Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Apelianto įsitikinimu, nėra tiesioginės tyčios, nes nėra jokių duomenų, kad sutarčių su nukentėjusiaisiais sudarymo ir pinigų mokėjimo metu tikrovė sąmoningai būtų iškraipyta. Nėra jokių duomenų, kad sutarčių su nukentėjusiaisiais sudarymo ir pinigų mokėjimo metu E. C. ar UAB (duomenys neskelbtini) neketino jų vykdyti, ar neturėjo galimybių jų įvykdyti. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) ne tik ketino sutartis vykdyti, bet ir jas pradėjo vykdyti, o neįstengė visų sutarčių įvykdyti dėl bankroto bylos iškėlimo, apyvartinių lėšų trūkumo, ankstesnių ar kitų užsakymų vykdymo, pajėgumų trūkumo ir kitų objektyvių aplinkybių. Tai patvirtina nukentėjusiųjų parodymai. E. D. patvirtino, jog, sudarant sutartį „tikrai nesitikėjau, kad apgaus, nebuvo tokiu požymių“ (t. 5, b. l. 189), R. J. patvirtino: „kai atvykau užsakyti, tikrai viskas atrodė patikima“ (t. 5., b. l. 190), „man pasirodė patikimi, nes jei būtų atrodę kitaip, nebūčiau pasirašiusi sutarties“ (t. 5., b. l. 190).

Iki 2008 m. gruodžio mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) mokėjo gamintojams UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitiems (2012-10-19 teismo ekspertizės akto Nr. 11- 2441 (11) 2, 5 priedai). Iki 2008 m. gruodžio mėnesio buvo įvykdytos sutartys, sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, S., U., K. ir kitais). Kad sutartys buvo įvykdytos, patvirtina liudytoja I. G.: „per tą laikotarpi nuo 2008 m. vasaros buvo įvykdytų užsakymų ir ne vienas“ (t. 5, b. l. 191), „užsakymai buvo atlikti ir lapkričio ir gruodžio mėn.“ (t. 5., b. l. 192), liudytoja J. C.: „visi užsakymai buvo pradėti vykdyti“ (t. 6., b. l. 77), tai patvirtino ir pats nuteistasis.

Kad nukentėjusiajam E. D. užsakymas buvo pradėtas vykdyti, patvirtina byloje esantys užsakytų langų matavimai, kurie atlikti nuvykus pas E. D. į vietą, taip pat liudytoja I. G.: „įmonei „(duomenys neskelbtini)“ internetu buvo pateiktas užsakymas“ (t. 5, b. l. 192), liudytoja J. C.: „atsimenu E. D. užsakymą, jis buvo padarytas gal pavasari <..> aš pateikiau užsakymą į UAB „(duomenys neskelbtini). Aš gavau patvirtinimą su paskaičiuota savikaina“ (t. 6, b. l. 77), langai buvo pradėti daryti“ (t. 6, b. l. 77), „man patvirtino, jog užsakymas yra pastatytas į eilę“ (t. 6, b. l. 77). Kad užsakymai buvo, tačiau jie nesaugomi, o kai kurie dėl įsiskolinimo nebebuvo vykdomi, patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas liudytojas V. D. (t. 6, b. l. 59).

Kad nukentėjusiosios R. J. užsakymas buvo pradėtas vykdyti, teisiamajame posėdyje patvirtino liudytoja I. G.: R. J. „užsakymas buvo padarytas, bendraudavau su gamyklos vadybininkėm, jos man pranešdavo kokioje stadijoje viskas“ (t. 5, b. l. 191). Be to, ji pati patvirtino, kad jos užsakymą pagal UAB (duomenys neskelbtini) atliktus langų matavimus užbaigė vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini) “. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai pas ją atvykę matuoti langų nebuvo, juos pagamino pagal pirminius UAB (duomenys neskelbtini) brėžinius. Tai neabejotinai patvirtina faktą, kad UAB (duomenys neskelbtini) ne tik atliko langų matavimus, bet matavimų duomenis perdavė ir užsakymą pateikė vykdyti UAB (duomenys neskelbtini). Todėl teismo išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) užsakymo gamybai nepateikė, yra visiškai nepagrįsta.

Pagal R. K. užsakymą UAB (duomenys neskelbtini) laiptus gamino pati, todėl teismo nustatytas faktas, kad „UAB (duomenys neskelbtini) nėra <...> „laiptų gamintoja“, yra neteisingas, o kaltinimas neperdavus avanso ir/ar užsakymo „laiptų gamintojams“ – visiškai nepagrįstas. 2008-09-04 sutartyje Nr. LA025 nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) „įsipareigoja parduoti ir sumontuoti laiptus“, o R. K. „įsipareigoja pilnai atsiskaityti už gaminius“, mokėti delspinigius nuo gaminių kainos, turi teisę teikti pretenzijas dėl darbų ir gaminių kokybės ir t. t. Kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo išlaidų laiptų gaminimui, patvirtina daugybė sąskaitų bei laiptams gaminti reikalingų prekių pirkimai (pvz., uosinių pakopų pirkimas užfiksuotas 2008 m. rugpjūčio – spalio mėnesių avanso apyskaitoje, 2008-10-14 prekės pirktos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ekspertizės akto 5 priedas) ir panašiai), tai patvirtino liudytoja I. G.: „laiptus gamindavo pati (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 192) bei nuteistasis (t. 6, b. l. 174). Skundžiamame nuosprendyje paminėta UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ši bendrovė su šiuo epizodu nesusijusi iš viso, kadangi R. K. užsakymo pateikimo metu ši įmonė jokios veiklos nebevykdė, Klaipėdos apygardos teismas 2008-09-15 nutartimi iškėlė šiai įmonei bankroto bylą, o laiptų gelžbetoninė konstrukcija R. K. turėjo būti sumontuota iki 2008-11-25, pakopos – dar vėliau.

R. K. užsakymo gamintojui ar gaminimui teikti nereikėjo, kadangi R. K. užsakytos durys turėjo būti paimtos iš sandėlio. Jas reikėjo tik nupirkti iš vieno ar kito pardavėjo ir sumontuoti objekte. Liudytoja J. C. parodė: „pateikiau užsakymą faksu ir gavau patvirtinimą <...>, kad užsakymas priimtas, kokia kaina, kokia spalva <...>“ (t. 6, b. l. 78). Todėl, apelianto tvirtinimu, apylinkės teismas ne tik neteisingai nustatė patį faktą, kad „iš R. K. 2008-09-12 paėmė 500 Lt avansą už duris, kurias turėjo gaminti UAB „(duomenys neskelbtini) “, bet ir padarė neteisingą išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė užsakymo šių durų gamybai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo akcentuojamos aplinkybės, susijusios su tyčios sukčiauti pagrindimu, pavyzdžiui, jog „tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų UAB (duomenys neskelbtini) nėra užsakymų įvykdymo R. K., R. K., E. D., R. J., už kuriuos buvo sumokėję UAB (duomenys neskelbtini) avansą“, vertintos neteisingai. Pateikus gamintojui užsakymą, sąskaitos išrašomos nebūdavo. UAB (duomenys neskelbtini) gamintojams nusiųsdavo gaminių matmenis, modelius, spalvas ir kitas detales faksu ar elektroniniu paštu. Sąskaitą gaudavo kartu su gaminiais, kai juos pristatydavo gamintojas. Tokia tvarka būdavo su visais tiekėjais, todėl teismo siekis užsakymų nebuvimą pas 4 gamintojus pagrįsti sąskaitų nebuvimu netinkamas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu užsakymų nebuvimas pas 4 gamintojus (UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)) taip pat nereikšmingas, nes, įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, gamintojams UAB (duomenys neskelbtini) klientų užsakymai buvo teikiami ne bendrovės (duomenys neskelbtini), bet E. C. vardu. Iš UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų pardavimo sąskaitų faktūrų aiškiai matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) gaudavo gaminius iš tiekėjų ir įvykdė daug užsakymų net prieš pat bankrotą. Tai patvirtino ir liudytojas V. D.: „todėl prekes pirko C., nes „(duomenys neskelbtini)“ nebegalėjome parduoti“ (t. 6, b. l. 58). Užsakymus galėjo atlikti kiti gamintojai ar tiekėjai, pvz., duris pagal UAB (duomenys neskelbtini) užsakymus tiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir t. t. Be to, šių 4 gamintojų teikiama informacija netiksli ir galbūt pateikta šiek tiek kerštaujant už susidariusias ir neapmokėtas skolas, nes pateikta akivaizdžiai tendencingai, pvz., UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jai liko skolinga 239 893,08 Lt, tačiau tai akivaizdžiai neatitinka realybės. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, jog sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) nutraukė, tačiau nutraukimo faktą patvirtinančių dokumentų nėra, o sutarčių nutraukimo faktą paneigė liudytoja J. C.: „negavau nei vieno pareiškimo, jog sutartys su tiekėjais nutrauktos, negavome jokių įspėjimų apie tai“ (t. 6, b. l. 77), paneigė ir pats nuteistasis. Pastangas įvykdyti pasirašytas sutartis (kartu ir tiesioginės tyčios nebuvimą) patvirtino liudytoja I. G.: „kiek buvo įmanoma, tiek stengėmės įvykdyti, darydavom nuolaidas, skambindavom klientams“ (t. 5, b. l. 191), „sakydavom, kad pagamintos prekės ir kad mokėtų tiesiai gamyklai“ (t. 5, b. l. 192), „tikėjomės, kad išlipsime iš duobės <...> Taip, mes tikėjomės įvykdyti tas sutartis, dirbome tik su ta perspektyva“ (t. 5, b. l. 192). Liudytoja. J. C. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesiekė vykdyti nusikalstamos veikos ir siekė, kad įmonė toliau veiktų (2011-05-31 teismo posėdžio protokolas), tai patvirtino ir pats nuteistasis (t. 6, b. l. 174).

UAB (duomenys neskelbtini) nepraktikuodavo gautus avansus panaudoti būtent tik tų klientų užsakymams vykdyti, todėl nukentėjusiųjų atveju UAB (duomenys neskelbtini) veiksmai nebuvo išskirtiniai, specifiniai. Be to, nėra neteisėta gautas pajamas naudoti bendrovės reikmėms ir pagal bendrovės pasirinkimą. Sutartys su gamintojais buvo „su atidėjimu“, pagal kurias visų pirma apmokamas anksčiau atsiradęs įsiskolinimas.

Apelianto įsitikinimu, E. C. nepadarė ir veikos, atitinkančios BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimo sudėtį, už tai nuteistas nepagrįstai. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ (Teismų praktika Nr. 24).

2012-10-19 Lietuvos Teismo ekspertizės akte Nr. 11-2441 (11) 11 puslapyje, atsakant į trečią ekspertui užduotą klausimą, išaiškinta, kad pagal pateiktus tyrimui apskaitos dokumentus ir atsižvelgiant į nustatytus bendrovės pažeidimus, tvarkant buhalterinę apskaitą, dėl 40 Lt sumažinto dokumentinio grynųjų pinigų likučio bendrovės kasoje, nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą galima. Todėl remiantis nustatytomis aplinkybėmis, kad aprašyta veika nesukėlė padarinių, yra pagrindas daryti išvadą, kad nėra visų būtinų BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, E. C. nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio dalies 1 punktas).

Be to, ekspertizės akte nurodyta, kad nuo 2008-04-01 iki 2008-05-19 UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė D. J. (J. epizodas), nuo 2008-05-20 iki 2008-07-26 – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. Š. (E. D. epizodas), ir tik nuo 2008-07-27 iki 2008-12-02 – UAB (duomenys neskelbtini) direktorius E. C. (R. K. ir R. K. epizodai). Jokių duomenų, kad E. C. UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorei A. Š. 2008-05-26 pinigų priėmimo kvito (be numerio) dėl 40 Lt apskaitai neperdavė, nėra. Šis kvitas rastas prie kitų kvitų kartu su kitais buhalteriniais dokumentais. E. C. tvirtino kvitą buhalterijai perdavęs (t. 6, b. l. 175). Taigi E. C. negali būti taikoma jokia atsakomybės rūšis iš viso, kadangi už 2008-05-26 pinigų priėmimo kvito (be numerio) 40 Lt apskaitą buvo atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorė A. Š..

Be to, teisiamajame posėdyje E. C. parodė, kad pagal sutartį su E. D. nuvažiavo išmatuoti langų, ten objekte gavo 40 Lt, tai pinigų sumai išrašė kvitą už matavimą. 40 Lt buvo įnešti į kasą už langų matavimą, vėliau tie pinigai buvo įtraukti į bendrą sąskaitą už langų pagaminimą. Asmuo, kuriam buvo pagaminti langai, sumokėjo 4000 Lt, o ne 4040 Lt. Todėl 40 Lt kvitas buvo sugadintas ir išrašyti 2 nauji kvitai iš viso 4000 Lt, nors E. D. tą kartą davė 40 Lt mažiau negu nurodyta kvituose, t. y. 3960 Lt. Sugadintas kvitas buvo pridėtas prie kitų sugadintų kvitų. Jo neišmetė ir nenuslėpė. (t. 6, b. l. 174).

Gynėjo teigimu, sugadintas kvitas negali patvirtinti ir nepatvirtina ūkinės operacijos, realiai gauta pajamų suma (4000 Lt) atitinka galiojančiais buhalteriniais dokumentais įtrauktą į apskaitą pajamų sumą – 4000 Lt. Skunde pažymima, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį visiškai nemotyvuota, tik formaliai nurodyta, kad „Kadangi veikoje yra visi būtini tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, E. C. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 223 str. 1 d.“ (nuosprendžio 11 psl.). Nei objektyvieji, nei subjektyvieji veikos požymiai atskirai neišskirti ir nevertinti. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas savarankiškai, visapusiškai bylos neišnagrinėjo, objektyviu aplinkybių nustatymu nesirūpino, darė nelogiškas išvadas ir rėmėsi prielaidomis.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Baudžiamajame procese teismas turi atlikti nepriklausomo ir nešališko arbitro vaidmenį (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis). Vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo įvertinti visas teisme paaiškėjusias/nurodytas reikšmingas bylai aplinkybes. „Vengiantis motyvuoti sprendimą ir kiekvieną jo sąlyginai atskirą dalį teismas bylos iš esmės nesprendžia, teisingumo nevykdo, priešingai – pažeidžia ir privatų interesą sulaukti pagrįsto bei teisėto situacijos išsprendimo, tinkamai realizuoti procesinę teisę skųsti teismų sprendimus apeliacine ir kasacine tvarka, ir viešąjį interesą, nes pažeidžia proceso dalyvių teisės į tinkamą teismo procesą, teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą principus. Tik nuosprendžius pagrindžiantis savarankišku, objektyviu ir visapusišku bylos aplinkybių vertinimu ir šių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu pagal atitinkamas teisės normas teismas yra nepriklausomas, nešališkas ir tinkamai atlieka savo pareigą teisingai spręsti bylas.“

Gynėjas pažymi, kad teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai vadovavosi 2010-02-17 specialisto V. V. išvada, nes iš bylos duomenų, specialisto apklausos ir ekspertizės akto aišku, kad ji neišsami ir neteisinga.

Skunde rašoma, kad bendrovei (duomenys neskelbtini) avansu sumokėtos sumos nukentėjusiajam E. D. priteistos įsiteisėjusiu teismo 2008-11-24 įsakymu, nukentėjusiajai R. J. – 2008-11-28 teismo įsakymu, nukentėjusiųjų R. K. ir R. K. sumokėtos sumos yra įtrauktos į kreditinius reikalavimus BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje (Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-351-360/2009). Visi nukentėjusieji turi galiojančią ir teismo pripažintą turtinę teisę į tas sumas, dėl kurių teigia esą nukentėję. Skundžiamu nusprendžiu piniginės sumos asmenims priteistos antrą kartą. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo susidarė situacija ad absurdum – nukentėjusieji avansu sumokėtas sumas gali atgauti dvigubai – tiek iš BUAB (duomenys neskelbtini), tiek iš E. C.. Iš 2008-04-08 mokėjimo nurodymo Nr. 1 matyti, jog pagal preliminarią sutartį ECL 0327-01 už langus 13000 Lt sumokėjo R. J. (t. 4, b. l. 99), o teismas tenkino R. J. ieškinį ir 13000 Lt priteisė R. J..

Akcentuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., lapkričio 10 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimų turinį apeliantas pažymi, „kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).“ Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1. punkte teigiama, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis Baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Nuteistojo E. C. gynėjas A. Žlioba įsitikinęs, kad E. C. veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nepadarė. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Gynėjo nuomone, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – E. C. išteisinti visiškai.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusysis E. D. ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Būtinas sukčiavimo požymis yra apgaulė.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54/2012, Nr. 2K-346/2012 ir kitos). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206/2009). Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir panašiai, numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos visumoje buvo viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2011).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. K. parodė, kad su nuteistuoju E. C. yra susitaikiusi, jam pretenzijų neturi. 2008-09-12 E. C. davė 500 Lt užstatą už dvejų durų pagaminimą, jis prižadėjo jas pagaminti per dvi savaites. Iš nuteistojo gaminius užsakinėjo ir anksčiau. Gaminiai visada būdavo pagaminami laiku. Šį kartą E. C. vis atidėdavo pagaminimo terminą, todėl ji paprašė, kad jai grąžintų užstatą, tačiau užstato jis negrąžino. R. K. buvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” nėra gamintoja, o tik tarpininkė (t. 5, b. l. 188). Nukentėjusiosios R. K. užsakymą UAB (duomenys neskelbtini) įvykdė, užsakytas duris pristatė (t. 4, b. l. 89–91).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. K. parodė, kad nuteistojo įmonę susirado internete. E. C. atvažiavo pas jį į Nidą, išmatavęs laiptus, paprašė 6500 Lt užstato. UAB (duomenys neskelbtini) užsakė pagaminti ir duris, už jas sumokėjo 1000 Lt užstato. E. C. prižadėjo viską pagaminti per mėnesį. Suėjus užsakymo pagaminimo terminui, jis paskambino E. C., kuris pasakė, kad viską gamina. Nukentėjusysis su įmonės darbuotoja susitarė dėl durų spalvos pakeitimo. Kai užsakymo negavo, nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini) biurą išsiaiškinti. Vėliau E. C. neatsiliepdavo telefonu. Dar kartą nuvykus į biurą sužinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) išsikraustė. Kad E. C. įmonė viską gamina ne pati, jis nežinojo (t. 5, b. l. 189).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. D. parodė, kad nuteistojo įmonę kaip patikimą jam rekomendavo draugas. Nuvažiavęs į UAB (duomenys neskelbtini) biurą (duomenys neskelbtini) gatvėje, užsakė įstiklinti balkoną, paliko 4000 Lt užstatą. Jam buvo pažadėta užsakymą įvykdyti per dvi savaites. E. D. užsakymo įvykdymo terminą paprašė atidėti, nes jis yra tolimųjų reisų vairuotojas ir turėjo išvažiuoti į reisą. Tačiau per sutartą terminą užsakymas padarytas nebuvo. Nuvažiavus į UAB (duomenys neskelbtini) biurą, administratorė garantavo, kad užsakymas yra gaminamas ir balkonas bus įstiklintas. Po to E. C. parašė žinutę, kad langus pagamino, tačiau per trumpus, todėl pratęsė langų pagaminimo terminą. E. C. jam skambino rugsėjo mėnesį, sakė, kad grąžins pinigus. Vėliau jis atsiuntė žinutę, kad balkoną įstiklins iki spalio mėnesio. Po kurio laiko nuvykęs į UAB (duomenys neskelbtini) biurą, šios įmonės neberado. Kad įmonė pati langų negamina, jis nežinojo (t. 5, b. l. 189).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. J. parodė, kad, radusi skelbimą internete, ji atvažiavo į E. C. biurą užsisakyti langų. E. C. jai pasirodė patikimas, todėl pasirašė sutartį ir užsisakė pas jį langų už 43 000 Lt, sumokėjo 13 000 Lt avanso. Sutarė, kad įmonė pagamins langus iki birželio 11 d. Suėjus langų pagaminimo terminui, E. C. jai sakydavo, kad langus gamina, vėliau aiškino, kad turi problemų su dažais. Nukentėjusioji žinojo, kad E. C. įmonė pati langų negamino (t. 5, b. l. 190).

Teisiamajame posėdyje nuteistasis E. C. parodė, kad stengėsi dirbti sąžiningai, bet, prasidėjus ekonominei krizei, įmonė bankrutavo. Nė vienam gamintojui iš anksto sumokėti avansą už gaminį neprivalėjo. Visi paimti iš klientų pinigai buvo įnešami į įmonės sąskaitą, atsiskaitymus vykdė iki paskutinės bendrovės veiklos minutės, gavę pinigus juos pervesdavo tiekėjams. Pinigai būdavo paskirstomi, nes įmonė turėdavo ir išlaidų. Kurie užsakymai turėdavo būti įvykdyti greičiau, už tuos užsakymus būdavo sumokama anksčiau. UAB (duomenys neskelbtini) iš pradžių gamino laiptus, po to gamybą atskyrė ir įkūrė atskirą įmonę (duomenys neskelbtini). 2008 metais (duomenys neskelbtini) laiptus gamino pati, pirkdavo tik medžiagas, reikalingas laiptams gaminti. Supratęs, kad nebesugebės atsiskaityti su gamintojais ir tiekėjais, skambindavo patiems užsakovams, kad patys atvažiuotų į gamintojo įmonę, pasiimtų savo užsakymus. Klientams siūlė patiems tiesiogiai sumokėti gamintojui už gaminius. 2008 m. vykdė užsakymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitoms stambioms įmonėms. Su užsakovais R. K., R. K., E. D. ir R. J. buvo sudarę sutartis. Iš kliento paimdavo avansą ir atlikdavo matavimus, po to apskaičiuodavo gaminio kainą ir nusiųsdavo gamintojui susipažinti su užsakymu. Kai kliento užsakymą pateikdavo gamintojui, užsakovas sumokėdavo 30 procentų avansą. Įmonė bankroto stengėsi išvengti, tačiau būdavo atvejų, kad gaminiai būdavo sugadinami, didesniuose objektuose pinigai „įsišaldydavo“. Nukentėjusiesiems sumokėtų avansų negrąžino, nes neturėjo tokios galimybės. Iš buhalterinių dokumentų matyti, kad grąžino visas sumas, kurias galėjo grąžinti. Su užsakovu R. K. žodžiu buvo suderinęs, kad su laiptų konstrukcijomis vėluos, nes R. K. turėjo kažką išgriauti ir tik užbaigus griovimo darbus buvo galima sumontuoti tas konstrukcijas (t. 6, b. l. 174–175).

Įmonės vadovo veiksmai sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamos tuo atveju, kai įmonės vadovas sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį.

Teisiamajame posėdyje specialistas V. V. parodė, kad jis atliko UAB (duomenys neskelbtini) tyrimą už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio mėnesio iki 2011 metų gruodžio mėnesio. Įvertinęs įmonės balansą už 2007 metus, specialistas padarė išvadą, kad įmonės įsipareigojimai viršijo pusę įmonės turto, įmonė buvo nemoki. Tačiau bendrovė pinigų turėjo ir veiklą vykdyti galėjo (t. 6, b. l. 93–94).

Specialisto išvada Nr. 5-3/14 patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) (direktorius E. C.) 2008-05-26 ir 2005-05-27 3 atvejais pinigų priėmimo kvitais pagrindė 4040 Lt (40+2000+2000) paėmimą iš E. D.: 2008-05-26 (numerio nėra) – 40 Lt, 2008-05-27 Nr. 605 – 2000 Lt, 2008-05-27 Nr. 606 – 2000 Lt; 2008-09-08 dviem atvejais pinigų priėmimo kvitais pagrindė 7500 Lt (1000+6500) paėmimą iš R. K.: 2008-09-08 Nr. 700 – 1000 Lt, 2008-09-08 Nr. 703 – 6500 Lt; 2008-09-12 pinigų priėmimo kvitu Nr. 683 pagrindė 500 Lt paėmimą iš R. K.. Atsiskaitomosios sąskaitos žiniaraštyje (AB SEB bankas, laikotarpis nuo 2008-04-01 iki 2008-04-30) užregistravo 13000 Lt gavimą iš piliečio R. J. (2009-04-08 mokėjimo nurodymu Nr. 1 patvirtinta, kad R. J. į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, pervedė 13000 Lt).

Remdamasis tyrimui pateiktais UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais bei ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00482-08 medžiaga specialistas V. V. nustatė, kad laikotarpiu nuo 2008-04-07 iki 2008-09-12 UAB (duomenys neskelbtini) (direktorius E. C.), priimdama užsakymus iš R. J., R. K., E. D., R. K., turėjo galimybę juos įvykdyti (t. 3, b. l. 59–81).

Ekspertizės akto Nr. 11-2441 (11) išvados patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) pajamos – 13000 Lt, gautos iš R. J. (R. J.), užpajamuotos bendrovės atsiskaitomojoje sąskaitoje AB SEB banke pagal AB „Hansabankas“ mokėjimo nurodymą Nr. 1. UAB (duomenys neskelbtini) pajamos – 4000 Lt, gautos iš E. D., pagal 2008-05-27 pinigų priėmimo kvitus Nr. 605 ir Nr. 606 tą pačią dieną užpajamuotos bendrovės kasos knygoje kasos pajamų orderiu Nr. 8000001138 – 2000 Lt, Nr. 80000139 – 2000 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) pajamos – 500 Lt, gautos iš R. K., pagal 2008-08-12 pinigų priėmimo kvitą Nr. 683 įtrauktos į direktoriaus E. C. 2008-08-29 avanso apyskaitą Nr. PPK-1 bendroje 17480 Lt pirkėjų į sumokėto įsiskolinimo sumoje, kuri 2008-08-29 užpajamuota bendrovės kasos knygoje kasos pajamų orderiu Nr. 800000198. UAB (duomenys neskelbtini) pajamos – 7500 Lt, gautos iš R. K. pagal 2008-09-04 pinigų priėmimo kvitą Nr. 700 – 1000 Lt ir 2008-09-08 pinigų priėmimo kvitą Nr. 703 – 6500 Lt, įtrauktos į direktoriaus E. C. 2008-09-30 avanso apyskaitą Nr. PPK-2 bendroje 36703 Lt pirkėjų sumokėto įsiskolinimo sumoje, kuri 2008-09-30 užpajamuota bendrovės kasos knygoje kasos pajamų orderiu Nr. 800000199.

UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygoje 2008-05-27 parodytas 140 046,46 Lt dokumentinis grynųjų pinigų likutis. 2008-05-27 kasoje užpajamuota 8000 Lt (iš jų 4000 Lt E. D. vardu pagal pinigų priėmimo kvitus Nr. 605 ir Nr. 606). 2008-05-27 E. C. vardu iš kasos išduota 8200 Lt grynųjų pinigų sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už paslaugas. E. D. vardu sumokėtas 4000 Lt avansas buvo panaudotas UAB .. (duomenys neskelbtini) “ apmokėjimui už paslaugas.

2008-04-08 R. J. vardu į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB banke pervestas 13000 Lt avansas buvo panaudotas bendrovės veiklos tikslams, apmokant banko pavedimais: 2008-04-09 mokėjimo nurodymu Nr. 2014 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal sąskaitą faktūrą už paslaugas – 4903 Lt, 2008-04-09 mokėjimo nurodymu Nr. 2015 UAB „(duomenys neskelbtini)“ už rankenas – 2885 Lt, 2008-04-09 mokėjimo nurodymu Nr. 2019 antstolei B. T. už E. C. skolą – 100 Lt, 2008-04-09 mokėjimo nurodymu Nr. 862571 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal tiesioginio debeto sutartį – 125 Lt, 2008-04-10 mokėjimo nurodymu Nr. 2020 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal sąskaitą faktūrą BPA– 2000 Lt, 2008- 04-17 mokėjimo nurodymu Nr. 2021 UAB (duomenys neskelbtini) už paslaugas – 126 Lt, 2008-04-18 mokėjimo nurodymu Nr. 2022 AB bankas SNORAS paskolos grąžinimui – 2861 Lt, iš viso – 13000 Lt

R. K. vardu sumokėtas UAB (duomenys neskelbtini) 5000 Lt (turi būti 500 Lt) avansas už metalines duris buvo panaudotas bendrovės veikloje sumokant UAB „(duomenys neskelbtini) “ už PVC gaminius – 2008-08-12 sumokėta 100 Lt ir 2008-08-18 – 400 Lt.

2008-09-04 R. K. vardu bendrovei (duomenys neskelbtini) sumokėtas 1000 Lt avansas buvo panaudotas bendrovės veikloje sumokant UAB „(duomenys neskelbtini)“ už prekes.

2008-09-08 R. K. vardu UAB (duomenys neskelbtini) sumokėtas 6500 Lt avansas buvo panaudotas apmokėjimui šiems bendrovės veiklos tikslams: 2008-09-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ už buhalterinės apskaitos paslaugas – 300 Lt, 2008-09-09 A. K. individualiai įmonei už MDP paslaugas antstolei – 238,30 Lt, 2008-09-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ už PVC gaminius – 2859,17 Lt, 2008-09-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ už balkono perstiklinimą – 750 Lt, 2008-09-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ už sklypus – 152 Lt, 2008-09-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ už rankeną Delfin 95, reg. apyraktis WC95, BB953, – 12,05 Lt, 2008-09-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ –30,01 Lt, 2008-09-18 UAB „(duomenys neskelbtini) “ – 65,70 Lt, 2008-09-19 UAB „(duomenys neskelbtini) “ už duris – 1792,77 Lt, iš viso – 6500 Lt.

Per 2008-04-08–2008-12-02 laikotarpį E. C. vardu iš bendrovės kasos buvo išmokėta 240 493, 33 Lt grynųjų pinigų atsiskaitymui su trečiaisiais asmenimis.

UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2411 „Pirkėjų įsiskolinimas“ buvo užfiksuotas R. K. sumokėtas 500 Lt avansas ir R. K. sumokėtas 7500 Lt avansas. 8000 Lt sumokėtas avansas buvo užfiksuotas ir buhalterinėje sąskaitoje Nr. 500 „Pardavimo pajamos“. Šių sąskaitų pagrindu sudarytas apskaitos registras „Pardavimai 2008 m. rugsėjo mėn.“.

R. K. vardu išrašyti du pinigų priėmimo kvitai – 2008-09-04 Nr. 700 – gautam 1000 Lt avansui, 2008-09-08 Nr. 703 – gautam 6500 Lt avansui pridėti ir įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus E. C. 2008-09-30 avanso apyskaitą Nr. PPK-2 bendrojoje 36703 Lt pirkėjų sumokėto įsiskolinimo sumoje.

2008-08-12 R. K. vardu išrašytas pinigų priėmimo kvitas Nr. 683 500 Lt pridėtas ir įtrauktas į UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus E. C. 2008-08-29 avanso apyskaitą Nr. PPK-1 bendroje 17480,00 Lt pirkėjų sumokėto įsiskolinimo sumoje.