- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-14
- Bylos Nr.
- 2S-1052-480/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02409-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- R. Š.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 106.8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5670-713/2013 pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui R. Š., trečiajam asmeniui AB SEB bankas dėl sutarties pripažinimo sudaryta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti sudaryta sutartį tarp jos ir R. Š. dėl jų bendrosios solidariosios atsakomybės pagal su AB SEB bankas sudarytas 2005-06-28 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2006-05-03 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) santykio tarp skolininkų nustatymo, pagal kurią sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju pagal prievoles AB SEB bankas R. Š. ir D. Š. atsako solidariai, tačiau D. Š. nustatoma regreso teisė reikalauti iš R. Š. 99/100 dalies to, ką D. Š. įvykdys pagal minėtas dvi Vartojimo kredito sutartis AB SEB bankui, atskaičius jai tenkančią 1/100 dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, konstatavęs, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas nurodė, kad D. Š. prašo pripažinti sudaryta sutartį, kuria siekia nustatyti regreso teisę reikalauti iš R. Š. 99/100 dalies to, ką ji įvykdys pagal dvi Vartojimo kredito sutartis AB SEB bankui, atskaičius jai tenkančią 1/100 dalį. Teismo vertinimu, tokio reikalavimo pareiškimas yra ne kas kita, kaip reikalavimas nustatyti šalių dalinę atsakomybę pagal prievoles. Teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012-01-02 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1507-775/2012, kuriuo nutraukė santuoką, sudarytą tarp D. Š. ir R. Š., išsprendė šalių kaltės klausimą dėl santuokos nutraukimo, nustatė nepilnametės dukters gyvenamosios vietos ir jos išlaikymo klausimus, padalino santuokoje įgytą turtą ir nustatė prievolių priklausomybę, tarp jų pripažįstant, jog sutuoktinių sudarytos 2005-06-28 Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2006-05-03 Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su AB SEB bankas, yra solidariosios prievolės. Kauno apygardos teismas, tikrindamas sprendimo teisėtumą apeliacine tvarka pagal 2005-06-28 ir 2006-05-03 Vartojimo kredito sutartis, jau sprendė sutuoktinių solidariosios ir dalinės atsakomybės klausimus. Apygardos teismas konstatavo, kad nesant kreditoriaus AB SEB bankas sutikimo, teisinis santykis negali būti modifikuojamas solidariąją sutuoktinių prievolę paverčiant daline. Teismų sprendimai yra įsiteisėję, priimti tarp tų pačių šalių, nenuginčyti, juose pasisakyta dėl solidariosios ir dalinės prievolių, todėl vykdytini. Taip pat teismas pažymėjo, jog Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal AB SEB bankas ieškinį atsakovams R. Š. ir D. Š. dėl 43949,02 Lt skolos priteisimo pagal minėtas sutartis (civilinė byla Nr. 2-2499-540/2013), kadangi skolininkai nevykdo savo prievolės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ir jo papildymu ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai įvertino ieškiniu siekiamą rezultatą kaip bandymą nustatyti šalių dalinę atsakomybę pagal prievoles. Ieškiniu buvo prašoma pripažinti sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo dvišalę sutartį, kuria 2010-07-14 šalys susitarė, kaip jos atsakys prieš bendrą kreditorių. Pareikštu ieškiniu nebuvo ginčijama tai, kad kreditorius yra bendras ir jam šalys atsako solidariai, taip pat nebuvo prašoma pakeisti dviejų sudarytų Vartojimo kredito sutarčių. Apeliantė nurodo, kad ieškinyje ji išdėstė, kokiais įrodymais grindžia dvišalio susitarimo egzistavimą. Faktas, kad vėliau atsakovas šio susitarimo nebesilaikė, nesudaro pagrindo pripažinti, kad tokio susitarimo nebuvo. Kadangi apeliantė sąžiningai elgėsi pagal minėtą susitarimą, mano, kad nors teismai ir sprendė solidariosios bei dalinės atsakomybės pagal tas pačias sutartis prievolės klausimus, ji prašė patenkinti visiškai naują ieškinio dalyką, kuris nebuvo nagrinėtas teismuose. Pareikštu ieškiniu apeliantė siekė tik pripažinimo, jog šalys sudarė susitarimą, kad solidarią prievolę kreditoriui įvykdys kartu, o tik tuo atveju, jeigu ieškovė sumokės kreditoriui daugiau kaip 1 procentą skolos su papildomomis sumomis, ji įgyja reikalavimo teisę į atsakovą (CK 6.9 str. 1 d.). Be to apeliantė nurodo, kad pareikštu ieškiniu nebuvo prašoma pakeisti ir CK 6.6 straipsnio 4 dalyje numatytų kreditoriaus teisių į solidarius skolininkus, dėl to jos su atsakovu bendrą kreditorių ji nurodė ne atsakovu, o trečiuoju asmeniu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių specifinių požymių, teismo nepatvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali būti prilyginama asmenų civilinei sutarčiai, kuri asmenims sukelia teises ir pareigas, nes tik patvirtinta teismo, t.y. sutarties turiniui inkorporuotam į teismo sprendimą, tokia sutartis sukelia šalims teises ir pareigas, ir gali būti prilyginama sutarčiai, kurioje yra susitariančiųjų šalių išreikšta valia dėl sutartyje nurodytų civilinių teisių ir pareigų įgyvendinimo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nepatvirtinta tokia sutartis nepatvirtina nei šalių suderintos valios sukurti tokioje sutartyje nurodytas teises ir pareigas, nei tokias teises ir pareigas šalims sukelia. Šiuo atveju šalių teiktas prašymas nutraukti santuoką bendru sutarimu ir su ja teikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo patvirtinta teismo. Taigi, negalima laikyti, kad buvo suderinta valia sukurti/pakeisti civilinius - teisinius santykius, tarp jų ir dėl prievolių nustatymo ir jų paskirstymo tarp sutuoktinių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį pripažinti sudaryta sutartį, kuria ji siekia sutartinių įsipareigojimų prieš SEB banką nevykdymo atveju atsakovo atsakomybę solidarioje prievolėje nustatyti 99 procentus, o ieškovės – 1 procentą, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).
Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia svarbių teisinių padarinių. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, t. y. tampa šalims privalomas. Be to, teismo sprendimas įgyja nenuginčijamumo savybę, su kuria glaudžiai susijusi kita įsiteisėjusio teismo sprendimo savybė – išimtinumas. Išimtinumas suprantamas kaip draudimas teismui kada nors nagrinėti tapatų ginčą, pareikštą tapatų ieškinį teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 sausio 2 d. (civ. byla Nr. 2-1507-775/2012, LITEKO duomenys) sprendime išsprendė sutuoktinių prievolių, nutraukus santuoką, vykdymo kreditoriams klausimus, Kauno apygardos teismas 2012m. gegužės 31 d. nutartimi šią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą (b. l. 20-28). Konstatuotina, kad ieškovės teismui pateiktame ieškinyje nurodytas reikalavimas, nors ir savaip interpretuojamas, nustatyti šalių dalinę atsakomybę pagal prievoles, jau buvo išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1507-775/2012, o įsiteisėję teismų sprendimai pakartotinai negali būti peržiūrimi. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 2 d. sprendime, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatavo, jog tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010, ir kt.). Byloje trečiasis asmuo AB SEB bankas nesutiko, kad vienas iš bendraskolių būtų atleistas nuo įsipareigojimų vykdymo ir reikalavo, kad abu sutuoktiniai atsakytų solidariai iki visiško įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis įvykdymo. Atsižvelgdamas į tai, kad abiejose sutartyse pasirašė abi šalys, kad šios paskolos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, buičiai pagerinti, taip pat – į banko poziciją, teismas sprendė, jog po santuokos nutraukimo D. Š. ir R. Š. AB SEB bankui už paskolų grąžinimą pagal 2006-05-03 ir 2005-06-28 vartojimo kredito sutartis lieka atsakingi solidariai. Kauno apygardos teismas, palikdamas galioti teismo sprendimo dalį, kuria pripažinti D. Š. ir R. Š. įsipareigojimai AB SEB bankui pagal 2005-06-28 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006-05-03 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) solidariomis jų prievolėmis, 2012 m. gegužės 31 d. nutartyje pažymėjo, kad nesant kreditoriaus sutikimo, teisinis santykis negali būti modifikuojamas solidariąją buvusių sutuoktinių prievolę paverčiant daline (b. l. 20-28). Tai reiškia, kad ieškovės pareikštas reikalavimas yra tapatus prieš tai pareikštam ieškiniui pagal visus tris ieškinių tapatumo kriterijus: šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Dėl šios priežasties aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, yra prejudicinės (CPK 182 str. 2 p.), o sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 str. 4 d.).
LITEKO duomenimis nustatyta (civ. b. Nr. 2-18185-453/2010), kad šalys pareiškimu 2010-07-15 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo bendru D. Š. ir R. Š. pareiškimu ir buvo pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kaip matyti iš 2010-08-18 byloje priimtos nutarties, D. Š., šalindama trūkumus, negalėjo pateikti sutuoktinių pasirašytos patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o pareiškėjas R. Š. nesutiko dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, todėl jų pateiktą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu teismas laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjams. Esant nurodytoms aplinkybėms, šalių teikta teismui tvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turėjo trūkumų, teismo ji nebuvo patvirtinta, todėl nėra pagrindo teigti, kad sutartyje buvo suderinta šalių valia sukurti joje nurodytas teises ir pareigas, o tuo pačiu sukelia šalims joje numatytas teises ir pareigas, jų tarpe - ir dėl prievolių kreditoriams tarp sutuoktinių paskirstymo.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.