- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-12
- Bylos Nr.
- e2A-1065-324/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16648-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
- 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.8Kiti klausimai, susiję su tėvų teisėmis ir pareigomis vaikams
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23617-950/2019 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnametei dukrai J. G., gim. (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad su atsakovu susituokė 2005 m. kovo 3 d., santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. G.. Paskutiniais santuokos metais vyras pradėjo vartoti daug alkoholio, dažniausiai nedirbdavo, jam išsivystė psichologinė psichozė. Apsigyvenus atskirai nuo atsakovo, dukra papasakojo, kad tėvas ją ne kartą seksualiai prievartavo. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-50-530/2016 atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, jam paskirta laisvės atėmimo šešiems metams bausmė. Atsakovas šiuo metu bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose. Ieškovė santuoką su atsakovu nutraukė 2015 m. balandžio 3 d. Dukra nematė atsakovo maždaug nuo 2014 m. vasaros, kai ieškovė su dukra išėjo gyventi atskirai nuo atsakovo. Atsakovo elgesys laikytinas žiauriu elgesiu su nepilnamete dukra, padaręs ypatingą žalą jos vystymuisi, psichikai, sveikatai, todėl atsakovui nustatytinas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinkantis. Teigė, kad viskas prasidėjo, kai 2013 m. ieškovė susidėjo su kitu vyru. Gyvendama su juo prisidarė skolų ir paėmė kreditų iš įvairių firmų. Jis gyveno dėl dukros, buvo griežtas, bet niekad nesibardavo ir nemušė savo vaiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino. Neterminuotai apribojo atsakovo tėvo valdžią dukters J. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Nustatė, kad atsakovas su dukra gali matytis ir kitaip bendrauti tik dalyvaujant šio vaiko atstovui pagal įstatymą. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas: 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 118,64 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
5. Nurodė, kad nepilnametės J. G. motina yra ieškovė, o tėvas atsakovas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2041-752/2015 šalių santuoka, sudaryta 2005 m. kovo 3 d. Kauno miesto CMS, akto įrašo Nr. 231, nutraukta pripažįstant, kad jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyta nepilnamečio vaiko J. G. nuolatinė gyvenamoji vieta su ieškove; priteistas iš atsakovo išlaikymas nepilnametei dukrai po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-10-28) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nepilnametei J. G. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-50-530/2016 atsakovas nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su S. A., tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. liepos 19 d., adresu (duomenys neskelbtini), bute, pasinaudodami bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodami jos atžvilgiu psichinį smurtą, t.y. liepdami čiupinėti ir laižyti jų lytinius organus, nenustatytą skaičių kartų, privertė ją ranka čiupinėti jų lytinius organus, laižyti iš jų lytinių organų išbėgusį skystį, kišo mažametei J. G. pirštus į jos lytinius organus, glostė jos pilvą, tokiu būdu prieš mažametės nukentėjusiosios J. G. valią, pakaitomis, oralinio ir kitokio fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartavo mažametę J. G.. Už šio nusikaltimo padarymą atsakovui paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl dukros J. G. seksualinio prievartavimo (Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. numatymo nusikaltimo padarymo), t.y. jis žiauriu ir amoraliu nusikalstamu elgesiu mažametei dukrai J. G. padarė ypatingą psichologinę žalą, kurios pasekmės gali pasireikšti ir ateityje. Atsakovo amoralūs veiksmai yra ypatingai žalingi jo nepilnametės dukros J. G. saugiam, emociškai stabiliam, visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Jo bendravimas su dukra būtų itin žalingas. Neterminuotai apribojus atsakovui tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su nepilnamečiu vaiku, išskyrus atvejus, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams. Kadangi betarpiškas bendravimas su atsakovu J. G. sutrikdytų psichologinį saugumą, yra priešingas jos interesams, todėl jis ribotinas, atsakovui paliekant teisę matytis ir kitaip bendrauti su vaiku tik dalyvaujant jo atstovui pagal įstatymą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad atsakovas su dukra J. G. gali matytis ir kitaip bendrauti tik dalyvaujant šio vaiko atstovui pagal įstatymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Neteisinga tėvui, įvykdžiusiam prieš savo vaiką tokį nusikaltimą, leisti matytis su vaiku. Vaikas iki šiol turi baimės jausmą, nori, kad tėvas niekada neišeitų iš kalėjimo. Atsakovas mergaitei grasino seksualiai ją prievartaujant, kad ją psichologiškai palaužtų, tai pat mergaitei buvo grasinama, kad nieko nepasakotų savo motinai.
6.2. Atsakovas neigia padaręs nusikaltimą, visiems skundžiasi, kad ieškovė jį apšmeižė, todėl mažai tikėtina, kad jis mergaitės atsiprašytų. Bendravimas su tokiu tėvu, nors ir dalyvaujant ieškovei, gali būti psichologinė ir moralinė trauma. Šiuo metu mergaitė turi naują šeimą ir visas galimybes gyventi naują gyvenimą pilnoje šeimoje. Jeigu nesimatys su biologiniu tėvu, kuris įvykdė prieš ją tokį nusikaltimą, jai lengviau bus pamiršti skriaudą, patirtą iš tėvo, atsitiesti tiek psichologiškai, tiek morališkai. Kai žmogus yra suaugęs, jis pats sprendžia, ar jam bendrauti su žmonėmis, nuo kurių jis patyrė skriaudą. Šiuo atveju mergaitei yra tik 10 metų, todėl tikslinga būtų visiškai apriboti tėvo bendravimą su dukra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, neterminuotai apribojęs tėvo valdžią nepilnametei dukrai, pagrįstai nustatė tėvo galimybę matytis ir kitaip bendrauti su dukra, dalyvaujant jos atstovui pagal įstatymą.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad apeliacine tvarka tikrinamu sprendimu įtvirtinta atsakovo teisė matytis ir kitaip bendrauti su vaiku prieštarauja vaiko interesams.
10. Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsniu, vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis šio reikalavimo neatitinka. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl nusikaltimo prieš vaiką pobūdžio betarpiškas atsakovo bendravimas su dukra sutrikdytų jos psichologinį saugumą ir dėl to yra priešingas jos interesams, tačiau neįvertino, kad įstatyminio atstovo dalyvavimas tokio bendravimo metu psichologine prasme vaiko interesų neužtikrintų.
11. Iš 2016 m. vasario 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendyje užfiksuotų vaiko psichologinio tyrimo duomenų matyti, jog mergaitė siekia išvengti traumuojančios situacijos, apie nusikalstamus veiksmus sakė psichologei į ausį, nurodė, kad jai nepatiko tai, ką jai liepė daryti, darė dėl to, kad tėvas yra jai reikšmingas asmuo; įvardijo grasinimus, baimę tėvui, kuriam privalu paklusti; išreiškė baimę, kad tėtis ateis ir ją nužudys; nesupranta, kad jos niekas neketina kaltinti dėl to, kas su ja buvo atliekama.
12. Siejant šiuos vaiko bandymo psichologiškai apsiginti nuo seksualinio prievartavimo emocinių pasekmių požymius su atsakovo pozicija – tiek baudžiamojoje byloje, tiek nagrinėjant civilinę bylą išreikštu neigimu daugybę kartų su kaimynu įvairiais būdais prievartavus savo mažametį vaiką, akivaizdu, jog bet koks bendravimas ir matymasis su tokiu tėvu prieštarauja vaiko interesams, pažeistų mergaitės saugumo jausmą, ją vėl traumuotų emociškai. Nukentėjusiajai nepilnametei išgyvenus tokią patirtį, kokia yra nustatyta baudžiamojoje byloje, jos motinai, šeimos nariams, kitiems asmenims bendravimo ar kitokių socialinių santykių su vaiku metu būtina siekti jo aplinkos saugumo užtikrinimo fizine ir psichologine prasme. Teisėjų kolegija sprendžia, jog aukos vežiojimas susitikti su kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nusikaltėliu tėvu tam tikslui nepasitarnautų, priešingai – žalotų šiuo metu jau paauglės mergaitės psichologinę raidą, neleidžiant pamiršti mažametystėje patirtų išgyvenimų, pažeistų jos psichinį saugumą ir teisę jaustis saugia fiziškai po to, kai tėvas atliks laisvės atėmimo bausmę.
13. Vadovaujantis nurodytais argumentais teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo leidimas atsakovui matytis ir bendrauti su nepilnamete dukra, dalyvaujant jos atstovui pagal įstatymą, pažeidžia Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintą geriausių vaikio interesų prioriteto principą, prieštarauja šalių dukters interesams, todėl sprendimas pakeistinas, šį leidimą pašalinant.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą pakeisti, pašalinant juo nustatytą leidimą atsakovui R. G. matytis ar kitaip bendrauti su nepilnamete dukra J. G., gim. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant šio vaiko atstovui pagal įstatymą.
Pripažinti, kad atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) matymasis su nepilnamete dukra J. G., gim. (duomenys neskelbtini), prieštarauja šio vaiko interesams.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.