- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-05
- Bylos Nr.
- II-40-314/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00047-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Antanas Šeštokas
- Pažeidėjas
- A. L.
- Kategorijos
- 12.19.3Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas (ANK 272-273 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos, valstybės įmonės (toliau – VĮ) Valstybinių miškų urėdijos, atstovui Mariui Ivanauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. skundą dėl VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2019 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. VMU-ANR_N-3-2019 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miškų kontrolės skyriaus vadovo Mariaus Ivanausko 2019 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. VMU-ANR_N-3-2019 (toliau – Nutarimas) A. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 272 straipsnio 2 dalį 560 Eur bauda už tai, kad nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. 06.00 val. iki 2018 m. spalio 1 d. 16.00 val. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio, (duomenys neskelbtini) girininkijos valstybinio miško 100 miško kvartalo 2, 3, 7, 9 taksaciniuose miško sklypuose savavališkai iškirto 56,60 kubinius metrus medžių ir tuo padarė 6 792,00 Eur žalą Lietuvos Respublikos aplinkai.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. nesutikdamas su ne teismo tvarka priimtu Nutarimu, per Nutarimą priėmusią instituciją padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijai buvo išduotas leidimas A011797 antriniam sanitariniam miško kirtimui kvartale Nr. 96, sklype Nr. 40 bei kvartale Nr. 100, sklypuose Nr. 2, 3, 7, 9, o 2018 m. rugsėjo 12 d. išduota biržės kirtimo kortelė, kurioje nurodyta pastaba „dažais pažymėti (apvesti) medžiai, sveiki-nekertami; kertami pažymėti medžiai; sausuoliai pažymėti dažais nekertami; dalis šakų į krūvas, kitas dalis ištraukiama į biokurą“. Tarp O. L. individualios įmonės ir UAB „M.“ buvo sudarytas susitarimas dėl biržės kirtimo kortelėje nurodytame kvartale Nr. 100, sklypuose Nr. 2, 3, 7, 9 atrankinio sanitarinio miško kirtimo darbų atlikimo. Vykdydamas susitarimą savo priemonėmis ir jėgomis iškirto eigulio pažymėtus medžius, supjovė juos po 2,5 m bei ištempęs iš miško pridavė į sandėlį, kuriame medžius apžiūrėjo ir išmatavo girininkas Ž. B.. Informavo girininką, kad minėtame kvartale sklypuose 2, 3, 7, 9 yra ir daugiau atrankinių sanitarinių medžių, kuriuos reikia iškirsti ir kartu su girininku medžius apžiūrėjo. Medžiai buvo papildomai sužymėti, jam duotas nurodymas šiuos medžius iškirsti bei ištempti iš miško į pakraštyje esantį sandėlį, patikinant, kad leidimas papildomai sužymėtų atrankinių sanitarinių medžių kirtimui bus išduotas. Vykdydamas girininko nurodymą papildomai išpjovė naujai sužymėtus medžius, ištempė juos iš miško ir susandėliavo. Tiek pradinėje biržės kirtimo kortelėje nurodyti, tiek papildomai iškirsti ir susandėliuoti medžiai girininkijos atsakingų darbuotojų buvo išmatuoti, neatitikimas tarp biržės kirtimo kortelėje nurodyto kiekio ir pagal faktą išpjautų medžių kiekio buvo 56,60 kubinio metro. Bendras iškirstų medžių kiekis buvo perduotas girininkijos ir UAB „M.“ atsakingiems darbuotojams, girininkijos darbuotojų buvo informuotas, kad visi dokumentai ir leidimai įstatymo nustatyta tvarka išduoti ir suderinti bei artimiausiu metu išpjauta mediena bus parduota. Užbaigus miško pjovimo ir sandėliavimo darbus, sandėlyje esančią medieną išmatavo girininkas Ž. B., jokių pastabų pareikšta nebuvo. Tik 2019 m. sausio 8 d. surašant administracinio nusižengimo protokolą sužinojo, kad papildomi leidimai miško kirtimui, miško kirtimo kortelės papildomam miško kirtimo kiekiui nei girininkijos atsakingiems darbuotojams, nei generaliniam rangovui UAB „M.“ nebuvo išduoti, dėl ko buvo suklaidintas ir apgautas. Kirsdamas mišką vykdė tiesioginius girininkijos darbuotojų nurodymus, o papildomi miško kirtimo kiekiai buvo perduoti girininkijos atsakingiems darbuotojams. Tiek girininkijai, tiek generaliniam rangovui buvo žinoma, kad sandėlyje esantis išpjautos medienos kiekis yra didesnis nei nurodyta pradiniuose dokumentuose, tačiau ne dėl jo kaltės papildomi dokumentai papildomam medienos kiekio iškirtimui ir išvežimui nebuvo gauti. Be to, papildomai buvo iškirstas atrankinis sanitarinis miškas, t. y. tik tas miškas, kuris nustatyta tvarka girininkijos darbuotojų buvo pažymėtas, todėl žala aplinkai nepadaryta. Administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta, nes papildomas medienos kiekis buvo iškirstas atrankinio sanitarinio miško, o papildomo miško kirtimo darbai buvo atlikti (duomenys neskelbtini) girininkijos girininko nurodymu.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. spalio 1 d. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos valstybinio miško 100 miško kvartalo 2, 3, 7 ir 9 taksaciniuose miško sklypuose atlikdamas sanitarinį miško kirtimą vadovavosi kirtimo kortele, kurioje nurodytas 123 m³ likvidinis tūris bei žodiniais girininko Ž. B. nurodymais. Kirsdamas mišką kirto tik pažymėtus ir avarinius medžius, nes tokius palikti draudžia darbo sauga bei taip liepė girininkas. Po kirtimo praėjus porai savaičių sužinojo, kad iškirto daugiau kubų medienos nei jam buvo leista. Avaringi medžiai yra tie, kurie pavirtę ir atsirėmę į šalia esantį medį bei tie, kurie pusiau nugriuvę. Mano, kad Nutarime nurodytas savavališkai iškirstas 56,60 kubinių metrų medienos kiekis susidaro būtent dėl nukirstų avaringų medžių. Skunde dėl Nutarimo nurodomos aplinkybės, kad informavo girininką, jog minėtame kvartale sklypuose 2, 3, 7, 9 yra ir daugiau atrankinių sanitarinių medžių, kuriuos reikia iškirsti ir kartu su girininku juos apžiūrėjo; kad medžiai buvo papildomai sužymėti ir jam buvo duotas nurodymas šiuos medžius iškirsti bei ištemti iš miško į pakraštyje esantį sandėlį, patikinant, jog leidimas papildomai sužymėtų atrankinių sanitarinių medžių kirtimui bus duotas; kad vykdydamas girininko nurodymą papildomai išpjovė naujai sužymėtus medžius, ištempė juos iš miško ir susandėliavo yra neteisingos, jas skunde nurodė skundą rašęs atstovas. Sutinka, kad galėjo iškirsti daugiau nei leidžiama medžių, tačiau nesutinka su Nutarime nustatyta žala.
Atsiliepimas
VĮ Valstybinių miškų urėdija pateikė atsiliepimą į skundą, prašydama A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad VĮ Valstybinės miškų urėdijos pareigūnai 2018 m. lapkričio 9 d. nuvykę į buvusio Druskininkų regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos teritorijoje esančius miško kvartalus Nr. 96 ir Nr. 100, kur buvo vykdyti atrankiniai sanitariniai kirtimai, aptiko neseniai nupjautos žalios pušies kelmus, kurių dalies paviršiai buvo apdeginti naudojant dyzelinį kurą. Vizualiai įvertinus atliktus kirtimus, kilo įtarimas, kad gali būti viršytas šių kirtimų vykdymui išduotuose leidimuose kirsti mišką nustatytas kirstinas medienos tūris, todėl siekiant įvertinti, kiek tiksliai girininkijos 100 kv. 2, 3, 7 ir 9 sklypuose buvo iškirsta medienos tūrio, 2018 m. lapkričio 15 d. VĮ Valstybinių miškų urėdijos specialistai permatavo visus sklypuose, kuriuose kirtimo darbus atliko O. L. individualios įmonės darbuotojas A. L., iškirstų medžiu kelmus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintų Apvaliosios medienos bei nenukristo miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių reikalavimais nustatyta, kad 100 kvartalo 2, 3, 7 ir 9 sklypų 5,0 ha plote atrankiniu sanitariniu kirtimu buvo iškirsta 126,6 m³ medienos, o pagal 2018 m. rugsėjo 11 d. išduotą leidimą Nr. A011797 minėtuose sklypuose buvo leista atrankiniu sanitariniu kirtimu iškirsti 70 m³ likvidinės medienos, todėl faktiškai iškirsta 56,6 m³ medienos daugiau nei leista. Neteisėtai iškirstos medienos tūris buvo nustatytas ištisinio kelmų matavimo metodu, kuriam įtakos sandėlyje esančių medžių matavimas bei jų transportavimas, neturi. Žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikia miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio paskaičiavimo metodika. Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota, kad vykdant atrankinius sanitarinius kirtimus Druskininkų regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 100 kvartalo 2, 3, 7 ir 9 sklypuose be nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką buvo iškirsta 56,6 m³ medienos ir tokiais veiksmais pažeista Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis bei padarytas administracinis nusižengimas – savavališkas medžių kirtimas valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, kai iškertama daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių, už kurį atsakomybė numatyta ANK 272 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
VĮ Valstybinių miškų urėdijos atstovas Marius Ivanauskas teismo posėdyje su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. biržės kirtimo kortelė buvo išduota 2 kvartalams, t. y. 96 kvartalo 5 ha ploto 40 sklypui, ir 100 kvartalo 5 ha ploto 2, 3, 7 ir 9 sklypams, todėl kortelėje buvo nurodytas bendras šiuose kvartaluose leidžiamas iškirsti medžių tūris – 123 m³. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kirtimus vykdė 5 ha ploto 100 kvartalo 2, 3, 7 ir 9 sklypuose, t. y. ne abiejuose kvartaluose, todėl galėjo iškirsti ne 123 m³ medienos, o tik 70 m³. Priešingai negu nurodė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, avariniai medžiai nėra pavirtę medžiai, jie atsiranda kirtimo metu, jeigu nesėkmingai pjaunamas medis viršūne įkimba į kitą medį bei nenugriūna iki žemės ir neįmanoma jo kitaip pašalinti tik nupjovus ir antrą medį, į kurį jis įsikabinęs. Tokių atvejų būna, tokius medžius galima pašalinti ir saugumo technika to reikalauja, tačiau apie tai turi būti iškart pranešama girininkui, kuris turėtų išsiimti papildomą leidimą tokiems medžiams. Visi medžiai, kurie iki sanitarinio kirtimo buvo pasvirę, įkibę ir panašiai, buvo atžymėti ir pakliūva į leidimą. Savo paaiškinimuose tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek priimant Nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad kirto ne tik paverstus ir pavojingus medžius, bet ir savo nuožiūra rinko tuos medžius, kuriuos jam atrodė, jog sanitariniu požiūriu reikėtų kirsti, tačiau tokiu atveju taikoma visai kitokia procedūra – pamatęs tokius medžius jis turi kreiptis į girininką, kuris medžius turi atžymėti, išsiimti leidimą ir tik tada leisti kirsti.
Liudytojas Ž. B. teismo posėdyje parodė, kad iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) girininkijos girininku. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. spalio 1 d. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. (duomenys neskelbtini) girininkijos 100 kvartalo 2, 3, 7 ir 9 sklypuose vykdė kirtimus. Buvo išrašytas vienas leidimas ir surašyta biržės kirtimo kortelė, su kuria A. L. buvo supažindintas. Kortelėje buvo nurodyta kas kertama, kas paliekama ir t. t. Medžiai, kuriuos turėjo pagal kortelę iškirsti, buvo pažymėti dažais. Tik vėliau atvykęs į vietą pamatė, kad iškirsta ne tik pažymėti medžiai, todėl davė nurodymą sustabdyti kirtimą. Leidimo kirsti nežymėtus medžius niekam nedavė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas, nutarimas paliktinas nepakeistas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę nagrinėti tokią bylą, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nutarimu A. L. nubaustas pagal ANK 272 straipsnio 2 dalį 560 Eur bauda už tai, kad nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. 06.00 val. iki 2018 m. spalio 1 d. 16.00 val. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio, (duomenys neskelbtini) girininkijos valstybinio miško 100 miško kvartalo 2, 3, 7, 9 taksaciniuose miško sklypuose savavališkai iškirto 56,60 kubinius metrus medžių ir tuo padarė 6 792,00 Eur žalą Lietuvos Respublikos aplinkai. ANK 272 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų. Šiame straipsnyje įtvirtinta veika susijusi su blanketinėmis normomis, kurios apibrėžia asmenų pareigas atliekant veiksmus valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje. Vienas iš tokių teisės aktų yra Lietuvos Respublikos miškų įstatymas. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Administracinio nusižengimo byloje surinktais bei teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad Valstybinė miškų tarnyba 2018 m. rugsėjo 11 d. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regiono padaliniui išdavė leidimą Nr. A 011797 (duomenys neskelbtini) girininkijos 100 kvartalo 2, 3, 7 ir 9 sklypuose atrankiniu sanitariniu kirtimu iškirsti 70 m³ medienos (administracinio nusižengimo b. l. 37). Medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio viršininkas 2018 m. rugsėjo 12 d. patvirtino biržės kirtimo kortelę, pagal kurią VĮ Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos 96 kvartalo 40 sklype ir 100 kvartalo 2, 3, 7, 9 sklypuose atrankiniu sanitariniu būdu bendrai leista iškirsti 123 m³ medienos (administracinio nusižengimo b. l. 14–15). Miško kirtimo darbus (duomenys neskelbtini) girininkijos 100 kvartalo 2, 3, 7, 9 sklypuose nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. spalio 1 d. vykdė atsakomybėn patrauktas asmuo A. L.. VĮ Valstybinių miškų urėdija 2018 m. lapkričio mėn. gavusi duomenų, jog (duomenys neskelbtini) girininkijos girininkas Ž. B. organizuodamas atrankinių sanitarinių kirtimų vykdymą galimai neteisingai atrinko kirstinus medžius bei iškirto didesnį kiekį medžių, nei leistina, 2018 m. lapkričio 9 d. atliko (duomenys neskelbtini) girininkijos 100 kvartalo 2, 3, 7 ir 9 sklypų patikrinimą, kurio metu sklypuose aptiko neseniai nupjautos žalios pušies kelmus, kurių dalies paviršiai buvo apdeginti bei apdėti šakomis, todėl kilus įtarimui, kad gali būti viršytas šio kirtimo vykdymui išduotame leidime kirsti mišką nustatytas medienos tūris, siekdami įvertinti, kiek tiksliai minėtame sklype iškirsta medienos, 2018 m. lapkričio 15 d. permatavo visus 100 kvartalo 2, 3, 7 ir 9 sklypuose iškirstų medžių kelmus ir nustatė, kad 100 kvartalo sklypuose 2, 3, 7 ir 9 sklypuose atrankiniu sanitariniu kirtimu buvo iškirsta 126,6 m³ medienos, t. y. 56,6 m³ daugiau nei leista pagal išduotą leidimą (administracinio nusižengimo b. l. 24–27, 31–36, 38–40). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. 2018 m. lapkričio 29 d. rašytiniame paaiškinime VĮ Valstybinių miškų urėdijai nurodė, kad 2018 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais kvartale 100 sklypuose 2, 3, 7 ir 9 kirto sanitarinį kirtimą, kurio metu dalis medžių buvo pažymėti dažais, kurie buvo kertami, tačiau vykdant kirtimą pastebėjo ir neženklintų, bet sergančių medžių, todėl išpjovė ir sergančius medžius (administracinio nusižengimo b. l. 22). Iš liudytojo Ž. B. 2018 m. lapkričio 30 d. pasiaiškinimo dėl darbo pareigų pažeidimo matyti, kad atliekant atrėžimo darbus kirstini medžiai (duomenys neskelbtini) girininkijos 100 kvartalo 2, 3, 7, 9 sklypuose buvo pažymėti dažais, prieš pradedant kirtimo darbus rangovai buvo supažindinti su šių darbų atlikimo tvarka, buvo apardyta kirtavietė, jie buvo pasirašytinai supažindinti su kirtimo technologija, įteikiant technologines kirtimo korteles. Minėtuose sklypuose kirtimą vykdė O. L. IĮ, o vykdant darbus buvo iškirsta dalis nežymėtų medžių, kurie, vykdžiusių darbus asmenų įsitikinimu buvo ligoti, sausaviršiai, pažeisti saklio bei dalis vėjavartų – vejalaužų. Tikrinant atliekamus miškų kirtimo darbus ir pastebėjus, kad rangovai iškirto ir nepažymėtus medžius, kirtimą nedelsiant nutraukė (administracinio nusižengimo b. l. 10–12). Teismo posėdžio metu liudytojas Ž. B. patvirtino savo pasiaiškinime nurodytas aplinkybes bei parodė, kad prieš vykdant kirtimus administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo supažindintas su biržės kirtimo kortele, jam paaiškinta, kad galima kirsti tik pažymėtus medžius, o leidimo kirsti nežymėtus medžius niekam nedavė. Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarką, jų panaikinimo atvejus ir tvarką, leidimų pildymo, apskaitos bei jų saugojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtintas Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 3.1 punktą teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą kirsti mišką nuo jame nurodytos datos. Leidimas kirsti mišką yra dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kirsti mišką jame nurodytu mastu ir sąlygomis (Aprašo 2 punktas). Ištirti įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prieš pradėdamas atrankinį sanitarinį kirtimą (duomenys neskelbtini) girininkijos 100 kvartalo 2, 3, 7 ir 9 sklypuose buvo supažindintas su 2018 m. rugsėjo 12 d. biržės kirtimo kortele, jam buvo suprantama bei žinoma, kokius medžius bei kokį tūrį reikia iškirsti, tačiau savo nuožiūra, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti papildomus medžius, savavališkai iškirto 56,60 m³ medžių. Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad A. L. žinodamas bei suprasdamas, kokius medžius yra leista iškirsti, jog papildomam miško kirtimui reikalingas leidimas, savavališkai, t. y. neturėdamas teisės kirsti mišką (daugiau medžių nei numatyta leidime), savavališkai iškirto 56,60 m³ medžių valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, todėl pagrįstai VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2019 m. sausio 31 d. nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 272 straipsnio 2 dalį.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. papildomai paaiškino, kad nesutinka su Nutarime nurodyta padaryta žala Lietuvos Respublikos aplinkai. Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. savavališkai iškirto 56,60 m³ medžių bei tokiu būdu padarė žalą aplinkai. Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neteisėta veika padarytos žalos (nuostolių) apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Žalos aplinkai apskaičiavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje. Pagal šį straipsnį žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones. Aplinkai padarytos žalos dydis apskaičiuojamas diferencijuotai, vadovaujantis teisės aktų patvirtintais įkainių ir nuostolių sudėjimo metodais. Nagrinėjamu atveju aktualus žalos aplinkai dydžio apskaičiavimo metodas įtvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtintoje Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikoje (toliau – Metodika). Druskininkų regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos kvartalo Nr. 100 sklypuose 2, 3, 7 ir 9 esantis miškas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. D1-622 „Dėl Alytaus apskrities miškų priskyrimo miškų grupėms planų patvirtinimo“ bei oficialiais Valstybės miškų tarnybos pateiktais duomenimis (www.regia.lt) yra priskirtas IV miškų grupei, taigi vadovaujantis Metodikos priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai“ 1.4.2 punktu (neplynaisiais kirtimais padarytos žalos aplinkai dydis IV grupės miškuose yra 60 Eur už 1 kub. metrą medienos) ir Metodikos 2.2 punktu (III ir IV brandumo grupės (pribręstančiuose ir brandžiuose) medynuose taikomas koeficientas 2,0) neteisėtu miško kirtimu padaryta 6 792,00 Eur ((56,6 m² x 60 Eur x 2,0) žala aplinkai. Tuo pagrindu, darytina išvada, kad byloje pateiktas žalos aplinkai apskaičiavimas (administracinio nusižengimo b. l. 23) bei nutarime nurodytas 6 792,00 Eur žalos aplinkai dydis atitinka Metodikoje nurodytus įkainius bei koeficientus.
Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, sprendžia, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas bylos aplinkybes. Nutarimu, nustačius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda, taigi paskirta administracinė nuobauda, atsižvelgiant į kaltės formą ir rūšį, nusižengimo padarymo aplinkybes, padarytą žalą aplinkai, nėra per griežta, atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepraleidus ANK 39 straipsnyje nustatyto administracinės nuobaudos skyrimo termino, todėl aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu, VĮ Valstybinių miškų urėdijos nutarimas paliktinas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimi,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. skundą atmesti ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2019 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. VMU-ANR_N-3-2019 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.