Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvena ir deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2021-04-26 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu pagal BK 164 str. 3 mėnesių viešųjų darbų bausme, per mėnesį neatlygintinai išdirbant po 20 valandų, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2024 m. kovo 18 d., apie 22.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį Toyota Prius, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkęs automobilio galine dalimi į aikštelėje stovėjusį automobilį Seat Altea, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, o būtent 23.11 val., (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0341“, patikros protokolo registracijos Nr.2060322 2024-03-18 23.11 val. nustatytas 1,94 promilių neblaivumas, o 23.26 val. 1,96 promilių neblaivumas),

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2024 m. kovo 18 d. apie 22 val. prie baro „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo automobiliu Toyota Prius valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis išnuomotas, nes tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Aikštelėje laukė užsakyto kebabo, sulaukęs kebabo išvažiavo namo. Grįžęs namo, pasigedo telefono, todėl grįžo į aikštelę. Nepajuto, kad būtų kliudęs kokį nors automobilį, o savo telefoną rado automobilio durelėse. Alkoholį vartojo kai grįžo namo. Apie eismo įvykį sužinojo iš įmonės vadovo, pats paskambino pareigūnui ir nuėjo į aikštelę prie baro „(duomenys neskelbtini)“. Nesutinka, kad eismo įvykį sukėlė būdamas girtas.

Liudytoja V. R., apklausta teisimajame posėdyje parodė, kad dirba bare „(duomenys neskelbtini)“, galimai 2024 m. kovo 18 d. apie 22 val. pro baro langą pamatė kai į L., t.y. baro kliento automobilį atsitrenkė automobilis. Kas vairavo automobilį – nematė. Apie tai pranešė L.. Maždaug po 10 min. tas pats automobilis grįžo į įvykio vietą, vairuotojas apsidairė ir išvažiavo. Ji tuo metu buvo savo automobilyje. Pagal prisiparkavimą, eiseną, t.y. lingavimą, mano, kad vairuotojas buvo neblaivus. Asmens atpažinti negalėtų, nes dėmesį buvo sutelkusi į automobilį.

Liudytojas L. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2024 m. kovo 18 d. atvažiavo į barą „(duomenys neskelbtini)“, iš V. barmenės sužinojo, kad atsitrenkė į jo automobilį. Kai išėjo į lauką, asmens, kuris atsitrenkė į jo automobilį, jau nebuvo. Buvo apgadintas priekinis kairys sparnas ir sunkiai atsidarė durelės. Paskambino į BPC ir pranešė apie įvykį, apie įtariamąjį asmenį, sukėlusį autoįvykį, pranešė barmenė V..

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2024 m. kovo 19 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ir automobilis SEAT ALTEA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio kairėje vairuotojo pusėje ant durelių ir priekinio sparno matoma baltos spalvos įbrėžimo žymes. Kairėje pusėje stovėjimo aikštelės kioskas, pavadinimu "(duomenys neskelbtini)". Dešinėje pusėje stovėjimo aikštelės kavinė - restoranas pavadinimu " (duomenys neskelbtini)", ant pastato matomos vaizdo stebėjimo kameros.(1 t. b.l. 24-26)

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas baro „(duomenys neskelbtini)" darbuotojo. Užfiksuota 2024-03-18 21:54 aikštelė, stovi vienas automobilis, priešais kebabinę. 21:54 į aikštelę atvažiuoja automobilis Toyota Prius, šviesios spalvos. Automobilis pastatomas priekiu į teritoriją baro "(duomenys neskelbtini)", galu į kelią (duomenys neskelbtini). Iš automobilio išlipa asmuo ir eina į kebabinę. Netrukus grįžta atgal į automobilį. 21:58 val. į aikštelę atvažiuoja Seat markės automobilis. Jis pastatomas aikštelėje, arčiau kelio, prie stulpo. Išlipa dviese, nueina į barą. 22:03 vyriškis iš automobilio Toyota Prius nueina į kebabinę, grįžta, sėda į automobilį, atbuline eiga važiuoja, sukasi ir savo galiniu bamperiu atsitrenkia į Seat automobilio kairės pusės priekį, nuo smūgio Seat automobilis sujuda, Toyota Prius išvažiuoja iš aikštelės, nesustojęs.(1 t. b.l. 77-79)

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad 2024 m. kovo 18 d. apie 21.45 val. adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis Toyota Prius, v.n. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį Seat Altea, v.n. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Nustatyta, kad automobilį Toyota Prius vairavo R. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam pirmu alkotesterio pūtimu nustatytas 1,94 prom. girtumas, o antru pūtimu nustatytas 1,96 prom. girtumas. Automobilis Toyota Prius priklauso UAB "(duomenys neskelbtini)". Įtariamasis R. S., gim. (duomenys neskelbtini), apklausos metu parodė, kad 2024 m. kovo 18 d. apie 21 val. 45 min atvyko prie (duomenys neskelbtini), esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kur pirko kebabus, esančioje šiuo adresu kebabinėje. Paėmęs iš kebabinės kebabus, apsisuko aikštelėje ir išvažiavo namo. Jokio susidūrimo į automobiliu nejuto. Namuose išgėrė alkoholio. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), priklausančią kebabinę, pasikalbėjus su joje dirbusiais asmenimis, jie tyrimui reikšmingų aplinkybių nenurodė. (1 t. b.l. 83-84)

Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas automobilis Toyota Prius, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis adresu (duomenys neskelbtini). Jo gale, dešinėje pusėje prie galinio bamperio matomas apgadinimas. (1 t. b.l. 31-33)

Neblaivumo nustatymo aktu nustatoma, kad 2024 m. kovo 18 d. 23.11 val. R. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta 1,94 promilės, 23.26 val. nustatyta 1,96 promilės. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (1 t. b.l. 88)

VĮ "Regitra" duomenimis, automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“. (1 t. b.l. 45)

2023 m. spalio 20 d. automobilio nuomos sutartimi nustatoma, kad R. S., gim. (duomenys neskelbtini), išsinuomojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)" automobilį Toyota Prius, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 57-58)

VšĮ "Emprekis" duomenimis nustatoma, kad automobilio Toyota Prius, 2005 metų laidos, hibridiniu varikliu vidutinė rinkos vertė yra 3990,00 eurų su PVM (1 t. b.l. 46)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymu atitinkančio elgesio, taip pat tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 str. 3 d., 4 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. S. kaltės nepripažino. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – liudytojos V. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje buvo nuoseklūs ir teismui abejonių nekelia. Vaizdo įraše užfiksuoti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis kliudė liudytojo L. R. automobilį. Kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartojo jau grįžęs iš aikštelės, t.y po įvykio, kurio net nepajuto, nesuprato, kad padarė eismo įvykį, tokia kaltinamojo pozicija teismui kelia pagrįstų abejonių, nes prieštarauja visai surinktai ir ištirtai bylos medžiagai.

BK 281¹ straipsnyje nustatyti nusikaltimai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. Alkoholio vartojimo po eismo įvykio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kriminalizavimas susijęs su griežtesne atsakomybe už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus ir atsakomybės neišvengiamumo principo užtikrinimu.

Nagrinėjamu atveju, nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo, nėra ir būtinos eismo įvykio deklaracijos surašymo sąlygos – su eismo įvykiu susijusių asmenų susitarimo dėl eismo įvykio aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu buvo padaryta žala kitam asmeniui, R. S. privalėjo vadovautis vairuotojo elgesį reglamentuojančiomis teisės normomis ir pažymėti ar kitaip apsaugoti eismo įvykio vietą, bei, nesant nukentėjusiojo (įvykio metu apgadinto turto savininko) įvykio vietoje, pranešti apie įvykį policijai ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nevartoti alkoholio.

Pažymėtina, kad KET 221 punkte imperatyviai numatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. KET nėra nurodyta, kiek laiko po įvykio negalima vartoti alkoholio, tačiau akivaizdu, kad šis laikotarpis apibrėžtas aiškia aplinkybe - tol, kol įvykio vietoje nebus nustatytos įvykio aplinkybės. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje taip pat imperatyviai nustatytas draudimas vartoti alkoholį – iki aplinkybių nustatymo. Taigi, byloje neabejotinai įrodyta, kad R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkto draudimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams po eismo įvykio vartoti alkoholį. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. S. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju R. S. 2024 m. kovo 18 d. 23.11 val. R. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta 1,94 promilės, 23.26 val. nustatyta 1,96 promilės. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (1 t. b.l. 88), todėl remiantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, kad R. S. nustatytas 1,94 prom. neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. S. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki baigta nusikalstama veika. Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. S.: teistas (1 t. b. l. 138-141), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2024 m. gruodžio 1 d., bauda (1 t. b.l. 149-153), nedirba (1 t. b.l. 155-156).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam R. S. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nustatant jos dydį mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnis nustato, kad asmeniui pirmą kartą nuteistam arešto bausme teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, reikia įvertinti visas aplinkybes, charakterizuojančias patį nuteistąjį bei jo padarytą nusikalstamą veiką.

Kasacinės instancijos teismas šiame kontekste yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-143-1073/2020).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. laikinai nedirbantis, apie jo atžvilgiu atliekamus naujus ikiteisminius tyrimus duomenų nėra. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis praeityje nėra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Šios aplinkybės suteikia pagrindą teismui daryti išvadą, kad konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti arešto bausmės vykdymą atidedant 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 2 metams.

Atsižvelgiant į tai, kad R. S. teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2024 m. kovo 19 d., kai jam buvo skirta kardomoji priemonė –specialiosios teisės sustabdymas (1 t. b.l.128-131), kuri savo turiniu faktiškai atitinka skirtinos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, nes visais šiais atvejais asmeniui yra taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2024 m. kovo 19 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. Transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, privalo būti konfiskuota. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis), o tais atvejais, kai jis paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. (1 t. b.l. 45). Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės savininkas kaltinamajam būtų leidęs neblaiviam naudotis jos vardu registruota transporto priemone. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma BK 72 straipsnio 5 dalies nuostata ir iš kaltinamojo valstybės naudai išieškoma automobilio Toyota Prius, 2005 metų laidos, hibridiniu varikliu vertę atitinkanti pinigų suma, kuri remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis yra 3 297eurų (1 t., b. l. 46).

Paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinis įrodymas 2 vnt. CD laikmenų, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos. R. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, R. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, iš R. S. valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto – automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 297 Eur (tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt septynis eurus).

R. S. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinį įrodymą 2 vnt. CD laikmenų, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. R. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.