Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-182-935/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-28
Bylos Nr.
1A-182-935/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33186-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ugnius Trumpulis, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Rasa Paužaitė
Nuteistasis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-182-935/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33186-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, D. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rusėjo 1 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. K. buvo nuspręsta valstybės naudai išieškoti 1750 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. K. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 29 d. apie 23.00 val. šalia degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,19 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria iš jo buvo nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1750 Eur.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudos paskyrimas ir sprendimas išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą yra nepakeliama finansinė našta nuteistajam. Pažymima, kad nuteistasis šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), ieško darbo, gyvena iš santaupų, kurios pakilus kainoms, ženkliai sumažėjo. Nuteistasis pasižada sumokėti baudą, tačiau tvirtina, jog negalės sumokėti pinigų sumos, kurią yra nuspręsta iš jo išieškoti kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

4. Nuteistasis teigia, kad analogiško pobūdžio bylose teismai yra pasisakę, jog bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras (toliau – prokuroras) prašo nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

6. Atsiliepime nurodoma, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas yra atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti prevencinį poveikį linkusiems asmenims. Tais atvejais, kai yra nustatytas konkretus konfiskuotinas turtas, jis, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1-4 dalimis, privalo būti konfiskuojamas. Kai nėra galimybės konfiskuoti turtą arba kai dėl tam tikrų priežasčių šį turtą konfiskuoti netikslinga, turi būti sprendžiamas klausimas dėl konfiskuotino turto vertes išieškojimo iš kalto asmens, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Šiuo atveju, nesant galimybės konfiskuoti turto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 72 straipsnio 5 dalį ir iš nuteistojo išieškojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

7. Prokuroras pažymi, kad BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam gali būti netaikoma tik išimtiniais atvejais, t. y., kai jos taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai jokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtų leidusios netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų ir iš nuteistojo neišieškoti konfiskuotino turto vertės, nenustatė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestinas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, t. y. dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, taikymo.

9. BK 72 straipsnyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad automobilis, kurį 2022 m. rugpjūčio 29 d. apie 23.00 val., būdamas neblaivus, vairavo D. K., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

10. BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. D. K. vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo, jog jo turtas gali būti panaudotas darant nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo gali būti išieškoma tik šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

11. BK 72 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-14-511/2018 ir kt.). Tas pats pasakytina ir apie konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, esant BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytoms sąlygoms, t. y. ši priemonė gali būti netaikoma tik tais atvejais, kai konfiskuotino turto vertės ar jos dalies išieškojimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

12. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad D. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio koncentracija jo organizme žymiai viršijo 1,5 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. nuteistojo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,19 promilės etilo alkoholio (b. l. 10). D. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mieste, be jokios pateisinamos priežasties, vairavo automobilį vietoje, kurioje eismas visą parą yra pakankamai intensyvus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš liudytojo M. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog nuteistojo vairuojamas automobilis kėlė grėsmę aplinkai, t. y. kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui, nes automobilis „mėtėsi“ po važiuojamosios kelio dalies juostas (b. l. 26). Aptarti nusikalstamą veiką apibūdinantys faktai rodo, kad nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo keliamas realus pavojus, kuris buvo nutrauktas tik dėl pilietiškų asmenų veiksmų (pranešimo apie nuteistojo grėsmę keliantį elgesį Bendruoju pagalbos telefonu). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. K., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, kas, teisėjų kolegijos manymu, rodo jo neatsakingumą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimą.

13. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad D. K. laikytinas neteistu (teistumas išnykęs), tačiau jis anksčiau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymą, t. y. jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, pažeidė KET ir nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą. Taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis anksčiau yra du kartus trauktas administracinėn atsakomybėn, vieną kartą už KET pažeidimą, kuris nevertintinas kaip šiurkštus (vairuodamas automobilį nebuvo užsisegęs saugos diržų), paskirtos baudos yra sumokėtos (b. l. 98-99).

14. Nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, bei dėl jos padarymo gailisi. Ši aplinkybė buvo pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nuteistasis 2022 m. rugsėjo 30 d. baigė privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių medžiagų ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai mokymų programą (b. l. 101), nors nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 95). Šioje pastraipoje aptartos aplinkybės nuteistąjį apibūdina iš esmės teigimai.

15. Anksčiau aptartų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui nuteistajam paskirti pačią švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą (minėtos normos sankcijoje yra numatytos arešto bei laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės). Pažymėtina, kad nuteistajam buvo paskirta bauda, kurios dydis yra artimas minimaliam šios bausmės dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog už nesunkaus nusikaltimo padarymą galima skirti baudą nuo 50 MGL iki 2000 MGL), numatytam baudžiamajame įstatyme, ši bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir tapo lygi šios bausmės minimumui.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šio procesinio sprendimo 12-14 pastraipose aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog nusprendus išieškoti iš nuteistojo konfiskuotino automobilio, kuris buvo panaudotas darant nusikaltimą, vertę yra pažeidžiami proporcingumo principo reikalavimai. Pažymėtina, jog sprendžiant, ar konfiskuotino turto vertės išieškojimas iš nuteistojo neprieštarauja proporcingumui, turi būti atsižvelgiama į tai, ar ši priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar ji yra būtina, taip pat, ar ji atitinka skirtingų interesų (nuteistojo, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog tiek teigiamai, tiek neigiamai D. K. apibūdinantys faktai, vertinant juos kartu su nusikaltimo padarymo aplinkybėmis, neleidžia daryti išvados, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimas iš nuteistojo nėra tinkama priemonė siekiamiems tikslams (nubaudimo, prevenciniams ir kt.), numatytiems BK 41 straipsnyje, įgyvendinti, šių tikslų galima pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis (bauda bei draudimu naudotis specialia teise), aptariamos priemonės taikymas darys daugiau žalos nuteistajam nei to reikalauja siekiami tikslai, jų pobūdis. Iš esmės apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodoma, kodėl konfiskuotino turto vertės išieškojimas iš nuteistojo neatitiks proporcingumo principo. Apeliaciniame skunde akcentuojama nuteistojo, kuris yra darbingo amžiaus, turtinė padėtis, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra esminė aplinkybė sprendžiant, ar asmeniui turi būti taikoma BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Be to, kaip jau minėta, nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta minimalaus dydžio bauda, kurią nuteistasis privalės sumokėti per dvidešimt mėnesių nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Todėl turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė, kurios paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), šiuo atveju nevertintina kaip nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo, kuris nors ir nedirba, tačiau turi visas galimybes užsiimti darbine veikla ir gauti pajamų, padėtį.

17. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos bendros taisyklės, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Čia būtina pastebėti ir tai, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, kaltininko asmenybė ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Nuteistasis šiuo atveju privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas.

18. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, keisti skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo, todėl nuteistojo D. K. apeliacinis skundas negali būti tenkinamas ir yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis