Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1277-961/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-06-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2019-10-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
1-1277-961/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04248-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
L. J.
Advokatai
Laimonas Judickas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1 - 1277-961/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04248-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Motiejūnui,kaltinamajam L. J. (L. J.),jo gynėjui advokatui Laimonui Judickui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d., 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871),

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis L. J. 2019 m. sausio 31 d., apie 01.03 val. Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, ties pastatu Nr. 57, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen Evasion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (Alkotesteriu Drager Alcotest 6810 Nr. ARBD-0760 nustatytas 2,34 promilės girtumas).

Kaltinamasis L. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad vyko nesutarimai šeimoje, viskas buvo prie išsiskyrimo ribos, jis buvo nemiegojęs, nevalgęs. Atvažiavo į tą gatvę blaivus, pasistatė automobilį, kelis kartus nugriuvo, nes buvo slidu. Tuomet nuėjo į kazino pažaisti, apsigalvojo ir grįžo į automobilį, alkoholį vartojo automobilyje, neplanavo važiuoti, nes planavo nakvoti automobilyje dėl aplinkybių šeimoje. Neatsimena, ar paliko variklį įjungtą, kai ėjo į kazino, žibintus visad palieka įjungtus. Nerakino automobilio, kai ėjo į kazino. Neatsimena, ar stovėjo lauke grįžęs iš kazino. Žaidimas kazino žaidžiamas būnant blaiviam, ne ką ten ir pažaisi girtas. Gerti nusprendė grįžęs iš kazino. Grįžęs iš kazino įjungė variklį, šalta buvo, buvo sniego. Kad konkrečiai prie jo būtų priėjęs asmuo, neprisimena. Kad šalia akiratyje buvo asmuo ir žiūrinėjo savo mašiną, pamena, turbūt tai buvo tas trečias liudytojas. Prieš eidamas į kazino negėrė, nematė prasmės gerti prieš einant žaisti. Nežaidė kazino, tik atėjo ten, pastovėjo ir grįžo į automobilį. Tuomet ir vartojo alkoholį, gėrė iš butelio. Neatsimena, ar gėrė sėdėdamas už vairo, ar kitoje automobilio salono vietoje.

Vartojo alkoholį automobilyje, kai grįžo iš kazino, neatsimena, kuriuo tiksliai momentu. Turėjo su savimi automobilyje pilną butelį degtinės. Neatsimena, kada tiksliai vartojo alkoholį, atsimena, kad trūktelėjo iš jėgos ir mažai ten jau buvo likę po to, 150-200 gramų. Užsivertė butelį ir gėrė kiek galėjo vienu mauku. Kai kurių niuansų neatsimena, kadangi po alkoholio vartojimo buvo stipriai jo paveiktas. Stovėjo gatvėje, iš vienos pusės buvo kazino, o iš kitos turgus Kalvarijų. Negali paaiškinti, kodėl nusprendė toje gatvėje nakvoti. Po tokio alkoholio vartojimo gali kai kurie niuansai ir jų eiliškumas maišytis. Tik iš medžiagos prisiminė, kiek įpūtė. Jeigu važiavo į areštinę ir jeigu narkologiniame buvo, reiškia turėjo pripūsti virš pusantros promilės. Atsisakė tikrintis kraują, nes neigė vairavimo faktą. Bijo adatų ir visų procedūrų, alkotesterių.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą, L. J. parodė, kad į kazino ėjo neblaivus, jam maišosi įvykių seka. Nežino, kada vartojo alkoholį, kai kurie momentai maišosi, gėrė tik automobilyje. Tikrai nevartojo alkoholio prieš atvažiuodamas į Turgaus g. Negali pakomentuoti, ar pirmas išlipimas iš automobilio buvo blaivus, jam kai kurie niuansai maišosi dėl alkoholio. Neatsimena, kuriuo momentu vartojo alkoholį, neatsimena įvykių sekos.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis L. J. kaltu neprisipažino, jo kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis L. J. taip pat kaltės nepripažino ir parodė, kad 2019-01-30 vakare atvažiavo iš Tuskulėnų gatvės pusės į Turgaus gatvę ir vairavo nuosavą automobilį Citroen Evasion valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Turėjo problemų šeimoje ir norėjo pabūti vienas. Prieš atvažiuojant į Turgaus gatvę buvo blaivus. Į Turgaus gatvę atvažiavo vienas. Automobilį paliko stovėti prie Kalvarijų g. 57 pastato. Automobilyje turėjo alkoholio butelį. Sėdėdamas automobilyje išgėrė daugiau negu pusė butelio degtinės ir nieko nevalgė. Kiek laiko gėrė alkoholį –nepamena. Vėliau buvo išlipęs iš automobilio ir vaikščiojo lauke, rūkė. Atsimena, kad jam sėdint automobilyje vairuotojo vietoje priėjo pašalinis asmuo ir pakeltu tonu pradėjo kalbėti. Manė, asmuo galėjo pamanyti, kad jis būdamas girtas gali vairuoti automobilį. Sėdėdamas automobilyje įjungė automobilio gabaritines šviesas (apšvietimą) tikslu surasti magnetolos radijo bangas. Po kažkiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir buvo sulaikytas. Laiko tarpo nurodyti negali. Policijos pareigūnai pasiūlė patikrinti girtumą ir jis sutiko. Automobilio girtas nevairavo ir daugiau nieko paliudyti negali (b.l. 61).

Liudytoja E. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbdama kartu su kolega iš VPK budėtojų gavo pranešimą, kad į Turgaus gatvę atvažiavo automobilis, nei jo markės nei valstybinių numerių neatsimena, kurio vairuotojas yra galimai yra neblaivus. Atvykę į vietą pastebėjo nurodytą automobilį, kuriame sėdėjo vyriškis, jis buvo vienas, kitų aplinkinių žmonių nebuvo. Priėję prie vairuotojo matė, kad jis yra neblaivus, pačio vairavimo fakto nematė, susisiekus su budėtoju, šis nurodė, kad vairavimo faktas yra užfiksuotas vaizdo kameromis. Po to buvo nustatytas asmens blaivumas, pamena, kad buvo virš pusantros promilės, tuomet asmenį nuvežė į narkologinį skyrių, o po to į policijos komisariatą.

Bendravo su vairuotoju, sunkiai jam sekėsi kalbėti, nes buvo visiškai neblaivus, neadekvatus. Bandė su juo bendrauti ir ką nors sužinoti, po atvažiavimo praėjus maždaug 20 minučių bandė nustatyti blaivumą, jam sunkiai sekėsi, jis nelabai norėjo ir nelabai sugebėjo pasitikrinti alkotesteriu blaivumą, vėliau pasisodino jį į tarnybinį automobilį ir ten buvo nustatytas neblaivumas. Buvo naudojamas vienas alkotesteris. Automobilio saloną apžiūrėjo, ten matėsi nugertas butelis, jame buvo dar kažkiek skysčio. Neatsimena, ar sakė vairuotojas, kada vartojo alkoholį, turbūt ir nelabai galėjo pasakyti, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Neatsimena, kiek butelyje buvo skysčio likučio. Nuvežė paimti kraujo, neatsimena, ar asmuo sutiko imti kraują. Nežino, ar buvo dar kitas ekipažas, kiek atsimena, jie privažiavo pirmi, galimai ir kažkoks kitas pravažiuojantis ekipažas buvo. Alkotesteriu jam davėme pūsti, jam sunkiai sekėsi pasitikrinti blaivumą, vieną kartą pūtė kai nustatė neblaivumą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. B. parodė, kad 2019-01-31 apie 01.03 val., dirbant su Vilniaus aps. VPK KPV KPR V. B., iš Vilniaus aps. OVS budėtojo gavo pranešimą, kad OVS stebėtojai pastebėjo per vaizdo stebėjimo kamerą, jog į Turgaus g. Vilniuje, atvažiavo automobilis Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, galimai, neblaivus. Automobilis liko užvestas, vairuotojas netrukus vėl sėdo į automobilį, bandė išvažiuoti. Atvykus į vietą, ties Kalvarijų gatvės pastatu Nr. 57, Vilniuje, automobilis stovėjo užvestas ir vairuotojas sėdėjo prie vairo., kitų asmenų viduje nebuvo. Užvedimo raktas buvo užvedimo spynoje. Vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus. Iš vairuotojo pažymėjimo Nr. 00360580, nustatyta, kad automobilį, galimai, vairavo pil. L. J., gim. (duomenys neskelbtini). Jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Asmuo nesugebėjo paaiškinti, prieš kiek laiko vartojo alkoholį. Alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARBL-0760, patikros Nr. 0847423, nustatytas vidutinis 2,34 prom. girtumas. Apžiūrint automobilio saloną, pastebėjo, kad ant vairuotojo sėdynės guli atidarytas degtinės butelis. Butelio likutis buvo apie 300 gramų. Vairuotojas sulaikytas ir pristatytas į RPLC kraujo mėginiui paimti, tačiau kraujo tyrimui duoti atsisakė. Atvykus su pil. L. J. į Vilniaus m. 1-ąjį PK, nustatyta, kad jis yra Vilniaus aps. VPK pareigūnas. Automobilis užrakintas paliktas stovėti ties Kalvarijų gatvės pastatu Nr. 57 tačiau vėliau sužinojo, kad automobilis buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę NVRS pareigūnų (b.l. 15).

Liudytojas V. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad gavo iš budėtojų pranešimą, jog kažkokioje gatvėje prie Kalvarijų gatvės atrodo galimai yra neblaivus vairuotojas, atvažiavo į vietą, rado nurodytą pilietį. Automobilio variklis buvo užkurtas. Nematė, kad vairuotų. Vairuotojas atrodė neblaivus, pūtė į alkotesterį, neatsimena, kiek įpūtė. Nelabai kalbėjo vairuotojas, negalėjo kalbėti, kadangi buvo smarkiai neblaivus. Neprisimena, ar vairuotojas kažką pasakojo. Vežė jį į narkologinį. Neatsimena, ar sutiko duoti kraujo. Galbūt kolegė klausė piliečio, kada jis vartojo alkoholį, neprisimena, ar pats to klausė. Atsimena, kad ne iškart atvykę davė pūsti, pasisodino jį į tarnybinį automobilį ir ten nustatė neblaivumą, automobilyje yra vaizdo kameros, pagal laiką turėtų matytis, kada kas buvo. Po alkoholio vartojimo turi praeiti 15 minučių, tuomet tikrinamas blaivumas. Parūkius taip pat po 15 minučių turi būti tikrinamas blaivumas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad 2019-01-31 apie 01.03 val., dirbant su Vilniaus aps. VPK KPV KPR vyriausiąja patrule E. B., iš Vilniaus aps. OVS budėtojo gavo pranešimą, kad OVS stebėtojai pastebėjo per vaizdo stebėjimo kamerą, jog į Turgaus g. Vilniuje, atvažiavo automobilis Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Automobilis liko užvestas, vairuotojas netrukus vėl sėdo į automobilį, bandė išvažiuoti. Atvykus į vietą, automobilis stovėjo užvestas, vairuotojas sėdėjo prie vairo, kitų asmenų viduje nebuvo. Vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus. Iš vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilį galimai vairavo pil. L. J., gim. (duomenys neskelbtini). Jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Asmuo nesugebėjo paaiškinti, prieš kiek laiko vartojo alkoholį. Alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARBL-0760, patikros Nr. 0847423, nustatytas vidutinis 2,34 prom. girtumas. Vairuotojas sulaikytas ir pristatytas į RPLC kraujo mėginiui paimti, tačiau kraujo tyrimui duoti atsisakė. Atvykus su pil. L. J. į Vilniaus m. 1-ąjį PK, nustatyta, kad jis yra Vilniaus aps. VPK pareigūnas. Automobilis užrakintas paliktas stovėti Turgaus g., Vilniuje (b.l. 12).

Teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 276 straipsnio tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo R. B. parodymai, kad 2019-01-31 apie 00.00 val. buvo lošimų automatų salone Turgaus gatvėje. Į lošimų saloną atvažiavo su nuosavu automobiliu Ford Galaxy valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris dabar jau yra parduotas. Automobilį paliko stovėti ties Kalvarijų g. 57, Vilnius, pastatu. Apie 00.40 val. išėjo į lauką parūkyti ir nuėjo prie savo automobilio. Kol rūkė, į jį kreipėsi kažkoks asmuo, kuris stovėjo netoli automobilio Citroen, valst. Nr. neatsimena. Asmuo buvo akivaizdžiai girtas ir jis net nesuprato, ko jis nori iš jo. Kai rūkė prie automobilio, pastebėjo, kad asmuo atsisėdo į Citroen automobilio vairuotojo vietą. Jo akivaizdoje asmuo alkoholio automobilyje nevartojo. Netrukus atvažiavo policininkai ir sulaikė tą girtą vyrą. Daugiau nieko nematė ir nieko paliudyti negali (b.l. 17).

Bendrojo pagalbos centro registruojamų įvykių duomenimis, 2019 m. sausio 31 d., 01.03 val. gauta informacija, kad Vilniaus AVPK stebėtojas pastebėjo, kaip į Turgaus gatvę atvažiavo automobilis Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo visiškai neblaivus vairuotojas, nugriuvo. Automobilis liko užvestas. Atsikėlęs ir pavaikščiojęs vėl sėdo atgal už vairo ir bandė vairuoti (vaizdo įrašas saugomas pas stebėtojus) (b.l. 6).

2019 m. vasario 28 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo, gauto iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus iš kameros, kuri įrengta Turgaus-Rinktinės gatvių sankryžoje, Vilniuje, apžiūra. Nustatyta, kad filmuojama automobilių stovėjimo aikštelė, Turgaus gatvė, pastatai Kalvarijų g. 57A, 57B,59, 59A. Vaizdo įrašo Nr. 1 dešiniajame viršutiniame kampe yra nustatyta data ir laikas, 2019/01/31 00:48:00. Kairiajame viršutiniame kampe nurodytas adresas 051 Turgaus-Rinktinės gatvių sankryža. 2019/01/31 00:48:08 į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja automobilis Citroen Evasion, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustoja Turgaus gatvėje. 2019/01/31 00:49:32 automobilio vairuotojas vairuodamas automobilį važiuoja prie Kalvarijų g. 57 pastato ir užvažiuodamas ant šaligatvio ties pastatu sustoja. 2019/01/31 00:50:02 Citroen Evasion, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas atbulas bando išvažiuoti iš stovėjimo vietos. 2019/01/31 00:50:34 iš vairuotojo vietos išlipa L. J. (bylos duomenimis). 2019/01/31 00:51:51 L. J., eidamas ties pastatu Kalvarijų g. 57, nukrenta ant šaligatvio. Vėliau bando atsistoti, tačiau vėl nukrenta. 2019/01/31 00:54:05 atsistoja ir nueina prie automobilio. 2019/01/31 00:54:40 atsisėda į vairuotojo vietą ir vairuodamas automobilį važiuoja į priekį, vėliau vėl sustabdo automobilį. 2019/01/31 00:58:13 L. J. išlipa iš automobilio ir su akivaizdžiais girtumo požymiais (nestabili laikysena, svirduliuodamas) 2019/01/31 00:58:46 užeina į pastatą Kalvarijų g. 57. 2019/01/31 00:59:05 iš pastato išeina. 2019/01/31 00:59:15 prie šalia Citroen Evasion, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčio automobilio Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieina R. B. (bylos duomenimis). Atstumas nuo vieno automobilio iki kito apie 1,5 metro. 2019/01/31 00:59:42 R. B. atrakina automobilį ir atsisėda ant priekinės sėdynės ir greitai išlipa. Vėliau iki atvykstant pareigūnams E. B. ir V. B., R. B. būna prie nuosavo automobilio. 2019/01/31 01:00:17 L. J. atsisėda į automobilio vairuotojo vietą. 2019/01/31 01:01:11 privažiuoja Kelių policijos patrulių automobilis (E. B., V. B., bylos duomenimis) (b.l. 24).

Iš 2019 m. sausio 31 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad tyrimo metu buvo apžiūrėtas kaltinamajam L. J. priklausantis automobilis Citroen Evasion, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greta automobilio apgadinimų automobilyje surastas dalinai nugertas, atidarytas alkoholio butelis (b.l. 19-22).

VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad automobilis Citroen, modelis: Evasion, valst. Nr: (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam L. J. (b.l. 30).

Alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARBL-0760, patikros sertifikatas Nr. 0847423, rodmenyse užfiksuota, jog 2019 m. sausio 31 d. 01.14 val. L. J. nustatyta etilo alkoholio koncentracija yra 2,34 promilės (b.l. 37).

2019 m. sausio 31 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 14 nurodoma, kad L. J. neduoda kraujo, teigia, kad bijo. Įvertinus tai, jog apžiūros metu L. J. eina griuvinėdamas, nesilaiko krypties, judesiai nekoordinuoti, nesugeba atlikti užduočių, elgsena neadekvati, atsisako vykdyti pareigūnų nurodymus, orientacija sutrikusi, nesugeba paaiškinti aplinkybių, dėl kurių pristatytas, vangi gestikuliacija, nerišli kalba, jaučiasi ryškus alkoholio kvapas, – padaryta išvada, kad L. J. neblaivus, pagal nustatytus požymius sunkus girtumo laipsnis (b.l. 38).

2006 m. kovo 8 d. Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-21 „Dėl alkotesterio Alcotest metrologinio įvertinimo“ Alkotesteris Alcotest 6810 tvirtinamas ir įrašomas į Lietuvos matavimo priemonių registrą (b.l. 42).

2006 m. kovo 8 d. Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos matavimo priemonės tipo tvirtinimo pažymėjime Nr. 2089 nurodyta, kad Alkotesteris Alcotest yra nešiojamas prietaisas skirtas alkoholio kiekio iškvėptame ore matavimui. Naudojamas policijos greitam testuojamo asmens alkoholio koncentracijos organizme nustatymui. Alcotest 6810 kiekybinis alkoholio nustatymas atliekamas elektrinį jutiklio signalą mikroprocesoriui perskaičiuojant į alkoholio koncentraciją kraujyje (AKK) ir gautas rezultatas pateikiamas šviesos diodų indikatoriuje (ŠDI). matavimo intervalas alkoholio kiekio kraujyje (0,00...5,00) ‰.. Matavimo paklaida gali būti ± 0.017 (iki 1,00‰); ±1,7 (nuo 1,00 ‰) (b.l. 41, 43-52).

UAB „Alkotesteris“ direktoriaus M. A. pranešime nurodyta, kad tikrinant blaivumą alkotesteriu Drager Alcotest 6810 yra matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje) taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą. Gautas rezultatas promilėmis parodomas alkotesterio ekrane, taip pat išsaugomas prietaiso atmintyje bei gali būti atspausdinamas. Šalia rezultato nurodomas matavimo vieneto (promilės) simbolis ‰ (b.l. 40).

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis L. J. neginčijo, kad atvykus policijos pareigūnams buvo neblaivus, tačiau tvirtino, kad transporto priemonę vairavo blaivus, o alkoholį gėrė tik po to, kai atvažiavo prie kazino ir pastatė savo automobilį. Tokią kaltinamojo išsakytą poziciją paneigia byloje surinkti duomenys. Visų pirma, tai vaizdo įrašas, kuris buvo peržiūrėtas teisiamajame posėdyje. Iš šio įrašo aiškiai matyti, kad L. J., atvažiavęs iki Turgaus gatvės, prie kazino, jau buvo neblaivus, tai matyti iš to, kad išlipęs jis atsiremia į automobilio šoną ir kelias minutes nepajėgia nuo jo atsiplėšti, iš jo eisenos išlipus iš automobilio, iš to, kaip jis svirduliuoja ir nepajėgia išsilaikyti ant kojų. Paminėtina, kad gatvę stebėjusiam Vilniaus apskrities VPK stebėtojui taipogi nekilo abejonių, kad į Turgaus gatvę atvažiavusio automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas visiškai neblaivus, dėl ko ir pranešė apie tai policijai. L. J. teigė, kad buvo slidu, todėl jis ir nugriuvo. Iš tiesų iš vaizdo įrašo matyti, kad gatvėje yra daug sniego, galimai yra slidu. Tačiau tai, kaip kaltinamasis eina svirduliuodamas (o ne slidinėdamas), nukritęs kelis kartus nepajėgia atsistoti, kaip jam bandant atsistoti, jis vėl krenta ne dėl slidumo, o dėl to, kad nesugeba išlaikyti pusiausvyros ir jį vis „užneša“ į šoną ir jis griūna, po to, kai pavyksta atsistoti, matyti, kad jis grįžta prie savo automobilio ir bando atidaryti dešinės pusės galines dureles, tačiau nepajėgia jų išlaikyti atidarytų, neišlaikydamas pusiausvyros savo svoriu jas vėl ir vėl uždaro, šiaip ne taip apėjęs automobilį sėda į vairuotojo vietą, po kurio laiko automobilis pajuda, sustoja, vairuotojas atidaro dureles, vėl uždaro, kurį laiką sėdi, kol vėl šiaip ne taip išlipa, svirduliuodamas užlipa kazino laipteliais ir įeina į kazino. Pagrindo manyti, kad tokios koordinacijos asmuo yra blaivus arba tik lengvo neblaivumo laipsnio, nėra. Nors įrašas nėra labai kokybiškas, tačiau visą tą laiką, kol L. J. sėdėjo automobilyje už vairo, iš jo veido padėties matyti, kad iš butelio (kaip nurodė – užsiversdamas, vienu mauku) jis nieko negėrė, tik kelis kartus buvo pasilenkęs į dešinę, galimai kažko ieškodamas ar siekdamas, tačiau tam, kad galėtų gerti iš butelio, jis turėjo butelį laikyti aukščiau ir pakelti galvą, ją atlošti. Tokių veiksmų vaizdo įraše nėra užfiksuota, nors L. J. yra filmuojamas nenutrūkstamai. Ir vėliau, kai jis eina į kazino, vaizdas jau priartintas ir nėra abejonių iš kaltinamojo koordinacijos, veido išraiškos, kad jis yra toks pat girtas, kaip ir prieš tai. Netgi tuo atveju, jei pasilenkus ir įmanoma gurkštelėti iš butelio ar geriama iš kitos taros (stiklinės ar pan.), vis tik iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad L. J. negalėjo per tokį trumpą laiko tarpą tiek išgerti ir apgirsti iki 2,34 promilės, akivaizdu ir tai, jog į Turgaus gatvę atvažiavo jau būdamas girtas. Aplinkybė, kad įrašo pradžioje pro jo automobilį pravažiuoja policijos automobilis ir nenustabdo L. J., nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Iš įrašo matyti, kad akiratyje atsiradus policijos automobiliui, kaltinamojo vairuojamas automobilis sustingsta vidury gatvės, tuomet lėtai pavažiuoja atgal ir stovi, o pareigūnams nuvažiavus, jis kiek palaukia ir tik tuomet trūkčiodamas parkuojasi priešingoje gatvės pusėje užvažiuodamas ant šaligatvio. Dėl tokių veiksmų (pavažiavimo atgal, duodant kelią) pareigūnams nebuvo pagrindo įtarti, kad vairuotojas galimai neblaivus.

L. J. kaltę įrodo ir liudytojų policijos pareigūnų E. B. bei V. B., kurie atvyko pagal iškvietimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo, parodymai, kad vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, nesugebėjo net paaiškinti, prieš kiek laiko vartojo alkoholį; bei įvykio vietoje, kurį laiką prieš atvažiuojant policijos pareigūnams ir kaip tik tuo metu, kai kaltinamasis išeina iš kazino, buvusio liudytojo R. B. parodymai, kad jo akivaizdoje vairuotojas alkoholio nevartojo. Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 01.14 val. L. J. išpučiamame ore buvo 2,34 promilės etilo alkoholio, o patikros sertifikato Nr. 0847423 duomenys patvirtina, kad prietaisas tinkamas naudoti, jo metrologinė patikra galiojo iki 2019 m. kovo 21 d. Ta aplinkybė, kad nebuvo ištirtas L. J. kraujas, nepaneigia kitų objektyvių byloje nustatytų duomenų, t.y. liudytojų parodymų, patikros alkotesteriu rezultatų, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 14 išvados. Taigi kraujo tyrimo nebuvimas nesumenkina kitų teisėtai procese surinktų duomenų įrodomosios reikšmės. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl L. J. kaltės, priešingai, nustatytos aplinkybės visiškai paneigia jo parodymus, kad alkoholį jis gėrė po to, kai atvažiavo prie kazino.

Todėl darytina išvada, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis L. J. 2019 m. sausio 31 d., apie 01.03 val. Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, ties pastatu Nr. 57, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen Evasion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir kvalifikuoti teisingai.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, ja žala nepadaryta. L. J. anksčiau neteistas (b.l. 63), turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už vietinės rinkliavos nesumokėjimą (b.l. 62), dirba, duomenų apie gydymą priklausomybės ligų centre ar psichikos sutrikimus nepateikta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į išdėstytą, kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą. Nustatant baudos dydį, įvertinus BK 47 straipsnyje numatytus baudos dydžius, t.y. kad už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 50 iki 2000 MGL dydžio, darytina išvada, kad prokuroro pasiūlytas baudos dydis yra pagrįstas ir proporcingas, atitinka kaltinamojo asmenybę ir padaryto nusikaltimo pavojingumą. Todėl kaltinamajam skirtinas baudos dydis, mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos baudos vidurkis – 200 MGL. Atsižvelgiant į baudos dydį, į tai, kad teismui nepateikta duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį, nustatytinas ilgesnis nei įstatymo numatytas baudos sumokėjimo terminas – 12 mėnesių. Tai neužkerta kelio kreiptis į teismą su prašymu nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, kartu pateikiant turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus.

Taip pat įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, L. J. nustatytą girtumo laipsnį, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BPK 67 straipsnis), užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Teisinga ir protinga laikytina tokia baudžiamojo poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nėra per griežta. L. J. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. jis valdė transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Kaip minėta, L. J. turi vieną galiojančią nuobaudą, padarytas nusikaltimas yra tyčinis, o kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršijo įstatymo numatytą, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones). Nustatydamas poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 68 straipsnio 2 dalies redakciją (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 red.) uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis terminas buvo nustatytas nuo vienerių iki trejų metų. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nusikalstama veika žala nepadaryta, uždraudimo naudotis specialiąja teise terminas nustatytinas atitinkantis straipsnio sankcijos vidurkį.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl L. J. apsvaigus nuo alkoholio vairuotas „Citroen Evasion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, ir turi būti konfiskuotas. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. sausio 31 d. nutarimu L. J. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį Citroen Evasion, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Kompiuterinė laikmena su vaizdo įrašu paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. J. (L. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d., 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871), ir skirti jam bausmę – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti L. J. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 31 d. 01.08 val. iki 2019 m. sausio 31 d. 12.10 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad mokėtina bauda yra 198 MGL (9900 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu, uždrausti L. J. naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 31 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, konfiskuoti L. J. nuosavybės teise priklausantį automobilį Citroen Evasion, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. sausio 31 d. nutarimu L. J. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Citroen Evasion, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Kompiuterinę laikmeną su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

L. J. išaiškinti, kad, vadovaujantis BVK 22 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą – 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AB Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”; LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke AB Luminor Bank (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė