Šiaulių apylinkės teismo nutartis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, gyvenančiam ir deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, iš dalies darbingam, teismo sprendimu pripažintam tam tikrose srityse neveiksniu ir ribotai veiksniu, išsituokusiam, neteistam,

kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. 2021 m. gegužės 14 d., laikotarpyje nuo 14 val. 20 min. iki 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), iš kiemo pagrobė J. G. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2350 eurų vertės, taip nukentėjusiajam J. G. padarydamas 2350 eurų turtinę žalą.

Be to, V. J. 2021 m. birželio 8 d., apie 5 val., (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name, per savo buto Nr. (duomenys neskelbtini) langą tyčia mėtė padegtus popieriaus lapus ant renovuojamo daugiabučio namo pamato polistirolo apšiltinimo, taip jį padegdamas, tokiais savo veiksmais visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - pamato polistirolo apšiltinimą 68,97 eurų vertės, bei sukėlė pavojų name buvusiems žmonėms.

V. J. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, yra įrodytos nukentėjusiojo J. G., liudytojų R. Č., V. R., A. P., R. A. parodymais, eksperto Gintaro Butkaus duota išvada ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Ekspertas Gintaras Butkus teisiamajame posėdyje nurodė, kad ekspertizę V. J. atliko lapkričio ir gruodžio mėnesiais pagal du skirtingus įvykius ir išvada buvo analogiška abiem atvejams. Nustatė, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu V. J. sirgo paranoidine šizofrenija, buvo paūmėjime, psichozinėje būklėje, negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, o pačios ekspertizės metu jau buvo dalinė medikamentinė remisija, tai psichozė buvo išnykusi, bet vis tiek išliko mąstymo pakitimai, serga ta pačia šizofrenija ir negali būti pilnaverčiu proceso dalyviu. Atsižvelgdami į tai, ką stebėjo po gydymo psichiatrijos ligoninėje, o taip pat gydymą, kuris buvo tęsiamas Pakruojo ligoninės slaugos skyriuje, matė tą dalinę remisiją, tai rekomendavo skirti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Atsakydamas į užduotus klausimus, ekspertas Gintaras Butkus nurodė, kad tokios priemonės užtenka, kadangi tiek spalio, tiek lapkričio mėnesį jau matė, kad nesikeičia dinamika, psichikos būklė neblogėja, gavo pakankamai adekvatų gydymą, pagerėjo. Lapkričio mėnesį jau buvo praėję penki mėnesiai nuo to stabilaus gydymo. Po pirmos veikos jis buvo gydytas Šiaulių psichiatrijos ligoninėje apie dvi savaites, vėliau pagerėjus jo būsenai, buvo išleistas ir penkių dienų laikotarpyje padarė antrą pagal baudžiamąjį įstatymą uždraustą veiką, kur greičiausiai jis vėl buvo psichozės būklėje. Visgi nepakankamai buvo įvertinta jo būklė, išrašant iš ligoninės, ir aišku, kad jis nevartojo vaistų, netęsė gydymo ambulatoriškai, ar ten alkoholį pavartojo, sudėtinga dabar atsakyti, tačiau aišku, kad dvi savaitės buvo per trumpas gydymas. Dabar jau kai buvo praėję keturi, penki mėnesiai, tai ta būklė buvo tikrai pagerėjusi. Paprastai tas mažiausias laikotarpis priverčiamajam gydymui yra pusmetis. Aišku buvo jam tas mąstymo neproduktyvumas, bet čia daugiau susiję su negatyvia simptomatika, ne su aktyvia. Jeigu kažkas yra padaroma, tai aktyvios būklės metu asmenys įvykdo įstatymo uždraustą veiką, tačiau tos negatyvios metu – tai vystosi toks asmenybės defektas, interesų nykimas. Be to, jis yra pripažintas neveiksniu, kai kuriose srityse – ribotai veiksniu. Mano, kad ambulatorinio gydymo turėtų pakakti. Tas paūmėjimas ir toks jo elgesys atsirado dėl to, kad nevartojo vaistų. Pagal įrašus jo paskutinis ambulatorinis apsilankymas buvo 2018 metais ir po to, po pirmos veikos, kada jis nuvarė automobilį, jis atsidūrė psichiatrijos ligoninėje ir tada buvo tas didelis laiko tarpas, kada jis negavo jokio gydymo ir išsivystė psichozė. Ankščiau, kada jis sirgo psichikos liga dar tarnaudamas sovietų armijoje, ten buvo ilgalaikė, penkiolikos metų remisija po gydymo, vėliau kaip ir nesigydė, nesikreipė pas gydytojus ir išsivystė ta liga. Paranoidinė šizofrenija – liga, nuo kurios visiškai nėra pagyjama, galima tik stabili remisija, kai būklė neblogėja, todėl asmuo turi pastoviai gydytis. Dabar, po antros įstatymų uždraustos veikos, jis visą laiką buvo gydomas – iš pradžių psichiatrijos ligoninėje, o paskui atvežtas į Pakruojo ligoninės slaugos skyrių. O tada 2018 metais jis nutraukė ambulatorinį gydymąsi, nes yra įrašas psichiatrės, kad jis mano, jog yra sveikas, niekam nekenkia ir nereikia vartoti vaistų. Tai šiuo metu tokių nuostatų nebuvo, kad nereiktų gydytis. Vienintelis jo pasakymas tebuvo, kad nori namo, kad tokios sąlygos skyriuje. Ir tokios kažkokios aktyvios psichopatologijos, tikrai nestebėjo, dėl ko jam dar būtų išlikęs pavojingumas ir dėl ko dar reikėtų jį siųsti į Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Jis vienas negali gyventi, jis turi būti priežiūroje, jam yra nustatyta globa, paskirta globėja ir globėja turi spręsti, ar gali jam tą pagalbą teikti nuolatos, ar reikia perleisti kažkokiai institucinei globai. Jam pastovi priežiūra reikalinga dėl to pavojingumo, dėl jo negebėjimo gyventi savarankiškai ir tos pagalbos jam reikia, nes jis nesusitvarkys ir bus pažeisti jo paties interesai. Bet už tą atsako globėjas ir jeigu jis nepajėgus užtikrinti, tai jisai kreipiasi į institucijas, jeigu nėra norinčių globoti. Dabar jo pavojingumas yra sumažėjęs, bet jeigu jis nesigydytų, vėl iškiltų ta problema. Šiuo metu jam pakanka to ambulatorinio gydymo, tą turėtų užtikrinti globėjas, bet jeigu jis negali teikti tokios pagalbos, tada turi kreiptis į kažkokią instituciją. Turi būti sprendžiamas ilgalaikis klausimas dėl jo priežiūros. Kodėl, atvažiavusi greitoji, kada jam buvo paūmėjimas, jį paliko namie ir neišvežė, atsakyti negali, tai nėra jo užduotis vertinti medikų darbą. Abiem atvejais, kada jis buvo atvežtas į Šiaulių psichiatrijos ligoninę, parašyta, kad jis buvo psichozės būklėje. Dabar, kada gavo ilgalaikį gydymą, būsena stabilizavosi.

Liudytojas R. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad nepamena dienos, kai jam grįžtant automobiliu iš (duomenys neskelbtini), pastebėjo priešais atvažiuojantį katalikiško darželio ūkvedžio automobilį. Pastebėjo, kad už vairo sėdi ne J. G., o kitas asmuo, pagyvenęs žmogus, kuris dėvėjo baltą kepurėlę. Netoli (duomenys neskelbtini) jis paskambino J. G. ir pranešė, kad matė šitokį dalyką ir kad skambintų į policiją ir praneštų apie pavogtą turtą.

Atsakydamas į užduotus klausimus, liudytojas R. Č. parodė, kad kai paskambino G., jis dar nebuvo supratęs to dalyko. Jam greičiausiai buvo šokas ir jis nepatikėjo, kad kažkas galėjo pavogti automobilį, nes automobilis stovėjo bažnyčios šventoriuje, atrodo saugiai. Automobilį jis pamatė netoli (duomenys neskelbtini), prie gyvenvietės, tada dar buvo remontuojamas kelias. Čia viskas vyko pernai ir tikrai galėjo būti, kad tai buvo 2021 m. gegužės 14 d., buvo pavasaris. Kad tai G. automobilis, jis atpažino iš automobilio markės ir valstybinio numerio. Kadangi buvo remontuojamas kelias, greitis nedidelis, todėl pastebėjo. Automobilyje daugiau asmenų nepastebėjo, tiesiog akys pirmiausiai nukrypo į automobilio numerį ir į vairuotoją, ir pamatė, kad ten sėdi tikrai ne G.

Liudytojas V. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir yra namo bendrijos pirmininkas. Jų name gyvena V. J., kurį jis pažįsta, susitinka, pasikalba. Anksčiau nežinojo, kad V. J. turi psichinę negalią, tik po to įvykio sužinojo. Keistą jo elgesį pastebėjo, kada namui pamatus padegė. Pats nematė to momento, kai padegė namo pamatus, vėliau, kai iškvietė, tada pamatė, kad išdeginta buvo. Dabar vyksta namo renovacija ir išdegęs buvo pamato apšiltinimas - polistirolas. Jis su J. pasikalbėdavo ir tikrai nepastebėjo jo kitokio elgesio. Kad V. J. iš savo buto buvo išnešęs į kiemą televizorių ir kitus daiktus ir sudėjęs prie šiukšlių konteinerių, jam pasakė kaimynai iš (duomenys neskelbtini), kurie ten rado ir V. J. dokumentus, viską surinko. Matyt, kad tada jam kažkas negerai buvo pasidarę. Su namo gyventojais kalbėjosi, nes žmonės panikavo, bijojo, kad ko nors daugiau nepadarytų. Šiuo metu J. bute negyvena, tas butas yra tuščias.

Liudytojas A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad atsikėlęs anksti ryte, apie penktą valandą, nuėjo į virtuvę ir pro langą pamatė, kad senyvo amžiaus žmogus per langą išmetė uždegtą popieriaus lapą, uždarė langą ir nuėjo. Jis atkreipė dėmesį į tai ir pamatė, kad apačioje užsidegė izoliacinė medžiaga. Sudvejojo, ar skambinti gaisrinei, bet paskui pagalvojo, kad kažką reikia pačiam veikti, tai šoko į kelnes, į batus, nubėgo per kiemą, atsidarė tvorą, nes teritorija buvo aptverta, šalia buvo smėlio krūva ir rankomis pradėjo smėliu gesinti, nes ta izoliacinė medžiaga labai greitai degė atvira liepsna. Jis užmėtė tą ugnį smėliu ir užgesino gaisrą. Į balkoną išėjo kažkokia moteris ir jis jai pasakė, kad pasižiūrėtų tą kaimyną, nes jis nesuprato, kas tam žmogui buvo. Jis daugiau niekam nepranešė ir apie septynias išvyko į darbą. Už dviejų valandų jam paskambino iš policijos. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) o to namo numeris gali būti, kad (duomenys neskelbtini). Tas vyras degantį popierių metė iš antro aukšto, jis irgi gyvena antrame aukšte, priešais tą butą. Kol jis buvo namuose, tas vyras daugiau nebepasirodė. Jis to vyro nepažino, kokiai kaimynei pasakė irgi nežino.

Liudytoja R. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad J. gyvena bute virš jos. Kaip kaimynas jis jai nieko blogo ar ko agresyvaus nėra padaręs ar pasakęs. Tą naktį, kada vyko gaisras, ji kaip tik buvo išvykusi, bet paskambino namo buhalterė ir pranešė, kad įvyko tas gaisras. Parlėkė namo pažiūrėti, kas ten darosi. Pamatė, kad tas įvyko tiesiai po jos virtuvės langu. Kada grįžo į butą, tai V. J. jau buvo pas pareigūnus, laukė atvykstančios greitosios. Ji dar jį pakalbino, klausdama, kas atsitiko, kodėl taip pasielgė. V. J. tik patraukė pečiais, bet ją atpažino, šnekėjo su ja pakankamai nepiktai, normaliai. Apžiūrėjo tą įvykio vietą, buvo aprūkęs langas, šiek tiek nukentėjo tinkliukas nuo vabzdžių, kur yra ant lango. Nusivalė langą, o kažkokio nuostolio neturėjo, tik emocija tokia buvo, stresas. Iš kaimynų pasakojimų sužinojo, kad V. J. buvo labai neramus iš vakaro, ir tą naktį, ir paryčiais. Ji jam buvo palikusi savo buto raktą, nes vyksta namo renovacija, tai jis jai grąžino tą raktą, rūpestingai klausdamas, ar ji pasiėmė savo raktą iš jo maišelio su daiktais. Atvažiavo greitoji ir ji išvažiavo į darbą.

Atsakydama į užduotus klausimus, liudytoja R. A. parodė, kad ji žinojo, jog V. J. turi psichinę ligą, nes jis pats buvo sakęs, kad turi bėdą nuo armijos laikų, ar kitų kokių traumų, bet ji į tai nesigilino. Prieš kokį mėnesį jie kartu važiavo į ekskursiją, į (duomenys neskelbtini) atlaidus, kurią organizavo (duomenys neskelbtini), pietavo prie vieno stalo ir kalbėjosi. Ji yra kilusi iš to paties krašto, kaip ir jis, mokėsi toje pačioje pradinėje mokykloje, kažkaip išsiaiškino, prisiminė bendrus klasiokus. Tiek ir bendravo su juo, kaip su kaimynu, nes ji ne pastoviai gyvena savo bute, turi dar kitą gyvenamąją vietą. Be abejo, kad dabar toks V. J. elgesys neramina, nes prieš tai jis jai atrodė toks ramus žmogus ir kažkokių jo elgesio sutrikimų nebuvo pastebėjusi. Kaimynė, kuri gyvena virš jo, pasakojo, kad jis labai dažnai naktimis vaikšto, lyg stumdo baldus, lyg nešioja kažką. Tuo metu, kai davė jam buto raktą, jai neatrodė, kad jam liga yra paūmėjusi. Jis sakė, kad gali atrakinti jos butą renovacijos darbuotojams, kai ji būna darbe. Po to įvykio ji, žinoma, kad labai sunerimo, turėjo baimę, nes žmogus gyvena viršuje, gali sukelti ir gaisrą, ir užlieti vandeniu, ir dar kažką padaryti arba tiesiog laiptinėje pradėti kibti prie žmonių, jeigu jau jam yra tokia pablogėjusi sveikata.

Iš 2021-12-02 civilinio ieškinio su priedais matyti, kad nukentėjusysis J. G. už pavogtą ir sudaužytą automobilį bei patirtus nepatogumus ir kitus dvasinius išgyvenimus prašė priteisti iš V. J. 2380 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos bei patirtas išlaidas už civilinio ieškinio parengimą bei atstovavimą. (t. 1, b. l. 100-106)

Iš 2021-07-02 (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) dėl turto sugadinimo patyrė 68,97 eurų žalą, 70 eurų kainavo darbo jėga. (t. 2, b. l. 11)

Iš 2021-06-08 įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stebima aprūkusi daugiabučio namo siena, pastato pamatų apšiltinimo polisterolis išdegęs. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota. (t. 2, b. l. 12-18)

Iš 2021-06-10 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) pateikė vaizdo įrašą iš įvykio vietos. (t. 2, b. l. 19-21)

Iš 2021-07-28 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas daugiabutis namas ir statybinė aikštelė prie jo. Kamera fiksuoja daugiabučio namo pirmo aukšto išorės vaizdą. Matyti, kad daugiabučio namo pamatai pradėti šildyti baltos spalvos polisteriu. Kamera fiksuoja, ties pirmo aukšto langu, atvira liepsna degantį apšiltinimo polisterį ir tamsiais rūbais vilkintį vyriškį, kuris pila žemes ant liepsnos ir taip liepsną užgesina. Prie jo prieina jaunuolis, vilkintis raudonos spalvos šortus ir juodos spalvos marškinėlius. Užgesinęs liepsną, vyriškis nueina į šoną, jam iš paskos eina ir jaunuolis. Kamera fiksuoja tik tamsiais rūbais apsirengusio vyriškio ranką ištiestą į viršų, tarytum jis rodytų į daugiabučio viršutinius langus, jis kažką kalba, tačiau žodžių suprasti neįmanoma. Įrašo 34 sekundėje girdisi kaip vyriškis pradeda kalbėti garsiau, į kažką kreipiasi, tačiau kamera pašalinių asmenų nefiksuoja, jis sako: „Jūs ten pakontroliuokit sava kaimyną, va čia va kor yra, jisai met popierius b..., i uždegė, gerai kad aš b... atėjau užgesionau, psichas b...“. (t. 2, b. l. 22-24)

Iš 2021-11-30 (duomenys neskelbtini) pateikto rašto matyti, kad civilinio ieškinio neteiks. (t. 2, b. l. 27)

Iš neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2002 m. kovo 25 d. sprendimo, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarties ir Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimo matyti, kad V. J. yra pripažintas neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir jo globėja bei turto administratore paskirta sesuo I. G.. (t. 2, b. l. 57-58, 62-63, 67-69, 73-79)

Iš Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pažymos Nr. 46 matyti, kad V. J. yra psichiatro įskaitoje. (t. 2, b. l. 86)

Iš Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutarties matyti, kad V. J. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. (t. 2, b. l. 105-107)

Iš 2021 m. spalio 5 d. – spalio 20 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-221/2021 išvadų matyti, kad V. J. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu 2021 m. gegužės 14 d. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl ko tuo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, jis nebuvo laikino psichinės veiklos sutrikimo būsenoje, kad šiuo metu jis serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl ko jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. V. J. dėl esamo psichikos sutrikimo nėra pilnavertis teismo proceso dalyvis, jis negali būti apklausiamas, negali duoti parodymų, negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teisme, bei negali atlikti bausmės, kadangi yra ne nusikaltimo, o baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos subjektas. V. J. pažintinė veikla (suvokimas, mąstymas, atmintis, atkūrimas) yra paveikta lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, jo elgesys yra įtakojamas lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, dėl ko jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. V. J. reikalinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. (t. 2, b. l. 110-115)

Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 8 d. nutarties matyti, kad V. J. buvo paskirta ambulatorinė teismo kompleksinė psichologijos-psichiatrijos ekspertizė. (t. 2, b. l. 128-130)

Iš 2021 m. lapkričio 3 d. – gruodžio 3 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-245/2021 išvadų matyti, kad V. J. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu 2021 m. birželio 8 d. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl ko tuo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, jis nebuvo laikino psichinės veiklos sutrikimo būsenoje. V. J. pažintinė veikla (suvokimas, mąstymas, atmintis, atkūrimas) yra paveikta lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos. Šiuo metu V. J. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl ko jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. V. J. dėl esamo psichikos sutrikimo nėra pilnavertis teismo proceso dalyvis, jis negali būti apklausiamas, negali duoti parodymų, negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teisme, bei negali atlikti bausmės. V. J. elgesys yra įtakojamas lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, dėl ko jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. V. J. reikalinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. (t. 3, b. l. 3-7)

Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir aukščiau išdėstytais įrodymais įrodyta, kad V. J. padarė jam inkriminuojamas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir jo padarytos veikos yra teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam J. G. priklausantį automobilį, bei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, kadangi per savo buto langą mėtydamas degančius popieriaus lapus, padegė renovuojamo daugiabučio namo pamato polistirolio apšiltinimą, tokiais veiksmais visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą – UAB „Armeringa” priklausantį turtą. Tačiau kadangi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas V. J. padarė nepakaltinamumo būsenoje (nesuvokdamas savo veiksmų esmės ir negalėdamas jų valdyti) dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, jam yra taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį.

Šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo J. G. civilinis ieškinys dėl 2380 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 300 Eur už ieškinio parengimą išieškojimo iš V. J..

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio, 110 straipsnio 1 dalies, 115 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims. Šioje byloje V. J. yra ne kaltinamasis, o asmuo, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nes baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas jis padarė būdamas nepakaltinamas. Nepakaltinamo asmens padaryta veika, dėl kurios taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama, toks asmuo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką neatsako (BK 17 straipsnio 2 dalis).

Pagal suformuotą teismų praktiką, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis, reglamentuojantis teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese, numato galimybę reikšti ieškinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, o procese dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra įtariamųjų ar kaltinamųjų bei nelaikytina, kad asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, padarė nusikalstamą veiką, todėl bylose dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo negali būti priteisiamas ne tik civilinis ieškinys CK 6.268 straipsnio 4 dalies pagrindu, tačiau asmenims negali būti taikoma ir bet kokia kita civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-251/2010; 1A-161-1076/2019). Tokias išvadas, kad procese dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo negali būti taikoma civilinė atsakomybė, kas taip pat reiškia, jog tokiame procese negali būti civilinio atsakovo statusą turinčių asmenų, patvirtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 404 straipsnis, numatantis asmenis, kurie gali skųsti teismo nutartį dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, nenumato civilinio atsakovo ar ieškovo.

Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu civiline atsakove buvo įtraukta V. J. globėja I. G.. Pažymėtina, kad taikant asmeniui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas specialiąsias sąlygas, bet ir 6.245–6.249 straipsniuose numatytas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra, neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Kaip jau minėta aukščiau, V. J. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė būdamas nepakaltinamas, todėl jo kaltės, o ir paties nusikaltimo, nėra. Todėl šioje byloje taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio taisykles ir nagrinėti civilinį ieškinį nėra galimybės. Kadangi V. J. atžvilgiu priimama nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, kuri nėra prilyginama išteisinamajam nuosprendžiui, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, todėl nukentėjusiojo J. G. pareikštas civilinis ieškinys byloje paliekamas nenagrinėtas, vadovaujantis šiuo klausimu artimiausia teisės norma, nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte, kas neužkerta kelio nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

2022 m. sausio 4 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai 2) prokurorės Rasos Valančienės nutarimu nuo 2022-01-04 iki 2022-07-04 paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančias 3380 Eur pinigines lėšas, esančias jo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, leidžiant V. J. per mėnesį disponuoti iki 642 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje, turto saugotoju paskiriant banką „Swedbank“, AB, teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikintina, kadangi ši procesinė prievartos priemonė buvo skirta baudžiamojoje byloje pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti, o išnagrinėjus bylą, civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas (nepriteisiamas), todėl ši procesinė prievartos priemonė tapo nebereikalinga. (BPK 151 straipsnio 8 dalis)

Daiktas, turintis reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, CD diskas su vaizdo ir garso įrašu, darytu prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos 1 tomo viršelio, teismo nutarčiai įsiteisėjus, paliktinas prie bylos per visą jos saugojimo laiką. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

Daiktai, turintys reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, stiklainis su foniniu kvapu, stiklainis su kvapo pėdsaku nuo vairuotojo sėdynės, stiklainis su kvapo pėdsaku nuo priekinės keleivio sėdynės, daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsakais voke, daktiloskopinė plokštelė su mikrodalelėmis voke, biologiniai pėdsakai paimti nuo vairo voke, biologiniai pėdsakai paimti nuo pavarų perjungimo svirties voke, biologiniai pėdsakai paimti nuo priekinio stiklo voke, vairuotojo pusės iššovusi oro pagalvė, su galimais biologiniais pėdsakais voke, priekinė keleivio pusės iššovusi oro pagalvė su galimais biologiniais pėdsakais voke, paimti 2021 m. gegužės 14 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje iš automobilio ir nuo automobilio „T. A. Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomi Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2021 m. birželio 30 d. kvitą, serija ŠAP Nr. 0009069, teismo nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintini, kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti. (t. 1, b. l. 64-66, 67; BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Daiktas, turintis reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su jame esančiais daiktais, grąžintas saugojimui savininkui J. G., teismo nutarčiai įsiteisėjus, paliktinas neribotai J. G. nuosavybei. (t. 1, b. l. 68-77; BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400, 401, 403, 404 straipsniais,

nutaria:

V. J., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Nukentėjusiojo J. G. civilinį ieškinį dėl 2380 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei advokato išlaidų palikti nenagrinėtą.

2022 m. sausio 4 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai 2) prokurorės Rasos Valančienės nutarimu nuo 2022-01-04 iki 2022-07-04 paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančias 3380 Eur pinigines lėšas, esančias jo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, leidžiant V. J. per mėnesį disponuoti iki 642 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje, turto saugotoju paskiriant banką „Swedbank“, AB, teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, apie laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimą pranešti turto arešto aktų registro tvarkytojui, išsiunčiant šios nutarties nuorašą.

Daiktą, turintį reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, CD diską su vaizdo ir garso įrašu, saugomą voke prie bylos 1 tomo viršelio, teismo nutarčiai įsiteisėjus, palikti prie bylos per visą jos saugojimo laiką.

Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, stiklainį su foniniu kvapu, stiklainį su kvapo pėdsaku nuo vairuotojo sėdynės, stiklainį su kvapo pėdsaku nuo priekinės keleivio sėdynės, daktiloskopinę plokštelę su rankų pėdsakais voke, daktiloskopinę plokštelę su mikrodalelėmis voke, biologinius pėdsakus paimtus nuo vairo voke, biologinius pėdsakus paimtus nuo pavarų perjungimo svirties voke, biologinius pėdsakus paimtus nuo priekinio stiklo voke, vairuotojo pusės iššovusią oro pagalvę, su galimais biologiniais pėdsakais voke, priekinės keleivio pusės iššovusią oro pagalvę su galimais biologiniais pėdsakais voke, paimtus 2021 m. gegužės 14 d. įvykio vietos apžiūros metu ir saugomus Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2021 m. birželio 30 d. kvitą, serija ŠAP Nr. 0009069, teismo nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su jame esančiais daiktais, grąžintą saugojimui savininkui J. G., teismo nutarčiai įsiteisėjus, palikti neribotai J. G. nuosavybei.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o asmeniui, kurio byla buvo nagrinėjama, V. J., nuo jos nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.