Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1477-912/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-25
Bylos Nr.: e2A-1477-912/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03904-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
Pareiškėjas: P. P., K. P.

Kategorijos

2.3.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1477-912/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03904-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 2.3.4.4.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. P. ir P. P. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė (pareiškėja) prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę – Morkūnaitė; priteisti iš atsakovo (pareiškėjo) bylinėjimosi išlaidas.

2. Teismas, gavęs šalių prašymą nutraukti santuoką abiejų pareiškėjų bendru sutikimu, jį tenkino ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį tokiomis sąlygomis:

„1 straipsnis. Turto pasidalinimas.

1. Šalys patvirtina, kad bendro Santuokoje įgyto nekilnojamojo turto neturi.

2. Šalys patvirtina, kad P. P. transporto priemonę Audi A4 AVANT, v/n (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), įgijo iki Santuokos, todėl transporto priemonė lieka P. P. asmenine nuosavybe.

3. Šalys susitaria, kad santaupos, piniginės lėšos, esančios kiekvienai iš Šalių priklausančiose banko sąskaitose, lėšos pensijų fonduose ir kitos kiekvieno iš sutuoktinio lėšos, atitinkamai kiekvieno iš sutuoktinių įmonių ir iš jų veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, gautos iš kiekvieno sutuoktinių darbinės, intelektinės bei bet kurios kitos veiklos (verslo), dividendai, tantjemos, pašalpos, sveikatos draudimo išmokos, loterijų laimėjimai, paramos bei bet kurios kitos išmokos, priklauso asmenine kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybės teise.

4. Šalys patvirtina, kad Santuokoje įgytus kilnojamuosius ir asmeninius daiktus pasidalino gera valia iki Sutarties sudarymo ir nei viena Šalis kitai Šaliai dėl tokio pasidalinimo jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės.

2 straipsnis. Prievolės.

1. Šalys patvirtina, kad neturi jokių įsipareigojimų ar neįvykdytų prievolių jokiems kreditoriams.

2. Jeigu paaiškėtų, kad kuri nors iš Šalių iki Santuokos nutraukimo turėjo prievolių kreditoriams, ko pasėkoje Šalys tapo solidariai atsakingos pagal tokias prievoles, tai ta Šalis, kurios vardu buvo sukurta prievolė, įsipareigoja sumokėti piniginę kompensaciją lygią tos prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas tokios prievolės įvykdymo išlaidas ir visus dėl to patirtus kitos Šalies nuostolius.

3 straipsnis. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, dalyvavimas jo auklėjime, bendravimas, išlaikymas.

1. Šalies nepilnamečio vaiko - D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - Sūnus), gyvenamoji vieta nustatoma su motina K. P..

2. Šalys susitaria nustatyti žemiau nurodytą tėvo P. P. bendravimo su Sūnumi tvarką:

2.1. P. P., ne Sūnaus atostogų metu, praleidžia su Sūnumi kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį. Sūnų P. P. įsipareigoja paimti iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir grąžinti į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.

2.2. P. P., ne vaiko atostogų metu, matosi su Sūnumi darbo dienomis nuvežant savo automobiliu Sūnų į ugdymo įstaigą ir jį parvežant iš ugdymo įstaigos į Sūnaus gyvenamąją vietą, pagal Sūnaus lankomos ugdymo įstaigos patvirtintą tvarkaraštį, išskyrus tuos atvejus, kai P. P. negalės įvykdyti šio įsipareigojimo dėl transporto priemonės gedimo, jo ligos atveju ar komandiruotės atveju, jeigu jis turės šias priežastis patvirtinančius dokumentus, prieš tai įspėjus motiną K. P. (komandiruotės atveju prieš 2 dienas arba paaiškėjus komandiruotei, ligos, transporto priemonės gedimo atveju, iš karto paaiškėjus šioms aplinkybėms).

2.3. Sūnus neporiniais kalendoriniais metais su P. P. praleidžia Naujųjų Metų dieną (sausio 1 d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), pasiimdamas Sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos Šalių sutartos vietos nuo 11.00 val. ir grąžindamas Sūnų į jo gyvenamąją ar kitą Šalių sutartą vietą, tą pačią dieną iki 19.00 val.

2.4. Sūnus neporiniais kalendoriniais metais su P. P. praleidžia Velykų pirmąją ir antrąją dieną, Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24 - 25 d.), pasiimant Sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos Šalių sutartos vietos nuo 11.00 val. ir grąžinant jį sekančios dienos 19.00 val.

2.5. Sūnus poriniais kalendoriniais metais su P. P. praleidžia Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.), pasiimant Sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos Šalių sutartos vietos iki 11.00 val. ir grąžinant Sūnų į jo gyvenamąją ar kitą Šalių sutartą vietą, tą pačią dieną iki 19.00 val.

2.6. P. P. su Sūnumi kiekvienais metais praleidžia Tėvo dieną, pasiimdamas Sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos Šalių sutartos vietos sekmadienį iki 11.00 val. ir grąžindamas Sūnų į jo gyvenamąją ar kitą Šalių sutartą vietą, tą pačią dieną iki 19.00 val.

2.7. Nustatyti, kad bendravimo tvarka kiekvienu šventiniu laikotarpiu gali būti šalių bendru sutarimu pakeista, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes.

2.8. K. P., nepriklausomai nuo numatytos tvarkos, su Sūnumi kiekvienais metais praleidžia Motinos dieną.

2.9. K. P., nepriklausomai nuo numatytos tvarkos, su Sūnumi kiekvienais metais praleidžia savo gimimo dieną.

2.10. P. P. su Sūnumi kiekvienais metais turi teisę praleisti savo gimimo dieną, pasiimdamas Sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos Šalių sutartos vietos nuo 18.00 val. ir grąžindamas Sūnų į jo gyvenamąją ar kitą Šalių sutartą vietą, tą pačią dieną iki 21.00 val., jeigu P. P. gimimo diena būtų darbo dieną, nuo 11.00 val. iki 19.00 val., jeigu gimimo diena būtų savaitgalį ir/arba ne darbo dieną.

2.11. Poriniais metais Sūnaus gimimo dieną Sūnaus bendravimo tvarka nustatoma su motina - K. P., neporiniais metais su P. P., pasiimant Sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. ir gražindamas Sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21.00 val., jeigu Sūnaus gimimo diena būtų darbo diena, nuo 11.00 val. iki 19.00 val., jeigu Sūnaus gimimo diena būtų savaitgalį ir/arba ne darbo dieną.

2.12. K. P. kasmetinių atostogų metu Sūnus, nepriklausomai nuo numatytos tvarkos, bendrauja ir laiką leidžia su motina - K. P.. P. P. kasmetinių atostogų metu Sūnus, nepriklausomai nuo numatytos tvarkos bendrauja ir laiką leidžia su P. P. pagal K. P. ir P. P. sutartą laiką. Kiekviena iš Šalių privalo iš anksto el. paštu įspėti apie atostogas, jų vietą ir trukmę, kurias ketina praleisti su Sūnumi.

2.13. Sūnaus ligos atveju bendravimas su Sūnumi nustatomas bendru sutarimu. Šalys privalo vienas kitą informuoti apie Sūnaus ligos atvejus ir bendru sutarimu spręsti dėl Sūnaus bendravimo bei gydymosi tvarkos ligos laikotarpiu.

2.14. Šalys susitaria, kad P. P. įsipareigoja pranešti prieš 2 dienas, jeigu neatvyks ir/arba negalės atvykti pasimatyti su Sūnumi. P. P. vėluojant pasimatyti su Sūnumi daugiau nei 30 minučių, laikoma, kad P. P. neatvyko pasimatyti su Sūnumi ir K. P. neprivalo perduoti Sūnaus P. P. ir toks praleistas laikas nekompensuojamas kitomis dienomis.

2.15. P. P. turi teisę nevaržomai bendrauti su Sūnumi telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, kiek tai nepažeidžia ir netrukdo Sūnaus ugdymo, laisvalaikio ir poilsio režimo ir atitinka paties Sūnaus poreikius - darbo dienomis iki 19.00 val., savaitgaliais nuo 12.00 val. iki 18.00 val. P. P. įsipareigoja netrukdyti motinai K. P. bendrauti su Sūnumi jos atostogų metu bei jos gimtadienio dieną.

3. P. P. turi teisę susipažinti su visa informacija bei dokumentais apie Sūnaus sveikatą, taip pat su kita informacija, esančia gydymo, švietimo, ugdymo ar kitose įstaigose, tiesiogiai kreipiantis į tokią informaciją turinčias įstaigas, įmones, organizacijas ar asmenis, daryti atitinkamų dokumentų kopijas, nuorašus. Šia Sutartimi K. P. išreiškia savo sutikimą P. P. gauti visą šiame punkte nurodytą informaciją.

4. Šalys susitaria, kad Sūnaus auklėjime dalyvauja abi Šalys. Auklėjimo procese iškilusios vaikų auklėjimo problemos sprendžiamos bendru Šalių sutarimu.

5. Šalys susitaria, kad vienam iš tėvų vykstant su Sūnumi į užsienį ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui, turi būti gautas kito - motinos ar tėvo sutikimas.

6. P. P. įsipareigoja kiekvieną mėnesį, nuo teismo sprendimo dėl Santuokos nutraukimo bendru sutikimu įsiteisėjimo dienos skirti Sūnui 200 (dviejų šimtų) Eur dydžio išlaikymą iki Sūnaus pilnametystės. Šią sumą P. P. įsipareigoja sumokėti kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 10 d. į K. P. priklausančią sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini) esančią banke Luminor Bank AB.

7. Šalys susitaria, kad K. P. suteikiama teisė Sūnaus išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

8. P. P. ir K. P. įsipareigoja lygiomis dalimis apmokėti visas išlaidas, susijusias su Sūnaus ugdymu, lavinimusi, užklasine veikla, įskaitant išlaidas, susijusias su Sūnaus gydymu.

4 straipsnis. Vienas kito išlaikymas.

1. Šalys patvirtina, kad jie abu yra darbingi, jų gaunamos pajamos ir/ar turimas turtas yra pakankami visiškai save išlaikyti, todėl nė vienam iš jų kitos Šalies išlaikymas nėra reikalingas.

5 straipsnis. Sutuoktinių pavardės po Santuokos nutraukimo.

1. Šalys susitaria, kad po Santuokos nutraukimo Šalys pasiliks šias turėtas savo pavardes - P. P. ir K. M.“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimo dalimi, kuria patvirtinta sutarties 3 straipsnis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvavimo jo auklėjime, bendravimo ir išlaikymo, prieštarauja CK nuostatoms, reglamentuojančioms sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimą, kadangi nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka pažeidžia tiek nepilnamečio sūnaus, tiek pareiškėjo, kaip tėvo, teises ir teisėtus interesus, įtvirtina tėvų ne lygiateisiškumą bendravimo su nepilnamečiu vaiku atžvilgiu.

4.2. Pareiškėjas nurodo, kad, prieš pasirašydamas sutartį, ją perskaitė, sutarties sąlygos atrodė suprantamos ir aiškios, atitinkančios šalių susitarimą, bet ne visiškai atitinkančios jo tikrąją valią. Atsakovė raginimais greičiau pasirašyti sutartį ir atiduoti tvirtinti teismui, siekiant greičiau užbaigti skyrybų procesą, darė pareiškėjui psichologinį spaudimą, kuriam jis pasidavė.

4.3. Atslūgus stresui ir įtampai, gavus teismo sprendimą, pareiškėjas suprato, kad paveiktas streso, psichologinio spaudimo, pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri iš esmės neatitiko jo tikrosios valios.

4.4. Teismui priėmus sprendimą dėl santuokos nutraukimo, pareiškėjos elgesys kardinaliai pasikeitė – bendraudama su pareiškėju nuolat konfliktuoja, daro psichologinį spaudimą, žemina – telefoninio ryšio priemonėmis siųsdama žinutes aiškiai deklaruoja, kad jį sužlugdys, neleis bendrauti ir matytis su sūnumi ir pan.

4.5. Nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. sausio 17 d. pareiškėjas du kartus kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, siekdamas apginti ir apsaugoti savo vaiką nuo piktnaudžiavimo motinos valdžia, vaiko teisių ir interesų pažeidimo. Nagrinėjant skundus, protokoluose užfiksuota, kad tėvai konfliktuoja, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo, kaip motinos, valdžia. Pareiškėjams skirtos ?vairios priemonės, kurių pagalba galėtų rasti ir priimti taikų susitarimą dėl konfliktinių klausimų.

4.6. Dėl pareiškėjos elgesio šalių santykiai tapo konfliktiniai ir įtempti. Tai reiškia, kad noras bendru sutarimu nutraukti santuoką ir taikiai susitarti dėl visų santuokos pasekmių neatitinka sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių esmės, t. y. šalių tikroji valia, ketinimai ir sutartyje išreikšta valia prieštarauja viena kitai.

4.7. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja gerai moralei, iš esmės pažeidžia tiek nepilnamečio vaiko, tiek vaiko tėvo teises ir teisėtus interesus, įtvirtina tėvų statuso nelygiateisiškumą nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

4.8. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir joje įtvirtintos sąlygos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, auklėjimo, bendravimo tvarkos, neatitinka tikrosios šalių valios.

4.9. Sutartyje įtvirtinta, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta numatyta kartu su motina, tačiau nenurodyta konkreti gyvenamoji vieta, nenustatyti apribojimai, sąlygos tiek dėl faktinės, tiek dėl registruotos gyvenamosios vietos keitimo. Pareiškėja neįpareigota pranešti vaiko tėvui apie gyvenamosios vietos keitimą. Dažnai keičiant gyvenamąją vietą, vaikui nebūtų užtikrinta ir garantuota saugi, pastovi namų aplinka, kurioje jis jaustųsi ir augtų saugus, be to, gali būti apsunkintas tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimas.

4.10. Sutarties 2.14 punkte numatyta, kad pareiškėjas turi teisę nevaržomai bendrauti su vaiku telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, kiek tai nepažeidžia ir netrukdo sūnaus ugdymo, laisvalaikio ir poilsio režimo ir atitinka paties sūnaus poreikius. Tačiau dėl bendravimo su sūnumi telefonu, kompiuteriu sprendžiu ne pareiškėjas, ne pilnametis vaikas, o pareiškėja. Sūnui yra 2,5 m., jis savarankiškai negali naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis, o pareiškėja turi visas galimybes manipuliuoti ir naudotis šia situacija – užblokuoti pareiškėjo skambučius, neatsakyti į pareiškėjo žinutes, teigti, kad vaikas miega, ilsisi, žaidžia ir nenori bendrauti su tėvu, nors iš tiesų tokiu atveju pati atsakovė nenori leisti sūnui bendrauti su tėvu.

4.11. Sutarties 3 straipsnio 3 punktu šalys susitarė, kad sūnaus auklėjime dalyvauja abi šalys, auklėjimo procese iškilusios vaikų auklėjimo problemos sprendžiamos bendru šalių sutarimu. Dėl atsakovės priešiškumo ir konfliktinio elgesio ši nuostata yra realiai neįgyvendinama, todėl nukentės vaiko teisės ir teisėti interesai.

4.12. Sutarties 3 straipsnyje akcentuotinos tik tėvo pareigos ir pasekmės už tėvo pareigų, įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pareiškėjas privalo atvažiuoti sutartu laiku, privalo grąžinti sūnų sutartu laiku, įsipareigoja nuvežti ir parvežti sūnų į/iš ugdymo įstaigos, privalo iš anksto įspėti motiną, kad neatvyks ar negalės pasimatyti su sūnumi, jeigu pavėluos atvykti daugiau kaip 30 min., praranda teisę matytis su sūnumi ir pan. Sutartyje visiškai neįtvirtintos pareiškėjos pareigos – pareiga perduoti/išleisti sūnų pasimatyti su tėvu kaip tai numatyta atitinkamuose sutarties punktuose, pareiga informuoti sūnaus tėvą apie vaiko ligą, kad, pasikeitus planams, tėvas jam priklausančiu metu negalės pasimatyti su sūnumi ir įsipareigojimas leisti bei sudaryti galimybę tėvui ir sūnui pasimatyti kitu laiku, taip kompensuojant prarastą laiką, pareiga išlaikyti pastovią sūnaus gyvenamąją vietą ir kt.

4.13. Sutartis sudaryta atsižvelgiant tik į pareiškėjos interesus ir suteikianti teisę jai naudotis sutartimi taip, kaip jai vienai atrodo tinkama.

4.14. Teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių galimai pažeidžia tiek nepilnamečio vaiko, tiek vieno iš sutuoktinių – tėvo – teises ir teisėtus interesus, įtvirtina tėvų nelygiateisiškumą bendravimo su nepilnamečiu vaiku, dalyvavimo auklėjant jį atžvilgiu. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo teigti, kad egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, todėl sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negalėjo būti patvirtinta (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

5.1. Civilinė byla buvo pradėta pagal ieškovės (pareiškėjos) ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo (pareiškėjo) kaltės, kadangi atsakovas ne kartą naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę. Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėti net du ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje, pareiškėjui pritaikytos kardomosios priemonės – uždrausta bendrauti su Ieškove.

5.2. Atsakovo (pareiškėjo) atstovas kreipėsi į pareiškėjos atstovę, siūlydamas sudaryti sutartį – sutarties sudarymas vyko ne ieškovės, o atsakovo iniciatyva. Šalių bendravimas vyko elektroniniais laiškais.

5.3. Sutarties sąlygos buvo derinamos kiekvieną dieną nuo 2018 m. lapkričio 20 d. Sutartis teismui tvirtinti pateikta tik 2018 m. gruodžio 6 d. Be to, pareiškėją atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, todėl jam buvo suteikta visa pagalba bei išaiškintos sutarties sąlygos, kurios buvo koreguojamos pagal abiejų šalių poreikius ir interesus. Sutarties sąlygos buvo derinamos per šalių atstovus, todėl pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti naudojamas joks psichologinis spaudimas.

5.4. Pareiškėjai atsisakius reikalavimo nutraukti santuoką dėl pareiškėjo kaltės, jis tapo konfliktišku pareiškėjos atžvilgiu. Tai, kad pareiškėjas savo veiksmais sukuria nesaugią aplinką pareiškėjai bei šalių nepilnamečiam vaikui, patvirtina ikiteisminio tyrimo institucijų sprendimai, kuriais pareiškėjas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl smurto artimoje aplinkoje.

5.5. Apeliacinis skundas yra orientuotas į ieškovės elgesį sudarius sutartį, tačiau apeliantas nepateikia jokių sutarties pripažinimo negaliojančia ar prieštaraujančia jo bei nepilnamečio vaiko interesams pagrindų, argumentų ar pagrįstų įrodymų.

5.6. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. gruodžio 12 d. išvadoje dėl šalių sudarytos sutarties nurodė, kad šalys taikiai ir tinkamai išsprendė klausimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, todėl neprieštaravo sutarties patvirtinimui.

5.7. Sutarties nuostata, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su pareiškėja neprieštarauja nei atsakovo, nei vaiko interesams. Pagal teisės aktus, gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, nenustatant konkretaus adreso. Tai, kad sutartyje nėra numatytos vaiko motinai pareigos informuoti apeliantą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, savaime nedaro sutarties negaliojančia ar prieštaraujančia tėvo bei nepilnamečio vaiko interesams. Pareiškėja, pakeitusi gyvenamąją vietą ir neinformavusi apie tai apelianto, padarytų sutarties pažeidimą, nes apribotų tėvo teisę į sūnaus auklėjimą bei matymąsi.

5.8. Pareiškėjos, kaip motinos, pareiga yra užtikrinti saugios aplinkos kūrimą nepilnamečiam vaikui. Ši pareiga numatyta ir įstatyme, jos nebuvimas sutartyje nedaro sutarties negaliojančia.

5.9. Nuostata dėl tėvo bendravimo su vaiku elektroninių ryšių priemonėmis įtraukta pareiškėjo, iniciatyva, todėl vertintina, kaip atitinkanti jo valią. Ši nuostata neprieštarauja tėvo ar vaiko interesams, kadangi suteikia papildomų galimybių tėvui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi.

Šalies argumentai

5.10. Pareiškėja nesutinka, kad sutartyje akcentuotinos tik apelianto pareigos ir pasekmės už tėvo pareigų, įsipareigojimų nevykdymą. Pareiškėja turi pareigą vykdyti sutartį, t. y. sudaryti visas sąlygas pareiškėjui bendrauti su sūnumi sutartyje numatyta tvarka, todėl neperdavus, neišleidus sūnaus bendrauti su tėvu, pareiškėja pažeistų sutartį. Pareiškėjas galėtų kreiptis į antstolį dėl sutarties nevykdymo. Taigi sutartyje įtvirtintos abiejų tėvų teisės ir pareigos. Įstatymas numato, kad tėvų teisės ir pareigos yra lygios. Atsakovo argumentai dėl Sutarties sąlygų nelygiateisiškumo ar neproporcingumo yra visiškai nepagrįsti.

5.11. Apeliaciniame skunde nėra jokių įrodymų ar duomenų, kad pareiškėja nevykdys ar kitaip pažeis pareiškėjo (tėvo) ar nepilnamečio vaiko teises bei interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija konstatuoja:

6. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Nurodytas draudimas neabsoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus naujus rašytinius įrodymus – pareiškėjo 2019 m. sausio 2 ir 7 d. prašymų Vaiko teisių apsaugos tarnybai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2019 m. sausio 9 d. rašto, 2018 m. gruodžio 19 d. pranešimų policijai, SMS žinučių ir elektroninių laiškų, pranešimo apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu kopijas, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl pareiškėjo apeliacinio skundo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

7. Skundas atmestinas dėl tokių priežasčių. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo padarinių sutarties sudarymo, tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos patvirtinimo.

8. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

9. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

10. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

11. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).

13. Laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas) taikoma, kai tėvai gyvena skyrium ir vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.

14. Šalys pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurią patvirtino pirmosios instancijos teismas. Apeliantas teigia, kad teismo patvirtintą sutartį pasirašė dėl jam daromo pareiškėjos psichologinio sprendimo, ji neatitinka šalių valios, prieštarauja gerai moralei, pažeidžia nepilnamečio vaiko ir tėvo interesus.

15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių santuokos nutraukimo padarinių sutarties tekstą nuo 2018 m. lapkričio 20 d. derino šalis atstovaujantys profesionalūs teisininkai – advokatai. Sutartis pateikta teismui tvirtinti 2018 m. gruodžio 6 d. Teismas sprendimą priėmė 2018 m. gruodžio 19 d. Pareiškėjas nuo sutarties derinimo pradžios iki teismo sprendimo priėmimo dienos (t. y. per mėnesį) nepareiškė teismui, kad sutartis neatitinka jo tikrųjų ketinimų, pasirašyta dėl jam daromo pareiškėjos spaudimo. Be to, pareiškėja nurodo, kad sutarties sudarymą iniciavo apeliantas. Apeliantas apeliaciniame skunde patvirtino, kad prieš pasirašydamas sutartį ją perskaitė ir suprato, tačiau tik gavęs teismo sprendimą suvokė, kad ji neatitinka jo valios. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs laikotarpį nuo sutarties derinimo pradžios iki teismo sprendimo priėmimo dienos, taip pat tai, kad apeliantas buvo atstovaujamas advokato, nesant jokių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos darytą spaudimą pareiškėjui, daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog pasirašė sutartį paveiktas streso ar psichologinio spaudimo.

16. Pareiškėjas nurodo, kad sutartis neatitinka šalių valios, nes, ją pasirašius, pareiškėjos elgesys kardinaliai pasikeitė. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad šalių santykiai yra įtempti. Pablogėję šalių santykiai savaime nereiškia, kad šalių pasirašyta sutartis neatitinka jų valios. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių konfliktiniai santykiai, elgesys vienas kito atžvilgiu negali daryti įtakos jų ir nepilnamečio vaiko santykiams. Abi šalys turi siekti užtikrinti vaikui saugią aplinką, kurioje jis galėtų augti ir vystytis.

17. Sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma su pareiškėja. Nustatant gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų nėra nurodoma konkreti jo gyvenamoji vieta. Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalis suteikia teisę asmeniui (piliečiui) laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą. Teismas negali apriboti įstatymu garantuotos teisės asmeniui ir įpareigoti jį gyventi vienoje vietoje. Be to, asmuo, siekdamas užtikrinti vaikui saugią aplinką, turi teisę bet kuriuo momentu keisti savo gyvenamąją vietą.

18. Teisėjų kolegija vertina, kad konkrečios gyvenamosios vietos nenurodymas šalių pasirašytoje sutartyje nereiškia, kad vaikui nebus užtikrinta saugi aplinka, pažeista pareiškėjo teisė žinoti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ar bendrauti su juo.

19. Šalys sutarties 2.14 punktu susitarė, kad pareiškėjas turi teisę nevaržomai bendrauti su vaiku telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, kiek tai nepažeidžia ir netrukdo sūnaus ugdymo, laisvalaikio ir poilsio režimo ir atitinka paties sūnaus poreikius. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad vaiko motina turi galimybę manipuliuoti ir naudotis šia situacija – užblokuoti pareiškėjo skambučius, neatsakyti į mano žinutes, teigti, kad vaikas miega, ilsisi, žaidžia ir nenori bendrauti su tėvu. Pareiškėja nurodo, kad šis sutarties punktas įtrauktas apelianto prašymu, todėl pagrįstai vertina, kad nuostata atitinka pareiškėjo valią.

20. Šalių nepilnametis vaikas yra beveik trejų metų. Tokio amžiaus vaikui būtinas režimas. Normalu, jei vaikas dienos metu miega pietų miego, yra užimtas kita edukacine veikla. Ne tik pareiškėja, bet ir atskirai gyvenantis tėvas turi dėti pastangas, kad vaiko ir tėvo ryšys būtų stiprus ir vaikas norėtų su juo bendrauti. Dėl vaiko amžiaus bendravimas elektroninėmis priemonėmis šiuo metu yra ribotas, tačiau ateityje pareiškėjas galės aktyviai ja naudotis.

21. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad sutartimi tik jam nustatytos pareigos, o pareiškė neturi pareigos jam perduoti vaiką, informuoti, kad susitikimas neįvyks ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnamečio vaiko tėvai turi lygias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu. Dėl to tam, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę bendrauti su vaiku, pareiškėja turi pareigą sudaryti jam tokias sąlygas. Pavyzdžiui, sutarties 2.1 punktu apeliantas įsipareigojo paimti nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir grąžinti į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. Šis sutarties punktas taip pat nustato pareigą pareiškėjai užtikrinti, kad vaikas būtų šeštadienį 11.00 val. savo gyvenamoje vietoje, o sekmadienį 19.00 val. galimybę į ją grįžti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovo argumentai dėl sutarties sąlygų nelygiateisiškumo ar neproporcingumo yra visiškai nepagrįsti. Be to, apeliantas, negalėdamas įgyvendinti sutartyje jam nustatytos teisės bendrauti su vaiku, galėtų kreiptis į antstolį dėl teismo sprendimo nevykdymo.

22. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šalių sutartimi patvirtinta pareiškėjo bendravimo su vaiku tvarka atitinka tėvo ir vaiko interesus, nevaržo pareiškėjo galimybių bendrauti su vaiku. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja trukdytų tėvui bendrauti su vaiku ar dėl kokių kitų priežasčių ši tvarka negalėtų būti vykdoma.

23. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, tinkamai pritaikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą.

Teisėjai Rita Kisielienė Liuda Uckienė Tomas Venckus