- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-12
- Bylos Nr.
- 2-651/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Egidijus Žironas, Rimvydas Norkus
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- V. D.
- Kategorijos
- 121.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimvydo Norkaus ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės M. K. apeliacinį skundą ir grąžino jį ieškovei, civilinėje byloje Nr. 2-5511-302/2011 pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovei V. D. dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami klausimai, susiję su žalos, kilusios dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimu.
Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės apeliacinį skundą, teisėtumo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovė M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. D. dėl 158 220,58 Lt žalos, padarytos laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu, atlyginimo, taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad dėl to, jog civilinėje byloje Nr. 2-100050-294/2008 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – padarytas įrašas registre dėl nuosavybės teisės į ieškovei priklausantį butą perleidimo draudimo, ieškovė prarado galimybę įvykdyti preliminarią 2008 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą sutartį dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ateityje, negalėjo parduoti buto už sutartą preliminarioje buto pirkimo – pardavimo sutartyje 278 000 Lt sumą, o vėliau pardavė už žymiai mažesnę kainą – 125 000 Lt. Pažymėjo, kad pažeidus minėtą sutartį, 2008 m. gruodžio 24 d. teismo išduoto teismo įsakymo pagrindu sumokėjo M. Z. skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei 37,5 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, kad teismai pradinius V. D. ieškinius atmetė kaip nepagrįstus, todėl V. D. ieškinį byloje, kurioje jos prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsiėmė. Nurodė, kad V. D. kreipimasis į teismą laikytinas neteisėtu, taip pat neteisėtai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėjo, jog savo veiksmais atsakovė padarė nuostolių, kuriuos sudaro skirtumas tarp kainų, numatytų 2008 m. rugpjūčio 25 d. sudarytoje preliminarioje sutartyje dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ateityje ir 2010 m. balandžio 29 d. buto pirkimo – pardavimo sutartyje, t. y. 143 000 Lt, taip pat 5 220,58 Lt suma, sumokėta M. Z..
Atsiliepimas
Atsakovė V. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė kreipėsi į teismą, nežinodama apie jos reikalavimo nepagrįstumą, sąžiningai ir nuosekliai ėmėsi jai prieinamų veiksmų suteiktai paskolai susigrąžinti, o prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovei, nesiekė padaryti jai žalos. Pažymėjo, kad atsakovės teisės kreiptis į teismą realizavimas negali būti laikomas neteisėtu veiksmu, todėl ieškovės ieškinys turi būti atmestas. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie turėtus realius nuostolius, taip pat nepateikė įrodymų, kad tie nuostoliai atsirado būtent dėl atsakovės veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškovės M. K. ieškinį atmetė ir iš ieškovės priteisė 6,40 Lt teismo išlaidų valstybei.
Šalies argumentai
Ieškovė M. K. 2011 m. gruodžio 23 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės M. K. apeliacinį skundą ir grąžino jį ieškovei.
Teismas sprendė, kad teismo sprendimas, dėl kurio ieškovė padavė apeliacinį skundą, buvo priimtas 2011 m. lapkričio 11 d., todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti pasibaigė 2011 m. gruodžio 12 d. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad paskutinė šio procesinio termino diena buvo nedarbo diena, paskutine diena laikoma po jos einanti darbo diena. Nurodė, kad ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „B.E.S.T. Logistic“ siuntų gabenimo važtaraštį, ant kurio buvo nurodytas gavėjas Vilniaus apygardos teismas, tačiau iš jo nebuvo aišku, koks dokumentas buvo siunčiamas teismui. Pažymėjo, kad ant voko, pridėto prie apeliacinio skundo, taip pat nėra jokių atžymų, kad toks dokumentas būtų registruotas kurjerių paslaugas teikiančioje įmonėje, todėl teismas sprendė, kad pateiktas įrodymas nelaikytinas tinkamu, kad būtų galima pripažinti, jog ieškovės apeliacinis skundas buvo gautas nepraleidus įstatyme nustatyto termino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė M. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde nurodo, kad iš pašto kurjerio UAB „B.E.S.T. Logistic“ važtaraščio aiškiai matyti, jog M. K. apeliacinis skundas kurjeriui buvo įteiktas 2011 m. gruodžio 12 d. 14 val. 30 min. Minėta aplinkybė įrodo, jog skundas buvo įteiktas laiku. Nepagrįstas teismo argumentas, kad iš pateikto važtaraščio nėra aišku, koks dokumentas buvo siunčiamas teismui. Pažymėtina, kad važtaraštį kartu su siunta teismui pateikė ne ieškovė, o kurjeris UAB „B.E.S.T. Logistic“, patvirtinant, kada minėta pašto siunta (apeliacinis skundas) pateikta kurjeriui ir kada ji pristatyta į teismą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė V. D. prašo ieškovės M. K. skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.
1. Pažymėtina, kad prie ieškovės apeliacinio skundo, esančio byloje, yra pridėtas vokas, kuriame nėra jokių žymų nei dėl pašto paslaugų teikėjo, priėmusio laišką, nei dėl siuntos priėmimo siųsti datos, taip pat nėra įteikimo gavėjui datos, todėl UAB „B.E.S.T. Logistic“ dokumentas, pridėtas prie bylos, neturi įrodomosios reikšmės.
2. Lietuvoje veikiantys pašto paslaugų teikėjai nurodo maksimalų iš Lietuvos siųsto laiško įteikimo terminą – dvi dienas. Tuo tarpu ieškovės apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui buvo įteiktas 2011 m. gruodžio 23 d., t. y. praėjus vienuolikai dienų nuo ieškovės nurodomos įteikimo pašto tarnybai dienos.
3. Pašto paslaugos teikiamos pateikus apie tai pranešimą Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos įrašo į pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų sąrašą ir apie tai paskelbia Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje. Pažymėtina, kad UAB „B.E.S.T. Logistic“ nėra nurodyta viešai skelbiamame pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų sąraše.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės apeliacinį skundą kaip paduotą praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina įvertinti apeliacijos teisės esmę bei atsižvelgti į tai, ar pagal bylos duomenis apeliantas iš tiesų praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, jeigu taip, ar teismas neturėjo savo iniciatyva atnaujinti praleistą terminą.
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisė yra pažeista, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Taip pat CPK 5 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatoma įstatymu ir tam, kad ši teisė būtų realizuota tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Dalyvaujančio byloje asmens teisė su apeliaciniu skundu kreiptis į apeliacinės instancijos teismą prašant patikrinti priimto ir dar neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą turi būti įgyvendinta per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jis turi būti atnaujintas (CPK 307 str. 1 ir 2 d.). Apeliacijos teise siekiantis pasinaudoti dalyvaujantis byloje asmuo, kuris apskundimo procedūroje elgėsi sąžiningai ir procesinėmis teisėmis iš esmės naudojosi tinkamai, vienos pagrindinių procesinių teisių - teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka neturėtų prarasti dėl to, kad teismas netinkamai taikė apeliacijos teisę reglamentuojančias proceso įstatymo normas. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-267/2008). Jeigu teismui kartu su apeliaciniu skundu pateikiami duomenys apie tai, jog šalies atstovas įteikė apeliacinį skundą pasiuntinių paslaugas teikiančiai įmonei nepraleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą, o teismas apeliacinį skundą gavo praėjus daugiau kaip 10 dienų po termino apeliaciniam skundui paduoti pasibaigimo, nėra pagrindo laikyti, kad skundas paduotas praleidus jo padavimo terminą ir spręsti termino atnaujinimo klausimą. Kolegija pažymi, kad teismui adresuotus procesinius dokumentus dalyvaujantis byloje asmuo gali įteikti per paštą. Jeigu skundas įteikiamas paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas laikomas nepraleistu (CPK 74 str. 7 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios normos prasme „paštu“ suprantama ne bet kokia siuntų pristatymo paslaugas teikianti įmonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2010). Pašto paslaugų teisinius pagrindus, pašto ir naudotojų santykius, pašto teises ir pareigas, pašto veiklos reguliavimo institucijas, pašto atsakomybę ir žalos atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pašto įstatymas (1 straipsnio 1 dalis). Pašto veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Ryšių reguliavimo tarnyba (3 straipsnio 1 dalis). Pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas galima teikti patekus apie tai pranešimą Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pranešimo apie pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimo pradžią pateikimo tvarką ir sąlygas pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimo taisyklėse (6 straipsnio 1 dalis). Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi pranešimą, įrašo pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėją į pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų sąrašą ir apie tai paskelbia Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje, taip pat praneša pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjui (6 straipsnio 3 dalis). Taigi procesinių dokumentų išsiuntimo paslaugas Lietuvos Respublikoje teikia ne tik AB „Lietuvos paštas“, bet ir kiti juridiniai asmenys, įrašyti į pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-23/2012). Todėl apeliacinį skundą padavusiam ieškovo atstovui pateikus duomenis apie tai, kad jis pateikė apeliacinį skundą įmonės, kuri turi teisę teikti pasiuntinių teikimo paslaugas, atstovui nepraleidęs apeliacinio skundo padavimo termino, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs kitų ieškinio turinio ir formos trūkumų, turi priimti apeliacinį skundą. Kolegija pastebi, kad net ir tuo atveju, jeigu skundo padavimo terminas praleistas, o iš pateiktų duomenų nėra aišku, ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas neturėtų atsisakyti priimti apeliacinį skundą, o turėtų apeliantui nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti - pateikti konkrečių įrodymų apie termino praleidimo priežastis ir, tik gavęs apelianto paaiškinimus, spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.
Nagrinėjamu atveju ieškovės M. K. atstovo advokato V. K. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimo teisme gautas 2011 m. gruodžio 23 d. (b. l. 138-148). Terminas apeliaciniam skundui paduoti pasibaigė 2011 m. gruodžio 11 d., o paskutine skundo padavimo diena laikoma 2011 m. gruodžio 12 d., nes 2011 m. gruodžio 11 d. buvo ne darbo diena (sekmadienis) (CPK 74 str. 5 d., 307 str. 1 d.). Iš byloje esančio siuntų gabenimo važtaraščio Nr. 2011-1116 matyti, kad advokato V. K. atstovas įteikė Vilniaus apygardos teismui adresuotą siuntą UAB „B.E.S.T. Logistics“ atstovui 2011 m. gruodžio 12 d. 14:30 val. (b. l. 141). Advokatas V. K. atskirajame skunde paaiškino, jog UAB „B.E.S.T. Logistics“ yra pašto kurjeris, kuriam 2011 m. gruodžio 12 d. buvo įteiktas jo pasirašytas apeliacinis skundas civilinėje byloje Nr. 2-5511-302/2011. Byloje nėra šį ieškovės atstovo teiginį paneigiančių duomenų, todėl abejoti, jog ieškovei atstovaujantis advokatas būtent tą dieną įteikė siuntas gabenančiai įmonei nurodytą apeliacinį skundą nėra pagrindo. Iš Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje oficialiai skelbiamo pasiuntinių paslaugų teikėjų sąrašo matyti, jog UAB „B.E.S.T. Logistics“ 2010 m. balandžio 19 d. suteikta teisė teikti pasiuntinių paslaugas. Tai reiškia, kad procesinių dokumentų įteikimas šiai įmonei yra laikomas tinkamu įteikimu, o įteikimo data laikoma diena, kuomet šie dokumentai (siunta) perduoti (perduota) pasiuntinių paslaugų teikėjui UAB „B.E.S.T. Logistics“, t. y. 2011 m. gruodžio 12 d. Nei ieškovė, nei jos atstovas nėra atsakingi už tai, kad pašto kurjeris UAB „B.E.S.T. Logistics“ Vilniaus apygardos teismui ieškovės atstovo pasirašytą apeliacinį skundą pateikė ne nedelsiant po jo gavimo, o 2011 m. gruodžio 23 d. Todėl pagal bylos duomenis daryti kitokią išvadą dėl įteikimo datos nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus dokumentus ir nustatęs, kad apeliacinis skundas paduotas paskutinę jo padavimo dieną 2011 m. gruodžio 12 d., turėjo laikyti, kad apskirtai nėra praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas ir spręsti, ar nėra apeliacinio skundo kitų formos bei turinio trūkumų (CPK 74 str. 5 d.). Kaip minėta, net ir nepagrįstai nustatęs, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas, teismas turėjo nustatyti terminą apeliantui pateikti įrodymus apie termino praleidimo priežastis, jeigu iš bylos duomenų nėra žinomos termino praleidimo priežastys.
Žemesnės instancijos teismas netinkamai taikė apeliacinio skundo padavimo terminą reglamentuojančias proceso teisės normas, nepagrįstai nustatė, jog ieškovės atstovas praleido apeliacinio skundo padavimo terminą ir neteisėtai atsisakė skundą priimti. Nutartis naikintina dėl joje padarytų proceso teisės normų pažeidimų, turinčių esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui (CPK 337 str. 1 d. 2 p.) ir apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas teismui operatyviai nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti.