Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav. Vilkyškių sen,, Vilkyškių miestelyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis Norvegijoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 223 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustato:

E. C. apgaule įgijo svetimą turtą bei aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

Jis, apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą turtą, t.y. būdamas (duomenys neskelbtini) į.k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, direktoriumi, veikdamas tyčia, turėdamas tikslą apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgyti svetimą turtą, melagingai E. D. žadėdamas, kad iki 2008-07-17 (duomenys neskelbtini) pagamins ir sumontuos langus, 2008-05-27 sudarė su E. D. rašytinės formos užsakymą Nr. 0526-06, kurio pagrindu (duomenys neskelbtini) biure, iš E. D. 2008-05-26 paėmė avansu 40 Lt, 2008-05-27 per du kartus paėmė avansu 4000 Lt bei, turėdamas finansinę galimybę vykdyti sutartinius įsipareigojimus, iki užsakyme nurodyto termino 2008-07-17, iš E. D. gauto avanso – 4040 Lt langų gamintojams neperdavė, įsipareigojimo neįvykdė, avanso E. D. už neatliktas tarpininkavimo paslaugas negrąžino ir tokiu būdu apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą – E. D. 4040 Lt vertės turtą.

Be to, jis apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą turtą, t.y. būdamas (duomenys neskelbtini) į.k. 300064269, registruotos Kretingos g. 63-11, Klaipėdoje, direktoriumi, veikdamas tyčia, turėdamas tikslą apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad VSDFV kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) tačiau melagingai R. K. žadėdamas, kad iki 2008-11-25 (duomenys neskelbtini) suteiks paslaugas – tarpininkauti užsakant ir pagaminant laiptus pas kitą gamintoją, juos sumontuojant, jis 2008-09-04 sudarė su R. K. sutartį, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) biure iš R. K. per 2 kartus 2008-09-08 avansu paėmė 7500 Lt bei, turėdamas finansinę galimybę vykdyti sutartinius įsipareigojimus, iki užsakyme nurodyto termino 2008-11-25, iš R. K. gauto 7500 Lt avanso laiptų gamintojams neperdavė, užsakymo neįvykdė, avanso už neatliktas tarpininkavimo paslaugas R. K. negrąžino ir tokiu būdu apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą – R. K. 7500 Lt vertės turtą.

Be to, jis apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą turtą, t.y. būdamas (duomenys neskelbtini) į.k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, direktoriumi, veikdamas tyčia, turėdamas tikslą apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgyti svetimą turtą, melagingai R. K. žadėdamas, kad per 14 dienų (duomenys neskelbtini) suteiks paslaugas – tarpininkauti užsakant ir pagaminant duris pas kitą gamintoją, piktnaudžiaudamas R. K. pasitikėjimu, 2008 m. rugsėjo 5 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, žodinio susitarimo su R. K. pagrindu, jis (duomenys neskelbtini) biure 2008-09-12 iš R. K. avansu paėmė 500 Lt, bei, turėdamas finansinę galimybę vykdyti sutartinius įsipareigojimus iki susitarime nustatyto termino 2008-09-26, R. K. sumokėto avanso gamintojui neperdavė, avanso už neatliktas paslaugas negrąžino ir tokiu būdu apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą, R. K. 500 Lt vertės turtą.

Be to, apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą turtą, t.y. būdamas (duomenys neskelbtini) į.k. (duomenys neskelbtini) registruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, direktoriumi, veikdamas tyčia, turėdamas tikslą apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgyti svetimą turtą, melagingai R. J. žadėdamas suteikti paslaugas – tarpininkauti užsakant ir pagaminant langus bei duris UAB „Alseka“, 2008-04-07 su R. J. sudarė sutartį Nr. ECL 0327-01 dėl tarpininkavimo užsakant ir pagaminant langus ir duris, kurios pagrindu 2008-04-08 R. J. bankiniu pavedimu pervedė 13000 Lt, tačiau E. C., nors turėdamas finansinę galimybę vykdyti sutartinius įsipareigojimus, iki sutartyje numatyto termino 2008-06-11, iš R. J. gauto avanso UAB „Alseka“ neperdavė, užsakymo neįvykdė, avanso už neatliktas tarpininkavimo paslaugas negrąžino ir tokiu būdu apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo svetimą R. J. 13 000 Lt vertės turtą.

Be to, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, jis būdamas (duomenys neskelbtini) į.k. 300064269, registruotos Kretingos g. 63-11, Klaipėdoje, direktoriumi, atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas nusikalstamai aplaidžiai, pažeisdamas LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalį, kuri numato, kad ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus” ir 16 straipsnio 1 dalį, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpiu nuo 2008-04-08 iki 2008-12-02 (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje 1 atveju nepagrindė apskaitos dokumentu 40 Lt gavimo iš E. D., neįtraukė į apskaitą duomenų apie pinigų gavimą pagal pinigų priėmimo kvitą - 2008-05-26 (numeris nenurodytas) – 40 Lt, neužregistravo apskaitos registruose. Dėl nustatytų (duomenys neskelbtini) pažeidimų, tvarkant buhalterinę apskaitą 40 Lt sumažėjo dokumentinis grynųjų pinigų likutis bendrovės kasoje.

Kaltinamasis E. C. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nesutinka su kaltinimu. Teigė, jog vystė verslą ir stengėsi sąžiningai vykdyti veiklą, tačiau prasidėjus ekonominei krizei įmonė bankrutavo. Piktų kėslų vedant įmonės apskaitą nebuvo ir buhalterinės apskaitos apgaulingai nevedė, užsakovų pinigų nepasisavino. Neapskaityti 40 Lt buvo sumokėti kliento už užsakymo išmatavimą, visi pinigai buvo įnešami į įmonės sąskaitą, tai matyti ir iš ekspertizės akto. Išrašytas 40 Lt kvitas paimtas iš buhalterijos. Tie 40 Lt buvo įnešti į kasą už langų užsakymo išmatavimą, vėliau tie pinigai buvo įtraukti į bendrą sąskaitą už langų pagaminimą. Asmuo, kuriam buvo pagaminti langai sumokėjo 4000 Lt, jam buvo išrašyta nauja sąskaita 3960 Lt, tas 40 Lt kvitas sugadintas ir išrašytas naujas. Užsakovas jiems tikrai nemokėjo 4040 Lt, jis tikriausiai per 4 metus pamiršo, kaip viskas buvo. Pinigų iš įmonės sąskaitos savo ar įmonės naudai nenuimdavo. Atsiskaitymai su gamintojais visada buvo vykdomi tvarkingai ir nebuvo atvejų, kad su tiekėjais neatsiskaitytų. Neprivalėjo nei vienam gamintojui sumokėti avansą už gaminį iš anksto, to nebuvo per visą įmonės veikimo laikotarpį. Nebuvo įsipareigojimo gamintojams sumokėti avanso iš užsakovo pinigų. Matydamas, kurie užsakymai turi būti greičiau pagaminti, ten nukreipdavo užsakovų pinigus, dalį pinigų pervesdavo tiekėjui, taip buvo paskirstomi pinigai, nes įmonė veikloje turėjo ir išlaidų. Neturėjo tikslo vesti klaidingą buhalteriją. (duomenys neskelbtini) iš pradžių gamino laiptus, po to gamybą atskyrė ir įkūrė atskirą įmonę (duomenys neskelbtini) , kiek prisimena paskutiniais įmonės „Cikė“ veiklos metais. UAB „ Cikės laiptai“ laiptus gamino 2008 metais, todėl laiptų neužsakydavo gaminti kitoms įmonėms ir pinigų už laiptus niekam neturėjo pervesti, pirkdavo tik medžiagas reikalingas laiptams gaminti. Turėjo užsakovų iš Nidos ir Palangos. Visi paimti iš klientų pinigai buvo įnešami į įmonės sąskaitą, atsiskaitymus vykdė iki paskutinės bendrovės veiklos minutės ir gavę pinigus juos pervesdavo tiekėjams. Supratęs, kad nebesugebės atsiskaityti su gamintojais ir tiekėjais, skambindavo patiems užsakovams, kad patys atvažiuotų į gamintojo įmonę, pasiimti savo užsakymų. Klientams siūlė patiems tiesiogiai sumokėti gamintojui už gaminius. 2008 m. vykdė užsakymus UAB „Vetrūna“ ir kitoms stambioms įmonėms. Užsakymus vykdė klientui Kuznecovui, Utkinai. Su užsakovais R. K., R. K., E. D. ir R. J. buvo sudarę sutartis. Pradžioje iš kliento paimdavo avansą ir atlikdavo užsakymo išmatavimus, po to apskaičiuodavo gaminio kainą ir nusiųsdavo gamintojui susipažinti su užsakymu. Kliento užsakymą pateikus gamintojui, užsakovas sumokėdavo 30 procentų avansą. Įmonė stengėsi išvengti bankroto, tačiau būdavo atvejų, kad gaminiai būdavo sugadinami, didesniuose objektuose įsišaldydavo pinigai. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Buhveda“ ir visus dokumentus, kvitus, sąskaitas, perduodavo tai įmonei. Nukentėjusiesiems sumokėtų avansų negrąžino, nes neturėjo tokios galimybės. Tačiau buhalteriniuose dokumentuose matyti, kad grąžino visas sumas, kurias galėjo grąžinti. Su užsakovu R. K. žodžiu buvo suderinęs, kad vėluos su laiptų konstrukcijomis. Konstrukcijos nebuvo sukonstruotos užsakovo objekte, nes jis turėjo dar kažką išgriauti ir tik baigus griovimo darbus galima buvo sumontuoti tas konstrukcijas. Visais būdais stengėsi įmonę atgaivinti, bet neapvyko išgelbėti jos nuo bankroto. Įmonei bankroto bylą iškėlė „Sodra“.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad su kaltinamuoju yra susitaikiusi ir pretenzijų jam neturi. 2008-09-12 kaltinamajam davė 500 Lt užstatą už dvejų durų pagaminimą ir jis pažadėjo jas pagaminti per dvi savaites. Anksčiau, taip pat užsakinėjo gaminius pas kaltinamąjį ir visada laiku viską pagamindavo. Tą kartą jis vis atidėdavo pagaminimo terminą, todėl ji paprašė, kad jai grąžintų užstatą, Tačiau užstato jis negrąžino. Jai buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) nėra gamintoja, o tik tarpininkė.

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad kaltinamojo įmonę susirado internete. Su ja susisiekus E. C. atvažiavo pas jį į Nidą ir išmatavęs laiptus, paprašė 6500 Lt užstato. (duomenys neskelbtini) užsakė pagaminti ir duris, už jas sumokėjo 1000 Lt užstato. Pinigus iš jo paėmęs kaltinamasis E. C. pažadėjo viską pagaminti per mėnesį. Suėjus užsakymo pagaminimo terminui ir paskambinus kaltinamajam, jam buvo paaiškinta, kad viskas yra gaminama, dar sutarė dėl durų spalvos pakeitimo. Tačiau dėl durų spalvos keitimo bendravo su kita darbuotoja. Užsakymo vis negavo, todėl buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) ofisą išsiaiškinti, tačiau vėliau kaltinamasis neatsiliepdavo ir telefonu. Dar kartą nuvykus į ofisą sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) išsikraustė. Jam nebuvo žinoma, kad kaltinamojo įmonė ne pati viską gamina.

Nukentėjusysis E. D. parodė, kad jo draugui E. C. įmonė įstiklino balkoną. Draugas jam parekomendavo kaltinamąjį kaip patikimą. Todėl nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) ofisą Dubysos g., užsakė įstiklinti balkoną. Paliko 4000 Lt užstatą ir jam buvo pažadėta įvykdyti užsakymą per dvi savaites. Tačiau pats paprašė terminą atidėti, nes jis yra tolimųjų reisų vairuotojas ir turėjo išvažiuoti į reisą. Tačiau ir per sutartą terminą nebuvo padarytas užsakymas. Nuvažiavus į jo ofisą administratorė garantavo, kad užsakymas yra gaminamas ir balkonas bus įstiklintas. Po to, E. C. parašė žinutę, kad langus pagamino, tačiau per trumpus ir vis pratęsinėjo pagaminimo terminą. Po, kurio laiko nuvykęs į (duomenys neskelbtini) ofisą, ten tokios įmonės jau nebuvo. Jis nežinojo, kad įmonė ne pati gamina užsakymus. Pareikštą 4040 Lt civilinį ieškinį palaiko, nori atgauti tai, kas jam priklauso. E. C. jam skambino rugsėjo mėnesį ir sakė, kad grąžins pinigus. Tačiau vėliau jis atsiuntė žinutę, kad balkoną iki spalio mėnesio įstiklins. Netikėjo, kad E. C. jį taip apgaus.

Nukentėjusioji R. J. parodė, kad radusi skelbimą internete atvažiavo į ofisą pas kaltinamąjį E. C. užsisakyti langus. E. C. jai pasirodė patikimas, todėl pasirašė sutartį ir užsisakė pas jį langų už 43 000 Lt, avansu sumokėjo 13 000 Lt. (duomenys neskelbtini) ofise bendravo su E. C. ir sekretore. Sutarė, kad iki birželio 11 d. įmonė pagamins langus. Suėjus gamybos terminui ir paskambinus E. C., jis nekėlė ragelio, todėl nuvažiavo pas jį į ofisą. Ofise E. C. nebuvo, todėl sekretorės paprašė, kad jam paskambintų ir galėtų su juo pasiklabėti. E. C. jai vis sakydavo, kad langai gaminamai, vėliau aiškino, kad problemos su dažais, žodžiu visaip tempė laiką. Jai buvo žinoma, kad langus įmanė gamina pati, o ne per tarpininkus. Kaltinamasis jai nesakė, kad langai net nebuvo pradėti gaminti, todėl ji kreipėsi į ekonominę policiją. Kaip jai buvo paaiškinta langus jai vėliau pagamino UAB „Alseka“, tačiau jų darbuotojai pas ją nebuvo atvykę matuoti langų, juos pagamino pagal pirminius (duomenys neskelbtini) brėžinius, tačiau brėžiniai buvo neteisingi ir langus pagamino netinkamus. Vėliau susirado kitą gamintoją, kurie jai pagamino langus. Dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų patyrė ir neturtinę žalą, nes pergyveno dėl prarastų pinigų.

Liudytoja A. Š. parodė, jog UAB „Buhveda“ su (duomenys neskelbtini) 2008-01-02 sudarė sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Pagal sutartį privalėjo mokesčių inspekcijai teikti deklaracijas, vesti sąskaitų faktūrų registrus, paskaičiuoti darbuotojų atlyginimus, teikti metines finansines ataskaitas. Buhalterinius apskaitos dokumentus į biurą atveždavo arba direktorius E. C. arba J. C.. Nuo 2008 m. gegužės mėn. (duomenys neskelbtini) pradėjo nebeatsiskaitinėti už suteiktas paslaugas, todėl nuo 2008-07-26 buvo nutraukta sutartis. Buhalterinės (duomenys neskelbtini) apskaitos UAB „Buhveda“ nebevedė nuo 2008-07-05. Nuo sutarties sudarymo momento (duomenys neskelbtini) pateikdavo pinigų priėmimo kvitus, pagal juos kompiuteriniu būdu buvo vedama kasa. Kasos išlaidų orderius taip pat jai pristatydavo (duomenys neskelbtini) ir dokumentai būdavo įtraukiamai į buhalterinę apskaitą. (duomenys neskelbtini) sutarčių su tiekėjais ir pirkėjais nesaugojo ir neturėjo, buhalterinė apskaita buvo suvesta iki 2008-07-26, kuri buvo išsaugota įmonės kompiuterinėje laikmenoje. Po 2008-07-26 iš (duomenys neskelbtini) dokumentų nebepriėmė ir buhalterinės apskaita nebevedė. Po sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų negrąžino, nes laukė, kol (duomenys neskelbtini) atsiskaitys už suteiktas paslaugas. 2008 m. gruodžio mėn. sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) iškeltas bankrotas, todėl visus turėtus įmonės buhalterinius dokumentus perdavė (duomenys neskelbtini) direktoriui E. C., pasirašant dokumentų priėmimo perdavimo aktus. Aktus pasirašė E. C.. (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo kompanija“ įgaliotam asmeniui H. P. jokių (duomenys neskelbtini) dokumentų neperdavė. Kiek jai žinoma, E. C. pats perdavinėjo bankroto administratoriui buhalterinės apskaitos dokumentus, jau po UAB „Buhveda“ sutarties su (duomenys neskelbtini) nutraukimo. Po to, niekas (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos nevedė ir (duomenys neskelbtini) liko UAB „Buhveda“ skolinga už suteiktas paslaugas. Nuo bankroto iškėlimo dienos iki šio momento nei E. C., nei J. C. nesikreipė, kad UAB „Buhveda“ sutvarkytų (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Visus dokumentus perdavė E. C. kompiuterinėje laikmenoje, kurioje buvo pardavimų registrai, sąskaitų-faktūrų registrai, tačiau šiuose registruose piniginių mokėjimų nesimato. Piniginiai mokėjimai matosi debitoriniuose atsiskaitymuose, avansiniuose mokėjimuose, kuriuose matyti kas įnešė pinigus. Kokių dokumentų reikėdavo tvarkant (duomenys neskelbtini) apskaitą, bendrovei parašydavo elektoriniu paštu arba juos perduodavo (duomenys neskelbtini) vadybininkė. Dokumentai, kurie buvo suvesti kompiuterinėje laikmenoje, buvo perduoti E. C.. Sąskaitos – faktūros už gautą avansą neišrašomos, jos išrašomos už atliktus darbus ir priimtus mokėjimus. Kasos išlaidų orderius išrašydavo (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Jei mėnesio pabaigoje būdavo kasos likutis, (duomenys neskelbtini) pateikdavo dokumentus ir ji matydavo ar buvo gautas bankinis pavedimas, ar reikia pinigus grąžinti. Ant kasos kvitų parašytos asmenų pavardės įskaitomos, kasos kvitai sunumeruoti. Grynųjų pinigų gavimus vedė pati (duomenys neskelbtini) ir už kasą UAB „Buhveda“ nebuvo atsakinga. Kasos knyga buvo pildoma kompiuteryje.

Liudytoja I. G. parodė, kad nuo 2005 iki 2009 m. dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininke, bendrovės ofisas buvo Dubysos g. 19, Klaipėdoje. Sutartis su užsakovais sudarydavo ji arba direktorius E. C.. Gavusi iš klientų avansu, jiems išrašydavo kasos pajamų orderius ir pinigus dėdavo į kasą. (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo su UAB „Alseka“, UAB „Asmodus“, UAB „Taumona“ ir UAB „Morita“. (duomenys neskelbtini) prasčiau ėmė sektis nuo 2008 m. vasaros. Tuomet ir atlyginimai pradėjo vėluoti. Su užsakove R. J. jai teko bendrauti ne kartą. Ji dažnai ateidavo į ofisą, nes vėlavo jos užsakymas. R. J. užsakymas buvo padarytas, tai ji žinojo, nes bendravo su UAB „Alseka“ užsakymų vadybininke A. K., kuri jai pranešdavo kokioje stadijoje yra užsakymas. Dėl R. J. užsakymo taip pat bendravo su A. K. ir jai paskambinus ji sakydavo, kad gaminiai yra gaminami. Į UAB „Alseka“ gamyklą ji nėra važiavusi, tačiau A. K. jai sakė, kad užsakymas pristabdytas dėl įmonės įsiskolinimo. Vėliau ji gavo iš A. K. raštišką pranešimą, kad užsakymai sustabdyti dėl įsiskolinimo. Dabar nepamena, ką dėl užsakymo vėlavimo ji sakė R. J.. Per 2008 m. buvo įvykdyta daug užsakymų. Labiausiai vėluodavo užsakymai iš UAB „Alsekos“ ir UAB „Taumonos“. (duomenys neskelbtini) kiek galėdama stengėsi vykdyti užsakymus, darydavo nuolaidas, skambindavo klientams irsakydavo, kad užsakymai yra pagaminti, ir kad už gaminius mokėtų tiesiai gamintojams. Rudenį sumažėjo užsakymų, todėl stengėsi įvykdyti senus ir tikėjosi iš „duobės išlipti“. Užsakymai buvo atlikti lapkričio ir gruodžio mėnesį. (duomenys neskelbtini) turėjo didelius įsiskolinimus UAB „Alseka“, todėl vėluodavo klientų užsakymai. Avansus iš užsakovų paimdavo, kai būdavo pasirašoma sutartis. Gauti iš klientų pinigai buvo laikomi kasoje arba vežami į banką. Dėl kasoje esančių pinigų panaudojimo spręsdavo direktorius. Ji prie pinigų neprieidavo, su gamintojais atsiskaitydavo direktorius. Kai buvo areštuotos (duomenys neskelbtini) sąskaitos, ji nežino kur būdavo iš kasos dedami pinigai. Iš klientų gauti pinigai buvo panaudojami konkrečiam užsakymui, nes įvykdytų užsakymų be pinigų gamintojai neveždavo. Gamintojas atveždavo gaminius, kai gaudavo už juos atsiskaitymą. Pamena, jog E. D. užsisakė medinius langus, juos gaminti (duomenys neskelbtini) užsakė UAB „Alseka“. Užsakymas buvo pateiktas internetu. R. J. užsakyti laiptai gamintojui UAB „Alseka“ buvo pateikti taip pat internetu. R. K. užsakytos metalinės durys, buvo perduotos pagaminti UAB „Monrita“, užsakymas išsiųstas internetu. Ką pagaminti užsakė R. K. dabar nepamena. (duomenys neskelbtini) pati gamindavo laiptus, vėliau laiptus gamino (duomenys neskelbtini) , tačiau vėliau ir ji bankrutavo. 2008 m. pavasarį (duomenys neskelbtini) buvo įsikūrę Minijos g. 2, Klaipėdoje. Tuomet (duomenys neskelbtini) perėmė viską užbaigti, ar buvo priimti nauji užsakymai ji nepamena. Gamintojams, su kuriais bendradarbiavo (duomenys neskelbtini) nemokėdavo avanso, nes su jais buvo sudarytos ilgalaikės sutartys. Ji pati bendraudavo su gamintojais, tačiau nebuvo supažindinta su įmonės finansine padėtimi.

Liudytojas H. P. parodė, kad jis yra bankrutavusios (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius. (duomenys neskelbtini) bankroto byla buvo iškelta 2008 m. gruodžio mėnesį. Turi (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašą, tačiau į teismo posėdį jo neatsinešė. Pagal sutartį (duomenys neskelbtini) jam kaip bankroto administratoriui turėjo patekti visus dokumentus per 15 dienų, nuo bankroto iškėlimo dienos, tačiau visa tai vyko iki 2010 m. vasario. E. C. aiškino, kad neturėjo buhalterio ir pats tvarkė buhalterinę apskaitą. E. C. nepateikė dokumentų ir ekonominei policijai. Jis neturi buhalterinių dokumentų už 2008 m.

Liudytoja D. J. parodė, kad dirba UAB „Buhveda“ ir 2008 m. pavasario vedė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. UAB „Buhveda“ vienas darbuotojas tvarkė vienos įmonės apskaitą. Pervedus pinigus už gaminius, būdavo išrašoma sąskaita – faktūra. Gautus grynus pinigus įrašydavo į lentelę – „grynieji pinigai“ bei įrašydavo į kasos knygą. Gautus grynus pinigus apskaitoje įvesdavo į programą, o (duomenys neskelbtini) išrašydavo kasos pajamų orderį. Į lentelę „grynieji pinigai“ būdavo vedami ir gauti avansai. Į buhalterinės apskaitos sistemą suvedami ir bankiniai pavedimai. Tačiau kokios konkrečiai buvo sąskaitos, dabar ji nepamena. R. J. pavedimo ji nepamena. Kaip tuos pinigus paimti iš banko be dokumentų, tokio mechanizmo ji nežino. Tai galima padaryti nuėjus į banką ir išrašiusi orderį, kad pinigai paimti. Tačiau ji nepamena atvejo, kad tokiu būdu direktorius E. C. imtų pinigus. Jiems (duomenys neskelbtini) darbuotojai atnešdavo išrašytus kasos orderius ir juos suvesdavo į apskaitos programą.

Liudytojas S. D. parodė, kad jis dirbo UAB „Alseka“ medinių langų gamybos direktoriumi, (duomenys neskelbtini) buvo jų atstovai. (duomenys neskelbtini) internetu jiems atsiųsdavo užsakymus. Užsakymą paskaičiuodavo vadybininkė A. K., kuri tuo metu dirbo užsakymų vadybininke. Tačiau dabar jis nepamena, kada (duomenys neskelbtini) gamino paskutinį užsakymą. Tačiau pagal dokumentus viską galima atsekti. Žino, kad UAB „Cikė“ liko jiems skolinga, todėl su ja nutraukė sutartį. Užsakymus (duomenys neskelbtini) atsiųsdavo įvairiais būdais - faksu, elektroniniu paštu. Visi užsakymai būdavo registruojami, tačiau kiek laiko jie saugomi jis nežino. Galimas toks atvejis, kad gautas užsakymas nebūdavo perduodamas į gamybą, jei užsakovas turėdavo įsiskolinimą. Tačiau tokiu atveju užsakovui pranešama, kad užsakymas sustabdytas.

Liudytojas V. D. parodė, kad nuo 2005 m. dirba UAB „Alseka“ direktoriumi. (duomenys neskelbtini) buvo įmonės dileris ir šiai bendrovei buvo suteiktas 90 dienų mokėjimo atidėjimo terminas bei atsiskaitymo limitas. Su (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimo sutartis buvo nutraukta 2007 m. dėl susidariusio įsiskolinimo. Draudimo kompanija padengė 90 procentų (duomenys neskelbtini) skolos. (duomenys neskelbtini) buvo draudžiama iki tol, kol draudimas išmokėjo jiems pinigus už (duomenys neskelbtini) skolą. Nuo 2008 m. užsakymai iš (duomenys neskelbtini) jau nebuvo priimamai ir jai buvo praneša, kad užsakymai nebebus vykdomi. (duomenys neskelbtini) žinojo susidariusią situaciją dėl draudimo kompanijos nurodymų nevykdymo. Nežino ar buvo priimtas koks rašytinis sprendimas dėl sutarties nutraukimo, tačiau greičiausiai vyko susirašinėjimas. 2008 m kovą (duomenys neskelbtini) jiems paskutinį kartą sumokėjo 1000 Lt, tačiau kada (duomenys neskelbtini) jie pateikė paskutinius užsakymus dabar neatsimena, nes užsakymus priimdavo gamybos vadybininkas. Užsakymai įmonėje nesaugomi, saugomos sąskaitos-faktūros išrašytos už atliktus užsakymus. Užsakymus priima vadybininkas, suderina kainas su klientu ir tada užsakymą perduoda gamybai. Užsakymas pradedamas vykdyti, kai išrašoma sąskaita. Kol užsakymas vykdomas, užsakymo duomenys saugomi kompiuteryje. Su (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo dėl medinių langų ir durų bei plastikinių langų gamybos.

Liudytoja J. C. parodė, kad (duomenys neskelbtini) nesiekė vykdyti nusikalstamos veikos ir siekė, kad įmonė toliau veiktų. Jos išsilavinimas aukštasis, specialybė - marketingas ir vadyba, todėl ji pati dirbo įmonėje. 2008 m. (duomenys neskelbtini) turėjo daug užsakymų, bendrovės apyvartos buvo didelės, jų klientai buvo stambios įmonės, kaip UAB „Ranga“, UAB „Vėtrūna“, visų klientų neatsimena, tačiau tai galima pažiūrėti užsakovų žurnale. (duomenys neskelbtini) ji dirbo 2007-2008 m., vėliau išėjo į kitą darbą. Teko bendrauti su UAB „Alseka“, UAB „Morita“, pati sudarė sutartis ir priėmė užsakymus iš užsakovų E. D. ir R. K.. Kiek pamena buvo pradėti gaminti užsakovui E. D. mediniai langai ir R. K. metalinės durys. Metalinių durų tiekėjas UAB „Morita“. Su UAB „Morita“ buvo sudaryta neterminuota sutartis ir nereikėjo mokėti avanso darant užsakymus. Minėtų asmenų užsakymai tikrai buvo pradėti vykdyti. Įmonės, su kuriomis dirbo (duomenys neskelbtini) suteikė 90 dienų mokėjimo atidėjimo terminą ir avanso, pateikus užsakymą, mokėti nereikėdavo. Avanso gamintojui UAB „Alseka“ nemokėdavo, nes avansą sumokėdavo draudimas. Tik pagaminus užsakymą, atsiskaitydavo su gamintojais. Bendrovė turėjo finansinių sunkumų, tačiau užsakymai buvo vykdomi ir nebuvo jokios apgavystės užsakovų atžvilgiu. UAB „Alseka“ priimdavo užsakymus, tačiau juos vykdyti pradėdavo sumokėjus dalį užsakymo vertės. Pinigai būdavo mokami gamintojui reguliariai, pagal grafiką. Iš gamintojų negavo nei vieno pranešimo, kad sutartys yra nutrauktos, negavo ir įspėjimų. Iš užsakovų ( klientų) paimti pinigai kaip avansas tikrai nebuvo pasisavinti. (duomenys neskelbtini) ji dirbo įvairius darbus, bendravo su užsakovai, tiekėjais ir gamintojais. Nepamena, kad vėliau būtų bendravusi su užsakovais R. K. ir R. K., tačiau, kiek pamena su užsakovais E. D. ir R. J. bendravo. Bendrovėje jau buvo sunki finansinės padėtis, tačiau E. D. užsakyti langai buvo pradėti gaminti, tačiau jo užsakymo ji nekontroliavo, tik pateikė ji gaminti UAB „Alseka“. Vėliau iš gamintojo UAB „Alseka“ gavo užsakymo patvirtinimą su kainos paskaičiavimu. E. D. (duomenys neskelbtini) sumokėtas avansas nebuvo pervestas gamintojui UAB „Alseka“. Su gamintoju atsiskaitydavo per 30 dienų, po užsakymo pagaminimo. Gautus iš užsakovų pinigus (duomenys neskelbtini) naudojo savo veikloje, atsiskaitydavo su „Sodra“, pervesdavo ir kitiems tiekėjams bei gamintojams, nebuvo jokios tyčios vykdyti nusikalstamą veiką. Atsiskaitoma su gamintojais buvo iki pat bankroto (duomenys neskelbtini) iškėlimo. R. K. (duomenys neskelbtini) užsakė pagaminti ir laiptus, tokių užsakymų buvo nedaug. R. K. laiptus turėjo pagaminti UAB „Cikės laiptai“, nes buvo nuspręsta plėsti įmonės veiklą ir pradėti gaminti laiptus. Kiek pamena buvo nupirkta medžiaga laiptams, gamybos įrankiai, tačiau bendrovė neturėjo kvalifikuotų darbuotojų, todėl vėlavo su užsakymo įvykdymu. R. K. užsakymą į gamybą perdavė E. C. ir laiptai buvo gaminamai iki įmonės bankroto. Laiptų gamybai medieną pirkdavo (duomenys neskelbtini) bendravo su UAB „VPS laiptai“ iš šios įmonės imdavo įrankius, reikalingus laiptų gamybai, iš kitų įmonių pirkdavo medžiagas. UAB „Cikės laiptai“ darbuotojai dirbo pagal darbo sutartis, tik vienas buvo dirbantis su patentu. R. K. užsakymas buvo perduotas gaminti UAB „Taumona“ ir gautas patvirtinimas. Kokia kaina buvo nurodyta patvirtinime dabar neatsimena. Užsakovė R. J. (duomenys neskelbtini) užsakė pagaminti medinius langus ir užsakymas buvo perduotas gamintojui UAB „Alseka“. R. J. užsakymą kartu su brėžiniais ji nunešė UAB „Alseka“ ir gavo patvirtinimą, jog užsakymas priimtas. Vėliau R. J. pati buvo susitikusi su UAB „Alseka“ ir jai buvo atiduoti pagaminti langai. Kiek jai žinoma R. J. E. C. buvo davęs gamintojo UAB „Alseka“ duomenis, kad R. J. galėtų pati su jais susisiekti. Bankrotas (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas 2008 m., tačiau kada buvo paskelbtas bankrotas UAB „Cikės laiptai“ nežino.

Liudytojas specialistas V. V. parodė,, kad atliko tyrimą pagal pavedimą. (duomenys neskelbtini) per 4 kartus pateikė dokumentus ir jis atliko tyrimą už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio iki 2011 gruodžio. Pagal pateiktus dokumentus buvo nustatyti padaryti pažeidimai. Iš trijų asmenų UAB „Cikas“ paėmė pinigus 12 040 Lt ir neįtraukė jų į apskaitą, neįregistravo įmonės ūkinių operacijų apskaitos registrų žurnale, nepateikė kasos pajamų orderių. Buvo padaryta dvylika įvairių pažeidimų. Nebuvo išsaugoti apskaitos dokumentai, pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. Vėliau trūkstami papildomi dokumentai buvo pateikti teismo posėdžio metu. Su dokumentais susipažino, tačiau faktas, kad šie dokumentai nebuvo įtraukti į apskaitą, kas turėjo būti padaryta. Su dokumentais susipažino prokuratūroje ir dalinai išvada pasikeitė, nebeliko Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. pažeidimo, dėl dokumentų neišsaugojimo. Į avansinę apyskaitą buvo įtraukti 7500 Lt. Avansinė apyskaita yra laisvos formos dokumentas, todėl jis turi būti įtrauktas į registrus, bendrovė to nepadarė. Todėl iš dalies negalima nustatyti turto ir kapitalo dydžio. Įvertinus įmonės balansą už 2007 m. darytina išvada, kad įmonės įsipareigojimai viršijo pusę įmonės turto, įmonė buvo nemoki. Tačiau bendrovė turėjo pinigų ir veiklą galėjo vykdyti. Išvadoje nebelieka jau minėto Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. Visa kita lieka. Pažeista Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., kuri preziumuoja, kad visos ūkinės operacijos turi būti įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Sąskaitos buvo išrašytos, tačiau neįtrauktos į registrus. Išvadoje nebelieka 19 str. 1 d., pažeidimų, tačiau. 12 str. pažeidimai lieka. Lieka pažeidimas dėl iš 12 040 Lt ir 40 Lt., t.y. nepagrįstos sumos, nes nėra pajamų orderio, pagal grynųjų pinigų priėmimo taisykles. Visi kiti pažeidimai išvadoje lieka. Bendrovė nepateikė buhalterinės apskaitos tvarkytojui visų dokumentų. Kokiu pagrindu įrašai buvo padaryti 2008 m., jei jie nebuvo įtraukti į registrus pinigų gavimo dieną. Tie įrašai padaryti neteisingai. 2008 m. buhalteriją įmonėje tvarkė pats direktorius, buhalterinės apskaitos tvarkytojo nesamdė, todėl padarė eilę pažeidimų. Pirminių apskaitos dokumentų nebuvo, tai jis parašė išvadoje, įrašai atsirado vėliau. Todėl lieka prie savo išvados, jog iš dalies negalima nustatyti turto ir nuosavo kapitalo. Atsiradus kasos pajamų kvitams negali pasakyti kokie praradimai padaryti nukentėjusiesiems. Atsiradus kasos pajamų kvitams reikia atlikti papildomą tyrimą. Kai atliko apskaitos tyrimą kvitų, kure vėliau buvo pateikti teisme, nebuvo. Tyrimą atliko 2009-2010 m., pagal jam pateiktus dokumentus ir šių dokumentų tuo metu nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklūs ir atitinka įvykio aplinkybes ir nėra pagrindo jais abejoti bei kitais teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Iš 2010-02-17 (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvados Nr. 5-3/14 matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktorius E. C. laikotarpiu nuo 2008-05-26 iki 2008-09-12 šešiais atvejais pinigų priėmimo kvitais pagrindė iš viso 12 040 Lt (4040+7500+500) grynųjų pinigų paėmimą iš 3 piliečių, tačiau (duomenys neskelbtini) (direktorius E. C.) ūkines operacijas neužregistravo (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje: 2008-05-26 ir 2008-05-27 trim atvejais 4040 Lt (40+2000+2000) priėmimo iš piliečio E. D., 2008-09-08 dviem atvejais 7500 Lt ( 1000+6500) priėmimo iš piliečio R. K.; 2008-09-12 500 Lt paėmimą iš pilietės R. K.. Laikotarpiu nuo 2008-05-26 iki 2008-12-02 (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje 6 atvejais apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) nepagrindė iš viso 12 040 Lt (4040+7500+500) grynųjų pinigų priėmimo iš 3 piliečių: E. D. – 4040 Lt, R. K. – 7500 Lt, R. K. – 500 Lt. Dėl to negalima nustatyti kur šie pinigai buvo panaudoti. (duomenys neskelbtini) (direktorius E. C.) apskaitos registre, sąskaita Nr. 4441 „Išankstiniai apmokėjimai“ neužregistravo įsiskolinimų piliečiams: E. D. - 4040 Lt, R. K. – 7500 Lt, R. K. – 500 Lt. Tuo (duomenys neskelbtini) (direktorius E. C.) nesilaikė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies reikalavimų. Dėl aukščiau išvardintų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2008-05-01 iki 2008-12-02 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ( 3 t., b.l. 59-81, 82-187; 4 t., b.1-59).

Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos skyriaus 2009-03-13 rašto Nr. 2050/14-969 matyti, jog pateikti dokumentai, kad 2004-10-25 Vienintelio akcininko sprendimu (duomenys neskelbtini) direktoriumi skiriamas E. C.. (1t., b.l. 103.).

Iš užsakymo 0526-06 produkcijos specifikacijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) priėmė E. D. užsakymą, langams ir jų sumontavimui, paslaugos kaina 4729,23 Lt (1 t., b.l. 69-70).

Iš 2008-05-27 pinigų priėmimo kvito Nr. 605, 2008-05-27 pinigų mokėjimo kvito Nr. 606, 2008-05-26 kvito be numerio matyti, jog direktorius E. C. paėmė 40 Lt ir 4000 Lt avansą už medinius langus iš E. D., tačiau (duomenys neskelbtini) apskaitoje nėra užfiksuotas šie pinigų priėmimo kvitai (1t., b.l.71).

Iš 2008-09-12 pinigų priėmimo kvito Nr. 683 matyti, jog direktorius E. C. paėmė 500 Lt avansą už metalines duris iš R. K., tačiau (duomenys neskelbtini) apskaitoje nėra užfiksuotas šis pinigų priėmimo kvitas ( 1 t., b.l. 7).

Iš 2008-04-08 mokėjimo nurodymo Nr. 1 matyti, jog R. J. apmokėjo 13 000 Lt už langus, pagal preliminarią sutartį ECL 0327-01 (4 t., b.l. 99).

Iš 2008-04-07 preliminarios sutarties Nr. ECL0327-01 ir užsakymų Nr. 0327-01, 0327-02 matyti, kad (duomenys neskelbtini) įsipareigojo parduoti prekes nurodytas Priede Nr.1 (langai, lauko durys, priešgaisrinės durys), kurių kaina 43 000 Lt (4 t., b.l. 100, 103-109).

Iš 2008-07-11 paaiškinimo dėl gaminių pristatymo vėlavimo R. J. matyti, jog (duomenys neskelbtini) direktorius informavo R. J., jog dėl įmonės kaltės vėluoja pristatyti gaminius, todėl pritaikys 2000 Lt nuolaidą nuo bendros užsakymo vertės, o langus pristatys iki 2008-07-25 (1 t., b.l. 53).

Iš 2008-08-05 įsipareigojimo nustatoma, kad (duomenys neskelbtini) įm. k. 300064269, įsipareigojo R. J. grąžinti 13 000 Lt avansą, įmokėtą pagal sutartį ECL0327-01 iki 2008-08-18 (1 t., b.l. 50-51).

Iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus 2008-12-22 rašto Nr. 38 KL-366 R. J. matyti, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus pareigūnai 2008-12-02 raštu Nr. 38-KL-324 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) bei siūlė šalių ginčą spręsti taikiai, tačiau (duomenys neskelbtini) per Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos skyriaus nurodytą terminą raštu nepateikė jokių paaiškinimų (1t., bl. 50-51).

Iš sutarties 2008-09-04 Nr. LA025 matyti, jog (duomenys neskelbtini) atstovaujama E. C., įsipareigojo pirkėjui R. K. parduoti ir sumontuoti laiptus iki 2008-12-15 (1t., b.l. 61).

Iš 2008-09-06 pinigų priėmimo kvito Nr. 700, 2009-09-08 pinigų mokėjimo kvito Nr. 703, matyti, jog direktorius E. C. iš R. K. paėmė 1000 Lt ir 6500 Lt avansą už laiptus, tačiau (duomenys neskelbtini) apskaitoje nėra užfiksuoti šie pinigų priėmimo kvitai (1 t., b.l. 62).

Iš 2010-02-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, pateikto (duomenys neskelbtini) apskaitos registro: „sąskaitos – partneriai“ laikotarpiu nuo 2008-04-01 matyti, kad šiame registre, užregistruotas R. J. užsakymas ir pinigų apmokėjimas 13 000 Lt, tačiau neužregistruoti pirkėjai R. K., E. D., R. K. ir jų sumokėti avansai (2 t., b.l. 170-197, 3 t.. b.l. 1-30).

Iš UAB „Morita“ 2009-05-05 raštu Nr. 01-4/09-191 pateiktos informacijos ir dokumentų matyti, kad UAB „Morita“ priėmė ir įvykdė (duomenys neskelbtini) pateiktus užsakymus iki 2008-07-17, tačiau tarp UAB „Morita“ pateiktų įvykdytų užsakymų nėra R. K., R. K., E. D., R. J. vardu užsakymų gaminiams užsisakytiems (duomenys neskelbtini) už kuriuos jie buvo sumokėję avansą (2 t., b.l. 36-74).

Iš UAB „Alseka“ 2009-10-01 raštu pateiktos informacijos ir dokumentų matyti, kad UAB „Alseka“ su (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo iki 2007-12-13, kuomet buvo išrašyta paskutinė pardavimo PVM sąskaita. (duomenys neskelbtini) 2008-01-31 liko skolinga 60 804,68 Lt, todėl UAB „Alseka“ priėmė sprendimą (duomenys neskelbtini) neparduoti produkcijos (2 t., b.l. 101-120).

Iš UAB „Taumona“ 2009-09-23 raštu Nr. S-139-08 pateiktos informacijos ir dokumentų matyti, kad UAB „Taumona“ dėl (duomenys neskelbtini) skolų nutarė stabdyti nuo 2008-02-08 užsakymų priėmimą, o jau esančius gamyboje užsakymus užbaigti iki 2008-03-07. Tarp UAB „Taumona“ pateiktų PVM sąskaitų - faktūrų (duomenys neskelbtini) nėra užsakymų įvykdymo R. K., R. K., E. D., R. J., už kuriuos buvo sumokėję (duomenys neskelbtini) avansą (2 t., b.l. 121-145).

Iš UAB „Asmodas“ 2009-09-24 raštu pateiktos informacijos ir dokumentų matyti, kad UAB „Asmodas“ laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-10-01 pateikė užsakymus: 2008-01-05 Nr. 01/05cik; 2008-01-15 Nr. 01/15 cik2, 01/15 cik1, 2009-04-10 Nr. 04/10 cik1, 04/10cik2, visi užsakymai buvo įvykdyti, avansai pagal šias sutartis gauti nebuvo. (duomenys neskelbtini) liko skolinga 239 893,08 Lt. Tarp UAB „Asmondas“ pateiktų ir įvykdytų užsakymų nėra užsakymų R. K., R. K., E. D., R. J. vardu užsisakytiems gaminiams, už kuriuos jie buvo sumokėję avansą (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 148 -163).

Sukčiavimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnyje esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyvios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu, t,y. perduoti turtą, perleisti tutinę teisę, priimti turtinius įsipareigojimus ir pan.

Lietuvos Respublikos teisės aktai, reguliuojantys buhalterinės apskaitos santykius, inter alia Buhalterinės apskaitos įstatymas, įpareigoja subjektus tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, laiku ir teisingai surašyti apskaitos dokumentus. BK 222 str. (apgaulingas apskaitos tvarkymas) numatytą nusikaltimą sudaro nevykdomi minėti reikalavimai, kai pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ( LR BK 223 str.) objektas ir dalykas yra tokie patys, kaip ir aplaidaus apgaulingo apskaitos tvarkymo atveju. Nusikaltimo numatyto 223 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už buhalterinės apskaitos netvarkymą, aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą įstatymų nustatytą laiką.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) nėra medžio gaminių - durų, langų ir laiptų gamintoja. (duomenys neskelbtini) buvo tarpininkė tarp gamintojų ir užsakovų. Bendrovė vykdė prekybos tarpininko veiklą, t.y. priimdavo užsakymus iš klientų ir surasdavo gamintoją, kuris įvykdydavo (duomenys neskelbtini) klientų užsakymus. Nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) 2007-2008 metais bendravo su eile gamybos įmonių, kaip UAB „Alseka“, UAB „Taumona“, UAB „Morita“ ir UAB „Asmodus“. Tačiau, kaip paaiškėjo tesime, ne visi užsakovai žinojo, jog (duomenys neskelbtini) buvo tik tarpininkė ir pati gamybos nevykdė. Tai patvirtino nukentėjusysis R. K., E. D. ir R. J.. Beje, kaip nustatyta teismo posėdžio metu, (duomenys neskelbtini) bandė pradėti gamybą ir ėmė gaminti laiptus, kaltinamojo E. C. teigimu įsteigė bendrovę UAB „Cikės laiptai“, tačiau šios veiklos išvystyti nepavyko ir bendrovė bankrutavo. Bylos duomenimis nustatyta, jog iki 2008 m. (duomenys neskelbtini) verslas sekėsi neblogai, tačiau prasidėjusi pasaulinė krizė turėjo įtakos ir šiai bendrovei, sumažėjo užsakymų ir (duomenys neskelbtini) tapo nepajėgi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų - laiku atsiskaityti su gamintojais ir įvykdyti klientų užsakymų. Bendrovės, kurios vykdė (duomenys neskelbtini) užsakymus, nesulaukusios atsiskaitymo už atliktus darbus nutraukė sutartis su (duomenys neskelbtini) ir nebepriėmė užsakymų. UAB „Alseka“ gaminusi langus su (duomenys neskelbtini) sutartį nutraukė 2007-12-13, kai už atliktus darbus buvo išrašyta paskutinė sąskaita-faktūrą ir nurodė, jog 2007-12-31 (duomenys neskelbtini) skola yra - 72 804,70 Lt, 2008-01-31 (duomenys neskelbtini) liko skolinga 60 804,68 Lt, todėl užsakymų daugiau nepriims ( 2t., b.l. 101). UAB „Taumona“ gaminusi duris, sutartį su (duomenys neskelbtini) nutraukė 2008-02-08 ir išsiuntė raštišką pranešimą, įsipareigodama užsakymus, kurie jau yra gamyboje, pagaminti iki 2008-03-07 bei nurodė, jog (duomenys neskelbtini) skolinga 108 736,26 Lt ( 2t., b.l. 121-122, 123). Pažymėtina, jog UAB „Taumona“ rašte skirtam Klaipėdos apskrities VPK nusikaltimų tyrimų biurui, UAB „Taumona“ direktorius A. K. pabrėžė, jog E. C. labai intensyviai kontroliavo užsakymų vykdymą, tačiau nenorėdavo mokėti už atliktus darbus, todėl UAB „Taumona“ su AB SEB banku sudarė faktoringo sutartį, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) turėjo galimybę atsiskaityti už atliktus darbus po 90 dienų, tačiau ir šios priemonės nepagerino situacijos, E. C. atvykęs į įmonę ir toliau žadėdavo atsiskaityti, tačiau pažadų nevykdė. A. K. minėtame rašte teigė, jog E. C. nevykdė faktoringo sutarties sąlygų ir todėl UAB „Taumona“ turėjo padengti dėl to susidariusį įsiskolinimą bankui, negana to, į UAB „Taumona“ atvykę (duomenys neskelbtini) klientai juos apkaltino pasiėmus pinigus ir nevykdžius užsakymų, todėl jam tapo aišku, jog avansus iš užsakovų E. C. paimdavo, tačiau jiems, kaip gamintojams pinigų nesumokėdavo ( 2t., b.l. 121-122). UAB „Morita“ gaminusi (duomenys neskelbtini) duris, pateikė sąrašą UAB „Cikės“ užsakymų pradėtų gaminti laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-01-01 ( 2t., b.l. 42). Iš bylos medžiagos matyti, jog paskutinis užsakymas buvo priimtas 2008-06-03, užsakymų numeriai laikotarpiu nuo 2008-02-02 iki 2008-06-03 yra imtinai nuo MO74 iki MO-101 ir MO 105. Kiti (duomenys neskelbtini) užsakymai nuo MO- 106 iki MO -111, pateikti UAB „Morita“ laikotarpiu nuo 2008-06-03 2008-08-13 nebuvo pradėti gaminti, nes (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas sudarė 44 816,51 Lt ( 2t., b.l. 36, 42-84). UAB „Asmodus“ gaminusi duris, nurodė, jog laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-10-01 pagamino visus (duomenys neskelbtini) pateiktus užsakymus, tačiau avansų už šiuos užsakymus negavo ir UAB „Asmodus“ liko skolinga 23 993,08 Lt ( 2t., b.l. 148-163). Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) žinodama savo sunkią finansinę padėtį bei tai, kad bendrovės, su kuriomis dirbo sutarčių pagrindu arba išrašant sąskaitas- faktūras už parduotas prekes (2t., b.l. 102-104,105, 150,153, 155, 156,157, 160,161, 124-136), nutraukė sutartis ir patvirtino, jog užsakymų nepriims bei nevykdys jau pateiktų užsakymų dėl susidariusių skolų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors gamintojai sutartis su (duomenys neskelbtini) nutraukė ir E. C. žinojo, kad priimtų klientų užsakymų neįvykdys, visgi jis iš R. J. 2008-04-08, priėmė 13 000 Lt avansą langų gamybai bei iš E. D. 2008-05-27 paėmė avansą 40 Lt ir 4000 Lt langų gamybai, kuriuos turėjo gaminti UAB „Alseka“ ( sutartį su (duomenys neskelbtini) UAB „Alseaka“ nutraukė 2007-12-13), iš R. K. 2008-09-12 paėmė 500 Lt avansą už duris, kurias turėjo gaminti UAB „Taumona“ bei iš R. K. 2008-09-06 paėmė 1000 Lt ir 6500 Lt avansą laiptų ir durų gamybai, duris turėjo gaminti UAB „Taumona“ ( sutartį UAB „Taumona“ nutraukė 2008-02-08). Bylos duomenimis nustatyta, jog R. K., R. K. R. J. ir E. D. vardu užsakymų gaminiams užsakytiems (duomenys neskelbtini) įmonėse UAB „Morita“, UAB „Taumona“ ir UAB „Asmodus“ už, kuriuos minėti asmenys sumokėjo (duomenys neskelbtini) avansus, nėra ( 2t., b.l. 36-74,121-145, 148-163). Su (duomenys neskelbtini) preliminarią sutartį R. J. sudarė 2008-04-07 Nr. ELC 0327-01 ( 4t., b.l. 100), R. K. sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) 2008-09-04 Nr. LA025 ( 1t., b.l. 61), E. D. 2008-05-27 padarė užsakymą Nr. 0526-06 „Produkcijos specifikacija“( 1t., b.l. 69), su R. K. sutartis nebuvo sudaryta, tačiau 2008-09-12 išrašytas pinigų priėmimo kvitas Nr. 683 ( 1 t., b.l. 7). Akivaizdu, jog E. C., žinodamas apie sunkią bendrovės finansinę padėtį ir siekdamas išvengti bankroto ( bankroto byla buvo iškelta 2008-12-02) priėmė iš klientų užsakymus bei paėmė avansus žinodamas, jog užsakymai nebus pagaminti. Turėdamas nemažai finansinių įsipareigojimų jis gautais iš užsakovų pinigais siekė mažinti savo turtinius įsipareigojimus, t.y. dengti susidariusias skolas. Tai, kad avansus gautus iš užsakovų naudojo įmonės reikmėms bei dengti kitas išlaidas, neneigė kaltinamasis E. C., tai patvirtino ir liudytoja J. C.. Nukentėjusieji ( užsakovai) ,išskyrus R. K., nebuvo informuoti, jog (duomenys neskelbtini) pati nėra gamintoja, be to užsakymus (duomenys neskelbtini) vadovas priėmė, žinodamas, jog jie nebus pagaminti, nes sutartys su gamintojais jau buvo nutrauktos, tokiu būdu užsakovus suklaidino, t.y. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kas turėjo įtakos apsispręsti sudaryti sutartį su (duomenys neskelbtini) be to, suėjus užsakymo įvykdymo terminui, nukentėjusiesiems pasiteiravus apie užsakymo įvykdymą E. C. vis žadėdavo užsakymus įvykdyti, taip juos akivaizdžiai apgaudinėdamas. Įsipareigojęs nukentėjusiesiems įvykdyti užsakymus, kurių realiai neturėjo galimybės įvykdyti, žadėdavo juos atlikti vėliau, nurodydamas išgalvotas vėlavimo priežastis ( problema dėl dažų, užsakymai jau gaminami, užsakymai pagaminti, tačiau neatitinka išmatavimų), netgi pažadėdamas padaryti nuolaidą. Padaryti 2000 Lt nuolaidą dėl vėluojančio užsakymo E. C. žadėjo R. J. ( 1t., b.l. 53), vėliau žadėjo grąžinti ir sumokėtą pagal sutartį ECL0327-01 13 000 Lt avansą iki 2008-08-18 ( 1t., b.l. 50-51), tačiau pažado neįvykdė. Kaip teigė nukentėjusioji R. J., UAB „Cikas“ darbuotojai jai aiškino, jog langai pagal (duomenys neskelbtini) išmatavimus buvo pagaminti, tačiau neatitiko išmatavimų. E. C. nukentėjusiesiems E. D., R. K. vis žadėdavo užsakymus įvykdyti, tačiau vėliau jiems neatsiliepdavo į telefonų skambučius ir visiškai išsikraustė iš ofiso, apie tai neinformavęs savo klientų ( nukentėjusiųjų). Taigi, aplinkybių visuma duoda pagrindą padaryti išvadai, jog E. C. žinodamas bendrovės sunkią finansinę padėtį bei neturėdamas galimybės įvykdyti iš klientų priimtus užsakymus, nes sutartis su (duomenys neskelbtini) bendravusios gamybinės įmonės buvo nutraukusios, visgi užsakymus priėmė, paimdamas iš klientų ir avansus, tokiu būdu siekdamas dengti kitus įmonės įsiskolinimus, o ne įvykdyti klientų užsakymus. Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) bankrotas buvo paskelbtas 2008-12-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi.

Šie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos 182 str. 1 d. požymius. Todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuojamai pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. apgaule įgijus svetimą turtą, t.y. iš E. D. 4040 Lt, iš R. J. 13 000 Lt, iš R. K. 7500 Lt ir iš R. K. 500 Lt.

S. V. V. teigimu pagal pavedimą atliekant (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos tyrimą, nebuvo pateiktas 2008-05-26 pinigų priėmimo kvitas 40 Lt, kurie buvo paimti iš nukentėjusiojo E. D., šis dokumentas jam buvo pateiktas vėliau, jau pateikus išvadas ir dėl šios priežasties teko patikslinti išvadą, kurioje nebeliko Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. pažeidimo, tačiau nors šis dokumentas vėliau ir buvo pateiktas, tačiau jis nebuvo įtrauktas į apskaitos registrus. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalis numato, kad ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus” ir 16 straipsnio 1 dalis numato, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpiu nuo 2008-04-08 iki 2008-12-02 (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje 1 atveju nepagrindė apskaitos dokumentu 40 Lt gavimo iš E. D., neįtraukė į apskaitą duomenų apie pinigų gavimą pagal pinigų priėmimo kvitą - 2008-05-26 (numeris nenurodytas 1t., b.l. 71) – 40 Lt, neužregistravo apskaitos registruose. Dėl nustatytų (duomenys neskelbtini) pažeidimų, tvarkant buhalterinę apskaitą 40 Lt sumažėjo dokumentinis grynųjų pinigų likutis bendrovės kasoje. Šias aplinkybes patvirtino ir 2012-10-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-2441 (11) ( 6t., b.l. 120-135). Kadangi veikoje yra visi būtini tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, E. C. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 223 str. 1 d. Byloje nustatyti buhalterinės apskaitos vedimo trūkumai vertintini kaip nepadarę jokios realios žalos įstatymų saugomiems teisiniams gėriams. BK 223 straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už aplaidų apskaitos tvarkymą, yra BK XXXII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už šiame skyriuje numatytas draudžiamas veikas gali būti taikoma, kai dėl tų veikų padarymo kyla grėsmė normaliam valstybės finansų sistemos funkcionavimui. Įvertinus tai, kad tik vienu atveju buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaitytos ūkinės operacijos, santykinai nedidelė buhalterinėje apskaitoje neapskaitytiną lėšų suma ( 40 Lt), jokių pažeidimų, susijusių su mokesčių mokėjimu, nenustatyta, todėl darytina išvada, kad dėl šios veikos jokia reali grėsmė baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams nekilo ir nors E. C. veika formaliai ir atitinka BK 223 straipsnyje numatytus nusikalstamos veikos požymius, tačiau pripažintina mažareikšme.

Vertinant šias aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 str. E. C. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal LR BK 223 str. 1 d. dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į nusiklastomos veikos motyvus ir tikslus, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamasis padarė penkis nusikaltimus, keturis priskiriamus nesunkų nusikaltimų kategorijai, kuriuos padarė veikdamas tiesiogine tyčia bei vieną nusikaltimą, priskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę, anksčiau teismo neteistas, duomenų apie administracinius pažeidimus byloje nėra, „Sodros“ duomenimis niekur nedirba, tačiau, kaip pats teigia šiuo metu dirba užsienyje - Norvegijoje ( 6t., b.l. 65, 162, 173), ikiteisminio tyrimo metu prokurorės buvo išleistas darbo reikalais į Norvegiją ir 2010-09-28 prokurorės nutarimo sąlygų nepažeidė (5t., b.l. 84-86), todėl akivaizdu, kad atsakomybės nevengia, tačiau žalos nukentėjusiesiems, padarytos nusikalstama veika neatlygino, dėl žalos atlyginimo susitarė tik su nukentėjusiąja R. K., ji pretenzijų kaltinamajam neturi ( 5t., b.l. 174). Vertinant aplinkybių visumą, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam neskiriant straipsnių sankcijoje numatytų griežtų laisvės atėmimo bausmių.

Kaltinamasis E. C. pripažintas kaltu, pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., taigi jo veikoje nustatyta nusikaltimo sudėtis. As­muo, dėl nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­ty­ręs tur­ti­nės ar ne­tur­ti­nės ža­los, tu­ri tei­sę bau­džia­mo­jo­je by­lo­je pa­reikš­ti ci­vi­li­nį ieš­ki­nį kal­ti­na­ma­jam ar­ba už jo vei­kas ma­te­ria­liai at­sa­kin­giems as­me­nims ir teis­mas to­kį ieš­ki­nį nag­ri­nė­ja kar­tu su bau­džia­mą­ja by­la. Be to, kaip nu­sta­ty­ta CK 2.50 straips­nio 3 da­ly­je, kur pa­sa­ky­ta, kad jei ju­ri­di­nis as­muo ne­ga­li įvyk­dy­ti prie­vo­lės dėl ju­ri­di­nio as­mens da­ly­vio ne­są­ži­nin­gų veiks­mų, ju­ri­di­nio as­mens da­ly­vis at­sa­ko pa­gal ju­ri­di­nio as­mens prie­vo­lę sa­vo tur­tu sub­si­dia­riai ( LAT b.b. Nr. 2K-23/2004). Bylos duomenimis nustatyta, jog šiuo metu jau bankrutavusios (duomenys neskelbtini) dalyvis ir vienintelis akcininkas buvo kaltinamasis E. C. ( 1t., b.l. 103-105). LITEKO duomenimis nu­sta­ty­ta, kad 2012-04-04 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu Nr. B2-49-513/2012 buvo pripažinta, jog (duomenys neskelbtini) bankrutavo ir jos veikla pasibaigė, buvo patvirtintas nepatenkintų kreditorių reikalavimų sąrašas ( tame tarpe E. D. R. K., R. K. ir R. J.), išieškoti pagal kreditorių pateiktus ieškinius nėra galimybės, nes įmonė neturi turto, o pa­gal BPK 109 straips­nį as­me­nys, dėl nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­ty­rę ma­te­ria­li­nę ža­lą, tu­ri tei­sę pa­reikš­ti ci­vi­li­nį ieš­ki­nį kal­ti­na­ma­jam, todėl šiuo at­ve­ju nu­ken­tė­ju­sių­jų pareikšti ieškiniai kaltinamajam yra pa­grįs­ti ir ten­kin­ti­ni.

Nukentėjusiojo E. D. pareikštas 4040 Lt civilinis ieškinys ( 5t., b.l. 105) bei R. K. pareikštas 7500 Lt civilinis ieškinys ( 5t., b.l. 173) turtinei žalai atlyginti –pilnai įrodyti ir tenkintini, bei priteistini iš kaltinamojo E. C..

Spren­džiant ci­vi­li­nio ieš­ki­nio klau­si­mus atsižvelgiama į BPK 109 straips­nį, taip pat į Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to 1998 m. gruo­džio 22 d. nu­ta­ri­mo Nr. 8 „Dėl teis­mų prak­ti­kos suk­čia­vi­mo ir tur­to pa­si­sa­vi­ni­mo ar­ba iš­švais­ty­mo bau­džia­mo­sio­se by­lo­se ( BK 274 ir 275 straipsniuose)“ su pa­kei­ti­mais ir pa­pil­dy­mais 20 punk­tą, kal­ti­nin­kui pa­da­rius ma­te­ria­li­nę ža­lą fi­zi­niam as­me­niui, įmo­nei, įstai­gai ar or­ga­ni­za­ci­jai nu­si­kals­ta­mais veiks­mais, nu­ma­ty­tais ( 1961 m. BK 274 ir 275 straips­niuo­se { 2003 m. BK 182, 184 straipsniuose} ), pa­reikš­ti ci­vi­li­niai ieš­ki­niai ten­kin­ti­ni re­a­liai nu­si­kal­ti­mu pa­da­ry­tos ma­te­ria­li­nės ža­los dy­džio. Ne­gau­tos pa­ja­mos (pa­lū­ka­nos, dels­pi­ni­giai ir kt.) bau­džia­mo­jo pro­ce­so tvar­ka ne­pri­tei­sia­mi ( LAT b.b. Nr. 2K-23/2004).

Nukentėjusiosios R. J. pareikštas civilinis ieškinys (5t., b.l. 169-170) prašant priteisti iš kaltinamojo E. C. - 15 000 Lt turtinės žalai atlyginimo, 1032 Lt delspinigių, 400 Lt advokato išlaidų bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2009-02-09 pareiškimo įteikimo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas iš dalies, priteisiant - 13 000 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 400 Lt išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, pagal teismui pateiktus tai patvirtinančius dokumentus ( 6t., b.l. 52,54).

Nukentėjusioji R. K. civilinio ieškinio kaltinamajam E. C. nereiškia, su kaltinamuoju susitaikė ir 2011-01-26 sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos ( 5 t., b.l. 174).

Nukentėjusioji R. J. pareiškė 15 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryt dėl nusikaltimo, asmens sveikatai, ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu ji padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį turime atvejį, kai neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis), ( LAT, c.b. 3K-3-394/2006). Nukentėjusioji R. J. ieškinyje (5t., b.l. 169-170) nurodo, jog ji dėl nusikalstamų E. C. veiksmų patyrė nervinę įtampą bei nepatogumus, tačiau teismui nepateikė įrodymų patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimo faktų, t,y. byloje nėra duomenų apie CK 6.250 straipsnyje išvardintų aplinkybių atsiradimą ( sirgo, lankėsi pas gydytoją, vartojo vaistus). Vertinant šias aplinkybes, civilinis ieškinys dėl 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, netenkintinas.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti - 2009-03-17, 2009-05-26, 2010-02-29, 2010-01-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais iš (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo kompanija“ paimti (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai, saugomi Klaipėdos AVPK NTB NTS skyriuje, gražintini bankroto administratoriui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

E. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ( 4 epizodai) ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. - (dėl E. D. turto įgijimo apgaule) paskirti 20 MGL (2600 Lt) baudą,

pagal Lietuvos Respublikos LR BK 182 str. 1 d. (dėl R. K. turto įgijimo apgaule) paskirti 20 MGL (2600 Lt) baudą,

pagal Lietuvos Respublikos LR BK 182 str. 1 d. (dėl R. K. turto įgijimo apgaule), paskirti 20 MGL (2600 Lt) baudą,

pagal Lietuvos Respublikos LR BK 182 str. 1 d. (dėl R. J. turto įgijimo apgaule) paskirti 20 MGL (2600 Lt) baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d. ir 4 d. bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 35 MGL (4550 Lt) baudą.

Vadovaujantis LR BK 37 straipsniu E. C. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal LR BK 223 str. 1 d. dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Vadovaujantis BVK 22 straipsniu, išaiškinti kaltinamajam, kad baudą privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir teismui pateikti tai patvirtinančius kvitus. Nustatytu laiku nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai.

Nukentėjusiojo E. D. pareikštą 4040 Lt civilinį ieškinį bei R. K. pareikštą 7500 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti pilnai tenkintini ir priteisti iš kaltinamojo E. C., nukentėjusiųjų E. D. ir R. K. naudai.

Nukentėjusiosios R. J. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti - 13 000 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 400 Lt išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, iš kaltinamojo E. C., R. J. naudai.

Nukentėjusiosios R. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl 15 000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti - (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus, saugomus su baudžiamąja byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti bankroto administratoriui. Taip pat bankroto administratoriui grąžinti žurnalo originalą (t.6, b.l. 50).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį apylinkės teismą.