Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-02 · Civilinė byla Nr. 2A-427-324/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-10-23Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-02
Bylos Nr.
2A-427-324/2014
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02809-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
V. P.
Kategorijos
  • 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-427-324/2014Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02809-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 74.2.4; 78.2.1; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3335-301/2013 pagal D. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-236-399/2006 iš atsakovo dukrai A. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo dukrai A. V. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, nustatant, jog priteistas lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė.

Ieškinį grindė tuo, kad šiuo metu teikiamas 125 Lt išlaikymas nepatenkina net minimalių vaiko poreikių. Nurodė, kad nuo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 22 d. sprendimo priėmimo žymiai pabrango prekės ir paslaugos, padidėjo vaiko poreikiai. Ieškovė teigė, kad dukters poreikiams patenkinti per mėnesį išleidžianti apie 1 000 Lt. Kadangi ieškovės gaunamų pajamų (apie 1 100 Lt) neužtenka dukrai išlaikyti, prašė iš atsakovo priteisti 500 Lt dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 23 d. sprendimu patenkino ieškinį. Pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-236-399/2006 iš atsakovo dukrai A. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo dukrai A. V. materialinį išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2013 m. liepos 19 d.) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatė, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė. Sprendė, kad, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (1 000 Lt per mėnesį). Padarė išvadą, kad iš esmės pasikeitė (pablogėjo) ieškovės turtinė padėtis dėl naujos šeimos sukūrimo, kurioje auga dar viena nepilnametė dukra A. P., gimusi (duomenys neskelbtini), dėl amžiaus ir sveikatos padidėjusių dukros A. V. poreikių (dukrai diagnozuota trumparegystė, ieškovė turės išlaidų odontologui dėl numatomos gomurio korekcijos), pabrangusių prekių ir paslaugų. Nustatė, kad atsakovas nuo 2006 metų gyvena ir dirba užsienyje (Airijoje), neturi nekilnojamojo turto, automobilių ir indėlių. Sprendė, kad atsakovas, gyvenantis užsienyje (Airijoje) ir esantis darbingo amžiaus, turi galimybę mokėti dukrai A. V. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Nenustatyti ir neįvertinti konkretūs vaiko poreikiai, nepasisakyta dėl vaiko išlaikymui reikalingos sumos, sprendime tik percituoti ieškinyje nurodyti vaiko poreikiai.

Nevertinta, kad ieškovė netinkamai nurodė vaiko poreikius, jų nepagrindė. Ieškovė nepagrįstai nurodė, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 1 260 Lt suma. Ieškovė nurodė, kad dukros rūbams per mėnesį išleidžia 300 Lt (3 600 Lt per metus), avalynei – 200 Lt (2 400 Lt per metus). Šios sumos nėra adekvačios ir pagrįstos. Mano, kad rūbams pirkti per metus pakanka 1 500 Lt sumos (125 Lt per mėnesį), avalynei – 300 Lt sumos (25 Lt per mėnesį). Teigia, kad nepagrįsta higienos priemonėms išleidžiama 100 Lt per mėnesį suma, nes muilas, šampūnas ir kitos priemonės neperkamos kiekvieną mėnesį. Mano, kad higienos priemonėms yra pakankama 30 Lt per mėnesį suma. Ieškovė nepagrindė ir 100 Lt sumos sveikatos išlaidoms, todėl šioms išlaidoms pakanka 30 Lt per mėnesį sumos. Nepagrįstos ir 250 Lt būsto išlaikymo išlaidos. Ieškovės šeimą sudaro keturi asmenys, todėl išeina, kad kiekvieno mėnesio būsto išlaikymo išlaidos sudaro 1 000 Lt. Ieškovė nepatiria ir negali patirti po 1 000 Lt bendrų būsto išlaikymo išlaidų.

Nepagrįsta išvada dėl pasikeitusios ieškovės turtinės padėties. Išvada apie pasikeitusią ieškovės turtinę padėtį grįsta dukros amžiaus ir sveikatos pasikeitimu (būsimomis išlaidomis odontologui) bei (duomenys neskelbtini) gimusia dukra. Sprendžiant dėl pagrindų vaiko išlaikymo dydžio padidinimui, neturėtų būti vertinamos būsimos išlaidos, nes vertinimas turi būti atliekamas pagal teismo sprendimo priėmimo dieną esančius poreikius. Būsimos išlaidos gali būti priteisiamos tik išimtinais atvejais ir turi būti realiai pagrįstos. Išlaikymas šalių nepilnametei dukrai buvo priteistas 2006 m. vasario 22 d., todėl jo priteisimo momentu ieškovė jau augino dukrą A. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Darant išvadą apie ieškovės pasikeitusią turtinę padėtį, nevertinta ieškovės turtinė padėtis išlaikymo priteisimo momentu (2006 m. vasario 22 d.) ir kreipimosi dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) momentu, t. y. nevertintas realus turtinės padėties pasikeitimas ir jo priežastys.

Nevertinta ir nepasisakyta, ar dėl šalių nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo nenukentės kiti atsakovo nepilnamečiai vaikai, t. y. nebuvo vertinti kitų vaikų poreikiai ir jų išlaikymo galimybės. Atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus: P. P., gimusią (duomenys neskelbtini), ir P. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Aplinkybės dėl kitų atsakovo nepilnamečių vaikų ir ligos buvo pateiktos civilinėje byloje Nr. N2-236-399/2006, tačiau šioje byloje liko neįvertintos. Atsakovas dirba Airijoje, jo darbo užmokestis yra 304,75 EUR (1 052 Lt) per savaitę arba 1 219 EUR (4 208 Lt) per mėnesį. Iš šios sumos atsakovui sumokėjus 950 EUR (3 280 Lt) už nuomą, jam lieka 269 EUR (929 Lt) suma. Atsakovas turi sveikatos problemų (gyvena su vienu inkstu), todėl laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 7 d. iki 2013 m. rugsėjo 16 d. sirgo. Pasibaigus kontraktui, atsakovas ketina grįžti į Lietuvą. Kitų dviejų atsakovo vaikų motinos darbo užmokestis yra 500 Lt per mėnesį. Dėl to atsakovo ir kitų dviejų jo vaikų motinos gaunamų pajamų nepakanka net minimaliai išlaikyti kitus du nepilnamečius vaikus.

Nepagrįstai nurodyta, kad pagal teismų praktiką pripažįstama, jog būtiniems poreikiams patenkinti reikalinga minimali mėnesinė alga (1 000 Lt per mėnesį). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Neatsižvelgta į CK 3.198 straipsnį, kuris numato, kad teismas priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Taip pat nurodyta, kad visi vaikai turi būti išlaikomi proporcingai. Dėl to teismo sprendimu iš esmės yra pažeidžiami kitų dviejų atsakovo nepilnamečių vaikų interesai, kadangi atsakovas neturi galimybės jų išlaikymui skirti po 500 Lt per mėnesį.

Prašo pakeisti sprendimą ir priteisti iš atsakovo dukrai A. V. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2013 m. liepos 19 d.) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydį.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nustatė CPK 329 straipsnio 1 dalyje, 330 straipsnyje reglamentuotus pagrindus (netinkamą įrodymų vertinimą bei neteisingą materialinės teisės normų taikymą) skundžiamam sprendimui pakeisti (CPK 320 str.).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.).

Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 22 d. sprendimu iš atsakovo šalių dukrai A. V. buvo priteistas 125 Lt dydžio išlaikymas. Ieškovė prašymą padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo dukrai dydį grindė pablogėjusia savo turtine padėtimi ir padidėjusiais dukters poreikiais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovė įrodė, jog pablogėjo jos turtinė padėtis, po išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo iš esmės pakito jos poreikiai, todėl patenkino ieškinį ir iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį padidino iki 500 Lt.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ieškovė neįrodė pasikeitusios turtinės padėties, nustatytas vaiko išlaikymo dydis yra nepagrįstas įrodymais, taip pat neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, nes atsakovas turi sveikatos problemų, išlaiko dar du vaikus.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstu pripažįsta apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovė neįrodė pablogėjusios savo turtinės padėties, tačiau sprendžia, kad pagrindą padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį sudaro padidėję šalių dukters poreikiai.

Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal to paties straipsnio 2 dalį tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad dukters poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 1 350 Lt suma: 300 Lt maistui, 100 Lt vaistams, vitaminams, sveikatos priežiūrai, 300 Lt rūbams, 200 Lt avalynei, 100 Lt higienos priemonėms, 100 Lt ugdymo priemonėms, būreliams, ekskursijoms, 250 Lt mokesčiams už būstą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymu, ir sprendė, kad šalių dukters poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 1 000 Lt suma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad minėtasis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų šalių dukters poreikių tenkinimui turimoms išlaidoms pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į ieškovės pajamas, ji nurodė siektiną, o ne realią dukters poreikių patenkinimui reikalingą sumą. Apygardos teismas pripažįsta, kad iš esmės visos ieškovės nurodytos išlaidos yra būtinos, t. y. nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, tačiau, ieškovei nepagrindus jų konkretaus dydžio, suma, reikalinga šalių dukters būtiniesiems poreikiams patenkinti, nustatytina apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.).

2006 m. vasario 22 d., kuomet Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu šalių dukrai iš atsakovo buvo priteistas 125 Lt dydžio išlaikymas, jai buvo beveik šešeri metai. Šiuo metu šalių dukrai yra beveik keturiolika metų. Per aštuonerius metus šalių dukters poreikiai neišvengiamai padidėjo, nes padidėjo išlaidos šalių dukters maistui, aprangai, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai, atsirado papildomos išlaidos ugdymui. Dėl to akivaizdu, kad priteistas 125 Lt išlaikymo dydis yra nepakankamas net minimaliems šalių dukters poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti specialūs vaiko poreikiai (įrodymų apie juos nepateikta), vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, medicininė priežiūra, išlaidos ugdymui, sprendžia, kad 800 Lt per mėnesį suma yra pakankama šiuo metu beveik keturiolikos metų šalių dukters poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 str. 2 d.). Įvertinęs aplinkybę, kad abi šalys neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, ieškovės darbo užmokestis sudaro apie 1 100 Lt per mėnesį, atsakovo – apie 4 208 Lt per mėnesį, ieškovė turi dar vieną išlaikytinę, atsakovas – dvi, apygardos teismas sprendžia, kad šalių turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra panaši, todėl nepilnamečio vaiko išlaikymo našta šalims dalintina per pusę, t. y. po 400 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta apelianto teiginius apie negalėjimą šalių nepilnametei dukrai teikti didesnį nei 250 Lt dydžio išlaikymą dėl to, kad jis turi sveikatos problemų ir išlaiko dar du vaikus.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010). Pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Nors atsakovas nurodo, kad turi sveikatos problemų, tačiau nepateikia įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti. Įvertinus tai, kad atsakovas dirba Airijoje, konstatuotina, kad jis gali dirbti ir siekti gauti geriau apmokamą darbą. Kadangi faktiniai duomenys neteikia pagrindo padaryti išvadą, jog atsakovas neturi didesnių darbinių pajamų dėl objektyvių priežasčių, kad jis yra išnaudojęs visas galimybes gauti didesnes pajamas, aplinkybė, jog atsakovo gaunamos pajamos, jo manymu, nėra pakankamai didelės, negali būti priežastimi jo turtinę padėtį vertinti kaip blogesnę nei ieškovės ir nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo prievolėje principo. Priešingas vertinimas leistų atsakovui piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir kitos išlaikymą teikiančios šalies (ieškovės) interesus. Laikant, kad abu tėvai prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti lygiomis dalimis ir priteisus iš atsakovo 250 Lt išlaikymo dydį per mėnesį, bendra vaiko išlaikymui skirta suma sudarytų 500 Lt. Kadangi nepilnamečiui vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, medicininė priežiūra, augant atitinkami jo poreikiai didėja, šalyje kyla šių poreikių patenkinimo kainos, darytina išvada, kad ši suma nėra pakankama būtiniesiems keturiolikmečio vaiko poreikiams patenkinti. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovei, su kuria gyvena šalių dukra, tenka pareiga ne tik skirti jai per mėnesį nustatytą lėšų dalį, bet ir pasirūpinti kasdienių vaiko poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti ir pan.), todėl didesnės finansinės išlaikymo dalies nustatymas ieškovei reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą. Pažymėtina, kad priešingai, nei teigia atsakovas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad apeliantas privalo imtis priemonių gauti jo išsilavinimą, darbo patirtį ir amžių atitinkančias pajamas, iš kurių galėtų teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad išlaikymo dydis šalių dukrai turi būti sumažintas iki 250 Lt, nes jis turi dar dvi išlaikytines – dukras P. P., gimusią (duomenys neskelbtini), ir P. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaiko poreikius. Vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Šalių dukrai A. šiuo metu yra beveik keturiolika metų, o apelianto iš ryšio su kita moterimi gimusioms dukroms P. ir P. – atitinkamai aštuoneri su puse ir ketveri metai. Apeliantui nepateikus įrodymų, kad jo dukros P. ir P. turi specialiųjų poreikių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių dukters A. poreikiai dėl jos amžiaus yra gerokai didesni nei apelianto dukrų P. ir P. Dėl to atsiradusios naujos išlaikymo prievolės nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnametei šalių dukrai ar nustatyti tik simbolinį išlaikymo dydį, iš esmės visą vaiko išlaikymo naštą perkeliant ieškovei. Be to, ieškovė taip pat turi dar vieną išlaikytinę – (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą A. P. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas šalių dukrai neteikė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 22 d. sprendimu priteisto 125 Lt išlaikymo, tai patvirtina Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. 1.35-10999, kuriuo nuspręsta šalių dukrai mokėti 125 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. Taigi iki šiol visa šalių dukters išlaikymo našta tenka ieškovei, o apeliantas prie dukters poreikių tenkinimo neprisideda.

Išdėstytų argumentų pagrindu sprendimas pakeistinas ir iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistas išlaikymo dydis sumažintinas iki 400 Lt (pusės šalių dukters išlaikymui reikalingos sumos), laikant, jog šis išlaikymo dydis atitinka būtinus bylos šalių nepilnametės dukters poreikius ir yra proporcingas išlaikymą privalančio teikti apelianto turtinei padėčiai (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 330 str.). Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nekeistina. Nors atsakovo apeliacinis skundas iš dalies patenkintas, atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tai, kad šalių dukters išlaikymo našta tenka ieškovei, o apeliantas prie dukters poreikių tenkinimo neprisideda, iš ieškovės atsakovui nepriteistina bylinėjimosi išlaidų, atsakovo turėtų apeliacinės instancijos teisme, dalis (CPK 93 straipsnio 4, 5 dalys).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimą, iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukrai A. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo dydį sumažinant iki 400 Lt (keturių šimtų litų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Gudynienė