- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- e2VP-13895-965/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09278-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Suinteresuotas asmuo
- R. Ž., S. Ž.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ prašymą suinteresuotiems asmenims R. Ž., S. Ž., antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkei R. Ž. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu S. Ž. priklauso 1/2 dalis sutuoktinio S. Ž. gaunamo darbo užmokesčio ir ½ dalis nekilnojamojo turto esančio adresu, (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo nustatyti, kad nurodytos keturios transporto priemonės yra skolininkės R. Ž. nuosavybė, o jos sutuoktiniui ir bendraturčiui S. Ž. nustatyti kompensaciją – ½ lėšų, gautų priverstine tvarka realizavus aukščiau nurodytą skolininkės asmenine nuosavybe pripažintą turtą. Nurodė, kad transporto priemonės yra nedalomas turtas, nors bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso suinteresuotiems asmenims R. Ž. ir S. Ž., tačiau atidalijus transporto priemones jų realizacija tiek teisiškai, tiek techniškai nebūtų įmanoma, todėl dėl šio turto turi būti sprendžiamas kompensacijos klausimas.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.
Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas tenkintinas iš dalies.
Antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/19/10164 dėl 1 048,24 Eur skolos išieškojimo išieškotojos UAB „Gelvora“ naudai iš skolininkės R. Ž. pagal Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-5898-965/2019. 2019 m. lapkričio 5 d. turto arešto aktais Nr. S1d-11768, Nr. S1d-117684, Nr. S1d-117721 ir Nr. S1d-117737 vykdomojoje byloje buvo areštuotas skolininkei R. Ž. ir jos sutuoktiniui S. Ž. priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas (4 lengvieji automobiliai) bei skolininkės sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis. 2019 m. lapkričio 5 d. turto arešto aktai ir sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu forma skolininkei įteikti vadovaujantis CPK 604 straipsniu. Antstolis 2019 m. lapkričio 26 d. raštu pasiūlė išieškotojai per 1 mėnesį kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė R. Ž. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su suinteresuotu asmeniu S. Ž.. Pažymėtina, jog jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, išvardytas CPK 668 straipsnyje.
Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie vedybų ar povedybinės sutarčių sudarymą, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais.
Pareiškėja prašo pripažinti, jog skolininkei ir jos sutuoktiniui priklausantys automobiliai QINGQI QM 50T-10A, OLDSMOBILE FIRENZA, CITROEN C4 PICASSO ir AUDI A6 yra asmeninė skolininkės R. Ž. nuosavybė, priteisiant jos sutuoktiniui S. Ž. piniginę kompensaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teisinis santykis tuo atveju, kai iš bendrosios nuosavybės teisinių santykių pasitraukia visi bendraturčiai, t. y. ne tik sumažėja bendraturčių skaičius, bet ir apskritai pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, nes daiktas tampa asmeninės nuosavybės teisės objektu, kvalifikuojamas absoliučiu turto atidalijimu (padalijimu). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės reiškia reikalavimą atidalyti (padalyti) skolininkei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, nuosavybės teisę į jį nustatant tik skolininkei, o sutuoktiniui priteisiant kompensaciją, ir tokiu būdu užbaigiant turto bendrosios nuosavybės teisinį režimą (CK 3.116 straipsnio 1 dalis, 4.90 straipsnio 3 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Remiantis CK 3.116 straipsnio 1 dalimi, vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Pagal CK 4.90 straipsnio 3 dalį bendraturčio kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį dėl skolininko turto atidalijimo ir išieškojimo jo dalies. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnis), tuo tarpu kasacinėje jurisprudencijoje pažymima, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Taigi vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei nurodyta teismų praktika, įvertinus tai, kad pareiškėjos pareikštas reikalavimas atidalyti (padalyti) skolininkės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą (nurodytus automobilius) nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka pareiškus ieškinį, šioje dalyje pareiškimas paliktinas nenagrinėtu, kaip nenagrinėtinas vykdymo procese, nes neįeina į CPK 593 straipsnio atvejus (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėjai išaiškintina, kad dėl turto padalijimo turi teisę kreiptis ginčo teisenos tvarka.
Pagal pareiškėjos teismui pateiktus duomenis nustatyta, kad skolininkė R. Ž. ir jos sutuoktinis per antstolio nustatytą terminą nepateikė antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies, nustatytina, kad skolininkei R. Ž. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu S. Ž. priklauso ½ nekilnojamojo turto esančio adresu, (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis sutuoktinio S. Ž. UAB „Aros marine“ gaunamo darbo užmokesčio (CPK 667 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsnio 6 dalimi, 667 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
prašymą tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad skolininkei R. Ž. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu S. Ž. priklauso ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ iš 113/9276 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ iš 1/16 dalių sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini); ir ½ dalis sutuoktinio S. Ž. UAB „Aros marine“ gaunamo darbo užmokesčio bei jam prilygintų pajamų.
Kitą prašymo dalį palikti nenagrinėtą.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/19/10164 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.