Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-03-17 · Civilinė byla Nr. 2S-300-280/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-08-26Panevėžio apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-03-17Panevėžio apygardos teismas
  3. ApeliacijaSprendimas · 2016-08-03Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-17
Bylos Nr.
2S-300-280/2016
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04501-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Civilinė byla Nr. 2S-300-280/2016Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04501-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.14.8.4; 3.3.1.14.; 3.3.1.21.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto T. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties dėl rašymo apsirikimo ištaisymo civilinėje byloje Nr. 2-5645-488/2016 ir

Aprašomoji dalis

nustatė

Šalies argumentai

A. T. S. kreipėsi į teismą, prašydamas ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą 2015-10-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendime, nes sprendime nenurodytas visas dalintinas turtas, bei nurodytas kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-06-26 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, nes 2015-12-11 nutartimi pareiškėjų T. S. ir A. S. prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-22 sprendime patenkintas iš dalies, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas, nurodant teisingą santuokos nutraukimo datą, o pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo dėl nekilnojamojo turto padalinimo, ištaisant rašymo apsirikimą, atmestas. Nutartis įsiteisėjusi. Teismas padarė išvadą, kad yra įsiteisėjusi nutartis dėl rašymo apsirikimo ištaisymo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-22 sprendime tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Šalies argumentai

A. T. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2016-01-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad prašymai ne tapatūs, nes 2015-12-01 pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl sprendime neteisingai nurodytos santuokos datos, o dėl nekilnojamojo turto padalinimo kreipėsi kitu pagrindu – iš esmės pasikeitus aplinkybėms. 2015-12-30 pareiškimu apeliantas kreipėsi į teismą nurodydamas kitą pagrindą, t.y. dėl rašymo apsirikimo sprendime ištaisymo dalyje dėl nekilnojamojo turto padalinimo.

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-123/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jau yra įsiteisėjusi nutartis, priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kadangi (dalykas) prašymuose yra netapatūs. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais.

Šalies argumentai

2015-12-01 prašyme pareiškėjas T. S. ir A. S. prašė pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dėl santuokoje padalinto turto, o 2015-12-30 prašymu pareiškėjas prašė ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą sprendime, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kadangi nėra įtrauktas į sutartį visas sutuoktiniams priklausantis turtas bei sprendimu patvirtintoje sutartyje nurodytas kitam asmeniui priklausantis turtas, t.y. iš esmės vėl prašė pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nenurodydamas ir nepagrįsdamas aplinkybės, kad teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą. Taigi pareiškimų faktiniai pagrindai sutampa, nes nustatyta, kad sutartį pakeisti prašoma tuo pagrindu, kad teismo sprendime nenurodytas visas dalintinas turtas bei nurodytas kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas. Prašymo pagrindą lemia faktinės aplinkybės, o ne nurodytas teisinis jų pagrindas. Prašyme nurodytos tos pačios faktinės aplinkybės, reikalavimas tapatus.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, 2015-12-01 ir 2015-12-30 pateiktus prašymus pripažino tapačiais, nes padarė išvadą, jog pareiškėjo prašymas dėl klaidos ištaisymo jau yra teismo išnagrinėtas 2015-12-11 teismo nutartimi, o pareiškėjas reiškia pakartotinį prašymą ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, kuris jau išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Nėra jokio rašymo apsirikimo, nes teismas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį patvirtino tokią, kaip ją surašė ir prašė patvirtinti sutuoktiniai. Suklydo patys pareiškėjai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai taikė ieškinio (prašymo) priėmimą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai sprendė, kad ginčas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra išnagrinėtas, todėl nepriimtinas.

Pažymėtina, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.).

Pareiškėjams santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje tinkamai nenurodžius informacijos apie dalijamą turtą, bei klaidingai nurodžius dalintino turto duomenis, dėl ko nebuvo padalintas visas sutuoktinių turtas bei į dalintino turto balansą buvo įtrauktas kitam asmeniui priklausantis turtas, pareiškėjai turi galimybę ištaisyti savo klaidą prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5645-488/2015 ir pakeisti 2015 m. spalio 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl santuokinio turto padalijimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė