Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovei N. V. su trečiuoju asmeniu O. V. dėl išlaikymo (paramos) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje O. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK ir CK) 3.192¹ straipsnio pirmoje dalyje. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197. 3.198, 3.199, 3.200, 3.201 straipsniai. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y., kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau tekste – Konstitucinis Teismas), spręsdamas dėl tėvų pareigos išlaikyti besimokančius pilnamečius savo vaikus įstatyminės nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą CK 3.194 straipsnio trečiosios dalies (šiuo metu – 3.192¹ straipsnio pirmos dalies) normos aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, t. y., teismui nustačius būtinumą ir galimybę teikti išlaikymą pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus, tačiau tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., byla Nr. 3K-3-188/2007). Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime ir kasacinis teismas įvardijo sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio trečią dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009).

Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (šiuo metu – 3.192¹ straipsnio pirmoje dalyje) įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje K. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-50/2012).

Iš šioje byloje esančių dokumentų nustatyta, kad E. V., gimusi (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, šiuo metu jau ketvirtoje klasėje. Vidurinio ugdymo programą mokinė turi baigti ir gauti mokslo baigimo atestatą 2019 m. liepos mėnesį (Pakruojo (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2018 m. balandžio 9 d. pažyma Nr. SŽ-38). Ieškovė niekur nedirba, jokių pajamų negauna, ją visiškai išlaiko trečiasis asmuo – tėvas O. V., o atsakovė N. V. – ieškovės motina – prie jos išlaikymo neprisideda. Kaip nurodė trečiasis asmuo O. V., ieškovės E. V. išlaikymui kas mėnesį jis išleidžia apie 200 Eur, jo vidutinės mėnesio pajamos – 800 Eur. Be ieškovės O. V. išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką – sūnų A. V..

Ieškovė E. V. prašo teismo priteisti iš atsakovės N. V. po 90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. vasario 20 d. iki jai sukaks 24 metai, jei ji mokysis aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje. Ieškinyje ieškovė nurodė, kiek lėšų reikia jos poreikiams tenkinti.

Teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus dėl ieškovės materialinės padėties, daro išvadą, kad E. V., nors yra pilnametė ir darbinga, tačiau šiuo metu neturi realios galimybės dirbti, gauti pajamų ir tuo pačiu metu mokytis gimnazijos dieniniame skyriuje, todėl jai yra reikalinga tėvų materialinė parama. Šiuo metu materialinę paramą teikia tik ieškovės tėvas, kuris iš esmės ją visiškai ir išlaiko. Atsakovė N. V. teismo posėdyje paaiškino, kad nesutinka mokėti išlaikymo, nes jis per didelis, ji niekur nedirba, registruota darbo biržoje, gauna 122 Eur socialinę pašalpą, turto, kurį galėtų parduoti, neturi. Darbo ieško, tačiau jo neranda. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė bei trečiasis asmuo, atsakovė nelinkusi pati ieškotis darbo. Iš teismui pateiktų dokumentų bei atsakovės paaiškinimo teismo posėdžio metu nenustatyta, kad atsakovė turėtų kokių sveikatos problemų, todėl darytina išvada, kad yra sveika ir darbinga.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia ne tik į ieškovės poreikius, bet ir į atsakovės realias galimybes teikti prašomo dydžio išlaikymą. Pažymėtina, kad sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimą ir priimant sprendimą, taip pat atsižvelgiama į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Šiuo atveju atsakovė N. V. yra sveika, darbinga, jauno amžiaus, todėl akivaizdu, kad tereikia paties asmens noro, kad būtų pagerinta jos turtinė padėtis – pradėti dirbti. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie atsakovės N. V. turimą turtą, išskyrus tai, kad atsakovė nurodė, jog neturi jokio turto, kurį galėtų parduoti. Be to, teismas pažymi, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas po 90 Eur per mėnesį nėra didelis, ir nors sudaro didesnę atsakovės N. V. šiuo metu gaunamų pajamų (socialinės pašalpos) dalį, tačiau teismo nuomone, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, nepriteisti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo – nėra pagrindo.

Tuo pačiu pažymėtina, kad išlaikymo (paramos) teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas (parama).

Esant išdėstytiems motyvams, iš atsakovės N. V. priteistinas išlaikymas ieškovei E. V., gimusiai 2000 m. vasario 20 d., po 90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. vasario 20 d., iki jai sukaks 24 metai, jei ji mokysis aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje.

Ieškovė E. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-905-5602 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Šiuo atveju ieškinys patenkintas visiškai, tačiau atsakovė N. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-1410-8787 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ taip pat 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles, o 96 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jei abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės N. V. į valstybės biudžetą nepriteistinos.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreiptina skubiam vykdymui (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263- 271, 279, 282 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės N. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), išlaikymą pilnametei dukrai E. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90 (devyniasdešimt) eurų nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki (duomenys neskelbtini), iki jai sukaks 24 metai, jei ji mokysis aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje.

Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.