Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdijos atstovams Mariui Ivanauskui ir Ingai Morkvėnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VĮ Valstybinių miškų urėdijos (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovei O. L. individualiai įmonei (toliau – ir atsakovė) dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės atstovo nuomone, ieškovė VĮ Valstybinių miškų urėdija prašo jos naudai iš atsakovės priteisti 6792,00 Eur dydžio žalą, kuri atsirado ieškovei O. L. individualiai įmonei neteisėtai iškirtus 56,60 m³ medienos. Atsižvelgiant į tokias ieškovės formuluotes susidaro įspūdis, kad ieškovė, prisidengdama žalos aplinkai atlyginimo sąvoka, teismo prašo priteisti tariamą žalą, kurią neva ieškovė, kaip miško valdytoja, patyrė iškirtus šiuos 56,60 m³ medienos. Tačiau atsakovės iškirstus 56,60 m³ medienos ieškovė sėkmingai pardavė ir už tai gavo atlygį, todėl ieškovė jokios žalos nepatyrė, priešingai - gavo pelną. Aplinkybę, kad ieškovas realizavo išskirstus 56,60 m³ medienos, įrodo ieškovės pateiktas rašytinis paaiškinimas dėl neteisėtai iškirstos medienos realizavimo ir vidutinės kainos paskaičiavimas. Taigi, šio ginčo atveju ieškovė, kai valstybinė įmonė, jokios žalos nepatyrė, todėl nėra vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų - žalos.

Atsakovės atstovas atkreipė dėmesį, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninis padalinys Norulių girininkijai išdavė leidimą A011797 antriniam sanitariniam miško kirtimui kvartale Nr. 96, sklype Nr. 40 bei kvartale Nr. 100, sklypuose Nr. 2, 3, 7, 9, o 2018 m. rugsėjo 12 d. išduota biržės kirtimo kortelė, kurioje nurodyta pastaba: „dažais pažymėti (apvesti) medžiai, sveiki - nekertami, kertami pažymėti medžiai; sausuoliai, pažymėti dažais, nekertami, dalis šakų į krūvas, kita dalis ištraukiama į biokurą“. Tarp atsakovės O. L. individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“buvo sudarytas susitarimas dėl biržės kirtimo kortelėje nurodytame kvartale Nr. 100, sklypuose Nr. 2, 3, 7, 9 atrankinio sanitarinio miško kirtimo darbų atlikimo. Atsakovės darbuotojas, vykdydamas susitarimą, savo priemonėmis ir jėgomis iškirto eigulio pažymėtus medžius, supjovė juos po 2,5 m bei ištempęs iš miško pridavė į sandėlį, kuriame medžius apžiūrėjo ir išmatavo girininkas Ž. B.. A. L. girininką informavo, kad minėtame kvartale sklypuose 2, 3, 7 ir 9 yra ir daugiau atrankinių sanitarinių medžių, kuriuos reikia iškirsti, todėl kartu su girininku medžius apžiūrėjo. Girininkas atsakovės darbuotojui davė nurodymą šiuos medžius iškirsti bei ištempti iš miško į pakraštyje esantį sandėlį, patikindamas, kad leidimas papildomai sužymėtų atrankinių sanitarinių medžių kirtimui bus išduotas. Atsakovės darbuotojas, vykdydamas girininko nurodymą, išpjovė naujai sužymėtus medžius, ištempė juos iš miško ir susandėliavo. Tiek nurodyti pradinėje biržės kirtimo kortelėje, tiek ir papildomai iškirsti ir susandėliuoti medžiai girininkijos atsakingų darbuotojų buvo išmatuoti, neatitikimas tarp biržės kirtimo kortelėje nurodyto kiekio ir pagal faktą išpjautų medžių kiekio buvo 56,60 m³. Bendras iškirstų medžių kiekis buvo perduotas girininkijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingiems darbuotojams. Girininkijos darbuotojai A. L. informavo, kad visi dokumentai ir leidimai įstatymo nustatyta tvarka išduoti ir suderinti bei artimiausiu metu išpjauta mediena bus parduota. Užbaigus miško pjovimo ir sandėliavimo darbus, sandėlyje esančią medieną išmatavo girininkas Ž. B., jokių pastabų pareikšta nebuvo. Tik 2019 m. sausio 8 d. surašant administracinio nusižengimo protokolą buvo sužinota, kad papildomi leidimai miško kirtimui, miško kirtimo kortelės papildomam miško kirtimo kiekiui nei girininkijos atsakingiems darbuotojams, nei generaliniam rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoti nebuvo, dėl ko atsakovė ir jos darbuotojas buvo suklaidinti ir apgauti. Atsakovės darbuotojas, kirsdamas mišką, vykdė tiesioginius girininkijos darbuotojų nurodymus, o papildomi iškirsto miško kiekiai buvo perduoti girininkijos atsakingiems darbuotojams. Taigi, esant šioms aukščiau paminėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad atsakovės veiksmuose, kertant medžius, neteisėtumo nėra, nes atsakovė vykdė girininko nurodymus, nes būtent girininkas Ž. B. suklaidino atsakovę dėl kirstinų medžių. Todėl atsakovės veiksmuose nėra dar vienos civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėtų veiksmų.

Trečiasis asmuo A. L. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės O. L. individualios įmonės neteisėtais O. L. individualios įmonės darbuotojo A. L. veiksmais, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos valstybinio miško 100 kvartalo 2, 3, 7, 9 taksaciniuose miško sklypuose savavališkai iškertant 56,60 m³ medžių, padarytos 6792,00 Eur dydžio žalos aplinkai (miškui, kaip aplinkos objektui), apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) priede patvirtintais Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiais, atlyginimą.

Ieškinys tenkintinas.

Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, tai yra tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).

Civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, tai yra pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, tai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, tai yra atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, padarius tokio pobūdžio pažeidimus, yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1103-810/2020, nustatyta, kad 2017 m. birželio 2 d. VĮ Druskininkų miškų urėdija, atstovaujama miškų urėdo Z. N., toliau vadinama „Užsakovu“, ir ūkio subjektų grupė, veikianti jungtinės veiklos sutartimi, susidedanti iš L. J. individualios įmonės, O. L. IĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. K. IĮ, S. L. IĮ, toliau vadinama „Vykdytoju“, sudarė Medienos ruošos ir miškų ūkinių paslaugų rangos sutartį Nr. 17/06-02, kurios 1 punktu paslaugos vykdytojas VĮ Druskininkų miškų urėdijoje įsipareigojo naudodamas savo medžiagas, savo miško kirtimo, išvežimo ir kitas saugius darbo metodus užtikrinančias priemones, kokybiškai ir laiku suteikti užsakovui paslaugas, vadovaujantis šios sutarties, standartų, techninių sąlygų, kirtimo kortelių, kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių norminių aktų reikalavimais. 2018 m. rugsėjo 11 d. ieškovė išdavė leidimą serija A Nr. 011797, kuriuo VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos 100 kv. 2, 3, 7, 9 sklypuose 5,0 ha plote atrankiniu sanitariniu kirtimu leista iškirsti 70 m³ likvidinės medienos. Valstybinių miškų urėdijos pareigūnai – Miško apsaugos skyriaus vadovas M. I. ir Kontrolės skyriaus vyr. specialistas Z. A. 2018 m. lapkričio 9 d. nuvykę į buvusio Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos teritorijoje esančius miško kvartalus Nr. 96 ir 100, kuriuose buvo vykdyti sanitariniai kirtimai, aptiko neseniai nupjautos žalios pušies kelmus, kurių dalies paviršiai buvo apdeginti, naudojant dyzelinį kurą. 2018 m. lapkričio 15 d. Valstybinių miškų urėdijos Kontrolės skyriaus specialistai Z. A., S. K., Miškininkystės skyriaus specialistas R. M., Medienos ruošos skyriaus specialistas G. P. ir Medienos prekybos ir logistikos skyriaus specialistas V. M., siekdami įvertinti, kiek tiksliai Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos 100 kv. 2, 3, 7, 9, sklypuose, vykdant atrankinius sanitarinius kirtimus, buvo iškirsta medienos tūrio, permatavo visus šiame sklype iškirstų medžių kelmus. Vadovaujantis Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 „Dėl apvalios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimais, minėtame miško sklype buvo pamatuoti iškirstų medžių kelmai ir pagal gautus matavimų rezultatus nustatyta, kad 100 kv. 2, 3, 7, 9 sklypuose 5,0 ha plote atrankiniu sanitariniu kirtimu buvo iškirsta 126,6 m³ medienos, t. y. faktiškai buvo iškirsta 56,6 m³ medienos daugiau nei leista pagal išduotą leidimą.

Civilinėje byloje Nr. 2-1103-810/2020 teismas taip pat nustatė, kad valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos eigulys V. A. 2008 m. lapkričio 11 d. šios girininkijos miško 100 kv. 2, 3, 7 ir 9 sklypuose 5,0 ha plote pažymėjo medžius ir parengė kirstinių medžių taškavimo lapus atrankiniams sanitariniams kirtimams. Girininkas Ž. B. pagal eigulio pateiktus taškavimo lapus paskaičiavo kertamą tūrį, parengė biržų taksavimo lapus, gavo leidimą kirsti mišką. Atrankinio sanitarinio miško kirtimo darbus šiame sklype atliko O. L. IĮ darbuotojas A. L., kuris pagal 1999 m. rugsėjo 24 d. darbo sutartį Nr. 2, sudarytą tarp O. L. (buvusi G.) IĮ ir A. L., buvo priimtas dirbti O. L. individualioje įmonėje miško darbininku, o nuo 2000 m. liepos 10 d. – miško pjovėju. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miškų kontrolės skyriaus vadovo Mariaus Ivanausko 2019 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. VMU-ANR_N-3-2019 A. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 272 straipsnio 2 dalį 560 Eur bauda už tai, kad nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. 06.00 val. iki 2018 m. spalio 1 d. 16.00 val. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio, Norulių girininkijos valstybinio miško 100 miško kvartalo 2, 3, 7, 9 taksaciniuose miško sklypuose savavališkai iškirto 56,60 kubinius metrus medžių ir tuo padarė 6 792,00 Eur žalą Lietuvos Respublikos aplinkai. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi A. L. skundas atmestas ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2019 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. VMU-ANR_N-3-2019 administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas.

Alytaus apylinkės teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendimu konstatavo, jog ieškovės ieškinyje pateikti rašytiniai įrodymai: 2019 m. sausio 8 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMU-ANR_P-1-2019, 2019 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. VMU-ANR_N-3-2019 administracinio nusižengimo byloje, kuris yra įsiteisėjęs, rašytiniai administracinio nusižengimo bylos (ROIK: 19096243795) duomenys patvirtina, kad A. L. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. spalio 1 d. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos valstybinio miško 100 kvartalo 2, 3, 7, 9 taksaciniuose miško sklypuose savavališkai iškirto 56,60 m³ medžių. Kirsdamas medžius be nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimus bei padarė žalą aplinkai. Dėl aukščiau nurodytos neteisėtos veikos A. L. buvo patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 272 straipsnio 2 dalį. Šios aplinkybės buvo nustatytos administracinio nusižengimo byloje, laikomos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 3 punktas), todėl teismas padarė išvadą, jog šioje byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių A. L. neteisėtus veiksmus.

Dėl žalos padarymo fakto

Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas apibrėžia žalos aplinkai sąvoką. Remiantis šia norma, žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas. Sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010, 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

Žala konstatuojama bet kuriuo atveju, jei yra pagrindas pripažinti neigiamą (net ir netiesioginį) poveikį Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje nurodytų aplinkos elementų būklei. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi žalos padarymo metu) 32 straipsnio 1 dalį pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams ar kitoms jų funkcijoms.

Miškas (kaip aplinkos objektas) yra vieningos ekologinės sistemos dalis. Būdamas sudedamoji aplinkos dalis, miškas daro poveikį kitiems aplinkos komponentams. Neteisėtais veiksmais iškertant medžius padaromas neigiamas poveikis aplinkai, dėl ko vyksta ar gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai (pažeistas ekosistemos stabilumas). Teismas daro išvadą, kad atsakovės darbuotojui A. L., neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo iškirtus 56,60 m³ medžių, buvo padarytas neigiamas poveikis miškui, kaip aplinkos objektui, dėl ko padarytos žalos faktas siejamas su Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu neigiamu poveikiu miško būklei. Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad žala gamtai neteisėtais atsakovės darbuotojo A. L. veiksmais buvo padaryta.

Dėl žalos dydžio

Fizinius ir juridinius asmenis, padariusius žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, įpareigoja visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Žalos apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis, 23 straipsnio l dalis).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad savavališkai iškirstos medienos tūris (56,60 m³) buvo nustatytas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas taisykles. Atsakovei ieškovė 2020 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 8.23-S(E)-20-2451 (dokumentų kopijų bylos l. 24) nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 „Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių reikalavimais, išmatavus 2018 m. rugsėjo 17 d. – 2018 m. spalio 1 d. valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio (dabar – Veisiejų regioninio padalinio) Norulių girininkijos 100 kv. 2, 3, 7, 9 taksaciniuose miško sklypuose iškirstų medžių kelmus, pagal gautus matavimų rezultatus buvo nustatytas iškirstos medienos tūris, įskaitant ir 56,60 m³ savavališkai iškirstos medienos. Aplinkybė, jog atsakovės darbuotojas A. L. neteisėtai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, iškirto 56,60 m³ medžių, įrodyta ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais – kelmų matavimo aktu, biržės taksavimo lapu (dokumentų kopijų bylos l. 24, 25), ši aplinkybė buvo nustatyta Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-40-314/2019 (nuo savavališkai iškirstos medienos tūrio priklauso ir tinkamas administracinio nusižengimo klasifikavimas pagal ANK 272 straipsnį (taikant atitinkamą jo dalį)), ją laikė nustatyta ir Alytaus apylinkės teismas, 2020 m. birželio 23 d. sprendimu išspręsdamas civilinę bylą Nr. 2-1103-810/2020. Aplinkybės, jog atsakovės darbuotojas A. L. neteisėtai iškirto būtent 56,60 m³ medienos, neginčijo ir atsakovė šioje nagrinėjamoje byloje.

Ieškovė žalos miškui, kaip aplinkos objektui, apskaičiavimą grindžia tuo, kad už neteisėtą medžių nukirtimą 100 kvartalo 2, 3, 7, 9 taksaciniuose miško sklypuose, skaičiuojant padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydį, kertant neplynai 4 grupės miške, taikomas 60,00 Eur už 1 m³ medienos įkainis (Metodikos priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai” 1.4.2 p.). Pagal Metodikos 2.2 papunktį, III ir IV brandumo grupės (pribręstančiuose ir brandžiuose) medynuose už neteisėtai nukertamus medžius padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 2.0. Pagal šiuos rodiklius, neteisėtai 100 miško kvartalo 2, 3, 7, 9 taksaciniuose sklypuose iškirtus 56,60 m³ medienos, žalos aplinkai dydis yra: 56,60 m³ x 60 Eur x 2 = 6792,00 Eur. Iš žalos aplinkai paskaičiavimo akto (dokumentų kopijų bylos l. 8) matyti, kad jame detaliai nurodyta, kuo vadovaujantis ir kokio dydžio žala miškui, kaip aplinkos objektui, buvo padaryta neteisėtais A. L. veiksmais, šio paskaičiavimo atsakovė nagrinėjant šią civilinę bylą neginčijo, todėl teismas laiko įrodyta, kad bendras neteisėtai iškirstos medienos tūris yra 56,60 m³ ir padaryta žala miškui – 6792,00 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.281 straipsnis).

Atsakovės atstovo advokato V. Kucevičiaus argumentą, jog sprendžiant dėl priteistino žalos aplinkai atlyginimo dydžio, iš apskaičiuotos 6792,00 Eur sumos turi būti minusuojama suma, ieškovės gauta už realizuotus 56,60 m³ medienos, teismas laiko nepagrįstu, nes neteisėtai iškirstos medienos realizavimas ir ieškovės gautos piniginės sumos neturi įtakos atlygintinos žalos miškui, kaip aplinkos objektui, dydžiui, kadangi lėšos, įstatymų nustatyta tvarka išieškotos iš fizinių ir juridinių asmenų už neteisėta veika miškuose padarytą aplinkai žalą pervedamos į Aplinkos apsaugos rėmimo programą (Metodikos 5 punktas). Tuo tarpu prekyba žaliavine mediena ir (ar) miško kirtimo liekanomis vykdoma vadovaujantis Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 972 „Dėl prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašu ir gautos už parduotą medieną lėšos į neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai dydį, apskaičiuotą vadovaujantis atitinkamų teisės aktų nuostatomis, nėra įskaitomos.

Dėl neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio

Alytaus apylinkės teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-1103-810/2020, nurodė, kad, A. L. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos valstybinio miško 100 kvartalo 2, 3, 7, 9 taksaciniuose miško sklypuose savavališkai iškirtus 56,60 m³ medžių, neabejotinai buvo padaryta žala aplinkai, taigi, tarp A. L. neteisėtų veiksmų ir gamtai kilusios žalos egzistuoja faktinis priežastinis ryšys.

Dėl ieškovės civilinės atsakomybės už žalą miškui, kaip aplinkos objektui

Atsakovas A. L., VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Norulių girininkijos 100 kv. 2, 3, 7, 9 sklypuose 5,0 ha plote vykdydamas atrankinį sanitarinį kirtimą, veikė kaip O. L. individualios įmonės darbuotojas, todėl už žalą aplinkai, padarytą A. L. aplaidžiai vykdant darbo funkciją, CK 6.264 straipsnio pagrindu kyla netiesioginė jo darbdavio deliktinė civilinė atsakomybė. Ieškovės prašoma priteisti žala miškui, kaip aplinkos objektui, priteistina iš atsakovės O. L. individualios įmonės, nes būtent atsakovė šiuo konkrečiu atveju yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Dėl teisės reikalauti priteisti žalos miškui, kaip aplinkos objektui, atlyginimą ieškovei

Kaip jau buvo minėta, atsakovės atstovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė 6792,00 Eur dydžio žalą prašo priteisti tiesiogiai pačiai ieškovei - komercinei valstybinei įmonei Valstybinių miškų urėdijai, tačiau ieškovė, kaip nurodo ieškovės atstovai, nagrinėjamu atveju turtinės žalos nepatyrė, todėl vien dėl šios priežasties ieškovės ieškinys yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Tačiau teismas su tokiais atsakovės atstovo argumentais sutikti negali, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus.

Ieškovė VĮ Valstybinių miškų urėdija kreipėsi į teismą Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio ir Miškų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, prašydama priteisti iš atsakovės 6792,00 Eur dydžio žalos aplinkai (miškui, kaip aplinkos objektui) atlyginimą.

Pagal Miškų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai žala padaroma miškui, kaip aplinkos objektui, pareikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos turi teisę valstybiniai miškų pareigūnai. Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte taip pat nustatyta, kad pareikšti ieškinius dėl padarytos žalos turi teisę Aplinkos ministerijos pareigūnai, kiti įstatymų įgalioti pareigūnai, kai padaryta žalos valstybės interesams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-7 patvirtintų Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos įstatų (toliau – ir Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos įstatai) 7 punkte nustatyta, kad VĮ Valstybinių miškų urėdijos tikslas, be kita ko, yra vykdyti veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus, o šių įstatų 8.13 punkte įtvirtinta nuostata, kad, įgyvendinant įmonės veiklos tikslus, įmonė teikia nustatytąja tvarka pretenzijas ir ieškinius fiziniams bei juridiniams asmenims dėl jų neteisėtos veikos ir padarytos žalos atlyginimo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos 5 punktu, lėšos už padarytą žalą yra išieškomos ir pravedamos į Aplinkos apsaugos rėmimo programą.

Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymas), nustatančio Aplinkos apsaugos rėmimo programos (toliau – ir Programa) lėšų šaltinius bei jų naudojimo tvarką, 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Programos lėšas (įplaukas) sudaro lėšos, nustatyta tvarka išieškotos už aplinkai ir valstybiniams gamtos ištekliams padarytą žalą pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus ar kitus aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2001 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 91 „Dėl Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų surinkimo ir kaupimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų surinkimo ir kaupimo tvarkos (toliau – ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų surinkimo ir kaupimo tvarka) 1 dalyje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos (įplaukos) yra Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 12 d. aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 (Žin., 2000, Nr. 92-2872) 3 straipsnyje nurodytos lėšos, administruojamos Aplinkos ministerijos. O pagal pastarosios tvarkos 2 dalį, Programos lėšos (neįskaitant įplaukų pagal įstatymo 3 straipsnio 3, 6 ir 10 punktus) surenkamos Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, regionų aplinkos apsaugos departamentų, valstybinių rezervatų ir nacionalinių bei regioninių parkų direkcijų (arba tarnybų) pajamų surenkamosiose sąskaitose. Iš šių lėšų draudžiama apmokėti bet kokias kitas išlaidas. Gautas įmokas minėtos įstaigos du kartus per mėnesį (1 ir 15 dienomis) privalo pervesti į Aplinkos ministerijos specialiąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banko „NORD/LB Lietuva“ Vilniaus skyriuje, banko kodas 40100. Mokėjimo pavedimuose turi būti nurodomos įmokų sumos pagal įmokų rūšis, patvirtintas įstatymo 3 straipsnyje.

Sisteminė Miškų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punkto, Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos įstatų 7 punkto, 8.13 punkto, Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos 5 punkto, Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio 1 punkto, Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų surinkimo ir kaupimo tvarkos 1 ir 2 dalies nuostatų analizė leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovė, pareiškusi atsakovei ieškinį dėl žalos aplinkai (miškui, kaip aplinkos objektui) atlyginimo ir prašydama žalos aplinkai atlyginimą priteisti ieškovei, tinkamai realizavo teisės aktuose įtvirtintą teisę, ginant viešąjį interesą, inicijuoti žalos aplinkai iš atsakingo asmens atlyginimo išieškojimą, nes žalos miškui, kaip aplinkos objektui, atlyginimas yra išieškomas į ieškovės sąskaitą ir po to pervedamas į Aplinkos ministerijos specialiąją sąskaitą.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, jog, nustačius visas būtinąsias sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, ieškovės ieškinys dėl miškui, kaip aplinkos objektui, padarytos žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės O. L. individualios įmonės 6792,00 Eur žalos aplinkai (miškui, kaip aplinkos objektui) atlyginimą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 6792,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl visų kitų proceso dalyvių nurodomų argumentų teismas atskirai nepasisako, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais nagrinėjam ginčui teisingai išspręsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad byla elektroninė, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 153 Eur, iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 153 Eur žyminio mokesčio ir 13,94 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 263–267, 268–270, 301, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės O. L. individualios įmonės, juridinio asmens kodas 184759659, ieškovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdija, juridinio asmens kodas 132340880, 6792,00 Eur (šešių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) žalos aplinkai (miškui, kaip aplinkos objektui) atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 6792,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės O. L. individualios įmonės, juridinio asmens kodas 184759659, valstybei 166,94 Eur (vieno šimto šešiasdešimt šešių eurų 94 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.