Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

2017 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovės J. G. apeliacinis skundas, kuriuo ji nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalimi, kuria atsakovui R. G. palikta teisė matytis su dukra J. G.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės J. G. apeliacinį skundą ir jis grąžintas padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisė yra pažeista, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Taip pat CPK 5 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatoma įstatymu ir tam, kad ši teisė būtų realizuota tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Dalyvaujančio byloje asmens teisė su apeliaciniu skundu kreiptis į apeliacinės instancijos teismą prašant patikrinti priimto ir dar neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą turi būti įgyvendinta per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jis turi būti atnaujintas (CPK 307 straipsnio 1, 2 dalys). Net ir tuo atveju, jeigu skundo padavimo terminas praleistas, o iš pateiktų duomenų nėra aišku, ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas neturėtų atsisakyti priimti apeliacinį skundą, o turėtų apeliantui nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – pateikti konkrečių įrodymų apie termino praleidimo priežastis ir, tik gavęs apelianto paaiškinimus, spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės J. G. apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo Kauno apylinkės teisme gautas 2017 m. gruodžio 19 d. Terminas apeliaciniam skundui paduoti pasibaigė 2017 m. gruodžio 15 d., todėl ieškovė J. G. apeliacinį skundą padavė terminą apeliaciniam skundui paduoti praleidusi 4 dienas. Iš ieškovės J. G. apeliacinio skundo turinio matyti, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ji nurodo priežastis, kodėl apeliacinį skundą pateikė pasibaigus terminui jam paduoti, ir prašo jį priimti, t. y. ieškovė J. G. prašo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės J. G. apeliacinį skundą vien dėl to, kad ji praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, neišsiaiškinęs termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežasčių svarbos. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas, turėjo nustatyti terminą ieškovei J. G. pateikti įrodymus apie šio termino praleidimo priežastis, jeigu iš byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismui jos nebuvo aiškios.

Taip pat pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje nurodė, kad ieškovės J. G. apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimų, t. y. apeliacinis skundas surašytas pačios ieškovės, neturinčios teisinio išsilavinimo, o ne advokato ir su apeliaciniu skundu nepateikti įrodymai, kad už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis arba nuo žyminio mokesčio ieškovė J. G. yra atleista.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 315–316 straipsniuose yra įtvirtinta apeliacinio skundo, kaip procesinio dokumento, priėmimo tvarka ir trūkumų šalinimo procedūra. CPK 316 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną; priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės J. G. apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų reikalavimų, turėjo įvardinti konkrečius apeliacinio skundo trūkumus ir įpareigoti ieškovę J. G. juos pašalinti įstatyme nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti ieškovės J. G. apeliacinį skundą ir grąžinęs jį padavusiam asmeniui, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis panaikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nesiaiškino termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežasčių svarbos, bet ir nenustatė termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, daro išvadą, jog nėra galimybės apeliacinio skundo priėmimo klausimą išspręsti apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovės J. G. apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti ieškovės J. G. apeliacinio skundo priėmimo klausimą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.