių tokie asmenys akivaizdžiai negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam (pavyzdžiui asocialus ar nusikalstamas paties laiduotojo elgesys, nesirūpinimas šeima ir savo artimaisiais ir pan.). Šiuo atveju laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo sesrį, kuri yra artimiausias žmogus kaltinamajam, kuri niekada nebuvo teista ar bausta ir įstatymų nepažeidinėja, todėl ji yra būtent tas asmuo, kuris kaltinamajam turi galimybę daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nė­ra aplin­kybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sa­ko­mybės pagal laidavimą ir bau­džia­mąją bylą jam nutraukti paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad suvokęs, jog naujos nusikalstamos veikos, jeigu ją vėl padarytų, pasekmės bus neišvengiamas bausmės paskyrimas, kaltinamasis turės svarias paskatas ateityje laikytis įstatymų reikalavimų, todėl galima daryti išvadą, kad pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamajam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pritaikymas bus efektyvi ir pakankama poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų šeimyninį ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas, nėra būtinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Įstatymas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (tame tarpe ir pagal laidavimą) gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus valstybės BK 281¹ straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam, atsižvelgiant į nustatytą jo girtumo laipsnį, skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, vienerių metų ir šešių mėnesių terminui. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principu, toks terminas bus pakankamas, nes kaltinamasis ūkininkauja, pragyvena šeima iš žemės ūkio ir gyvulių auginimo, todėl paskyrus ilgesnį terminą dėl to nukentėtų ir šeima, bei pajamos, veika padaryta nesunki.

Įvertinus tai, kad už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas (nuo 0,4 iki 1,5 promilių) girtumo laipsnis, Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) numato ne tik teisės vairuoti atėmimą, bet ir baudą (ANK 422 straipsnio 5 dalis), teismas sprendžia, kad baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus daugiau nei 1.5 promilės negali būti švelnesnė finansine prasme net ir neskiriant kriminalinės bausmės, nes tai neatitiktų teisingumo principo kai už sunkesnį ir pavojingesnį teisės pažeidimą asmuo būtų nubaudžiamas švelniau nei už lengvesnį. Todėl atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas minimalus (BK 75 straipsnio 2 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Kaltinamasis nusikalstamą veiką pada­rė naudodamasis automobiliu, kuris yra tokios veikos padarymo priemonė, todėl jam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemo­nė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1, 2 dalys, 72 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tačiau BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas dėl to, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones ir kita baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad automobilio ar jo vertės konfiskavimas, nėra būtinas norint užtikrinti, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018) kaltinamajam šioje byloje neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, pa­nai­kin­tinos nuosprendžiui įsiteisėjus, o kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas perduotinas valstybės įmonei “Regitra”.

Automobilis "Audi A4", valst Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: WAUZZZ8DZVA040885, perduotinas savininkui V. V..

2020-09-17 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui "Audi A4", valst Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: WAUZZZ8DZVA040885, naikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. V. dėl nusikaltimo, nu­ma­tyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį sesers S. V. atsakomybei vieneriems metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti V. V. baudžiamojo poveikio priemones:

uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 8 d;

paskirti 5 MGL (dešimties minimalių gyvenimo lygių) dydžio įmoką, kuri sudaro 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų), į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant paskirtąją įmoką sumokėti, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB banke, ir banko kvitą pateikti Alytaus apy­linkės teismo Lazdijų rūmų raštinei.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, panaikin­ti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. 01325211, perduoti valstybės įmonei „Regitra“ po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Automobilį " "Audi A4", valst Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: WAUZZZ8DZVA040885, perduoti savininkui V. V..

Išaiškinti V. V., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. V. ir laiduotojai S. V. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja Irma Blekaitienė