- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- 2YT-18266-475/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11119-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.4.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų prašo įpareigoti antstolį Mareką Petrovskį perkainuoti varžytinėse parduodamą V. S. priklausantį 1,7979 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), atliekant šio turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. liepos mėn. pradžioje paskambinus pareiškėjos kaimynui, paaiškėjo, kad nekilnojamam turtui (duomenys neskelbtini), paskelbtos varžytynės, jų pabaiga – 2020 m. liepos 13 d. Antstolis iki šiol nėra atsiuntęs pareiškėjai jokių dokumentų apie šio žemės sklypo įvertinimą, turto areštą ir informacijos apie skelbiamas varžytynes. Pareiškėja sužinojusi, kad sklypu kažkas domisi, kreipėsi į advokatę. Pareiškėja sužinojo, kad minėtas žemės sklypas įvertintas 1 860 Eur, nekilnojamasis turtas įvertintas neaiškiu metodu ir nežinant pareiškėjai. Apie tai, kad V. S. buvo paskirta bauda, didėjanti kiekvieną dieną, pareiškėja negavo jokių procesinių dokumentų, niekuomet nebuvo informuota apie jai priklausančio turto Anykščių rajone areštą, jo įvertinimą, apie skelbiamas varžytynes. Pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas niekuomet nesikeitė, kaip ir telefonas. Pareiškėjos teigimu, reali sklypo vertė yra 25 000 Eur, o išieškoma apie 4 000 Eur baudos. Kadangi pareiškėja nebuvo informuota apie pirmiau nurodytus antstolio priverstinio vykdymo veiksmus, ji prarado galimybę juos skųsti bei teikti prašymus dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo.
Antstolis 2020 m. liepos 13 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį teismui. Antstolis patvarkyme nurodo, kad skolininkei nevykdant teismų sprendimų 2018 m. gegužės 10 d. buvo areštuotas V. S. priklausantis turtas - žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Nepardavus iš 1-ųjų ir 2-ųjų varžytynių sodo sklypų esančių Prienų r., buvo nutarta realizuoti skolininkei priklausantį turtą, esantį Anykščių r. 2019 m. gruodžio 19 d. paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, 2020 m. sausio 22 d. nustatyta areštuoto turto vertė 3 100 Eur. 2020 m. vasario 17 d. – 2020 m. kovo 18 d. skelbtos 1-osios turto varžytynės neįvyko, 2020 m. balandžio 3 d. – 2020 m. gegužės 4 d. 2-osios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis pirkėjui nesumokėjus visos turto kainos, 2020 m. birželio 11 d. – 2020 m. liepos 13 d. paskelbtos pakartotinės 2-osios turto varžytynės. Antstolis pažymi, kad skolininkė nevykdo savo pareigų ir nesilaiko nei vieno vykdymo proceso principų, t.y. skolininkė nebendradarbiauja su antstoliu, skambinant telefonu, juo neatsiliepia, kieme pamačius antstolį, demonstratyviai užrakina duris ir antstolio neįsileidžia, antstolio siunčiamų laiškų nepriima, į siunčiamus el. paštu laiškus taip pat neatsiliepia.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartimi Nr. 2YT-22989-615/2019 yra nustatyti faktai, kad apie atliktus ir atliekamus vykdymo veiksmus V. S. buvo informuojama tinkamai - el. laiškais ir registruotomis pašto siuntomis, bet dėl pačios skolininkės veiksmų, pašto siuntų skolininkė neatsiimdavo. Skolininkei V. S. antstolio procesiniai veiksmai yra puikiai žinomi, bet dėl piktnaudžiavimo savo teisėmis, vengimo bendradarbiauti su antstoli, neatvykimo į antstolio kontorą, skolininkė pati sukuria sau nepalankią situaciją.
Motyvuojamoji dalis
CPK 605 straipsnis numato, kad antstolio patvarkymai skolininkui įteikiami asmeniškai arba siunčiami registruota pašto siunta ir laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo jų išsiuntimo. Skolininkei turto arešto aktas išsiųstas 2017 m. spalio 12 d. ir 2018 m. gegužės 9 d., 2018 m. gegužės 9 d., 2020 m. liepos 13 d. skolininkė buvo atvykusi antstolio kontorą, bet nepriėmė antstolio dokumentų. 2019 m. gruodžio 19 d. patvarkymas dėl ekspertizės paskyrimo skolininkei išsiųstas 2019 m. gruodžio 20 d., reg. siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) ir el. paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com, 2020 m. sausio 22 d. patvarkymas dėl turto vertės nustatymo išsiųstas 2020 m. sausio 22 d. reg. siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) ir el. paštu, Skelbimai apie varžytynes – 2020 m. vasario 17 d. ir 2020 m. birželio 15 d. reg. paštu siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei skolininkės el. paštu. Antstolis tinkamai įvykdė pareigą informuoti proceso šalis apie atliekamus veiksmus, tačiau skolininkė procesinių dokumentų nepriimdavo.
Priešingai nei nurodo skolininkė, antstolis areštuoto turto kainą nustatė tinkamai. CPK 681 straipsnis numato turto vertės nustatymo procedūrą - antstolis įvertina turtą savo nuožiūra arba skiria ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti ir turto vertė nustatyta ne bet kaip, o objektyviai CPK 681 straipsnio 4 dalis nustatyta tvarka - ekspertui nustačius turto kainą. CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, kad jei turto vertę nustatė ekspertas, turto vertė yra eksperto nustatyta kaina. 2020 m. sausio 22 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo antstolis nustatė turto kainą pagal 2020 m. sausio 17 d. UAB „Verslavita“ pateiktą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto vertės, nustatyta areštuoto turto kaina 3 100 Eur. Vykdymo procese buvo atliktas individualus konkretaus turto vertinimas, nustatyta konkretaus turto vertė. CPK 681 straipsnio 4 dalis aiškiai nurodo, kad jei turto vertę nustatė ekspertas, turto kaina yra eksperto nustatyta kaina.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad Inspekcijos nuomone, pareiškėja turėjo nurodyti antstolio skundžiamų veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtinančias aplinkybes, konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais pagrįsti šias aplinkybes, tačiau tokių nenurodo. Pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja 2020 m. liepos 9 d. skundu siekia kitų tikslų - vilkinti teismo sprendimo įvykdymą. Inspekcijos nuomone, antstolis tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias areštuoto turto realizavimo tvarką. Pareiškėjos argumentas, kad „iki šiol niekuomet neskundžiau antstolio veiksmų, tikėdamasi objektyvaus vykdymo proceso“, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms, nustatytoms Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-22989-615/2019. Teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-22989-615/2019 konstatavo, kad „antstolis, realizuodamas kitą pareiškėjai priklausantį žemės sklypą (Prienų r.), siekė informuoti pareiškėją apie vykdomus procesinius veiksmus, siųsdamas jai dokumentus pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu, bet pareiškėja jų nepriimdavo, pati nesidomėjo vykdomųjų bylų eiga, nebendradarbiavo nei su išieškotoju, nei su antstoliu, nevykdė geranoriškai teismo sprendimo.“ Inspekcijos nuomone, pareiškėja vengė ir vengia priimti antstolio siunčiamus procesinius dokumentus ir bendradarbiauti su antstoliu. Antstolio 2020 m. liepos 13 d. patvarkyme išsamiai nurodyta, kada ir kokiu būdu skolininkė buvo informuota apie žemės sklypo ir jame esančių statinių areštą ir varžytinių eigą.
Bylos šalys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuotos viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Skundas atmestinas.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0123/17/01042 matyti, kad antstolis Marekas Petrovskis vykdo: 1) Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-191-920/2015 dėl skolininkės (pareiškėjos) V. S. įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0123/16/00871); 2) Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-21583-800/2017 dėl baudos išieškojimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos naudai po 5 Eur už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną (vykdomoji byla Nr. 0123/18/00071); 3) 2017 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2VP-5812-920/2017 dėl 300 Eur baudos išieškojimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos naudai už teismo sprendimo nevykdymą (vykdomoji byla Nr. 0123/17/01042). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad teismo patvarkymai ir raginimai įvykdyti teismo sprendimus buvo siunčiami skolininkei (pareiškėjai) adresu (duomenys neskelbtini).
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas bei kiti vykdymo proceso dalyviai privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0123/17/01042 matyti, kad skolininkei nevykdant teismų sprendimų, 2018 m. gegužės 10 d. buvo areštuotas pareiškėjai priklausantis turtas. 2018 m. gegužės 29 d. antstolio patvarkymu buvo paskirta ekspertizė turto (0,0680 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) vertei nustatyti. Antstolis 2018 m. birželio 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18-123-6293, kuriuo nuspręsta skolininkės turtą parduoti iš varžytinių ir nustatyta skolininkei priklausančio turto vertė (v. b. Nr. 0123/17/01042, 100–101 lapai). Antstolis priėmė patvarkymus dėl varžytinių paskelbimo. 2019 m. liepos 16 d. antstolio patvarkymu Nr. S-10076, varžytinės paskelbtos neįvykusiomis nedalyvavus nei vienam pirkėjui (v. b. Nr. 0123/17/01042, 115 lapas). 2019 m. liepos 29 d. patvarkymu antstolis pakartotinai paskelbė varžytines turtui (0,0680 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) ir nustatė pradinę pardavimo kainą – 5 160 Eur (v. b. Nr. 0123/17/01042, 103, 118 lapas). Pareiškėja skundė antstolio veiksmus, nurodė, kad nebuvo informuota apie teismo sprendimą, apie turto areštą, jo vertinimą, varžytynių paskelbimą, visiškai neaišku kaip nustatyta kaina, o kaina neprotinga ir nesąžininga. Tačiau teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-22989-615/2019 pareiškėjos skundą atmetė, nenustatęs antstolio veikloje pažeidimų.
Nepardavus iš 1-ųjų ir 2-ųjų varžytynių sodo sklypų esančių Prienų r., buvo nutarta realizuoti skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 19 d. paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, 2020 m. sausio 22 d. nustatyta areštuoto turto vertė 3 100 Eur. 2020 m. vasario 17 d. – 2020 m. kovo 18 d. skelbtos 1-osios turto varžytynės neįvyko, 2020 m. balandžio 3 d. – 2020 m. gegužės 4 d. 2-osios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis pirkėjui nesumokėjus visos turto kainos, 2020 m. birželio 11 d. – 2020 m. liepos 13 d. paskelbtos pakartotinės 2-osios turto varžytynės.
2019 m. gruodžio 19 d. patvarkymas dėl ekspertizės paskyrimo skolininkei išsiųstas 2019 m. gruodžio 19 d., reg siuntos Nr. RE168192536LT ir el. paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com, 2020 m. sausio 22 d. patvarkymas dėl turto vertės nustatymo išsiųstas 2020 m. sausio 22 d. reg. siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) ir el. paštu, skelbimai apie varžytynes – 2020 m. vasario 17 d. ir 2020 m. birželio 15 d. reg. paštu siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei skolininkės el. paštu.
Pareiškėjos skundo argumentai, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie antstolio priverstinio vykdymo veiksmus, atmetami kaip nepagrįsti. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skolininkę apie turto areštą ir turto įkainojimą buvo siekiama informuoti siunčiant dokumentus jos gyvenamosios vietos adresu, tačiau pareiškėja jų nepriimdavo (v. b. Nr. 0123/17/01042, 24, 34 101, 103, 113, 117A, 174, 119, 180, 223, 235, lapai). Be to, kaip minėta, pareiškėja iš esmės tais pačiais pagrindais jau yra skundusi antstolio veiksmus, Tačiau teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-22989-615/2019 pareiškėjos skundą atmetė. Taigi pareiškėjai neabejotinai buvo žinoma apie pradėtus priverstinius vykdymo veiksmus.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra akcentavęs tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliamą pareigą vykdymo procese būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Ši kasacinio teismo nurodyta teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė dar kartą patvirtina išvadą, kad nagrinėjamu atveju skolininkė nesidomėjo vykdomųjų bylų eiga, nebendradarbiavo nei su išieškotoja, nei su antstoliu, geranoriškai teismo sprendimų nevykdė. Antstolis tinkamai įvykdė pareigą informuoti proceso šalis apie atliekamus veiksmus, tačiau skolininkė procesinių dokumentų nepriimdavo.
Pagal CPK 643 straipsnį skolininkas turi teisę dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymą apie vykdymo eigą, apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus, nušalinimus ir kitas CPK nustatytas teises. Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. Dėl to skolininkė turi naudotis jai įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju ji netenka galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus CPK 634 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja skunde nurodo, kad antstolis pažeidė pareiškėjos teises, turtą įvertino mažesne nei rinkos kaina. Antstolis nesiėmė priemonių turto vertei nustatyti, nesiėmė priemonių turtui perkainuoti.
Byloje nustatyta, kad nepavykus realizuoti skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo atliktas kito skolininkei priklausančios nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). vertinimas. Antstolis 2020 m. sausio 22 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo nustatė turto kainą pagal 2020 m. sausio 17 d. UAB „Verslavita“ pateiktą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto vertės, nustatyta areštuoto turto kaina 3 100,00 Eur, buvo paskelbtos dvejos turto varžytynės, kurios buvo paskelbtos neįvykusiomis. Laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 11 d. iki 2020 m. liepos 13 d. buvo paskelbtos pakartotinės 2-osios turto varžytynės.
CPK 675 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas įvertina, ar tinkamai įvykdyta areštuojamo turto vertės nustatymo procedūra bei tinkamai nustatyta varžytynėse parduodamo daikto kaina.
CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).
Jeigu vykdymo proceso šalys prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės, kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad turto vertės nustatymo ekspertizę atliko UAB „Verslavita“, kuriai Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2012 m. liepos 31 d. įsakymu išduotas pažymėjimas Nr. 000125, kuriuo įrodoma, kad UAB „Verslavita“ įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (v. b. Nr. 0123/17/01042, 182 lapas). Taigi turto vertę nustatė ekspertas. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 4 dalimi, turto kaina yra eksperto nustatyta kaina.
Pareiškėja su skundu nepateikė jokių įrodymų, jog turto vertė galėjo būti didesnė. Pareiškėja nurodo, kad turto vertė yra 25 000 Eur, tačiau jokių įrodymų nepateikia. Pareiškėja nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų apie realią turto rinkos kainą, be to, kaip jau minėta aukščiau, turto vertinimas nėra nuginčytas ar panaikintas ir yra atliktas kvalifikuoto asmens. Taip pat pažymėtina, kad turto kainą apsprendžia rinka, kurioje turtas yra ar gali būti perkamas. Ekspertizės metu nustatyta turto kaina 3 100 Eur. Pirmosios varžytynės neįvyko neatsiradus pirkėjams, antrosios varžytynės taip pat paskelbtos neįvykusiomis, nes pirkėjai nesumokėjo visos turto kainos. Buvo paskelbtos pakartotinės antrosios varžytynės. Teismas sutinka su antstolio argumentais, kad skolininkės prie skundo pateikti nekilnojamojo turto skelbimai nėra pakankamas įrodymas vykdymo procese apie turto vertę. Kadangi skolininkės skelbimuose nurodyti žemės sklypai nėra nei toje pačioje vietovėje, nei panašaus dydžio, nei panašios paskirties. Teismas pažymi, kad pareiškėja galėjo savo iniciatyva atlikti turto vertinimą ir pateikti antstoliui ar teismui objektyvius įrodymus apie turto rinkos vertę, tačiau to neatliko. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes laikytina, jog pareiškėja neįrodė savo teiginių dėl turto vertės netinkamo nustatymo (CPK 178 straipsnis).
Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju antstolis veikė pagal įstatymus, nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 510 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos V. S. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.