Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje ieškovės J. V.-M., ieškinį atsakovui P. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, akcinė bendrovė ,,SEB bankas“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartis dėl teismo 2024-01-03 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvoje įtvirtinta dalinė (ribota) apeliacija, apibrėžiama kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 306 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016, 36 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas ne Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-12 nutarties, kuri yra įsiteisėjusi, teisėtumas ir pagrįstumas. Minėtos įsiteisėjusios teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartis, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengiant apeliacijos ribų. Atsižvelgiant į išdėstytą, apelianto argumentas, kad teismas, spręsdamas dėl įpareigojimo atsakovui gyventi skyriumi, rėmėsi pateiktais dokumentais bei įvykiais, kurie tiesiogiai neįrodo atsakovo vaikams daromos žalos, atmestinas, kadangi apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjamas.

13. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Nagrinėdamas prašymą dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaikų ar sutuoktinio interesams.

14. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

15. Pirmosios instancijos teismas 2024-01-03 nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium, konstatavo, kad susidariusioje situacijoje kyla grėsmė ieškovės, o svarbiausia – nepilnamečio vaiko interesams, kurie turi būti prioritetiškai saugomi ir ginami. Skundžiama nutartimi teismas atsakovo P. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.

16. Atskirajame skunde atsakovas teigia, kad tai, kad atsakovui buvo skirti keturi apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai, tačiau nei vienas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu nebuvo pradėtas, nei ieškovė, nei dukra, jokiame procese nebuvo pripažintos nukentėjusiomis nuo atsakovo veiksmų. Tai reiškia, jog apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai atsakovui buvo skirti nepagrįstai, o atsakovas grėsmės nekelia. Nėra įrodymų, kad atsakovas vartotų fizinę ar kitokią prievartą prieš ieškovę ir dukrą, grasintų ieškovei ir dukrai bei, kad atsakovo grasinimai jų atžvilgiu būtų realūs. Nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas savo elgesiu kelia realią grėsmę ieškovės ir dukros sveikatai ar gyvybei ir (ar) gali nukentėti ieškovės ir dukros teisės.

17. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ji nesutinka su apelianto pozicija, kad tik ikiteisminiai tyrimai turi reikšmę siekiant apsaugoti ieškovės ir dukros interesus. Ikiteisminis tyrimas siejamas su pačia griežčiausia atsakomybe – baudžiamąja. Būtų neatsargu laukti, kol atsakovas įvykdys nusikalstamą veiką jos arba dukros atžvilgiu. Konfliktų nebuvimą tarp ieškovės ir atsakovo nulemia teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių atsakovas negali užeiti į bendrą būstą ir negali prie jo artintis. Šalys gali bendrauti tik viešojoje erdvėje, buvimas viešojoje erdvėje leidžia ieškovei pasitraukti iš konflikto zonos, kai atsakovas pradeda agresyvų santykių aiškinimąsi. Teismui pateiktų vaizdo įrašų fone, kur atsakovas, būdamas apsvaigęs, mažo vaiko akivaizdoje mėto daiktus kur papuola, kai siunčia ieškovei „vaizdo linkėjimus“ kruvinomis rankomis ir sudaužytu veidu, išvada, kad atsakovas tiek ieškovei, tiek savo dukrai kelia grėsmę, yra objektyvi ir teisinga.

18. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu, egzistavo grėsmė ieškovės ir dukros interesams. Nors šiuo metu šalys nekonfliktuoja ir ieškovei su dukra grėsmės nėra, tačiau tai paaiškinama teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurios apsaugo vaiko ir ieškovės interesus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui buvo skirti keturi apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai: 2023-10-21, 2023-11-13, 2023-12-09 ir 2023-12-24. Atkreiptinas dėmesys, kad visi keturi apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai buvo išduoti vienas po kito, t.y. pasibaigus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio galiojimui, praktiškai iškart būdavo išduodamas naujas. Aplinkybė, kad ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti, savaime nėra pakankama konstatuoti, kad net keturi apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai buvo išduoti akivaizdžiai nepagrįstai. Šios aplinkybės bus tiriamos ir vertinamos civilinio proceso tvarka sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės.

19. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad teismo teiginiai, jog atsakovo agresijos negalėjo sustabdyti net atvykę policijos pareigūnai vertintini kritiškai vertintini, kaip prieštaraujantys logikai, kadangi atsakovas negalėtų pasipriešinti keliems policijos pareigūnams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto argumentu, kadangi Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad atsakovas P. M. 2023-12-09 būdamas neblaivus (1,43 prom.) nevykdė teisėtų policijos reikalavimų.

20. Atsakovas teigia, kad įpareigojimas bylos nagrinėjimo metu gyventi skyrium nuo ieškovės ir dukros, tiek tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės nepritaikymas, negali įtakoti būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo ar padaryti jo įgyvendinimą neįmanomu. Šį faktą patvirtina tai, kad ieškovė ieškinyje siūlo nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią atsakovas tam, kad bendrautų su dukra turės ją pasiimti iš jos gyvenamosios vietos.

21. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo (išlaikyti padėtį, esančią dabar), kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Nagrinėjamu atveju, taikytomis laikinosiomis priemonėmis siekiama ne užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, jų apimtis nėra per didelė ar neproporcinga.

22. Atskirajame skunde atsakovas teigia, kad jis, negalėdamas gyventi jam bendrosios jungrinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, neturi galimybės pakankamai bendrauti su dukra, todėl gali būti prarastas atsakovo ir dukros tarpusavio ryšys, bus pakenkta dukros teisėtam interesui bendrauti su abiem tėvais. Atsakovo galėjimas bendrauti su dukra jam priklausančiame bute yra svarbus tuo, jog atsakovas galės daugiau laiko praleisti su dukra jos gyvenamojoje vietoje, o ne didžiąją bendravimo laiko dalį leisti transporto priemonėje.

24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad gali būti prarastas atsakovo ir dukros tarpusavio ryšys vien dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi atsakovo teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko gyvenime nėra apribota ir ta teise jis naudojasi. Ieškovė nurodo, kad ji atveda vaiką į sutartą vietą bendravimui su atsakovu, taip pat vaikas bendrauja ir su atsakovo motina. Nėra pagrindo išvadai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimo atsakovui gyventi skyrium, nutrūks vaiko ir tėvo ryšys.

25. Atsakovas nurodo, kad patiria papildomas išlaidas kito būsto nuomai, nors jis yra buto, kuriame galėtų gyventi, bendraturtis. Pažymėtina, kad kito nekilnojamojo turto, kur galėtų gyventi, atsakovas nuosavybės teise neturi. Atsakovas bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Atsakovo patiriamos išlaidos būsto nuomai yra vertintinos kaip atsakovo nuostoliai. Atsakovas stengiasi prisidėti prie dukros išlaikymo, prie kitų prievolių vykdymo. Teismas vertindamas atsakovo prievoles bankui dėl būsto įsigijimo, turėjo įvertinti, kad atsakovas jau beveik metai negyvena bute. Taigi, teismas reiškia kritiką atsakovui dėl prisidėjimo prie būsto išlaikymo, kita vertus, pats teismas neleidžia atsakovui gyventi tame būste.

26. Ieškovė teigia, kad atskirojo skundo argumentai, jog negyvendamas bute, atsakovas patiria nuostolius, atmestini kaip nepagrįsti. Nuo 2024 m. sausio mėnesio atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo, bendro būsto išlaikymo, bendrų kreditinių prievolių vykdymo, todėl teismas teisingai suabejojo atsakovo teiginiais apie glaudų ryšį su dukra ir realų norą bendrauti su dukra bei rūpintis jos gerove. Atsakovas šių teismo abejonių nebandė išsklaidyti. Atsakovo nusišalinimas nuo prievolių vykdymo charakterizuoja jį kaip neatsakingą skolininką, nepatikimą partnerį, nerūpestingą tėvą. Ir tai svarbu atsakovo asmenybės vertinime kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Atsakovas vengia prisiimantis atsakomybes, tai dar kartą įrodo atsakovo argumentų dirbtinumą.

27. Pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad atsakovas nuo 2024 m. sausio mėnesio yra nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo, nuo bendro būsto išlaikymo, nuo bendrų kreditinių prievolių vykdymo, kas leidžia reikšmingai abejoti atsakovo teiginiais apie glaudų ryšį su dukra ir realų norą bendrauti su dukra bei rūpintis jos gerove.

28. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis negali patekti į butą ir juo naudotis, kad dėl to patiria papildomas išlaidas kito būsto nuomai, yra nulemtos paties atsakovo elgesio, be to, nepagrįstos rašytiniais įrodymais. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis nuomoja būstą, moka būsto nuomos, komunalinių patarnavimų mokesčius. Atsakovas yra dirbantis, gauna pastovias pajamas (individuali veikla informacinės technologijos, pajamos nuo 2000 Eur / mėn. (DOK-170405)), todėl turi galimybę susirasti laikiną gyvenamąją vietą. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad jis, kaip turto bendraturtis, prisideda prie buto, kuriuo negali naudotis, išlaikymo ar teikia išlaikymą vaikui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo nuosavybės teisių į butą suvaržymas (kol vyksta šalių ginčas) pateisinamas prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos motyvais ir konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis. Šalims negalint gyventi kartu, pirmiausiai turi būti užtikrinami šalių nepilnamečio vaiko interesai, tarp jų ir teisė į saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką.

29. Atskirajame skunde atsakovas teigia, kad teismas nutartį grindė Administracinių nusižengimų registro duomenimis, kurie neaktualūs sprendžiant dalies laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą. Atsakovo administraciniai nusižengimai nelaikytini kaip itin neigiamai charakterizuojantys atsakovą. Nors atsakovas ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau tai nėra pagrindas riboti atsakovo gyvenimą jam nuosavybės teise priklausančiame bute, taip pat apsunkinti jo bendravimą su dukra. Plungės apylinkė teismo Palangos rūmų 2022-10-10 nuosprendžiu atsakovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta. Atsakovas nebuvo nuteistas ir jis nėra laikomas turinčiu teistumą. Teismas nenurodė ryšio tarp atsakovo parodymų baudžiamojoje byloje Nr. 1 1184-1128/2022 ir jo gyvenimui bei bendravimui su dukra taikomų suvaržymų būtinybės. Nutartyje nurodyti duomenys apie atsakovą nesudaro pagrindo riboti atsakovo teisės gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute ir bendrauti su dukra.

30. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ne dėl atsakovo dalyvavimo baudžiamajame arba administracinių nusižengimo procesuose, bet dėl jo agresyvaus elgesio artimoje aplinkoje. Registrų duomenys yra tik pagalbinė medžiaga atsakovo asmeninių bruožų įvertinimui. Ši medžiaga kartu su ieškovės pateiktais įrodymais (vaizdo įrašais) liudija apie tai, kad atsakovas linkęs agresijai, įstatymų pažeidimams, narkotikų vartojimui. Teismas objektyviai įvertino šią medžiagą

31. Remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsamiai ir objektyviai išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalies panaikinimo, įvertino atsakovą charakterizuojančią informaciją. Remiantis šiais duomenimis ir kitais byloje esančiais duomenimis, įvertinęs ieškovės pateiktus vaizdo įrašus, kuriuose matyti agresyviai nusiteikęs, kruvinas, galimai apsvaigęs atsakovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas nepateikė jokių faktinių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad jis yra pakeitęs savo gyvenimo būdą bei, kad nepilnamečiam vaikui būtų užtikrinama saugi aplinka panaikinus šiuo metu galiojančias laikinąsias apsaugos priemones.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis yra preliminariomis priemonėmis pašalinti ar sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Sprendžiant dėl jų taikymo, vertinama grėsmė, jog iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems nepilnamečių vaikų interesams. Šeimos bylose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis), todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaikų teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, privalo taikyti atitinkamas vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias priemones.

33. Nagrinėjamu atveju vertinama, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis vaiko interesų apsaugos principo užtikrinimu, pagrįstai netenkino atsakovo prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo P. M. atžvilgiu, kuriomis atsakovas įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnametės dukros bei uždrausta atsakovui artintis prie ieškovės ir nepilnametės dukros gyvenamosios vietos 100 m atstumu, nes ši priemonė eliminuos konfliktų tarp šalių kilimo jų nepilnamečio vaiko akivaizdoje galimybę, padės išvengti galimos šalių konflikto eskalacijos į kitą – fizinio smurto – lygį, tokiu būdu užtikrinant nepilnamečio vaiko interesus gyventi ir augti saugioje bei ramioje aplinkoje.

34. Sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atsakovo P. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.