- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-14
- Bylos Nr.
- eAN2-98-383/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Pažeidėjas
- G. M.
- Advokatai
- Agnė Labutytė
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos G. M. atstovės advokatės Agnės Labutytės-Raškevičės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutarties G. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu G. M. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2024 m. spalio 26 d. 21.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai, įvertinus paklaidą, nustatytas 0,59 promilės neblaivumas, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą G. M. paskirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su Institucijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu, G. M. atstovė pateikė skundą apylinkės teismui, prašydama taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pažeidėjos atžvilgiu. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutartimi G. M. atstovės skundas netenkintas, motyvuojant tuo, kad G. M. nurodomos darbo, šeiminės aplinkybės nėra laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą manyti, kad sankcijos ribose jai paskirta administracinio poveikio priemonė yra neadekvati ir neproporcinga jos įvykdytam administraciniam nusižengimui.
3. Apeliaciniu skundu G. M. atstovė advokatė Agnė Labutytė-Raškevičė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir papildomos poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą sutrumpinti trumpesniam, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas.
3.1. Skunde pažymima, kad nutartis priimta formaliais pagrindais, neįvertinus visų administracinio nusižengimo, pareiškėjos asmenybę charakterizuojančių ir asmeninio pobūdžio aplinkybių visumos. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl esminės aplinkybės, kurią teismai vertina, sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, t. y. ar ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinio nusižengimo tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje.
3.2. Skunde akcentuoja, kad apeliantė, itin gailėdamasi dėl padaryto nusižengimo, neginčijo, kad tai yra vienas iš pavojingiausių KET pažeidimų. Apeliantės neblaivumo norma neženkliai viršijo minimalią ribą. Prieš sėsdama už vairo G. M. buvo įsitikinusi, kad yra blaivi, ji buvo adekvati, orientuota, nejautė nei mažiausio galimo alkoholio poveikio jos savijautai ir reakcijai. Toks nežymus leistinos alkoholio normos viršijimas neįtakojo apeliantės reakcijos sulėtėjimo. Ji vairavo vėlyvu paros metu, kuomet eismo intensyvumas yra nedidelis, vairavo saugiai ir atsakingai. Šios aplinkybės leidžia spęsti, kad administracinis nusižengimas nebuvo didžiausio pavojingumo laipsnio. Jei būtų jautusi nors menkiausią galimą alkoholio poveikį, G. M. niekada nebūtų sėdusi prie automobilio vairo. Tai, kad apeliantė buvo pilnai orientuota ir nebuvo nei menkiausio alkoholio poveikio jos reakcijai, patvirtina neblaivumo nustatymo akte užfiksuotos aplinkybės, kad nebuvo nustatytas nei vienas iš neblaivumo požymių: neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad gali eiti tiesia linija, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą tiek užsimerkus, tiek atsimerkus. Be to, ji važiavo nesinaudodama navigacijos programėlėmis, kurios būtų leidę išvengti policijos vykdomos patikros kontrolės. G. M. nebuvo sustabdyta dėl to, kad vairavo pavojingai, jos blaivumas buvo patikrintas policijos pareigūnams vykdant reidą ir ji nevengė patikrinimo.
3.3. Atstovės teigimu, teismas nevertino apeliantės asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, itin palankiai apie ją atsiliepiančios darbdavio charakteristikos. Neatsižvelgė į jos aukštąjį išsilavinimą, užimamas atsakingas vadovaujančios direktorės pareigas, darbo stažo trukmę ir kilimo karjeros laiptais darbovietėje aplinkybes, kurios leidžia spręsti, kad apeliantė yra dora ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė, kuriai yra svarbūs visuomenės interesai. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad tokiai asmenybei šis procesas yra bausmė ir jai teigiamą poveikį gali padaryti ženkliai švelnesnės, nei nusižengimo sankcijoje numatytos priemonės.
3.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nors apeliantė iki šios dienos nėra atleista, tai nepaneigia aplinkybių, kad jai tinkamai vykdyti darbines funkcijas yra būtina teisė vairuoti ir neturėdama jos, ji negali tinkamai atlikti savo funkcijų, tai gali itin neigiamai atsiliepti jos darbo galimybėms. Apeliantė viena augina mažametį sūnų ir yra atsakinga už jo nuvežimą į ugdymo įstaigą, vaikui yra diagnozuotas nežymus kalbos neišsivystymas, todėl jam yra būtinos ir privalomos logopedinės pratybos ir užsiėmimai, į kuriuos nuveža apeliantė. Ji taip pat yra atsakinga už vaiko finansinį išlaikymą. Jau šiuo metu dėl sustabdytos teisės vairuoti transporto priemones, teko atsisakyti dalies užsiėmimų, nes vaikas yra mažas ir fiziškai neįmanoma viešu transportu jų lankyti, todėl vienerių metų teisės vairuoti atėmimas esmingai apribotų mažamečio vaiko poreikių ir interesų tenkinimą.
3.5. Atstovės teigimu, suformuotoje teismų praktikoje, teismai, skirdami švelnesnę, nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, visuomet atsižvelgdavo į nuoširdų asmens prisipažinimą, gailėjimąsi dėl padaryto nusižengimo ir abejonių nekeliantį siekį daugiau niekada tokio nusižengimo nepakartoti. Priešingai, nei nurodo teismas, asmuo, kuriam nustatytas neblaivumas, ir ypač nežymus, visada turi teisę sutikti arba nesutikti ir ginčyti patikrinimo rezultatus. Tuo tarpu apeliantė iškart prisipažino, kad dieną, maždaug prieš 5 valandos iki sėdimo už vairo, išgėrusi dvi taures vyno, nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Jos paaiškinimai ir nurodomos aplinkybės, nekito ir buvo nuoseklios nuo pat patikrinimo momento ir teikiant skundus. Ji buvo nuoširdi, nemelavo ir nevengė atsakomybės, pati savo padarytą gyvenimo klaidą vertino itin kritiškai.
3.6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliantė niekada anksčiau analogiško teisės pažeidimo nėra padariusi, nors vairuoja jau beveik 30 metų, todėl tai laikytina viena iš objektyviausių aplinkybių, liudijančių, kad jos padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis. Apeliantės padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, pati apeliantė nesusižalojo, kiti asmenys taip pat nebuvo sužaloti, niekam nebuvo padaryta turtinė žala) ir teismas turėjo į tai atsižvelgi visų aplinkybių kontekste, tačiau nepagrįstai laikė, kad tai nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo. G. M. yra atsakinga, pareiginga, užima atsakingas vadovaujančias pareigas. Būtinybė kreiptis į darbovietę dėl charakteristikos ir pranešti apie padarytą tokio pobūdžio administracinį nusižengimą neabejotinai jau turėjo prevencinę ir auklėjamąją funkciją apeliantei. Be to, G. M. jau nuo 2024 m. spalio 26 d. yra sustabdyta teisė vairuoti transporto priemonę (4 mėnesiai), todėl ji jau patyrė neigiamą poveikį ir tai neabejotinai padarė jai prevencinį poveikį.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į G. M. atstovės apeliacinį skundą, Institucijos vyriausiasis tyrėjas Tomas Pileckas prašo skundą atmesti ir vadovautis atsiliepimo turiniu, kuris buvo pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. G. M. atstovės advokatės Agnės Labutytės-Raškevičės apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde nėra keliamas kaltės klausimas, nesutinkama tik su G. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinį skundą G. M. atstovė iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir skunde apylinkės teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo išsamiai pasisakyta. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, apeliaciniame skunde nenurodoma.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, 2AT-39-1073/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).
9. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju Institucija G. M. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skyrė 800 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių, t. y. skyrė minimalią baudą ir minimalų administracinio poveikio priemonės taikymo terminą.
10. Nagrinėjamu atveju skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę buvo pagrįstai atsižvelgta į G. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo pobūdį (padarė pavojingą KET pažeidimą), pavojingumo laipsnį (nustatytas 0,59 promilių neblaivumo laipsnis), pažeidėjos asmenybę. Apylinkės teismas, nagrinėdamas G. M. atstovės skundą, visapusiškai įvertino tiek pažeidėjos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tiek administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti G. M. teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. Atstovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas G. M. atžvilgiu.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tinkamai pasirūpinti savo mažamečiu vaiku (nuvežti į ugdymo įstaigą, logopedo užsiėmimus). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti G. M. galimybę pasirūpinti savo sūnumi, tačiau asmeniniai pažeidėjos ar jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat akcentuotina, kad iki nusižengimo padarymo G. M. neabejotinai žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga rūpinantis savo mažamečiu vaiku, o vairuodama apsvaigusi nuo alkoholio, šią teisę ji gali prarasti. Vis dėlto, šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo administracinio nusižengimo padarymo. Apygardos teismo vertinimu, apeliantė, norėdama tinkamai pasirūpinti savo vaiku, turi pati būti itin atidi, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjai taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Be to, apeliantė ir jos atstovė teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent G. M. viena rūpinasi savo mažamečiu vaiku ir niekas kitas be jos negalėtų nuvežti vaiko į ugdymo įstaigą ar užsiėmimus.
12. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad G. M. teisė vairuoti transporto priemones yra būtina tinkamam darbinių funkcijų vykdymui. Atsakydamas į šį argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijos atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, vertinant priešingai, susidarytų teisiniu požiūriu ydinga situacija, kurioje asmenys, vykdantys darbo veiklą, susijusią su transporto priemonių vairavimu, atsidurtų palankesnėje situacijoje už kitus administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, tokios veiklos nevykdančius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta galimybės G. M. apskritai dirbti, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra perteklinė. Be to, asmeniniai poreikiai gali būti tenkinami ir naudojantis viešuoju transportu, pėsčiomis, naudojantis taksi paslaugomis ar padedant artimiesiems/pažįstamiems.
13. Atstovė skunde pabrėžia ir tai, kad G. M. yra atsakinga, pareiginga asmenybė, užimanti vadovaujančias pareigas, o jos padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio. Sutiktina su atstove, kad praeityje G. M. nėra bausta už transporto priemonės vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, kad G. M. nėra itin drausminga vairuotoja, kadangi iki šio administracinio nusižengimo per pastaruosius penkerius metus buvo net aštuonis kartus bausta už KET pažeidimus (nustatyto greičio viršijimas, transporto priemonės palikimas neleistinoje vietoje). Taigi, G. M. praeityje padaryti administraciniai nusižengimai patvirtina, kad jai taikomos administracinės nuobaudos nėra veiksmingos ir nėra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, kadangi ji sistemingai pažeidžia KET, tokiu būdu parodydama cinišką požiūrį į visuotinai pripažintas elgesio normas, visuomenės saugumo sampratos ignoravimą, asmeninio intereso priešpastatymą viešajam. Be to, šie duomenys neigiamai charakterizuoja G. M. ir neišskiria jos iš kitų visuomenės narių, todėl nesuteikia jokio pagrindo svarstyti dar švelnesnės, nei nustatė Institucija, administracinio poveikio priemonės skyrimo.
14. Nors šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodoma skunde, realių padarinių nekilo, tačiau apeliacinės instancijos teismas tai vertina kaip laimingą atsitiktinumą, kuris nemažina nusižengimo pavojingumo ir rodo, kad pažeidėja ne visiškai supranta savo padaryto nusižengimo esmę, galėjusias kilti skaudžias pasekmes. Tai rodo ir ne visišką pažeidėjos gailėjimąsi dėl savo elgesio. Kartu pažymėtina, kad tuo atveju, jei asmuo, būdamas neblaivus, sukelia eismo įvykį, kurio metu apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalojami asmenys, jis, priklausomai nuo sukeltų padarinių, yra traukiamas atsakomybėn pagal kitus ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius. Nagrinėjamu atveju G. M. yra nubausta už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi, šio numatyto nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo išskirtinę reikšmę suteikti aplinkybei dėl padarinių nebuvimo.
15. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad G. M. veiksmai buvo itin neatsakingi, kėlė pavojų ne tik jos pačios, bet ir visuomenės, jos turto saugumui, o ir pats nusižengimas – transporto priemonės vairavimas neblaiviai, laikytinas vienu iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad G. M. nusižengimo padarymo metu jautėsi gerai, galimo apsvaigimo požymių nejautė, vairavo tamsiu paros metu, esant nedideliam eismo intensyvumui, nevengė neblaivumo patikrinimo, tačiau šie argumentai niekaip nemažina administracinio nusižengimo pavojingumo. Nepasitikrinusi blaivumo prieš transporto priemonės vairavimą, G. M. pasielgė pavojingai ir neatsakingai, pasikliaudama tik savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu. Žinodama, kad vartojo alkoholį prieš vairuodamas transporto priemonę, ji turėjo prievolę pasitikrinti blaivumą. Vis dėlto, apeliantė prisiėmė riziką ir vairavo padidinto pavojaus šaltinį - automobilį, žinodama, kad vartojo alkoholį ir gali būti neblaivi.
16. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės tikslai negali būti pasiekti G. M. paskyrus trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą, nei numato ANK 422 straipsnio 6 dalis. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurios nėra išskirtinės ir sudarančios pagrindą sušvelninti nuobaudą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl tenkinti G. M. atstovės apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. M. atstovės advokatės Agnės Labutytės-Raškevičės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.