Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui A. T., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos procesą, teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, siunčiant dokumentus į jo darbovietę. Paskutinis šaukimas įteiktas 2023 m. gruodžio 13 d.

Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinio tenkinimas atitiktų nepilnamečio vaiko A. T. interesus. Teigia, jog susitikus su A. T. ji išsakė savo siekius, kad nori išsilaikyti vairavimo egzaminą, jeigu būtų priteistas išlaikymas, galėtų pradėti lankyti vairavimo kursus, nori įsigyti kompiuterį, kuris yra reikalingas studijoms. Iš ugdymo įstaigos pateiktų duomenų nustatė, kad ieškovė yra prisijungusi prie (duomenys neskelbtini) elektroninio dienyno ir domisi dukros ugdymo procesu, o atsakovas nesidomi. Skyriuje nebuvo gauta duomenų dėl galimo vaiko teisių pažeidimų mamos namuose. Nurodė, jog vaikui šiuo metu priteistas išlaikymo dydis neatitinka vaiko minimalių poreikių, todėl turėtų būti padidintas tam, jog užtikrintų bent vaiko minimalių poreikių tenkinimą. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka nepilnametės A. T. teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. T., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės S. P. ir atsakovo A. T. dukra. Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-224-471/2009 yra priteistas išlaikymas iš atsakovo A. T. nepilnametei dukrai A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį po 350 litų iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis buvo paskirta ieškovė S. P..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatomis, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas tokio pobūdžio bylose yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, palyginti su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, žymiai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

Ieškovė prašymą pakeisti teismo sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį – jį padidinant ir priteisiant nepilnametei dukrai po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis – iš esmės grindžia padidėjusiais nepilnamečio vaiko poreikiais, padidėjusiomis maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitomis kainomis. Be to, per šitą laikotarpį atsirado ir papildomų išlaidų, susijusių su mokslu, papildomu ugdymu, kurio nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis.

Kaip matyti, išlaikymas nepilnametei šalių dukrai priteistas 2009 m., kai jai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, tuo tarpu šiuo metu A. T. yra (duomenys neskelbtini) metų. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad skirtingo amžiaus vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui yra skirtingi, t. y. šie poreikiai su amžiumi objektyviai padidėja. Didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, padidėjo ir įvairių paslaugų, mokesčių, maisto produktų, aprangos kainos.

Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pagerėjimu arba pablogėjimu), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; kt.).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.).

Vertinant ginčo šalių turtinę padėtį, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra darbinga, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 1100-1200 Eur. Ieškovė nekilnojamojo ar kitokio turto neturi. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog be dukros A. T. augina dar vieną nepilnametį vaiką.

Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra, tačiau iš ieškovės pateiktos informacijos žinoma, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio vaiko priežiūra ir auklėjimu užsiima tik ieškovė, jai tenka visa kasdieninių rūpesčių vaiku našta, atsakovas su vaiku bendrauja tik epizodiškai, šiam grįžus pas savo mamą iš užsienio, jis nepatiria papildomų išlaidų vaiko išlaikymui, bei, nesant byloje duomenų apie atsakovo ribotas galimybes dirbti, teismas daro išvadą, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, gyvendamas (duomenys neskelbtini), turi sąlygas gauti didesnį darbo užmokestį, nei MMA Lietuvoje ir teikti dukros A. T. išlaikymui ieškovės prašomą 275 Eur materialinį išlaikymą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes vertintina, kad atsakovas gali dirbti ir užsidirbti, kad galėtų teikti didesnį išlaikymą dukrai. Atsakovo turtinė padėtis geresnė tuo, kad jis pats vaiko neaugina, gali laisvai rinktis darbą ir daugiau užsidirbti. Bet kuriuo atveju, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Be to, tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl privalo stengtis uždirbti didesnes pajamas, kad savo vaikus galėtų išlaikyti tinkamai. Nagrinėjamu atveju pagal nustatytus duomenis darytina išvada, kad atsakovo faktinė ir turtinė padėtis nėra kliūtis mokėti didesnį išlaikymą. Pažymėtina, kad atsakovas gavo ieškinį per darbovietę, tačiau ieškinio reikalavimui prieštaravimų nepareiškė, atsiliepimo ir duomenų apie savo turtinę padėtį neteikė, nors privalėjo tą padaryti.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad anksčiau priteistas išlaikymo dydis nėra pakankamas vaikui išlaikyti, todėl yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį ir nustatyti jį tokį, kokio prašo ieškovė, kadangi jis atitiktų vaiko interesus bei poreikius ir pastarųjų metų didžiulę infliaciją šalyje. Todėl iš atsakovo priteistinas 275 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. T.. Mažesnio išlaikymo priteisti nėra pagrindo, be to, iki šiol buvo priteistas itin nedidelis išlaikymas, kuris jau anksčiau galėjo būti padidintas. Taipogi pastebėtina, kad A. T. jau gretai taps pilnametė.

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė A. T. gyvena su ieškove S. P., ši padidintą vaiko išlaikymą toliau tvarko uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

Už byloje pareikštą ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo mokėtinas 59 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo anksčiau priteisto išlaikymo (350 litų – 101,37 Eur) ir šiuo teismo sprendimu priteisiamo išlaikymo (275 Eur) skirtumo už laikotarpį nuo bylos užvedimo 2023-10-18 iki vaiko pilnametystės. Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo.

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 24,92 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 279 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-224-471/2009 priteistą išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnameti dukrai A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį nuo 2023 m. spalio 18 d. iki vaiko A. T. pilnametystės, pinigus sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos.

Nustatyti, kad vaiko motina S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padidintą išlaikymą dukrai A. T. tvarko uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 59 Eur (penkiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 24,92 Eur (dvidešimt keturių eurų 92 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752,biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.