Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6330-287/2018 pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovei N. V., trečiasis asmuo O. V., dėl išlaikymo (paramos) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atsiliepimas į N. V. apeliacinį skundą civilinėje byloje negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

8. Ieškovė E. V. kreipėsi į teismą prašydama priteisti jai iš atsakovės (ieškovės motinos) N. V. po 90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-04-01 iki iki ieškovei sukaks 24 metai, jeigu ji mokysis aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje. Apeliantė N. V. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ji ieškovei teikė išlaikymą iki jos pilnametystės pagal savo galimybes, o šiuo metu apeliantė neturi galimybių teikti dukrai jos prašomo dydžio išlaikymo, kadangi yra nedirbanti, neturi santaupų ar turto, kas mėnesį gauna 122 Eur dydžio socialinę pašalpą, apskritai jos finansinė padėtis yra labai sunki. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, apeliantė su teismo sprendimu nesutiko ir pateikė apeliacinį skundą. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra pilnametė, mokosi III gimnazijos klasėje, ją išlaiko jos tėvas O. V.. Apeliantė N. V. niekur nedirba, yra įregistruota darbo biržoje, gauna 122 Eur socialinę pašalpą ir turto, kurį galėtų parduoti, neturi.

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo

9. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571redakcija). Lietuvos Respublikos K. T., spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

10. K. T. nutarime pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Paramos reikalingas pilnametis turi teisę į išlaikymą tik tada, jei jis mokosi Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nurodytoje mokykloje ir dienine mokymo forma. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė E. V. mokosi gimnazijoje.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, savo praktikoje nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

12. Teismui sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei priteistino išlaikymo būtinumo nurodė, kad nors ieškovė yra pilnametė ir darbinga, tačiau šiuo metu neturi realios galimybės dirbti, gauti pajamų ir tuo pačiu metu mokytis gimnazijos dieniniame skyriuje, todėl jai yra reikalinga tėvų materialinė parama. Teismas nustatė, kad ieškovei materialinę paramą pastaruoju metu teikia tik jos tėvas (trečiasis asmuo byloje), su kuriuo ieškovė gyvena.

13. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė neišnaudojo visų savo galimybių pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos mokslui ir pragyvenimui, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Teismo vertinimu, aplinkybių dėl galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų mokykloje laiku (vakarais, naktimis, savaitgaliais ir pan.) suabsoliutinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, kadangi tokie veiksmai trukdytų moksleiviui siekti pabaigti mokyklą ir gauti bendrąjį vidurinį išsilavinimą, todėl šį apeliacinio skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą.

14. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad teismas netinkamai įvertino apeliantės galimybes teikti išlaikymą savo pilnametei dukrai. Kaip minėta, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantė yra sveika, darbinga, jauno amžiaus, todėl tereikia paties asmens noro, kad būtų pagerinta jos turtinė padėtis – pradėti dirbti. Teismas sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas po 90 Eur per mėnesį nėra didelis, ir nors sudaro didesnę apeliantės šiuo metu gaunamų pajamų dalį, tačiau, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, nepriteisti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka iš dalies.

15. Byloje buvo nustatyta, kad vienintelės apeliantės gaunamos pajamos yra jai skiriama socialinė pašalpa, šiuo metu gaunamas socialinės pašalpos dydis – 122 Eur per mėnesį, nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. apeliantė iš viso gavo 774 Eur socialinės pašalpos. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (aktuali redakcija nuo 2018-10-01 iki 2018-12-31) 5 str. 1 p. numatyta, kad viena iš piniginės socialinės paramos rūšių yra socialinė pašalpa. Šio įstatymo 1 str. 1 d. numatyta, kad socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo paskirtis yra nustatyti piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas. Pagal šio įstatymo 2 str. 11 d. piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams yra pinigine ar nepinigine formomis teikiama parama nepasiturintiems gyventojams šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagal šį įstatymą nepasiturintys gyventojai tai bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti piniginę socialinę paramą (Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 str. 9 d.). Įstatyme taip pat nurodytos sąlygos, kurias atitinkantys asmenys turi teisę gauti socialinę pašalpą. Byloje taip pat nėra duomenų apie apeliantės turimą turtą, apeliantė niekur nedirba, yra įregistruota darbo biržoje.

16. Atsižvelgus į išdėstytą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apeliantės N. V. galimybes teikti išlaikymą vidurinį išsilavinimą įgyti siekiančiai ieškovei E. V.. Kaip buvo minėta, Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad priteisiant išlaikymą pilnamečiams asmenims turi būti atsižvelgiama ir į tėvų galimybę teikti išlaikymą savo pilnamečiams vaikams. Atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju pačiai apeliantei yra skiriama socialinė parama, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 90 Eur dydžio kas mėnesį mokamas išlaikymas pilnametei dukrai laikytinas per dideliu apeliantei, kurios gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 122 Eur.

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės materialinė padėtis yra sunki, t. y., jos gaunamas pajamas sudaro 122 Eur dydžio gaunama socialinė pašalpa, kitų pajamų apeliantė neturi, ji yra nedirbanti, tačiau registruota darbo biržoje, apeliantė neturi jokio turto, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydis mažintinas iki 40 Eur. Tokio dydžio parama, kuri sudaro trečdalį atsakovės gaunamos socialinės pašalpos, apeliacinio teismo vertinimu, nėra akivaizdžiai per didelė ar neprotinga atsakovės atžvilgiu.

18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išlaikymas ieškovei turi būti priteisiamas iki jai sukaks 24 metai, jei ji mokysis aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje. Toks reikalavimas reiškia, kad išlaikymo priteisimo po vidurinės mokyklos baigimo ieškovė reikalauja iš anksto, dar nesant sąlygų tolesniam išlaikymui priteisti, ir nežinant, ar ateityje tikrai bus visos anksčiau minėtos būtinos sąlygos išlaikymo priteisimui. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą iki ieškovei sukaks 24 metai, jei ji mokysis aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, nevertino faktinių aplinkybių, kurios lemia sprendžiant dėl paramos asmeniui, studijuojančiam aukštojoje mokykloje, būtinumo, nes šių aplinkybių dar nėra. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju išlaikymas ieškovei galėjo būti priteisiamas tik iki ji baigs vidurinio mokymo programą, o ne į ateitį, kol ji mokysis bet kurioje kitoje mokykloje, siekdama aukštesnio ar profesinio išsilavinimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad parama ieškovei priteistina iki ji mokysis gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą ir bus ne vyresnė nei 24 metų. Kartu pažymėtina, kad tai neužkirs kelio ieškovei kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, jeigu ji pradės mokytis aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnė nei 24 metų.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, tačiau netinkamai įvertino išlaikymą teikiančio asmens turtinę padėtį ir nepagrįstai priteisė iš atsakovės (apeliantės) ieškovei 90 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai išlaikymą ieškovei priteisė nuo 2018-04-01 iki 2024-02-20 (iki ieškovei sukaks 24 metai), jei ieškovė mokysis aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės E. V. ieškinį tenkinti iš dalies - priteisti iš atsakovės išlaikymą (paramą) ieškovei periodinėmis išmokomis po 40 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki ieškovė mokysis gimnazijos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sueis 24 metai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Teismas , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą ieškovei E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 40 Eur (keturiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki ieškovė mokysis gimnazijos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sueis 24 metai.

Kitą ieškinio dalį atmesti“.