Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Panevėžio miesto savivaldybės atstovaujamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, atstovams Astai Reikienei, Sauliui Daugirdui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonės Registrų centras atstovei Rūtai Zaikaitei,

išvadą teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Ryčiui Kazilevičiui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams Raimundai Tamulionienei, Laimučiui Vaškevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir N. B. ieškinį atsakovui V. T. dėl nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. J., Panevėžio miesto savivaldybė, valstybės įmonė Registrų centras, išvadą teikiančios institucijos Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

15. Išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (iki 2023 m. sausio 1 d. prie Žemės ūkio ministerijos, toliau ir Nacionalinė žemės tarnyba) išvadoje, atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pagal Nekilnojamo turto registro duomenis privatūs žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka registruoti Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypų ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir žemės sklypai suformuoti atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus. 2021 m. rugsėjo 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 23ŽN-221-(14.23.78.), kuriuo nustatė, jog žemės sklypo šiaurinėje pusėje esančio pastato – ūkinio pastato (3I1ž) labiausiai išsikišusios stogo konstrukcijos šiaurės rytinis kampas randasi už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos ir pažeidžia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietinę ribą. Užimtas 1 m² plotas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės aplinkybės

17. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad žemės sklypas, kurio plotas 0,0517 ha, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovams A. B. ir N. B.. Žemės sklypas suformuotas padalinimo būdu, suformavimo pagrindas – 1997 m. liepos 7 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymas Nr.91ž, kuriame nurodytas žemės sklypo plotas 517 kv. m. Žemės sklypo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 1997 m. balandžio 9 d., pagal UAB „Panevėžio inžineriniai tyrinėjimai“ 1997 m. balandžio 1 d. parengtą planą. 239/517 dalį žemės sklypo ieškovas A. B. įgijo 1997 m. spalio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, o į 278/517 dalis žemės sklypo ieškovai nuosavybės teises įgijo remiantis 2019 m. balandžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartimi.

18. Su ieškovams priklausančiu žemės sklypu ribojasi žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas – 0,0779 ha. Pagal 1994 m. vasario 21 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4120, 2017 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimą ir 2018 m. liepos 23 d. dovanojimo sutartį, trečiajam asmeniui R. J. nuosavybės teise priklauso 0,0585 ha ploto žemės sklypo dalis. Panevėžio miesto savivaldybė nuosavybės teise (2008 m. gruodžio 11 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu) valdo 0,0194 ha ploto nurodyto žemės sklypo. Žemės sklypo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 1997 m. balandžio 5 d., pagal AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1993 m. gruodžio 16 d. parengtą planą.

19. Atsakovas 2012 m. spalio 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise valdo 40/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 40/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 40/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 40/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 40/100 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodytus pastatus įsigijo iš Panevėžio miesto savivaldybės, vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2012. Iki 2012 m. spalio 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, nurodyti statiniai, priklausę Panevėžio miesto savivaldybei, buvo išnuomoti atsakovui 2008 m. gruodžio 24 d. nuomos sutartimi Nr. 22-4.39-1568.

21. Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. rugsėjo 20 d. atliko žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 23ŽN-221-(14.23.78). Akte nurodoma, kad statiniu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I1ž, užimta kitiems asmenims (ieškovams) nuosavybės teise priklausanti žemė, dėl ko yra pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatos. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo šiaurinėje pusėje esančio pastato – ūkinio pastato (3I1ž) labiausiai išsikišusios stogo konstrukcijos šiaurės rytinis kampas (faktinių aplinkybių schemoje pažymėtas Nr. 4) randasi už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos ir pažeidžia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietinę ribą. Taškas Nr. 4 nuo faktinio žemės sklypo ribos posūkio taško (2021 m. rugsėjo 23 d. faktinių aplinkybių schemoje pažymėtas Nr. 3) nutolęs 0,53 m atstumu pagal šiaurinę stogo kraštinę ir 0,21 m atstumu statmenai į pietinę stogo kraštinę. Užimtas plotas - 1 m². Nurodytą pastato dalį valdo ir naudoja atsakovas V. T.. Atlikto patikrinimo metu žemės sklypo riboženkliai nerasti, tačiau jų sunaikinimo faktas taip pat nenustatytas. Liudytojo S. Š. papildomais paaiškinimais nustatyta, kad atliekant patikrinimą žemės sklypo koordinatės buvo nustatomos GPS imtuvu pagal Nekilnojamojo turto kadastro registro žemėlapyje registruotas ribas valstybinėje (LKS – 94) koordinačių sistemoje. Kadastro žemėlapyje užfiksuotos ribos buvo surastos vietoje ir pagal tai parengta 2021 m. rugsėjo 23 d. faktinių aplinkybių schema. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad konkreti koordinatė, kuri skiria sklypo ribas ir šiai dienai yra įregistruota Nekilnojamojo turto kadastro registre, kampe truputį kerta statinį (statinio kampo taškas schemoje yra pažymėtas Nr. 4). Atstumas nuo pastato ar inžinerinio statinio su stogu iki gretimo žemės sklypo (teritorijos) ribos vertinamas nuo šių statinių labiausiai išsikišusių konstrukcijų. Tvora taip pat neatitinka sklypo ribos. Kitose vietose (duomenys neskelbtini) žemės sklypo neatitikimų neužfiksuota. Atliekant patikrinimą buvo nustatyta, kad yra užimta 1 m² ieškovų sklypo, tačiau nebuvo nustatinėjama, kuris konkrečiai pastatas kerta žemės sklypo ribą.

23. Ieškinyje ieškovai taip pat nurodė, kad atsakovas V. T. naudojasi prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1ž, nelegaliai pristatytu trikampio formos priestatu, kuris yra apjungtas su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu plane 4I1ž (išardytos sienos viduje) ir kurio visas apjungtas plotas sudaro 23 kv. m. Reikalavimų dėl šio statinio byloje nėra pareikšta, todėl teismas dėl jų teisėtumo (neteisėtumo) plačiau nepasisako ir nenagrinėja, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl ginčo esmės

24. Ieškovai pareiškė negatorinį ieškinį, todėl turėjo įrodyti du dalykus: 1) kad yra turto (žemės sklypo) savininkai; 2) kad jų teisės yra pažeistos. Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).

26. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje yra ginčas dėl žemės sklypo ribų aiškumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 185 straipsnis). Tačiau sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).

27. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo patvirtinta nauja valstybinė geodezinių koordinačių sistema – LKS. Pagal perėjimo prie 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemos tvarkos, patvirtintos Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1996 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1, 11 punkto nuostatas visose Lietuvos gyvenamosiose vietovėse, kol savivaldybių užsakymu nebuvo atlikti valstybinio GPS geodezinio pagrindo sutankinimo darbai, išimties tvarka buvo leidžiama geodezinius ir topografinius darbus vykdyti vietinėje koordinačių sistemoje. Koordinates į valstybinę koordinačių sistemą perskaičiuodavo Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas.

28. Ieškovų žemės sklypo, kurio plotas 0,0517 ha (517 kv. m), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Panevėžio inžineriniai tyrinėjimai“ 1997 m. balandžio 1 d. planas parengtas vietinėje koordinačių sistemoje. Planas suderintas ir patvirtintas Panevėžio miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kuris yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas ir neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, buvo surašytas dalyvaujant ieškovui A. B., gretimų sklypų, taip pat ir buvusiems (duomenys neskelbtini) žemės sklypo tuometiniams savininkams (1998 m. sausio 9 d. žemės sklypo paženklinimo aktas, kadastrinių matavimų byla, b. l. 57). (duomenys neskelbtini) žemės sklypo AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1993 m. gruodžio 16 d. planas taip pat parengtas vietinėje koordinačių sistemoje, suderintas su tuometine Žemėtvarkos tarnyba.

29. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietinės ribos, dėl kurios pažeidimo tarp šalių kilo ginčas, valstybės įmonėje Registrų centras įregistruotos posūkio taškų koordinatės (LKS – 94): X:6176630.30, Y:522452.30; X:6176642.32, Y:522433.74; X6176641.40, Y:522427.76 (UAB „Matika“ matininko D. R. 2021 m. liepos 8 d. schema ir UAB „Matika“ aiškinamasis raštas, e. b. t. 1, b. l. 12 - 13).

30. (duomenys neskelbtini) plane nurodytos žemės sklypo ribų posūkio 13 taško koordinatės vietinėje sistemoje – X:7006.17; Y:7562.32, o 14 taško koordinatės – X:7005.25; Y:7556.84 (kadastrinių matavimų byla, b. l. 58). Atstumas tarp šių taškų nurodytas 6,05. Su ieškovams priklausančiu žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų posūkio taško 2 koordinatės vietinėje sistemoje – X:7005.25; Y:7556.84, taško 3 koordinatės – X:7006.17 ir Y:7562.82. Atstumas plane tarp šių taškų nurodytas 6,84. Taigi, nesutampa planuose nurodytas žemės sklypus skiriančios ribos atstumas ir Y koordinatės (atitinkamai taškų 13 ir 3). Tačiau žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos posūkio taško, kuris bylos duomenimis kerta ginčo objekto esančio pastato dalies kampą, koordinatės registruotos Nekilnojamojo turto kadastro registre sutampa. Tai patvirtina UAB „Matika“ matininko D. R. 2021 m. liepos 8 d. schema ir UAB „Matika“ aiškinamasis raštas (sklypo ribos posūkio taškas Nr. 2, koordinatės X: 6176642.32; Y: 522433.74) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo aktas ir jo priedai (sklypo ribos posūkio taškas Nr. 3, koordinatės X: 6176642.32; Y: 522433.74).

31. Nustatytos aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plane nurodytų 13 taško Y koordinatės paskutinių skaitmenų ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plane nurodyto 6,84 m linijos ilgio neatitikimų, nagrinėjamos bylos kontekste nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovų žemės sklypo riba nėra aiški (CPK 185 straipsnis). Tokią išvadą teismas daro įvertinęs ir išanalizavęs valstybės įmonės Registrų centras 2023 m. sausio 31 d. pateiktą papildomą informaciją dėl koordinačių perskaičiavimo, žemės sklypų kadastrinių duomenų bylas, atstovės, liudytojos A. P. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane, kuris buvo pateiktas valstybės įmonei Registrų centras ir yra archyvinėje byloje, 13 taško Y koordinatės paskutiniai skaitmenys nebuvo aiškiai nurodyti, galėjo būti parašyta 32, bet galėjo būti ir 82. Perskaičiuojant žemės sklypų koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ribos posūkio 13 taškas buvo ir šiuo metu yra pažymėtas (perskaičiuotas) pagal koordinatę Y:7562.82, o atstumas tarp žemės sklypo posūkio taškų 13 – 14 atitinka žemės sklypo plane nurodytą linijos atstumą – 6,05 m. Atstovės, liudytojos A. P. nuomone (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plane nurodytas 6,84 m linijos ilgis yra besiribojančio pastato ilgis arba linijos ilgis tarp riboženkliais paženklintų posūkio taškų 2 – 3 yra nurodytas klaidingai, nes besiribojančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane, sutartiniais ženklais išbraižyto pastato ilgis sutampa su plane nurodytu linijos ilgiu tarp riboženkliais paženklintų posūkio taškų 2 – 3 (6,48 m), tai yra nustatytas mažesnis ilgis nei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane nurodytas ilgis tarp riboženkliais paženklintų posūkio taškų 2 – 3 (6,84 m). Pažymėjo, kad riboženkliais paženklintų (duomenys neskelbtini) žemės sklypo atstumas tarp posūkio taškų 2 – 3 pagal registruotas koordinates, tai yra perskaičiavus plane nurodytas koordinates vietinėje sistemoje į valstybinę sistemą, taip pat yra 6,05, ir tai sutampa su (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos atstumu. Pakeitus (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų posūkio 13 taško koordinatę į X:7006.17; Y:7562.32, keistųsi žemės sklypo bendras plotas ir nurodyti žemės sklypo ribų ilgiai tarp riboženkliais paženklintų posūkio taškų 12 – 13 ir 13 – 14. Žemės sklypo ribų ilgiai tarp riboženkliais paženklintų posūkio taškų 13 – 14 vietoje nurodyto 6,05 m pasikeičia į 5,56 m ir tokiu atveju atsakovo valdoma pastato dalis dar labiau kirstų žemės sklypo ribą, be to žemės sklypo ribų ilgis tarp riboženkliais paženklintų posūkio taškų 12 – 13 (kuris šiuo metu abiejuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypų planuose sutampa ir yra 22,11) vietoje 22,11 m pasikeičia į 22,54 m, o plotas vietoje 517 kv. m pasikeičia į 520 kv. m. Atkreipė dėmesį, kad prieš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), padalinimą 1993 m. rugpjūčio 9 d. parengtame AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ žemės sklypo plane buvo nurodyta sklypo ribų posūkio 2 taško koordinatė (kas atitinka padalinto ginčo objektu esančio sklypo 13 tašką plane) nustatyta X:7006.17; Y:7562.82, o perskaičiuojant koordinates buvo vertinama visuma aplinkybių. Šias aplinkybes patvirtina ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastrinių duomenų byloje esantis (duomenys neskelbtini) 1993 m. rugpjūčio 9 d. žemės sklypo planas (kadastrinių matavimų byla, b. l. 16–17).

32. Teismas pažymi, kad šioje byloje nebuvo keliamas ieškovų įgyto žemės sklypo ploto ir dydžio pagrįstumo klausimas. Byloje nėra duomenų, kad ginčo objektu esanti atsakovui šiuo metu nuosavybės teise priklausanti statinio dalis žemės sklypo formavimo metu būtų kirtusi žemės sklypo ribą, kas suponuotų spręsti, jog žemės sklypas suformuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir žemės sklypo riba turėtų būti tikslinama teisės aktuose nustatyta tvarka. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ginčo šalių valdomų žemės sklypų ribos persidengia ar ieškovai naudotųsi faktiniu didesniu žemės sklypo plotu negu jiems priklauso pagal žemės sklypo nuosavybės dokumentus (daugiau nei 517 kv. m), ar šiuo atveju vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, būtų nustatytos neleistinos žemės sklypų ribų paklaidos.

33. Atsakovas nesutikdamas su aplinkybėmis, kad žemės sklypo riba kerta jo valdomą statinio dalį, tai yra su žemės sklypų riba, nustatyta pagal ieškovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, nepateikė teisinių ir faktinių argumentų, teikiančių pagrindą daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovų žemės sklypo riba pagal 1997 m. balandžio 1 d. parengtą planą buvo nustatyta neteisėtai. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Teismas siūlė teikti papildomus įrodymus, atlikti žemės sklypų tiksliuosius kadastrinius matavimus. Tokių duomenų šalys neteikė, reikalavimo dėl besiribojančių sklypų ribų nustatymo nereiškė. Tai, kad atsakovas nėra žemės sklypo savininkas, o ją valdo nuomos teisės pagrindu, neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti įrodymus ir tinkamai vykdyti įrodinėjimo pareigas nagrinėjamoje byloje. Atsakovo atstovo argumentai, kad negali atsakovas įrodyti to ko nėra, vertintini kritiškai (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis, 185 straipsnis).

34. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planas parengtas 1997 m. balandžio 1 d., žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 1997 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planas parengtas 1993 m. gruodžio 16 d., žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 1997 m. balandžio 5 d. Atsakovas ginčo pastato dalimi naudojasi nuo 2008 m. Ginčo objektu esantis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1956 m., kadastro duomenų nustatymo data 2012 m. liepos 20 d. Pagal šiuos duomenis pastato užstatytas plotas yra 9 kv. m., tūris – 16 kub. m, pamatai betoniniai, o sienos medinės su karkasu (kadastro ir registro dokumentų byla, b. l. 91). Tačiau nuo 2012 m. galėjo būti atlikti atsakovo valdomo pastato dalies rekonstrukcijos darbai, kurie galimai ir lėmė tai, jog buvo pažeista ieškovų žemės sklypo riba. Procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo nurodytos aplinkybės, kad 1993 m. gruodžio 16 d. žemės sklypo plane bei 1998 m. liepos 14 d., 2008 m. lapkričio 21 d., ir 2012 m. liepos 20 d. statinių planuose joks statinys neišsikiša už sklypo ribos, nei patvirtina, nei paneigia atsakovo nurodomas aplinkybes dėl ieškinio nepagrįstumo, kadangi statinių išdėstymo planuose nėra pažymėtos ribos ir žemės sklypo posūkių taškų koordinatės, o ir ginčas tarp šalių kilo būtent dėl atsakovo 2020 – 2021 m. laikotarpiu atliktų statybos darbų.

36. Šalių paaiškinimais besiribojančių šalių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (1997 m. žemės sklypo plane pažymėti posūkio taškai Nr. 12 ir Nr. 13) ir (duomenys neskelbtini) (1993 m. žemės sklypo plane pažymėti posūkio taškai Nr. 2 ir Nr. 3) riba iš esmės sutapo su faktiškai naudojama vieline tvora apaugusia vijokliais. Ieškovai pašalino senąją tvorą tikslu užsitverti naują. Aplinkybių, kad senoji tvora buvo pašalinta ir ieškovai pastatė naują tvorą atsakovas neginčijo (CPK 187 straipsnis). Ieškovų teigimu tverdami naują tvorą jie iki atsakovui priklausančio statinio dalies, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I1ž, tvoros neužtvėrė, kadangi tuo laikotarpiu atsakovas tvarkėsi jam priklausančius pastatus. Ieškovų paaiškinimu šiuo metu tvora iki atsakovui priklausančio statinio dalies, yra užtverta laikinai ten, kur tuo metu ją galėjo užtverti, nes tarp jų ir atsakovo kilo konfliktas dėl žemės sklypo ribos pažeidimo, bet ne ankstesnėje tvoros buvimo vietoje ir tai nėra žemės sklypų riba. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais ieškovų paaiškinimais, kurie buvo nuoseklūs viso proceso metu. Tai patvirtina ir vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės (2022 m. spalio 14 d. vietos apžiūros protokolas, nuotraukos Nr. 39 – 44, kuriose matyti vijoklių šaknys augančios anapus tvoros į atsakovo valdomo žemė sklypo dalies pusę, o tvora ribojasi su atsakovo išbetonuotu trikampiu). Mažai tikėtina ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsta, kad trikampis pagrindas, esantis šalia tvoros buvo išbetonuotas vėliau, nei aptverta tvora (e. b. t. 2, b. l. 113-116).

37. Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. rugsėjo 20 d. atliktas patikrinimas, specialisto S. Š., UAB „Matika“ matininko D. R. parengtos 2021 m. liepos 8 d. ir 2022 m. lapkričio 25 d. schemos, liudytojų A. Ž., S. Š., paaiškinimai, taip pat patvirtina, kad tvora nesutampa su besiribojančių žemės sklypų riba įregistruota viešajame registre (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis). Ties ginčo objektu esančiu pastatu ir išbetonuotu trikampiu tvora yra ieškovų valdomame žemės sklype, o tvora nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės kerta atsakovo valdomo žemės sklypo ribą. Reikalavimo byloje dėl ieškovų tvoros perkėlimo pareikšta nebuvo, ieškovai nurodytų aplinkybių neginčijo ir nurodė tvorą perkelsiantys, tačiau tai nesuteikia atsakovui pagrindo naudotis didesne negu jam priklauso žemės sklypo dalimi (CPK 185 straipsnis).

38. Prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I1ž, nėra galimybės prieiti iš pastato išorės. Pastatas viduje yra perskirtas medinių lentų pertvara į dalis, kurių viena naudojasi atsakovas V. T., o kita dalimi trečiasis asmuo R. J.. Prie pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 4I1ž, link ribos su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), pastatytas priestatas. Visi nurodyti pastatai, apjungti į vieną (išardytos sienos viduje), kurio užstatytas plotas yra apie 23 m². Nors atsakovas teigė, kad rekonstrukcijos darbus atliko ankstesni savininkai, tačiau neneigė, kad naujai betonavo jam priklausančio sandėliuko, plane pažymėto 3I1ž, dalies pamatus, prikalė lentas, taip pat, kad išbetonavo trikampio formos aikštelę prie pastato, dėl ko tarp šalių ir kilo konfliktas (e. b. t. 2, b. l. 113-116). Tai patvirtina ir vietos apžiūros metu užfiksuotos aplinkybės, kad statinio šiaurinės sienos pamatas, ties statinio siena išsikiša, o betoninis trikampis ribojasi su ieškovų pastatyta tvora, kuri yra ieškovams priklausančiame žemės sklype. Liudytoja R. B., matininko asistentė, nurodė, kad preliminariai atlikus faktinius pastato matavimus, jie neatitinka Nekilnojamojo turto registre registruotų pastato kadastro duomenų. Pastatas yra aukštesnis, ilgesnis ir platesnis. Tikslūs pastato matavimai nebuvo atlikti, atsakovui nepateikus prašymo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Taigi, Inspekcijos išvadoje nurodytas aplinkybes, kad ginčo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal savo užstatymą ir konfigūraciją, nesikeitė nuo 1956 m., paneigia faktiniai bylos duomenys. Įvertintina ir tai, kad Inspekcija išvadą teikė remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esančiais duomenimis, bet ne atliktu faktiniu pastato matavimu. Atsakovo argumentai, kad ūkinio pastato dalis nepakito, o remonto darbai buvo atlikti ankstesnėse pastato konstrukcijų ribose laikytini deklaratyviais (CPK 185 straipsnis).

39. Nuosavybės teisė gali būti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sąlygų. Visų pirma nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyme nustatytas pagrindas, tai yra tik remiantis įstatymu. CK 4.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota trimis atvejais: paties savininko valia, įstatymų, teismo sprendimo.

40. Atsakovas 2020 m. – 2021 m. laikotarpiu atliko statybos darbus, dėl ko labiausiai tikėtina jam priklausanti pastato dalis ir išbetonuotas betoninis trikampis pateko į ieškovams priklausantį žemės sklypą, neturint ieškovų sutikimo. Be to ir paties atsakovo paaiškinimai dėl atliktų darbų apimties buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Nurodė, kad statinio nepraplėtė ir jo matmenų nepakeitė, tačiau vietos apžiūros metu atsakovas neneigė, kad prikalė naujai rytinėje statinio sienoje (nuo ieškovų žemės sklypo pusės), kurioje anksčiau buvo durys, lentą, kas tik patvirtina aplinkybes, jog atliekant statybos darbus, statinio matmenys pasikeitė (2022 m. spalio 14 d. vietos apžiūros protokolas, nuotraukos Nr. 16-18, 19-20, 31-32). Atsakovo atsikirtimai, kad jis nebuvo patrauktas teisinėn atsakomybėn dėl atliktų statybos darbų, bei aplinkybės, kad Inspekcija, pagal jai priskirtą kompetenciją ginčo pastato, kuris yra prisikariamas I nesudėtingųjų negyvenamųjų pastatų grupei statybų proceso nekontroliuoja, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi esminę reikšmę turi tai, ar atsakovas, atlikdamas statybos darbus ieškovams priklausančioje sklypo dalyje, turėjo teisinį pagrindą tokiems darbams atlikti. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovo iniciatyva apklaustas liudytojas R. J. negalėjo nurodyti kokius konkrečiai ir kada statybos darbus padėjo atlikti atsakovui, tik teigė, kad sklypo ribų nepažeidė. Trečiasis asmuo R. J., teikė teismui prieštaringus paaiškinimus. Iš pradžių paaiškino, kad atsakovas liejo jam priklausančios dalies pastato, plane pažymėto Nr. 3I1ž, naujus pamatus. Jos žiniomis atsakovas stogo netvarkė, tik nuardė šiferio dangą. Vėliau teigė, kad statiniai buvo pertvarkomi ankstesnių savininkų, kokius darbus atliko atsakovas nematė ir pasakyti negali. Atsakovo pateikti vaizdo įrašai, kuriuose filmuotas jam priklausančios ūkinio pastato dalies stogas, liudytoju teisme apklaustas R. J. rodantis šiferio lakštus, stogo nuotraukos nėra pakankami įrodymai aplinkybei dėl atsakovo atliktų statybos darbų teisėtumo pagrįsti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

41. Byloje nustatyta, kad atsakovas pakeitė jam priklausančios statinio dalies išorės matmenis, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad jis vykdė tik statinio remonto darbus, o ne rekonstrukciją. Pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas rekonstrukcija laikoma statybos rūšimi, kurią atliekant neypatingo statinio atveju statybą leidžiantys dokumentai nebuvo privalomi, tačiau privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktas, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 4, 8 punktai).

42. Atsakovas atlikdamas statybos darbus, turėjo užtikrinti, kad ieškovų nuosavybės teisės nebus pažeistos. Teismas sprendžia, kad tiek pagrindo išbetonavimas ant sklypo ribos, tiek ūkinio pastato dalies išplėtimas už atsakovo valdomos sklypo ribos yra nepagrįstas nei įstatymu, nei šalių sandoriu ir todėl teisiškai turi būti vertinamas kaip neteisėtas gretimo (besiribojančio) žemės sklypo užėmimas, pažeidžiantis ieškovų teises, o atsakovas byloje neįrodė, kad turėjo ieškovų sutikimą ir jo elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atsakovo V. T. argumentai, kad atvykę policijos pareigūnai neleido jam parodyti žemės sklypo riboženklio, kuris buvo po plytelėmis ir už jo sandėliuko ribų, nesant kitų objektyvių įrodymų, laikytini nelogiškais ir yra vertintini tik kaip atsakovo gynybinė pozicija. Tokių aplinkybių nepatvirtina ir atsakovo pateiktas 2021 m. gegužės 12 d. vaizdo įrašas. Byloje nepaneigus, kad ieškovų žemės sklypo riba pažeista dėl atsakovo atliktų statybos darbų, atsakovas turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes.

43. Ieškovai teigė, kad tolimiausias atsakovui priklausančios ginčo pastato dalies, išsikišusios į jų žemės sklypą, kampas yra nutolęs 0,70 m. Šias aplinkybes įrodinėjo D. R. sudaryta 2022 m. lapkričio 25 d. schema. Teismas pažymi, kad ši schema nėra tinkamas įrodymas nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, kadangi liudytojas D. R. aiškiai nurodė, kad braižydamas schemą nematavo ir nekoordinavo pastatų bei kitų statinių, tik pažymėjo (įsikėlė) geltona linija pažymėtas sklypo ribas, kurios yra registruotos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir schemoje pažymėjo vietoje užsikoordinuotą ieškovų tvorą, o schemoje matomi pastatų kontūrai, neįrodo jų faktinės buvimo vietos. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad tolimiausias ginčo objektu esančios dalies pastato kampo taškas pagal D. R. parengtą 2022 m. lapkričio 25 d. schemą yra nutolęs ir išsikišęs, kaip ieškovai nurodo 0,70 m atstumu į ieškovams priklausantį žemės sklypą.

44. Remiantis šalių paaiškinimais bei byloje pateiktais įrodymais teismas taip pat negali daryti vienareikšmiškos išvados, kiek tiksliai buvo praplėsta atsakovui priklausanti ginčo objektu esančio pastato dalis, kadangi ieškovų ir atsakovo parodymai dėl ginčo objektu esančio pastato dalies matmenų, kraštinės sienos ir ieškovų teigimu praplėstos jos dalies išsiskyrė (2022 m. spalio 14 d. vietos apžiūros protokolas, nuotraukos Nr. 19 – 33). Tačiau pats faktas, jog atsakovas atliko ieškovų žemės sklypo dalyje statybos darbus nustatytas. Tokiu atveju atsakovui neįrodžius, jog darbai buvo atlikti teisėtai, jam tenka pareiga pašalinti visus neteisėtos statybos padarinius. Negatorinio ieškinio atveju, teismas byloje ištirtų įrodymų pagrindu turi teisę apsispręsti, kaip bus suformuluota teismo sprendimo rezoliucinė dalis. Formuluotė turi užtikrinti, kad savininko teisių pažeidimą sukeliančios aplinkybės būtų pašalintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2019). Vadovaujantis išdėstytu ir atsižvelgiant į teismo nustatytas bylos faktines aplinkybes, ieškovų reikalavimas tenkintinas jį patikslinant ir įpareigojant atsakovą pašalinti iki ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietinės ribos, apibrėžtos posūkio taškais, kurių koordinatės įregistruotos valstybės įmonėje Registrų centras: X:6176630.30, Y:522452.30; X:6176642.32, Y:522433.74; X:6176641.40, Y:522427.76, priklausančio 40/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I1ž, rekonstruotą dalį ir šalia išbetonuotą trikampį pagrindą, kurie yra įsiterpę į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Atsakovui per teismo nustatytą terminą įpareigojimo neįvykdžius, ieškovams suteiktina teisė šiuos veiksmus atlikti priverstine tvarka, išieškant iš atsakovo V. T. patirtas išlaidas (CPK 185 straipsnis, CK 4.98 straipsnis, 4.103 straipsnis).

45. Duomenų, kurie sudarytą pagrindą konstatuoti, kad išsikušusios pastato dalies, išbetonuoto pagrindo pašalinimas pareikalautų neproporcingai didelių išlaidų ar padarytų neproporcingą žalą atsakovo valdomiems pastatams, žemės sklypo daliai, nėra. Tokių aplinkybių atsakovas neįrodinėjo. Priešingai, nors su ieškiniu nesutiko, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu ne kartą pažymėjo, kad šiuos veiksmus atlikti nėra sudėtinga. Ieškovų prašomas nustatyti įpareigojimo įvykdymo vieno mėnesio terminas, įvertinus šios bylos konkrečias faktines aplinkybes (šalintina pastato dalis yra nesudėtingų medinių konstrukcijų), taip pat yra realus ir pagrįstas (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Ieškovai byloje sumokėjo 88,00 Eur žyminį mokestį ir pateikė duomenis apie patirtas 500,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidas (2022 m. gegužės 16 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1094395), kurios įvertinus bylos pobūdį, apimtį, procesinių dokumentų kiekį, laikytinos protingomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovai taip pat pateikė duomenis apie patirtas 121,00 Eur išlaidas, susijusias su liudytojo D. R. dalyvavimu teismo posėdžiuose (2022 m. rugpjūčio 1 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. 000568; 2022 m. gruodžio 29 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. 000578, CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei patirtas 2,64 Eur pašto išlaidas (2021 m. birželio 23 d. AB „Lietuvos paštas“ kvitas, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

47. Atsakovui byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 50 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius byloje pateikė duomenis apie patirtas 845,00 Eur atsakovo atstovavimo išlaidas už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Atsakovas taip pat pateikė duomenis apie patirtas 30,00 Eur išlaidas už valstybės įmonės Registrų centras suteiktas paslaugas (valstybės įmonės Registrų centras 2022 m. gruodžio 30 d. mokėjimo kvitas) ir 4,92 Eur pašto išlaidas (2022 m. spalio 27 d. AB „Lietuvos paštas“ kvitas) (CPK 88 straipsnis, 96 straipsnis).

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus iš atsakovo priteistinos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, iš viso 711,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, kiekvienam ieškovui po 355,82 Eur. Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

49. Ieškovui grąžintinas 2022 m. gruodžio 5 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu Nr. 467 sumokėtas 60,00 Eur dydžio avansas į teismo depozitinę sąskaitą bylinėjimosi išlaidoms už liudytojos iškvietimą padengti (CPK 90 straipsnis).

50. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 33,60 Eur (50 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti iki ieškovams A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pietinės ribos, apibrėžtos posūkio taškais, kurių koordinatės įregistruotos valstybės įmonėje Registrų centras: X:6176630.30, Y:522452.30; X:6176642.32, Y:522433.74; X:6176641.40, Y:522427.76, atsakovui V. T. priklausančio 40/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I1ž, rekonstruotą dalį ir šalia išbetonuotą pagrindą, kurie išsikiša į ieškovų A. B. ir N. B. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pietinę ribą.

Atsakovui V. T. per teismo nustatytą vieno mėnesio terminą neįvykdžius įpareigojimo pašalinti iki ieškovams A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pietinės ribos, apibrėžtos posūkio taškais, kurių koordinatės įregistruotos valstybės įmonėje Registrų centras: X:6176630.30, Y:522452.30; X:6176642.32, Y:522433.74; X:6176641.40, Y:522427.76, atsakovui V. T. priklausančio 40/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I1ž, rekonstruotą dalį ir šalia išbetonuotą pagrindą, kurie išsikiša į ieškovų A. B. ir N. B. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pietinę ribą, suteikti ieškovams A. B. ir N. B. teisę šiuos veiksmus atlikti priverstine tvarka, išieškant iš atsakovo V. T. patirtas išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis kiekvienam po 355,82 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,60 Eur (trisdešimt tris eurus ir 60 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės pajamas, įmokos kodas 5662.

Ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti 2022 m. gruodžio 5 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu Nr. 467 sumokėtas 60,00 Eur (šešiasdešimties eurų) dydžio avansą į teismo depozitinę sąskaitą bylinėjimosi išlaidoms už liudytojos iškvietimą padengti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.