Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-956-924/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-11-22
Bylos Nr.: e2A-956-924/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas, Edita Šliumpienė
Atsakovas: A. K.
Ieškovas: V. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-956-924/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10776-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasSPRENDIM A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Editos Šliumpienės,

sekretoriaujant J. Ž., dalyvaujant apeliantui A. K., jo atstovei advokatei E. R., ieškovės atstovui advokatui S. B., teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pagal atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. K. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu A. K., priteisiant natūra ieškovei žemės sklypą, gyvenamąjį namą, du ūkinius pastatus ir kiemo statinius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas, ir ginčo namų valda), o atsakovui 36 400 Eur kompensaciją už jam priklausančias 715/1430 dalis žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo, dviejų ūkinių pastatų ir kiemo statinių (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ieškovė turi sumokėti atsakovui 14 000 Eur kompensaciją ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, 11 200 Eur – ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 11 200 Eur – ne vėliau kaip per 12 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2016 m. liepos 26 d. šalys sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria susitarta, kad po santuokos nutraukimo kiekvienai iš šalių asmeninės nuosavybės teise, be kita ko, priklausys po 715/1430 dalių žemės sklypo, po ½ dalį namo, kiemo statinių ir ūkinių pastatų. 2016 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2YT-20302-848/2016, patenkino šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tarp šalių kaip buvusių sutuoktinių santykiai yra sudėtingi, įskaitant ir klausimus dėl turimos bendrosios dalinės nuosavybės. Šalys nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto. Ieškovė siūlė atsakovui ne kartą atidalinti ginčo turtą, tačiau iki šiol to padaryti geruoju nepavyko. Name yra tik viena vonia – tualetas (1 aukšte), viena virtuvės zona (pirmame aukšte esančiame kambaryje), trys kambariai (vienas – pirmame aukšte, o du – pastogėje), du koridoriai (po vieną pirmame aukšte ir pastogėje). Todėl laikytina, kad nėra techninių galimybių nei atidalyti namą, suformuojant du teisės aktų reikalavimus atitinkančius gyvenamosios paskirties objektus (butus), nei nustatyti naudojimosi namu tvarką, pagal kurią šalys galėtų naudotis atskirais sanitariniais mazgais, virtuvėmis, taip pat atskirtomis šildymo, vandens, elektros tiekimo, nuotekų šalinimo sistemomis. Todėl ieškovės nuomone, turtas turi būti atidalintas, priteisiant jai atsakovo ginčo turto dalį, o jam – kompensaciją iš ieškovės. Ieškovės teigimu, ginčo turtas yra jai reikšmingas, nes be jo ½ dalies atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su ieškove valdo gyvenamosios paskirties butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2017 m. balandžio mėn., yra išvykęs iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) ir gyvena nurodytame bute. Nuo 2017 m. ginčo name gyvena šalių dukra, o ginčo turto išlaikymo išlaidas apmoka ieškovė. Ieškovę su ginčo turtu sieja emocinis ryšys, nes tai yra jos tėvo ir senelio palikimas, kuriuo santuokos metu ji pasidalino su atsakovu, padovanodama jam ginčo turto dalį. 2021 m. kovo 19 d. atlikto turto vertinimo metu nustatyta, kad namų valdos (duomenys neskelbtini), rinkos kaina vertės nustatymo dieną (t. y. 2021 m. kovo 19 d.), yra 72 800 Eur. Įvertinus tai, kad turtą sudarantys nekilnojamojo turto objektai šalims priklauso lygiomis dalimis, išmokėtinos atsakovui piniginės kompensacijos dydis, atitinkantis atidalijamos ½ dalies turto rinkos vertę, yra 36 400 Eur (72 800 Eur /2). Iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio ieškovės iš darbo teisinių santykių gaunamų pajamų vidutinis mėnesinis dydis siekė 1 511,17 Eur. Šiuo metu ieškovė yra išvykusi dirbti į Šveicarijos Konfederaciją, kurioje jai buvo pasiūlytas darbas geresnėmis sąlygomis. Ieškovė turi ir kito turto: ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), 1/3 dalių žemės sklypų (duomenys neskelbtini), automobilį Peugeot. Ieškovė atliktų pradinį 14 000 Eur dydžio kompensacijos dalies apmokėjimą atsakovui iš turimų santaupų. Likusi kompensacijos dalis – 22 400 Eur – atsakovui būtų išmokėta per vienerių metų laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. K. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovė niekada nesvarstė su juo klausimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovui nepriimtinas ieškovės pasiūlytas ginčo turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi šiame turte yra vienintelė jo gyvenamoji vieta Lietuvoje. Atsakovas negali nurodyti, kiek laiko jis nenorės atidalinti ginčo turtą. Ieškovė kaip ir atsakovas nuolat negyvena ginčo turte, nes dirba užsienyje. Šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas daugiau kaip 4 metus gyvena tame bute, nes ieškovė nesirūpino tuo turtu. Atsakovas kasmet atvyksta į Lietuvą ūkininkauti, prižiūrėdamas ir deklaruodamas sodus (duomenys neskelbtini), kurie ieškovei taip pat nerūpi. Atsakovą taip pat sieja emocinis ryšys su ginčo turtu, kadangi jis jame gyveno nuo 2007 m. iki 2017 m., jame šalys augino dukrą, prižiūrėjo, gerino turtą, dėl to turto vertė padidėjo.

Šalies argumentai

4. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kurio reikalavimus patikslino 2021 m. lapkričio 5 d. pareiškimu, prašydamas nustatyti ginčo turto (namų valdos (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką:

1) ieškovei paskirti naudoti pirmajame gyvenamojo namo aukšte patalpa 1-2 (4,48 kv. m.), patalpa 1-3 (3,40 kv. m) su kieto kuro katilu ir atskiru įėjimu iš lauko, patalpa 1-4 (35,60 kv. m), kurios aukštis yra 2,47 m. Ieškovei pageidaujant atskirti norimo dydžio virtuvės erdvę nuo kambario erdvės skiriamąja karkasine gipso siena su garso izoliacija ir durimis (t. y. 43,48 kv. m. patalpas). Taip pat panaikinti praėjimą iš patalpos 1-2 į patalpą 1-1 (tambūrą) ir laiptus į palėpę, įpareigojant atsakovą atlikti šiuos darbus savo lėšomis;

2) atsakovui paskirti naudoti patalpą 1-1 (3,04 kv. m. tambūrą ), įėjimą iš lauko, antrajame aukšte (pastoges ) plane 51 puslapyje – patalpa 1-5 (2,74 kv. m), patalpą 1-6 (14,31 kv. m), 1-7 (14,11 kv. m) (t. y. 34,20 kv. m.);

3) ieškovei paskirti ½ dalį ūkinio pastato patalpos, plane pažymėtos 1-2 (6,30 kv. m.) raide A, o atsakovui paskiriant ½ patalpos, plane pažymėtos 1-2 raide B (6,27 kv. m.) su kieto kuro katilu, 1-1 (22,53 kv. m), ir patalpa 1-4 (3,89 kv. m), taip pat antresolės plane 6A1p pažymėta patalpa 1-5 (8,03 kv.), o bendram naudojimui palikti patalpą 1-3, laiptus į terasą T1 ir terasą T1 (36 kv. m.);

4) žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatyti pagal ieškoves pateikto priedo 220210325 namų valdos 46 puslapio statinių išdėstymo planą tokiu būdu: ieškovei skirti naudotis 32 priede pažymėta raide „C“ žemės plotą (444,45 kv. m.) , o atsakovui – žemės plotą, pažymėtą raide „D“ (459,04 kv. m.). Likusią sklypo dalį, kuriame yra kiemo aikštelė, įvažiavimas, lietaus surinkimo baseinas, plane pažymėtą raide „E“ (žemės sklypo plotas 526, 51 kv. m), paliekant bendram šalių naudojimui;

5) palikti šulinį bendram naudojimui.

5. Atsakovas priešieškinį grindžia argumentais, kad ginčo turto rinkos vertė buvo nustatyta lyginamuoju metodu su prielaida kaip teisėta statyba su visais reikalavimais, nors po rekonstrukcijos visi statiniai, išskyrus vandens šulinį buvo atkurti iš pagrindų visiškai nugriaunant buvusius pastatus ir pastatant naujus. Nebuvo nei tikrinta, nei pripažinta ar atitinka esminius statinių, saugumo, higienos, sveikatos, aplinkos, priešgaisrinės apsaugos reikalavimus. Todėl kyla klausimas, kokiu pagrindu yra nustatyta esama turto vertė: ar buvo lyginta su kitais tokiais pačiais neįteisintais statiniais, kurie galbūt tinkami tik nugriovimui. Nustačius atsakovo pasiūlytą naudojimo bendru turtu tvarką, jis sutinka atlikti reikalingus darbus, atskirti namo šildymo kietu kuru sistemą savo lėšomis. Tai yra techniškai įmanoma, nes atsakovas ir ieškovė patys darė namo šildymo dvi nepriklausomai veikiančias sistemas. Palėpės aukšte atsakovas savo lėšomis įsirengs sanitarinį mazgą, vonią, virtuvę pagal teisės aktų reikalavimus. Šalių santykiai yra itin paprasti ir nesudėtingi, ramūs bei konstruktyvūs, ieškovė pati pageidavo bendrauti su atsakovu tik per advokatą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į priešieškinį V. K. prašo atmesti atsakovo reikalavimus. Ieškovės teigimu, atsakovas iš esmės pripažino, kad turto atidalinimas natūra yra neįmanomas, kadangi pareiškė ieškinį dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovas neįrodė, kad jo siūloma nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka yra techniškai įgyvendinama, adekvati, racionali ir ekonomiška. Atsakovo siūlomos bendro turto naudojimosi tvarkos nustatymas sudarytų prielaidas naujiems šalių ginčams, kadangi liktų bendrai naudojamos ginčo turto dalys. Šalių kaip buvusių sutuoktinių santykiai yra įtempti ir itin sudėtingi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 28 d. sprendimu ieškovės V. K. ieškinį tenkino:

1) atidalino ieškovei V. K. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovui A. K., priteisiant ieškovei natūra žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

2) priteisė atsakovui A. K. iš ieškovės V. K. 36 400 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui A. K. priklausiusias 715/1430 dalis žemės sklypo, ½ dalį pastatų ir inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini);

3) nustatė, kad ieškovė V. K. turi sumokėti atsakovui A. K., priteistą 36 400 Eur piniginę kompensaciją tokia tvarka: 1) ieškovė V. K. turi sumokėti 14 000 Eur kompensacijos dalį atsakovui A. K., asmens ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) ieškovė V. K. turi sumokėti 11 200 Eur kompensacijos dalį A. K. ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) ieškovė V. K. turi sumokėti 11 200 Eur kompensacijos dalį A. K. ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

4) Atmetė atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei V. K. bei priteisė ieškovei V. K. iš atsakovo A. K. 559 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

8. Pirmosios instancijos teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018 sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovei prašant atidalinti ginčo turto dalį, o atsakovui – nustatyti šio turto naudojimosi tvarką, ieškovės prašymas dėl ginčo turto atidalijimo turi būti patenkintas.

9. Teismas vertino, jog tarp šalių gali kilti konfliktų dėl finansinių klausimų, susijusių su namų valdos valdymu. Nors atsakovas nurodė, kad sutinka atlikti ginčo namų valdos pertvarkymus savo sąskaita bei mokėti jam priklausančius mokesčius, tačiau tuo pačiu jis nurodė, kad ir ieškovė nemokėjo už bendrąją dalinę nuosavybę, esančią (duomenys neskelbtini). Dėl to, teismas darė išvadą, jog atsakovas gali manipuliuoti tokia susiklosčiusia šalių bendro turto valdymo praktika. Be to, atsakovas nenurodė, kokio dydžio išlaidos būtinos namų valdos pertvarkymui, siekiant įgyvendinti jo pasiūlytą namų valdos naudojimosi tvarką, kaip bus apskaičiuojami mokesčiai, mokėtini priklausomai nuo tam tikrų išteklių sunaudojimo (t. y. už vandenį, elektrą ir pan.).

10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo priešieškinis nustatytomis aplinkybėmis negali būti patenkintas, kadangi jo prašoma nustatyti naudojimosi ginčo namų valda tvarka yra neproporcinga (atsakovas prašo skirti ieškovei naudotis 49,78 kv. m. plotu, atsakovui - 74,92 kv. m.), pažeidžianti ieškovės teises bei sudaranti pagrindą didėti ir taip pakankamai rimtam šalių konfliktui. Atsakovo siūloma nustatyti naudojimosi ginčo namų valda tvarka nėra racionali, kadangi jam priskirtinose naudoti patalpose nėra vonios, tualeto, virtuvės zonos, atsakovui siekiant jas įrengti reikės papildomų išlaidų.

11. Teismas darė išvadą, jog ieškovės ryšys su ginčo namų valda yra glaudesnis, stipresnis, šis turtas yra labiau reikalingas jai, nei atsakovui. Atėmus iš jos galimybę valdyti ginčo turtą nuosavybės teise, ji apskirtai liks be pastovios gyvenamosios vietos. Teismui nusprendus patenkinti ieškovės reikalavimus, atsakovo interesai nebus neproporcingai pažeisti, įvertinus tai, kad jis nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje esančiame bute, atvyksta į Lietuvą 1-2 kartus į metus, kartu su ieškove valdo du žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Ieškovei išmokėjus atsakovui kompensaciją, jis turės galimybę pasistatyti namą viename iš minėtų sklypų ir ten gyventi. Juolab, kad jis nurodė, jog turi lėšų kompensacijai ieškovei išmokėti, vadinasi turi santaupų ir namo statybai, jei nuspręstų tai padaryti. Be to, atsakovo paaiškinimais, Lietuvoje gyvena ir jo tėvai, kuriuos jis lanko tuo metu, kai atvyksta į Lietuvą. Todėl atsakovo teiginius, kad patenkinus ieškinį jis neturės kur apsistoti Lietuvoje, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

12. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl kompensacijos dydžio, pažymėjo, kad atsakovui iškėlus prielaidas dėl ginčo turto kainos, nurodytos Turto vertinimo ataskaitoje, jis pats nepateikė teismui jokių įrodymų, duomenų, kad šioje ataskaitoje nurodyta kaina yra neteisinga (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovė ir nurodė, kad namų valdos nuotekų sistema įrengta netinkamai, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo namų valda, atskiri jos objektai neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų. Šalims nepateikus tokių įrodymų, duomenų, neįmanoma nustatyti galimų nuotekų sistemos trūkumų pobūdžio (ar jie esminiai), jų pašalinimo išlaidų. Teismas sprendė, kad atsakovui nepateikus į bylą įrodymų, paneigiančių ieškovės teigiamą aplinkybę dėl ginčo namų valdos kainos, grindžiamos individualiai atlikto turto vertinimo ataskaita, yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė įrodė, jog ginčo namų valdos vertė yra 72 800 Eur (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 178 straipsni, 185 straipsnio 1 dalis).

13. Teismas vertino, jog atsakovas dėl įtemptų santykių su ieškove bei dėl šioje byloje priimto sprendimo priteisti namų valdą ieškovei, gali stabdyti kito ieškovei priklausančio turto realizavimo procesą kaip bendraturtis (CK 4.79 straipsnis). Dėl to, siekiant užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą, byloje turint duomenų, kad ieškovė dirba Šveicarijoje turėdama tikslą uždirbti lėšų kompensacijai, skirtai atsakovui, tikslinga patenkinti ieškovės prašymą nustatant jos siūlomą teismo sprendimo vykdymo tvarką. Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį (jis dirba, ūkininkauja, gyvena nuosavame bute, turi santaupų kompensacijai išmokėti) bei ieškovės prašomą nustatyti atsiskaitymo terminą (1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo), darė išvadą, kad atsakovo finansiniai interesai ir teisė gauti kompensaciją už turtą nenukentės.

VIII. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Atsakovas A. K. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

14.1. Priimant sprendimą teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas abejonėmis, prielaidomis ir šalių lygiateisiškumo principo pažeidimu. Teismas neteisingai vertino, jog atsakovas nuo 2017 metų negyvena ginčo namų valdoje, nemoka už ją mokesčių, gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, atvyksta į Lietuvą bei apsistoja ginčo namo dalyje vieną/du kartus į metus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas daro išvadą, jog ieškovei priteistas ginčo turtas labiau reikalingas nei atsakovui ir sprendimo 44 p. nurodo, kad atsakovas neįrodė, jog jam namas ar jo dalis reikalingas gyvenimui. Tačiau akivaizdu, kad tiek atsakovas, tiek ir ieškovė nuolatos negyvena ginčo turte, jame gyvena periodiškai (atsakovas du kartus per metus, ieškovė keturis kartus). Faktiškai abu nuolatos po skyrybų ir turto pasidalinimo šiame turte negyvena. Be to, teismas neįvertino, jog atsakovas rūpinasi kitu bendru turtu Jungtinėje Karalystėje.

14.2. Skundžiamo sprendimo 18 p. nurodyta, kad ieškovės sąskaitoje buvo sukaupta 18 216,65 Eur ir nurodytas laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo iki 2021 m. balandžio, tačiau teismo sprendimo priėmimo dienai tokie duomenys nepateikti. Be to, teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad ginčo turte gyvena dukra, kuriai turtas jokiomis teisėmis nepriklauso, todėl darytina pagrįsta išvada, kad ieškovė gina ne savo, o dukros teisę gyventi ginčo turte ir galimai turėti ateityje teises į ginčo turtą.

14.3. Teismas nepagrįstai iš susirašinėjimo žinutėmis darė išvadas, kad ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad bylos šalių santykiai konfliktiški, todėl teismo argumentai dėl bylos šalių konfliktiškų santykių laikytini deklaratyviais. Aplinkybė, kad bylos šalys yra nutraukę santuoką ir mažiau bendrauja, o ieškovė apskritai vengia bendrauti ir bendradarbiauti, negali būti laikoma konfliktiškais santykiais ar siekiu gauti atsakovo turto dalį.

14.4. Nėra pagrindo sutikti su teismo išvadomis, kad atsakovo siūlymas patikslintame priešieškinyje dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, bendraturčio parengtas projektas, neatitinka proporcingumo principo ir pažeidžia ieškovės teisę naudotis ginčo namų valda lygiomis dalimis. Teismas konstatavo, kad atsakovui liktų naudotis didesnė turto dalis, atsakovas nesiūlė nustatyti naudojimosi žemės sklypu ir kt., tačiau atsakovo patikslintą priešieškinį priėmė, trūkumų nenustatė.

14.5. Teismas pažeidė atsakovo teises atmetant priešieškinį ir dėl to, kad netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią teismo veiksmus įrodinėjimo procese, įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Be to, teismas priėmė atsakovo patikslintą priešieškinį ir teiktą naudojimosi tvarkos ginčo turtu projektą, tačiau nepasiūlė pateikti parengtą matininkų projektą, tuo labiau, kad atsakovas nebuvo procese atstovaujamas kvalifikuoto teisininko. Papildomai pažymėtina, kad atsakovo pateiktų bendrosios nuosavybės naudojimo projekto netinkamumas nėra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir taikyti išimtinį nuosavybės atidalijimo būdą, išmokant bendraturčiui kompensaciją pinigais.

14.6. Nėra aišku kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas daro išvadą, jog tarp šalių gali kilti konfliktų dėl finansinių klausimų. Jokių konfliktų nebuvo, nėra ir negali būti. Ieškovė niekada nepareiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl šalių susitarimo, jog ieškovė moka mokesčius už ginčo turtą, o atsakovas už turtą Jungtinėje Karalystėje.

14.7. Niekuo nepagrįstas teismo sprendimo motyvas, kad ieškovė negali naudotis turtu Jungtinėje Karalystėje. Akivaizdu, kad ieškovė, turėdama turtą užsienio valstybėje turi galimybę juo naudotis, tačiau nesinaudoja, juo nesirūpina be jokios pateisinamos priežasties. Naudojimasis turtui neapsunkintas, priėjimas laisvas. Ieškovė klaidina teismą, kad ji negali naudotis minėtu turtu, nes siekia gauti turtą (gyvenamąjį namą Lietuvoje). Teismas nenustatė fakto, kad tik ieškovė sieja savo gyvenimą su Lietuvą ir kad jai labiau reikia ginčo turto.

Žemesnės instancijos teismas

14.8. Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovei išmokėjus atsakovui piniginę kompensaciją, atsakovas galės pasistatyti kitą namą, nes kartu su ieškove valdo du žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ginčo turtas yra (duomenys neskelbtini) mieste. Turtas - žemės sklypai (duomenys neskelbtini), neatidalinti, nenustatyta naudojimosi tvarka jais ir bylos šalys yra bendraturčiai. Teismas net nevertino aplinkybės, ar ieškovė nedarys ateityje kliūčių naudojant ir valdant šį turtą, kad atsakovas galėtų įgyvendinti šią teismo nurodytą tariamą teisę į statybas.

14.9. Šiai dienai kol savavališka statyba neįteisinta (2021 m. liepos 8 d. Registrų centre įregistruota informacija apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą dviem ūkiniams pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini)), tačiau tam tikri pakeitimai padaryti be atsakovo sutikimo ir jam nežinant 2018 m., vadovaujantis CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, ieškovės ieškinys dėl ginčo turto atidalijimo negalėjo būti tenkinamas. Tuo pačiu pagrindu negalėjo būti 2021 m. kovo 31 d. atliktas turto vertės nustatymas (vertinimas). Dėl to, yra tikslinga paskirti nekilnojamojo turto ekspertizę, nes atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės gali ženkliai įtakoti nekilnojamojo turto vertę.

Atsiliepimas

15. Ieškovė V. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą atsakovo A. K. apeliacinį skundą, paliekant Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą nepakeistą, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4-5 punktų reikalavimų, nes skundas yra prieštaringas. Atsakovas skundo pagrindu nurodo vieną kitą šalinančius pagrindus: CPK 327 straipsnį, kurio pagrindu yra priimamas CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas teismo sprendimas, ir CPK 330 straipsnį, kurio pagrindu yra priimamas CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 arba 3 punkte numatytas teismo sprendimas. Nors skundo dalyke yra išdėstytas prašymas panaikinti sprendimą, grąžinant bylą teismui nagrinėti iš naujo, tačiau skundo motyvų dalyje atsakovas taip pat nurodo, kad apeliacinis teismas turėtų skirti turto rinkos vertės ekspertizę, t. y. kad apeliacinis teismas pats turėtų ištaisyti tariamą teismo klaidą dėl turto vertės. Susipažinus su skundo motyvais tampa aišku ir tai, kad sprendimo neteisėtumas yra grindžiamas ne materialinių, o procesinių normų pažeidimu – tariamai neišsamiu, nepakankamu bylos aplinkybių ištyrimu. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką apeliaciniam teismui pritarus tokiems atsakovo teiginiams, jie galėtų būti pagrindu sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ar jį pakeisti, o ne pagrindu panaikinti sprendimą ir perduoti ginčą nagrinėti iš naujo teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e3K-3-2-611/2022) ;

15.2. Skunde nėra jokių argumentų, kodėl apeliacinis teismas negali ištaisyti atsakovo vardijamas teismo padarytas tariamas klaidas - kodėl panaikinus sprendimą byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo teismui. Atsakovas, prašydamas apeliacinio teismo priimti CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą sprendimą CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, privalėjo įrodyti sąlygų visumą.

15.3. Atsakovo skundas nepagrįstas, nes pats atsakovas pripažįsta, kad teismas siūlė atsakovui pasinaudoti teise vesti bylą per kvalifikuotą teisininką. Aplinkybė, kad atsakovas laisva valia šia teise nepasinaudojo ir proceso metu tariamai nesuprato jam priklausančios įrodinėjimo pareigos apimties, negali būti pagrindu pripažinti, kad teismas netinkamai organizavo įrodinėjimo procesą. Teismas, aiškindamas atsakovui, kokius konkrečiai įrodymus jis turi pateikti priešieškinio pagrindimui ir ieškinio motyvų paneigimui, būtų pažeidęs rungimosi ir dispozityvumo principus (CPK 12-13 straipsniai).

15.4. Skundo turinys patvirtina, kad atsakovas iš esmės neatsikirto į žemiau išdėstytus, pagrįstus teismo motyvus: 1) atsakovo parengta tvarka neatitinka proporcingumo principo ir pažeidžia ieškovės teisę naudotis turtu lygiomis dalimis - atsakovas prašo skirti ieškovei naudotis 49,78 kv. m. patalpų plotu, atsakovui - 74,92 kv. m. patalpų plotu; 2) pagal tvarką bendrojo naudojimo objektų yra per daug (patalpa 1-3, laiptai į terasą T1 ir terasą T1 (36 kv. m.), 526,51 kv. m. Sklypo plotas) ir tai sąlygotų prielaidas didesniam bylos šalių konfliktui; 3) tvarka nėra racionali, nes atsakovui priskirtinose naudoti patalpose nėra vonios, tualeto, virtuvės zonos, atsakovui siekiant jas įrengti reikės papildomų išlaidų.

15.5. Atsakovas neginčija teismo išvados, kad nėra galimybių turtą atidalinti natūra, nepadarant turtui neproporcingos žalos. Be to, byloje nesant įrodymų, kad atsakovas yra sugrįžęs gyventi į Lietuvą, t. y. kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, o ne (duomenys neskelbtini), atmestini kaip nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad sprendimu teismas paliko atsakovą be gyvenamojo ploto, iš atsakovo atėmė galimybę turėti gyvenamąją vietą, kad turtas atsakovui yra reikalingas gyventi, o ne tam, kad 1-2 kartus į metus atvykus į Lietuvą turėtų, kur apsistoti.

15.6. Skundas nepagrįstas, nes atsakovas nevykdo jokių su ginčo turtu susijusių prievolių, o tai patvirtina išrašai iš ieškovės banko sąskaitos bei 2021 m. rugsėjo 17 d. atsakovo atsakymas į teismo klausimą dėl turto priežiūros, t. y. atsakovo paaiškinimas, kad atsakovo niekas neprašė kol kas mokėti jokių mokesčių. Skunde pabrėžiamos su buto priežiūra susijusios aplinkybės, t. y. kad ieškovė jo neprižiūri, nemoka mokesčių ir pan., niekaip negali paneigti teismo nustatyto ir atsakovo pripažinto fakto, kad jam išvykus iš Lietuvos gyventi į (duomenys neskelbtini) tik ieškovė rūpinosi ginčo turtu.

15.7. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ataskaitoje nustatyta turto kaina (72 800 Eur) yra neteisinga. Atsakovas neprašė teismo skirti turto vertės nustatymo ekspertizės, o skunde nepateikta jokių argumentų, kodėl atsakovas nusprendė, kad yra tikslinga paskirti tokią ekspertizę tik po sprendimo priėmimo.

15.8. Atmestini skundo argumentai dėl savavališkos statybos, bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigoje sklype nebuvo jokios savavališkos, teisės aktų reikalavimų neatitinkančios statybos padarinių - tai įrodo 2022 m. sausio 31 d. išrašas iš Nekilnojamojo turto registro apie turtą.

15.9. Priešingai nei teigia atsakovas, CPK 271 straipsnio 1 dalimi įstatymų leidėjas suteikė teismui teisę reikiamais atvejais nustatyti konkrečią teismo sprendimo vykdymo tvarką, jei nusprendžia, kad priimamas sprendimas turi būti vykdomas kitokia tvarka nei paprastai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl ginčo turto atidalijimo ir(ar) naudojimosi juo tvarkos nustatymo

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas, du ūkiniai pastatai ir kiti inžineriniai statiniai (kiemo aikštelė, lauko tualetas ir šulinys), esantys (duomenys neskelbtini).

18. Ieškovės pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant natūra ieškovei žemės sklypą, gyvenamąjį namą, du ūkinius pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovui 36 400 Eur kompensaciją už jam priklausančias 715/1430 dalis žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo, dviejų ūkinių pastatų ir kiemo statinių. Atsakovas nesutiko, kad būtų atidalintas ginčo turtas, šį turtą natūrą priteisiant ieškovei, o jam piniginę kompensaciją, ir priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi ginčo turtu tvarką. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai, atsakovo priešieškinį atmetė. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, pateikė apeliacinį skundą.

19. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl turto atidalijimo ir atmestas atsakovo priešieškinis dėl naudojimosi ginčo turtu tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

21. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

22. Byloje nustatyta, kad buvęs vieno aukšto medžio su karkasu 1946 m. statybos gyvenamasis namas 47,01 kv. m. ploto 2018 metais buvo rekonstruotas į monolitinio betono vieno aukšto su pastoge gyvenamąjį namą 77,68 kv. m bendro ploto su terasa (36 kv. m). Buvę du mediniai su karkasu ūkiniai pastatai, pastatyti 1976 ir 1978 m., 2018 metais rekonstruoti į vieno aukšto plytų mūro 48,16 kv. m gyvenamąjį namą (2018 m. spalio 6 d. kadastrinių matavimų bylos). Ieškovės užsakymu atlikti nauji gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų kadastriniai matavimai ir 2018 m. spalio 6 d. parengtos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, pagal kurias ieškovė prašė atidalinti turtą iš bendrosios nuosavybės, o atsakovas – nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais tvarką. Nauji kadastriniai duomenys bei nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos.

23. Taip pat byloje nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre nuo 2019 m. lapkričio 4 d. buvo kadastro žyma apie ginčo turto (ūkinių pastatų) savavališką statybą, nurodant, kad nesudėtingos kategorijos ūkiniai pastatai rekonstruoti į neypatingą pastatą, neturint statybą leidžiančio dokumento (2021 m. kovo 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas su istorija). 2022 m. sausio 31 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše yra kadastro žyma apie 2021 m. liepos 8 d. ūkinių pastatų rekonstravimui išduotus statybą leidžiančius dokumentus, todėl kadastro žymos apie ginčo turto (ūkinių pastatų) savavališką statybą neliko. Tačiau 1946 m. statybos gyvenamasis namas 2018 metais rekonstruotas neturint statybą leidžiančio dokumento, toks statybą leidžiantis dokumentas nėra išduotas iki šiol bei šalys nesiekia įteisinti neteisėtos statybos (rekonstrukcijos).

24. Namų valdos (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitos duomenimis, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, viso ginčo turto vertė 2021 m. kovo 31 d. buvo 72 800 Eur. Vertinimo išvadoje pažymėta, kad turto rinkos vertė buvo nustatoma darant prielaidą, jog vertinamas turtas vertinimo dieną buvo statomas ir eksploatuojamas pagal visus Lietuvos Respublikos įstatymų keliamus reikalavimus (įskaitant atitiktį galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams), statybos ir išplanavimo reikalavimus, priešgaisrinės saugos ir sveikatos reikalavimus, norminius reikalavimus ir reglamentus, nuostatus ir kodeksus, taikomus valstybės ir savivaldybės valdžios instancijų vertinamo turto atžvilgiu. Vertinamas turtas vertinimo dieną privalo tenkinti visus aukščiau išvardytus reikalavimus, jei netenkinamas bent vienas reikalavimas, tai gali lemti turto vertę. Vertinimo išvadoje taip pat pažymėta, kad vertinimas atliekamas su specialia sąlyga: vertintojas vadovavosi naujausiais 2018 m. spalio 6 d. nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje užfiksuotais duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad pastato bendras plotas yra 77,68 kv. m., rekonstravimo pradžios/pabaigos metai – 2018 m., šildymas – vietinis centrinis, sienos – monolitinis betonas. Užsakovės (ieškovės) pageidavimu du ūkiniai pastatai vertinami vadovaujantis Registrų centre užfiksuotais duomenimis, nors Nekilnojamojo turto registre nurodyta savavališka statyba (rekonstrukcija į neypatingą statinį).

25. Apeliacinės instancijos teismas į bylą priėmė apelianto 2022 gegužės 17 d. pateiktą 2022 m. gegužės 10 d. Nekilnojamojo turto konsultacinę išvadą, pateiktą teismo ekspertės G. B., dėl žemės sklypo ir jame esančių statinių ((duomenys neskelbtini)) rinkos vertės, pagal kurią viso ginčo turto vertė 2022 m. balandžio 14 d. buvo 108 600 Eur.

26. Apeliantas iš esmės pagrįstai nurodo, kad neįteisinus savavališkos statybos, ieškovės ieškinys dėl ginčo turto atidalijimo negalėjo būti tenkinamas (CK 4.103 straipsnio 1 dalis), o 2021 m. kovo 31 d. atliktas ginčo turto vertės nustatymas teismo negalėjo būti laikomas pagrįstu.

27. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimis, savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

28. Apeliacinės instancijos teismas 2022 m. birželio 28 d. nutartimi įpareigojo ieškovę V. K. pateikti į bylą įrodymus, susijusius su gyvenamojo namo rekonstrukcijos teisėtumu bei ūkinių pastatų savavališkos statybos padarinių šalinimu (statybą leidžiančius dokumentus ir kt.). Tačiau tokie duomenys į bylą nebuvo pateikti. Ieškovės atstovas neginčijo to, kad gyvenamojo namo rekonstrukcijai statybą leidžiantys dokumentai nėra išduoti bei jo statyba nėra įteisinta. Taigi, apeliacinės instancijos teismui byloje nustačius, kad 1946 m. statybos gyvenamasis namas 2018 metais buvo rekonstruotas neturint statybą leidžiančio dokumento, t. y. neteisėtai, bei šios statybos neįteisinus, sprendžia, jog esant savavališkai statybai (gyvenamojo namo rekonstrukcijai), ginčo turto atidalijimas ar naudojimosi juo tvarkos nustatymas prieštarautų CK 4.103 straipsnio 1 dalies normai.

29. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad naudojimosi gyvenamuoju namu, kuriame yra konstatuota savavališka statyba, tvarkos nustatymas reikštų ne tik imperatyvaus CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo nepaisymą, bet ir tokios statybos įteisinimą; esant bent daliai patalpų, įrengtų savavališkai, tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama; naudojimasis statiniu, kaip ir disponavimas, yra nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (CK 4.75, 4.80, 4.81 straipsniai) ir jie, esant savavališkos statybos faktui, vienodai draudžiami. Taigi pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą draudžiama įgyvendinti tiek naudojimosi, tiek disponavimo teises tuo atveju, kai statinys (jo dalis) yra pastatytas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2011; 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2013; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-624-690/2015).

31. Draudimas įgyvendinti nuosavybės teisę į neteisėtai pastatytą statinį arba, kitaip tariant, nuosavybės teisės į neteisėtai pastatytą statinį nepripažinimas, kaip statybos neteisėtumas, suprantamas pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, yra visuotinai pripažįstamo principo, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, išraiška. Neteisėta statinio statyba teisine prasme nesukelia statytojui pozityvių materialiųjų teisinių padarinių (kokios nors naudos, kuri suteiktų statytojui teisiškai pripažįstamą satisfakciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019). Savavališkai pastatyto statinio atidalijimas nėra galimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2011).

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo turto atidalijimo bei jo vertės, ar naudojimosi šiuo turtu tvarkos nustatymo, nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, jog ginčo turtas (tiek NTR registre registruotas gyvenamasis namas, tiek ūkiniai pastatai) iš esmės yra pasikeitęs, o Nekilnojamojo turto registre fiksuoti duomenys neatitinka faktinės situacijos. Byloje nustatyta, kad tiek gyvenamasis namas, tiek ūkiniai pastatai yra rekonstruoti, nauji kadastriniai duomenys viešajame registre nėra įregistruoti, o gyvenamojo namo rekonstrukcijai netgi nėra išduoti statybą leidžiantys dokumentai. Tai iš esmės reiškia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atidalyti to, ko jau faktiškai nebėra (teisėtos statybos).

33. Akcentuotina, kad nors nagrinėjamu atveju kompetentinga valstybės institucija nėra konstatavusi savavališkos gyvenamojo namo statybos (rekonstrukcijos) fakto, tačiau byloje nekilo ginčo, kad šio gyvenamojo namo statyba (rekonstrukcija) teisės aktų nustatyta tvarka nėra įteisinta ir rekonstruotų pastatų (tiek gyvenamojo namo, tiek ūkinių pastatų) kadastriniai duomenys nėra įregistruoti viešajame registre. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, CK 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatos yra aktualios ir nagrinėjamu atveju. Minėta, kad įgyvendinant nuosavybės (taip pat ir naudojimosi, disponavimo daiktu) teisę negali būti pažeidžiami įstatymų reikalavimai. Vien ta aplinkybė, kad yra atlikti rekonstruoto statinio kadastriniai matavimai, dar nereiškia, kad pastato savininkams bus išduoti statybą leidžiantys dokumentai ir šis statinys bus įteisintas (Statybos įstatymo 28 straipsnis, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad neįteisinus gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir neįregistravus tiek šio gyvenamojo namo, tiek rekonstruotų ūkinių pastatų Nekilnojamojo turto registre, nėra galimybės nustatyti nei naudojimosi šiais statiniais bei jų patalpomis tvarkos, nei atidalinti šį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės.

34. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas tai kas buvo nurodyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, jog gyvenamasis namas, kurį šalys prašo atidalinti ir (ar) nustatyti naudojimosi juo tvarką, rekonstruotas be statybą leidžiančių dokumentų, jo statyba (rekonstrukcija) neįteisinta, turėjo tiek ieškinį, tiek priešieškinį atmesti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta patenkinti ieškovės ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, panaikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, šioje dalyje skundžiamas sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, tačiau šiame sprendime nurodytais motyvais.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik pašalinus savavališkos statybos padarinius bus galima spręsti klausimą dėl galimybės atidalyti šalims priklausantį ginčo turtą ar nustatyti naudojimosi juo tvarką. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju yra ir daugiau ieškovės prašomų atidalyti ginčo turto vienetų – žemės sklypas, ant kurio stovi pastatai, kiemo statiniai. Tačiau ieškovės ieškinio reikalavimas buvo pareikštas dėl visų ginčo turto vienetų kaip komplekso atidalijimo, todėl esant konstatuotai savavališkai pagrindinio gyvenamojo namo statybai (rekonstrukcijai), teisėjų kolegija nesprendžia dėl kitų turto vienetų.

36. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie, nagrinėjamu atveju, nėra teisiškai reikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

39. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai atmetami ir nei vienos iš jų nėra pagrindo laikyti bylą laimėjusia šalimi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus nagrinėjamu atveju labiausiai atitiktų bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, nepaskirstymas, t. y. bylinėjimosi išlaidos nei vienai iš šalių neatlyginamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės V. K. ieškinys atsakovui A. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, panaikinti, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo A. K. priešieškinys dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasEdvardas PaliokasEdita Šliumpienė