Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios S. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. birželio 27 d. 17.30 val. iki 2015 m. birželio 28 d. 9.45 val. įskaitytas į bausmės laiką, įskaitant dvi laisvės apribojimo dienas.

Nukentėjusiosios S. G. civilinis ieškinys dėl 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo tenkintas ir priteista iš A. G. S. G. 300 Eur (trys šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

S. G. patirtos 94,61 Eur (devyniasdešimt keturių eurų ir 61 ct) atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteista 94,61 Eur (devyniasdešimt keturių eurų ir 61 ct) iš A. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui – sutuoktinei S. G., o būtent: 2015 m. birželio 27 d., apie 16.30 val., adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje, pastūmęs S. G. tyčia kumščiu sudavė jai du kartus į kairę ranką ir vieną kartą spyrė į dešinę koją, tuo padarydamas S. G. poodines kraujosruvas kairiame žaste, kas sukėlė nukentėjusiajai S. G. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusioji prašo atsižvelgti į tai, kad, nors policijos pareigūnai A. G. dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio buvo įspėję (33 b. l.), tačiau pastarasis išvadų iš policijos pareigūnų įspėjimų nepadarė, savo elgesio nepakeitė, priešingai, praėjus vos keturiems mėnesiams, padarė prieš ją nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Pažymi, kad apylinkės teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas ir uždrausti nuteistajam A. G. per visą jam skirtą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį gyventi jos gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), ir su ja bendrauti. Teigia, kad minėtos teisės normos pritaikymas nors laikinai apsaugotų ją (S. G.) nuo naujų nuteistojo išpuolių bei patyčių, tuo labiau, kad A. G. seniai turi kitą moterį ir turi kur gyventi.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusios atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras ir nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios S. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji S. G. neginčija nei A. G. paskirtos bausmės rūšies, nei jos dydžio, tik prašo uždrausti nuteistajam visą laisvės apribojimo laikotarpį gyventi adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat uždrausti nuteistajam su ja bendrauti (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 2 punktas).

BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta bausmės paskirtis, o šios dalies 5 punkte pabrėžta, kad ji turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendra­s visų teisės šakų pagrindinis orientyras, teisės esmė, o skiriant bausmes, jis įgauna specifinių ypatumų, kuriuos lemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individuali­zuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus. Taigi, skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-372-942/2015).

Etikos požiūriu bausmė yra vienas iš dorovinio auklėjimo metodų, kuriuo siekiama koreguoti netinkamą asmens elgesį, todėl tik teisinga bausmė gali atlikti kaltinamojo nubaudimo funkciją, nes bausmės tikslas yra teisingumo siekis. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra įtvirtintas santykinis bausmės nuosaikumas, numatantis keletą alternatyvių bausmių už nesunkius nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, bei su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių sistemą. Tokia sistema yra didinama teisėjo diskrecija, susijusi su bausmės individualizavimu siekiant optimalesnio poveikio į nusikaltimą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-500-697/2015).

Laisvės apribojimo bausmė yra viena iš vidutinio griežtumo bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. G. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau nebuvo teistas (75–76 b. l.), yra baustas administracine tvarka (74 b. l.), registre dėl psichikos ir priklausomybės ligų neįrašytas (65, 66, 67 b. l.), yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai A. G. bus pasiekti paskyrus jam už padarytą nusikalstamą veiką laisvės apribojimo bausmę, mažesnę negu šios bausmės rūšies vidurkis. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad A. G. nedirba, nėra įregistruotas darbo biržoje (70, 73 b. l.), taip pat atsižvelgė į jo asmenybės požymius, lemiančius jo pavojingumą ir pagrįstai įpareigojo A. G. per visą bausmės atlikimo laikotarpį pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Iš bylos matyti, kad nuteistasis A. G. ir nukentėjusioji S. G. nėra išsituokę, jie gyvena tame pačiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (68–69 b. l.), jų turtas nėra padalintas, pati nukentėjusioji apklausiama teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ji, net ir būdama išvykusi ir trejus metus negyvendama Lietuvoje, siuntė A. G. pinigus, mokėjo antstoliams, į Lietuvą grįžo tik 2015 m. sausio 23 d., o tai patvirtina, kad S. G. ir A. G. iki tol vedė bendrą ūkį. Duomenų, kad nuteistasis A. G. turėtų kitą gyvenamąją vietą, byloje nėra, bylos duomenys liudija, kad jis gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini) (68–69 b. l.), taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis po apkaltinamojo nuosprendžio jam priėmimo ir toliau netinkamai elgtųsi su nukentėjusiąja.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad anksčiau minėtų pirmosios instancijos teismo paskirtų įpareigojimų pakanka, kad būtų įgyvendinta nuteistajam paskirtos bausmės paskirtis, todėl nukentėjusiosios skundas, kuriame ji prašė uždrausti nuteistajam visą laisvės apribojimo laikotarpį gyventi adresu: (duomenys neskelbtini), ir uždrausti bendrauti su ja (nukentėjusiąja), netenkinamas. Kartu pažymima, kad prokuroras turi teisę siūlyti kaltinamajam skirtinos bausmės rūšį ir dydį, tačiau šis siūlymas teismui nėra privalomas – bausmės skyrimas yra teismo prerogatyva.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-28/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios S. G. apeliacinį skundą ir šis skundas atmetamas, jos prašymas priteisti iš nuteistojo A. G. išlaidas valstybei už jos atstovės dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą netenkinamas. Taip pat pastebėtina, kad ši pažyma apeliacinės instancijos teisme buvo gauta jau išnagrinėjus bylą ir kolegijai išėjus priimti sprendimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nukentėjusiosios S. G. apeliacinį skundą atmesti.