- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- eI3-2090-621/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02975-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- Projektavimo studijos „Archera“
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus
- Advokatai
- Mantas Armalis
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus,
dalyvaujant pareiškėjo Projektavimo studijos „Archera“, UAB atstovui advokatui Mantui Armaliui,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus atstovui Gintautui Naglisui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Projektavimo studijos „Archera“, UAB skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Projektavimo studijos „Archera“, UAB (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 37K-1239-(14.37.110E) „Dėl 2021-08-04 sutikimo, tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Nr. SUVA-13020-(8.53 E.) pripažinimo netekusiu galios“ ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – išduoti sutikimą pagal Pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 3 d. prašymą Nr. GST-13207 ir jo priede (plane) „2021-08-03 prašymo Nr. GST-13207 išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ nurodytas sąlygas.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjui nuosavybės teise įsigijus pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pradėjus rengti šio pastato rekonstravimo projektinius pasiūlymus, bei sklypo sutvarkymo planą paaiškėjo, kad nei išlikusioje pastato projektinėje dokumentacijoje, nei šiuo metu galiojančiame Telšių savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 446 „Dėl teritorijos tarp Birutės, Kęstučio gatvių ir Telšių kunigų seminarijos teritorijos, Telšių miesto detalaus plano patvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane nėra numatytas patekimas – įvažiavimas į pareiškėjui priklausantį sklypą kartu su pastatu. Patekimas į pareiškėjo teritoriją ir pastatą yra galimas tik vieninteliu būdu, t. y. per iki šiol nesuformuotą gretimą valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 3 d. prašymą, išdavė sutikimą Nr. SUVA–13020-(8.53 E.) „Dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“, kuriuo pažymėjo, jog: „<...> neprieštarauja dėl šių objektų tiesimo/statybos/rekonstravimo valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai <...> kitas transporto tinklas „Įvažiavimas/išvažiavimas į/iš sklypą/-o“ <...>“ (duomenys neskelbtini).“ . Kartu su pareiškėjo prašymu pateiktos atitinkamos statinio statybos projekto dalys suderintos su atitinkamomis institucijomis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius iš pateiktų projektinių dokumentų matė koreguojamus detaliojo plano sprendinius, įskaitant numatytas komunikacijas ir inžinerinius tinklus. 2021 m. lapkričio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius priėmė sprendimą Nr. 37K-1239-(14.37.110E) „Dėl 2021-08-04 sutikimo, tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Nr. SUVA-13020-(8.53 E.) pripažinimo netekusiu galios“, kuriuo nusprendė pripažinti sutikimą neteisėtu bei jį panaikinti. Pareiškėjas mano, jog Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nepateisinamai suvaržantis savininko nuosavybės teisės turinį, be kita ko, prieštaraujantis Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) principams ir normoms, todėl prašo panaikinti Sprendimą. Atsakovas ginčijamame Sprendime formaliai, nekonkrečiai ir visiškai nemotyvuotai nurodė, jog nusprendžia pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus Sutikimą netekusiu galios. Pareiškėjas pažymi, jog atsakovo sprendimo motyvai nėra aiškūs, sudėtinga suprasti tikruosius Sutikimo panaikinimo pagrindus. Iš paties Sprendimo nėra aišku kokiomis konkrečiai teisės normomis remiamasi nusprendžiant pripažinti Sutikimą netekusiu galios, nurodomas tik VAĮ 16 straipsnis, kuriame minima teisė panaikinti priimtą sprendimą, tačiau tai nėra teisinė norma pagrindžianti (motyvuojanti) sprendimo panaikinti Sutikimą argumentus. Akivaizdūs skundžiamo individualaus administracinio akto (dokumentų viseto) turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai bei kliudantys Pareiškėjui suprasti priimto Sprendimo (naikinti Sutikimą) turinį, taigi ir tinkamai įgyvendinti šiuo aktu (Sprendimu) panaikintą teisę arba įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą teismine tvarka. Pažymėjo, jog viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo Sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas
Atsakovas viename iš dokumentų nurodo teisinį Sprendimo priėmimo pagrindą - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-265 „Dėl sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas taisykles, kurios reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos išduodamų sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo atvejus ir tvarką (Taisykles). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-11-26 rašte Nr. 1SD-2516-(8.52 E.) daroma išvada, jog Sutikimas pripažintinas išduotu neteisėtai, todėl turi būti panaikintas, motyvuojama (vien tik) Taisyklių 11.3 papunkčiu. NŽT argumentuoja, jog valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Telšių miestas „nėra numatyta galimybė važiuoti į Žemės sklypą“ (pastaba – Žemės sklypas turimas omenyje (duomenys neskelbtini), Telšių m.). Pareiškėjas pažymi, jog minimos normos dispozicija (-os) (abi alternatyvinės sąlygos) numato normos taikymo faktinę aplinkybę – „planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nenumatymą tiesti komunikacijas <...>“. Faktinė situacija paneigia aptariamas NŽT išvadas, t. y. faktinė situacija neatitinka taikomos normos. Kitaip tariant, aptariama Taisyklių 11.3 punkte įtvirtinta norma taikyta netinkamai. Pareiškėjo nuomone, tuo galima įsitikinti iš paties Atsakovo teikiamų (turimų) duomenų, o būtent - 2021 m. rugsėjo 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius raštu Nr. 375D-2732-(14.37.104), nurodo: „Informuojame, kad žemės sklypo (projektinis Nr. 5), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje esančiame plane, inžineriniams tinklams aptarnauti, pagal esamų inžinerinių tinklų apsaugos zonas yra nustatomi servitutai: 1. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai aptarnauti – 207 Servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) – 121 m² ploto; 2. Šilumos perdavimo tinklams aptarnauti – 207 Servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) – 200 m² ploto; 3. Elektros tinklams aptarnauti – 207 Servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) – 62 m² ploto”. Iš kartu su Pareiškėjo Prašymu pateiktų priedų vėlgi matosi numatytos komunikacijos ir inžineriniai tinklai. Taigi, Atsakovas neteisingai kvalifikuoja ginčo teisinius santykius ir klaidingai, esamai faktinei situacijai, taiko Taisyklių 11.3 punktą bei dėl to padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai bei neteisėtai panaikino Sutikimą, kadangi nėra Taisyklių 11.3 papunktyje numatytos sąlygos (-ų) neišduoti Sutikimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, jog be aukščiau nurodytų savarankiškų pagrindų naikinti Sprendimą, jis turi būti panaikintas ir dėl jo priėmimo procedūrinių pažeidimų. Sprendimas priimtas išimtinai vien tik VšĮ „Vilniaus dailės akademijos“ skundo pagrindu ir manytina, kad išimtinai vien tik pagal VšĮ „Vilniaus dailės akademijos“ subjektyvius teiginius, objektyviai netikrinant jų pagrįstumo. O šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, kad minėtas subjektas turi visiškai priešingus interesus Pareiškėjo interesams. Atsakovas, pagal gautą VšĮ „Vilniaus dailės akademijos“ skundą, aiškiai turėjo suprasti, kad spręstinas būtent Pareiškėjo teises ir teisėtus interesus tenkinančio Sutikimo (ne)galiojimo klausimas. Nepaisant to, Atsakovas Pareiškėjo į VšĮ „Vilniaus dailės akademijos“ skundo nagrinėjimo procedūrą neįtraukė. Pareiškėjas liko neišklausytas, nors spręsta iš esmės dėl jo teisių ir teisėtų interesų, kurie tenkinti Sutikimu. Ir ko pa sekoje priimtas Sprendimas tiesiogiai ir aiškiai negatyviai paveikęs Pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjo nuomone, tokia situacija visiškai nesuderinama su lygiateisiškumo, objektyvumo, skaidrumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais (VAĮ 3 str.). Taigi, priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, akivaizdu, jog toks procedūrinis pažeidimas iš esmės pažeidė Pareiškėjo teises. Apie procesą Pareiškėjas net nebuvo informuotas, teisė būti išklausytam nesuteikta ir tikėtina, kad Sprendimas priimtas remiantis vien tik skundą pateikusio asmens teiginiais, jų nebandant objektyviai patikrinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius atsiliepime į skundą ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės taryba 2004 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 446 ,,Dėl teritorijos tarp Birutės, Kęstučio gatvių ir Kunigų seminarijos teritorijos, Telšių mieste, detalaus plano patvirtinimo“ patvirtino Teritorijos tarp Birutės, Kęstučio gatvių ir Kunigų seminarijos teritorijos, Telšių m. detalųjį planą (toliau - 2004 m. detalusis planas). 2004 m. detaliojo plano aiškinamojo rašto 3.1 papunktyje „Priimtų sprendinių apžvalga“ nurodyta, kad šiuo detaliuoju planu koreguojama žemės „Esamame registruotame sklype (duomenys neskelbtini) išskiriama infrastruktūrinė dalis 1b parkavimo aikštelei įrengti ir infrastruktūrinė sklypo dalis 1c transfarmatorinei eksploatuoti. Sklype yra esami pastatai, kuriuos numatoma rekonstruoti, padidinant užstatymo plotą ir pabrėžiant Birutės gatvės statybos liniją. Tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra laisvas valstybinės žemės plotas, kuriame formuojamas inžinerinės infrastruktūros sklypas, skirtas susisiekimo sistemą aptarnaujančiam objektui - automobilių stovėjimo aikštelei įrengti. Sklypui Nr. 3 koreguojama vakarinė ir pietinė sklypo riba, atsižvelgiant į esamus statinius. Sklypo plotas nekinta. Sklypas Nr. 4 lieka toks, koks yra suformuotas, numatoma tik užstatyti leidžiama teritorija. Sklypo Nr. 5 ribos tikslinamos pagal anksčiau suformuotų žemės sklypų ribas ir pagal buvusias sklypo žemės ribas. Šiame sklype numatyta galimybė statyti priestatą, kuriame galėtų būti įrengtos pagalbinės patalpos. Sklypas Nr. 6 - anksčiau suformuotas. Jo užstatymo režimas nekeičiamas. Sklypas Nr. 7 formuojamas apie esamą, bet teisiškai neregistruotą pastatą. Ateityje jį numatoma privatizuoti. Teritorijos dalies tarp sklypo Nr. 6 ir sklypo Nr. 7 statusas bus nustatinėjamas ateityje, rengiant kitų teritorijų planavimo dokumentus. Suformavus sklypus, žemėnaudos struktūra iš esmės nepakinta. Urbanistiniu požiūriu pakitimai nereikšmingi.“ Taigi, 2004 m. detaliuoju planu statiniams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), eksploatuoti suprojektuotas žemės sklypas projektinis Nr. 3 (dabartinis žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas) ir žemės sklypas, projektinis Nr. 5, statiniams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. 2004 m. detaliojo plano aiškinamojo rašto 3.2 papunktyje „Teritorijos tvarkymo režimas“ pateikta informacija apie servitutus šiame detaliajame plane - „<...> Formuojamuose sklypuose Nr. 2 ir Nr. 5 pagal esamų inžinerinių tinklų apsaugos zonas nustatomi servitutai 207, suteikiantys teisę aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas.“ 2004 m. detaliojo plano Planuojamos teritorijos tvarkymo režimo plano sprendinių lentelės grafoje „Papildomų apribojimų, servitutų trumpas aprašymas“, nurodyta, kad 2004 m. detaliajame plane pažymėtas servitutas Nr. 2 yra „Tarnaujantis sklypams Nr. 1 ir Nr. 3“, todėl darytina išvada, kad Žemės sklypui 2004 m. detaliuoju planu yra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, žemės sklype. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą (Registro Nr. 44/386932) nustatyta, kad Telšių apskrities viršininko 2005-04-11 įsakymu Nr. 626 „Dėl žemės sklypo įregistravimo Telšių apskrities viršininko administracijos vardu valstybės valdymo teise Valstybės įmonės Registrų centro Telšių filiale“ visam žemės sklypui (projektinis Nr. 2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas Nr. 1) nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas). Skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į IĮ Geolinija 2018-04-24 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, buvusio (nuo 1994-06-29 iki 2021-09-07) Žemės sklypo savininko P. K. prašymą, 2018-07-18 sprendimu Nr. 37SK-530-(14.37.110.) patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis ir Žemės sklypui nustatė kelio servitutą - teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Žemės sklypui yra nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis Žemės sklypu Nr. 1, t. y. važiuoti transporto priemonėmis.
Dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas ir inžinerinius tinklus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai išdavimo, informavo, kad Skyriuje Lietuvos erdvinės informacijos portalo www.geoportal.lt priemonėmis (toliau - LEIP) 2021-08-03 buvo gautas UAB „Archera“ prašymas Nr. GST-13207 (toliau - Prašymas) išduoti Sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas (kitą transporto tinklą) valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, skirtą privažiavimui į Žemės sklypą. Su šiuo prašymu pateiktas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, IĮ Geolinija parengtas Žemės sklypo planas, UAB „Archera“ parengtas Planas su koreguojamais detaliojo plano sprendiniais (2021/30-TDP-SP.BR-01), Sklypo sutvarkymo (aplinkotvarkos) ir suvestinis inžinerinių tinklų planas (2021/30-TDP-SP.BR-04). Skyrius LEIP išdavė 2021-08-04 sutikimą Nr. SUVA-13020-(8.53 E.) „Dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ (toliau - Sutikimas 1), kuriuo neprieštaravo dėl „kitas transporto tinklas „Įvažiavimas/Išvažiavimas į/iš sklypą/o“ tiesimo/ statybos/rekonstravimo į Žemės sklypą. Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-265, 11.3 papunktyje numatyta, kad sprendimas neišduoti Sutikimo priimamas, kai yra patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, pagal kurį valstybinės žemės plote, kuriame planuojama tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, suprojektuoti žemės sklypai, tačiau šiame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nėra numatyta tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ar statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, kuriems prašoma išduoti Sutikimą, arba yra rengiamas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, pagal kurį valstybinės žemės plote, kuriame planuojama tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, projektuojami nauji žemės sklypai, tačiau šiame teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nėra numatyta tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ar statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, kuriems prašoma išduoti Sutikimą, ir šio teritorijų planavimo dokumento viešo svarstymo ar žemės valdos projekto teikimo visuomenei susipažinti stadija yra pasibaigusi. Išnagrinėjus 2004 m. detaliojo plano sprendinius ir Skyriaus išduotą Sutikimą 1, nustatyta, kad numatomos tiesti susisiekimo komunikacijos patenka į 2004 m. detaliuoju planu suprojektuoto žemės sklypo, projektinis Nr. 5, teritoriją, kurioje numatyta užstatymo zona priestato statybai. Pažymėtina, kad 2004 m. detaliuoju planu suprojektuotame žemės sklype, projektinis Nr. 5, nėra numatyta galimybė važiuoti į Žemės sklypą. Telšių skyrius įvertinęs Sutikimo 1 išdavimo teisėtumą, bei atitikimą Telšių rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 446 ,,Dėl teritorijos tarp Birutės, Kęstučio gatvių ir Kunigų seminarijos teritorijos, Telšių mieste, detalaus plano patvirtinimo“ patvirtinto Teritorijos tarp Birutės, Kęstučio gatvių ir Kunigų seminarijos teritorijos, Telšių m. detaliam planui, kuriame suprojektuoto žemės sklypo, projektinis Nr. 5, teritorijoje numatyta zona priestato statybai, bei nėra numatyta galimybė važiuoti į žemės sklypą, kurio dabartinis kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei nustatęs, kad sutikimas išduotas neteisėtai, bei atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-11-26 rašte Nr. 1SD-2516-(8.52 E.) „Dėl teritorijos planavimo sprendinių (detaliojo plano) keitimo, atliekamo Telšių rajono savivaldybės administracijoje, ir Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriaus atliekamų veiksmų“ nurodytas aplinkybes, bei vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021-11-26 pavedimą Nr. 1PAV-122-(1.8 E.) „Dėl sutikimo panaikinimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 16 straipsniu, 2021-11-29 priėmė sprendimą Nr. 37K-1239-(14.37.110E) kuriuo nusprendė pripažinti Sutikimą 1 netekusiu galios.
Pareiškėjo Projektavimo studijos „Archera“, UAB skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 37K-1239-(14.37.110E) „Dėl 2021-08-04 sutikimo, tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Nr. SUVA-13020-(8.53 E.) pripažinimo netekusiu galios“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosavybės teise įsigijo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su žemės sklypu. Pradėjus rengti šio pastato rekonstravimo projektinius pasiūlymus bei sklypo sutvarkymo planą paaiškėjo, kad nei išlikusioje pastato projektinėje dokumentacijoje, nei šiuo metu galiojančiame Telšių savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 446 „Dėl teritorijos tarp Birutės, Kęstučio gatvių ir Telšių kunigų seminarijos teritorijos, Telšių miesto detalaus plano patvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane nėra numatytas patekimas – įvažiavimas į pareiškėjui priklausantį sklypą kartu su pastatu. 2021 m. rugpjūčio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 3 d. prašymą Nr. GST-13207, išdavė sutikimą Nr. SUVA-13020-(8.53 E.) „Dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) gavo Vilniaus dailės akademijos skundą, kuriuo buvo prašoma įvertinti NŽT Telšių skyriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. sutikimo kelio servitutui ir komunikacijoms per sklypą (duomenys neskelbtini), teisėtumą. Išnagrinėjusi šį skundą NŽT 2021 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. 1SD-2516-(8.52E) be kita ko padarė išvadą, kad Telšių skyrius neteisėtai UAB „Archera“ išdavė sutikimą Nr. SUVA-13020-(8.53 E.) bei 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė potvarkį Nr. 1PAV-122-(1.8E.), kuriuo pavedė Telšių skyriaus vedėjui nedelsiant imtis veiksmų dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. sutikimo Nr. SUVA-13020-(8.53 E.) „Dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ panaikinimo. Telšių skyrius 2021 m. lapkričio 29 d. sprendime Nr. 37K-1239-(14.37.110E) „Dėl 2021-08-04 sutikimo, tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Nr. SUVA-13020-(8.53 E.) pripažinimo netekusiu galios“ nurodė, kad Telšių skyrius, įvertinęs 2021 m. rugpjūčio 4 d. sutikimo Nr. SUVA-13020-(8.53 E.) išdavimo teisėtumą bei atitikimą Telšių rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 446 ,,Dėl teritorijos tarp Birutės, Kęstučio gatvių ir Kunigų seminarijos teritorijos, Telšių mieste, detalaus plano patvirtinimo“ patvirtinto Teritorijos tarp Birutės, Kęstučio gatvių ir Kunigų seminarijos teritorijos, Telšių m. detaliam planui, kuriame suprojektuoto žemės sklypo, projektinis Nr. 5, teritorijoje numatyta zona priestato statybai, bei nėra numatyta galimybė važiuoti į žemės sklypą, kurio dabartinis kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei nustatęs, kad sutikimas išduotas neteisėtai, atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-11-26 rašte Nr. 1SD-2516-(8.52 E.) „Dėl teritorijos planavimo sprendinių (detaliojo plano) keitimo, atliekamo Telšių rajono savivaldybės administracijoje, ir Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriaus atliekamų veiksmų“ nurodytas aplinkybes, bei vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021-11-26 pavedimą Nr. 1PAV-122-(1.8 E.) „Dėl sutikimo panaikinimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 16 straipsniu nusprendė pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2021-08-04 sutikimą Nr. SUVA-13020-(8.53 E.) „Dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ netekusiu galios.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Šio straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (3 straipsnio 5 punktas). Objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; lygiateisiškumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, seksualinės orientacijos, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių (3 straipsnio 6 punktas). Taip pat išskirtinas skaidrumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (3 straipsnio 11 punktas).
Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą suinteresuotam asmeniui pateikti objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015). Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).
Teismas pabrėžia, jog tam, kad administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas atitiktų aukščiau nurodytus principus, jame turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13, 20 ir 57 straipsniai). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).
Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos nustatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto kad ir neigiamą atsakymą. Atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui. Taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (šiais aspektais žr. 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013). Taip pat svarbu, kad kilus administraciniam ginčui dėl atitinkamo individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, ginčijamą aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas teisme negali papildyti skundžiamą aktą naujais (papildomais) kaltinimais ir nurodyti, kad asmuo pažeidė ir kitas teisės normas, kuriomis nebuvo grindžiamas ginčijamas administracinis aktas (žr., pvz., 2014 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-2020/2014). Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).
Šiuo atveju teismas vertina, kad skundžiamas atsakovo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, yra neaiškus, nemotyvuotas, nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis nei teisės normomis. Sprendime nėra nurodyta, kokiu pagrindu atsakovas vertino jau išduoto sutikimo išdavimo teisėtumą, nenurodyta, kuo išduotas sutikimas neatitinka Telšių rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 446 patvirtinto Teritorijos tarp Birutės, Kęstučio gatvių ir Kunigų seminarijos teritorijos, Telšių m. detaliojo plano, taip pat nėra aišku kokiu pagrindu bei kuo remiantis buvo nustatyta, kad sutikimas išduotas neteisėtai. Šiame sprendime taip pat rašoma, kad jis priimtas atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-11-26 rašte Nr. 1SD-2516-(8.52 E.) „Dėl teritorijos planavimo sprendinių (detaliojo plano) keitimo, atliekamo Telšių rajono savivaldybės administracijoje, ir Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriaus atliekamų veiksmų“ nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad šis raštas nėra sudedamoji skundžiamo sprendimo dalis, jis buvo priimtas išnagrinėjus Vilniaus dailės akademijos skundą. Nors minimas raštas nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, tačiau šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant Vilniaus dailės akademijos skundą dėl pareiškėjui išduoto Sutikimo, pareiškėjas nebuvo informuotas nei apie tokio skundo nagrinėjimą NŽT, nei apie jo išnagrinėjimo rezultatus, t. y. raštą, kuriuo remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Todėl atsakovas, priimdamas tiesiogiai pareiškėjo teises ir pareigas įtakojantį sprendimą, negali jame remtis raštu, kuris pareiškėjui nėra žinomas ir kurio priėmimo procedūroje pareiškėjas nedalyvavo. Šiuo atveju atsakovas negalėjo vien tik nurodyti rašto, kuriuo remiasi, numerio ir pavadinimo, tačiau privalėjo nurodyti, kokiais minimame rašte nurodytais motyvais, argumentais, teisės normomis ir aplinkybėmis remiantis nustatė, jog sutikimas išduotas neteisėtai.
Atkreiptinas dėmesys, kad gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo ,,valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.), įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-214/2014). Asmens teisė būti informuotam ir išklausytam nėra absoliuti. Asmuo gali atsisakyti šios teisės. Be to, gali būti tokių situacijų, kai, pavyzdžiui, dėl paties suinteresuoto asmens pareigų pažeidimo ar nenoro bendradarbiauti, institucija objektyviai neturi galimybių informuoti asmenį apie pradėtą procesą, apklausti jį ar kitais būdais suteikti jam galimybę pareikšti savo nuomonę (šiais aspektais žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. 37K-1239-(14.37.110E) „Dėl 2021-08-04 sutikimo, tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Nr. SUVA-13020-(8.53 E.) pripažinimo netekusiu galios“ priimtas pažeidžiant įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principus, nėra teisiškai pagrįstas ir motyvuotas, todėl pripažintinas neteisėtu.
Pareiškėjas taip pat skunde prašė teismo įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – išduoti sutikimą pagal Pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 3 d. prašymą Nr. GST-13207 ir jo priede (plane) „2021-08-03 prašymo Nr. GST-13207 išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ nurodytas sąlygas.
Paaiškintina, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, taip pat ir nepriima sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams. Įgyvendinant valdžių padalijimo principą administraciniai teismai, pagal jiems suteiktą kompetenciją, sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnyje nustatyta, kad skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Panaikinus Telšių skyriaus 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 37K-1239-(14.37.110E) „Dėl 2021-08-04 sutikimo, tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Nr. SUVA-13020-(8.53 E.) pripažinimo netekusiu galios“ pagal kompetenciją atsakovas iš naujo privalo įvertinti teismo motyvuojamoje dalyje nurodytas aplinkybes ir iš naujo spręsti klausimą dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Pareiškėjas Projektavimo studija „Archera“, UAB pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad pareiškėjas patyrė 845 Eur išlaidų už teisinės pagalbos paslaugas, pateikė advokato Manto Armalio 2022 m. sausio 3 d. sąskaitą faktūrą ir Mokėjimo nurodymą Nr. 01-1/2022.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu už skundo surašymą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5. Pagal Rekomendacijas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme valandą gali būti priteistina 0,1 užpradėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio. Skundas teismui pateiktas 2021 m. gruodžio 20 d., t. y. ketvirtą 2021 metų ketvirtį, užpraėjęs ketvirtis būtų 2021 m. antras ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2021 metų antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1566,40 Eur, už skundo parengimą maksimalus priteistinas dydis yra 3916 Eur, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme valandą gali būti priteistina 156,64 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nurodyta 845 Eur suma už skundo parengimą ir teisines konsultacijas neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl priteistina. Taip pat pareiškėjai iš atsakovo priteistina 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Projektavimo studijos „Archera“, UAB skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 37K-1239-(14.37.110E) „Dėl 2021-08-04 sutikimo, tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Nr. SUVA-13020-(8.53 E.) pripažinimo netekusiu galios“
Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Projektavimo studijos „Archera“, UAB 2021 m. rugpjūčio 3 d. prašymą dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo.
Priteisti pareiškėjui Projektavimo studijai „Archera“, UAB iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 868 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.