Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ta pati, turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui - sutuoktinei S. G., o būtent: 2015-06-27 apie 16.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, pastūmęs S. G. tyčia kumščiu sudavė jai du kartus į kairę ranką, bei vieną kartą spyrė į dešinę koją, tuo padarydamas S. G. poodines kraujosruvas kairiame žaste, kas sukėlė nukentėjusiajai S. G. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu pagal pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad šiais metais, vasarą, galėjo būti birželio 27 dieną, viskas vyko (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, abu buvo namuose, konfliktas vyko virtuvėje, susuko kilimą ir padėjo koridoriuje, kilimas jo, jis pirko. Jis norėjo išeiti iš namų su kilimu, o S. G. jam nedavė kilimo. Norėjo atskirai gyventi. Ji Ukrainoje 10 metų gyveno, o jis uošvienę 3 metus prižiūrėjo. Į laidotuves net nebuvo grįžusi savo mamos. Paskui nuėjo drabužių paimti, žiūri kilimo nėra. Jis ją koridoriuje pastūmė vieną kartą, nes ji rėkė ant jo. Ji puolė ant jo, ji jį su rankomis stūmė, jis G. pastūmė, ji nenugriuvo, į sieną neatsitrenkė. Su delnu, į kairę ranką pastūmė ją, ji nesakė, kad jai skauda. Po to ji nuėjo į savo kambarį, paskambino medikams ar policijai. Jis buvo truputį išgėręs, 0,6 promiles pripūtė, išgėrė du alaus 5 laipsnių stiprumo, 2 „skarbonkes“. Konfliktas įvyko dėl kilimo, nemušė jos, tik pastūmė. Greitoji atvažiavo, jis stovėjo su policininku, jis nežino dėl ko ji iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Policininkas pasakė, kad čia melagingas pranešimas, sakė, jai nieko nėra. Po to policija jį išsivežė ir viskas, išleido jį kitą dieną. Jis nesudavė ir nespyrė G., ją tik stūmė. Pripažįsta tik tai, kad ją pastūmė. Daktarė nieko nesakė, kad ji sužalota. Dėl išvados specialisto nieko negali paaiškinti. Ji anksčiau gerdavo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Jis nežino, iš kur tie sužalojimai pas nukentėjusiąją ant kūno, gal pati susižalojo. Tai, kad išvadoje nurodyta, kad pati susižaloti negalėjo negali nieko paaiškinti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusioji S. G. teismo posėdyje parodė, kad 2015-06-27, penktadienį, apie 16.30 valandą, buvo namie, viskas buvo virtuvėje. Ji norėjo paimti kilimą, o jis sudavė du kartus jai su kumščiu į ranką ir į koją vieną kartą spyrė. Jis neadekvatus, grasino jai ir jos vaikams. Šaukė, keikėsi, jis visada keikėsi. Viskas buvo virtuvėje, ji pradėjo verkti, išsigando. Spyrė į koją, o kai sudavė su kumščiu, nuo peties iki inkstų skausmas nuėjo. Po to išėjo iš virtuvės, nuėjo į miegamąjį, blogai jautėsi, vos neprarado sąmonės. Iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, jai buvo spaudimas aukštas, davė vaistų, tai buvo užfiksuota. Tai, kad jis neigia, netiesa, yra buvę, kad girtas kovo mėnesį su peiliu ant jos šoko. Ji parašė pareiškimą. Jis tik truputį išgeria ir gali bet ką padaryti. Kai sutrenkė su kumščiu, ji atsitraukė. Nestūmė jos, jis jai trenkė, du kartus sudavė ir į koją spyrė. Iškarto buvo mėlynės, o kelias buvo patinęs, labai skaudėjo, mėlynės nebuvo, gal 1-2 savaites skaudėjo koją. Ji prieš tą įvykį nebuvo susižalojusi. Ji ant jo nepuolė, ji jam padėdavo, jį maitino. Į ekspertus pirmadienį kreipėsi, jai nustatė sužalojimus. Nežinojo, kad reikėjo čekius visus rinkti, būtų išsaugojus kokius vaistus pirko, ji jo visada gailėjo. Ranką skaudėjo ilgai, nes skausmas perėjo iki stuburo. Nuo skausmo gėrė vaistus, iki šiol juos vartoja, receptą turi, tik čia jo neturi. Anksčiau yra buvę konfliktai, bet ji nekviesdavo policijos. Jis turi dar vieną baudžiamą bylą. Ten buvo dokumentų klastojimai. Anksčiau nesikreipė į policiją. Ji kreipėsi į įgaliotinį, rašė pareiškimą. Į Lietuvą grįžo sausio 23 dieną, trys metai nebuvo Lietuvoje, jis buvo kartu su ja išvykęs iš Lietuvos. Visos vizos yra pase. Ji jam siuntė pinigus, 4000 eurų dar ir antstoliams mokėjo. 300 eurų prašo priteisti iš jo, mano sveikata bloga, labai blogai miega, ji jo bijo. Sakydavo, kad pasamdys berniukus ir ją sunaikins su meiluže. Prieš tą įvykį taip grasindavo. Ji rašė ne vieną kartą pareiškimą, jie kviesdavo jį pas save. Vasario, balandžio mėnesį eidavo pas įgaliotinį, pastoviai smurtavo, jei jis toks geras, kodėl vaikai jo atsisakė.

Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad nepamena tikslios datos, gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Tada dirbo su kolega N., iškvietimas buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso nepamena. Atvykus rado susijaudinusią moteriškę, ji yra salėje, tai nukentėjusioji, ji labai daug visko pasakojo ir kad buvęs vyras sukėlė fizinį skausmą, nepamena ką tiksliai pasakojo, nes iškvietimai ne vienas per dieną toks būna. Žymių pas ją nepamena ar matė, ji labai susijaudinusi buvo. Vyriškis buvo truputį išgėręs, iš kalbos tai jautėsi. Jis tvirtino, kad nieko nedarė. Jie iškvietė medikus, moteriškei suteikė pagalbą, o vyriškį sulaikė, pristatė į laikino sulaikymo patalpas. Kokią pagalbą suteikė medikai moteriškei nepamenu. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas R. S. jos patvirtino ir juose parodė, kad 2015 m. birželio 27 d. dirbo kartu su Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vadu A. N. Jam su kolega dirbant Šiaulių mieste, apie 17.18 val., iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo per radijo ryšio priemonę gavo pranešimą, kad Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini), yra smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus minėtu adresu, bute buvo moteris ir vyras, kurie jiems prisistatė, kaip S. G. ir A. G.. Minėti asmenys jiems girdint tarpusavyje pykosi dėl buitinių dalykų, tai yra S. G. sutuoktiniui teigė, kad jis iš namų neša jos visokius daiktus parduoti, nemoka pinigų už buto komunalines paslaugas, kad yra už jas didelis įsiskolinimas bendrovėmis. S. G. teigė, kad A. G. bandė iš namų išnešti kilimą, kurį būtų pardavęs. A. G. viską neigė. S. G. buvo susijaudinusi, ji verkė. Ant jos kūno išorinių sužalojimų nepastebėjo. Ji buvo blaivi. S. G. teigė, kad ji, 2015-06-27 su vyru A. G. susipyko dėl kilimo, tai yra kilimą jos vyras norėjo išnešti parduoti, o ji to padaryti neleido. S. G. minėjo, kad žodinio konflikto metu ją vyras A. G. stumdė, du kartus trenkė į kairę ranką, bei vieną kartą spyrė į koją. Teigė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. S. G. iš pradžių pasakojo, kad vyras smurtavo miegamajame, paskui teigė, kad virtuvėje. Tiesiog iš jos pasakojimo nebuvo galima suprasti, kur konkrečiai A. G. ją mušė. Ji kalbėjo tai lietuviškai, tai rusiškai. A. G. buvo neblaivus, jis viską neigė, sakė, kad savo žmonos nemušė, ji viską įsigalvoja. Grumtynių pėdsakų bute nepastebėjo. Mums bendraujant atvyko greitoji med. pagalba. Medikas davė S. G. vaistų, dėl lygtai mažo spaudimo ir išvažiavo. S. G. į Respublikinę Šiaulių ligoninę nebuvo išvežta. Pagal S. G. pasakojimą apie įvykio aplinkybes surašė pareiškimą. A. G. buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK OVS patalpas. (b. l. 37, 38).

Specialistas Henrikas Daujotas teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-06-29, 12 valandą S. G. atvyko apžiūrai, apžiūros metu buvo konstatuoti sužalojimai, poodinės kraujosrūvos kairiame žaste ir nurodė, kad paplojant skauda dešinio kelio vidinėje pusėje. Duota išvada, kad buvo padaryti sužalojimai: poodinė kraujosrūva kairiame žaste, kad jie galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis, nurodytu laiku, 2015-06-27, suduodant smūgius į kairę ranką ir įspiriant į dešinę koją. Sužalojimai ne mažiau dviejų trauminių poveikio pasėkoje, kietais bukais daiktais kairiame žaste, sužalojimai tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Apžiūros metu kairiame žaste rasta viena poodinė kraujosrūva buvo netaisyklingos formos, vidutinio trečdalio priekiniame paviršiuje ovalios formos 1,2 cm skersmens. Atsižvelgiant į kraujosrūvų formą tikėtina, kad netaisyklingos formos kraujosrūva padaryta kietu buku daiktu, tai galėjo būti kumščiu. O ovali kraujosrūva, tikėtina, kad padaryta spaudžiant pirštais. Kitų žymių sužalojimų nebuvo konstatuota. Viena iš tų kraujosrūvų būdinga smūgiams, kita būdinga spaudžiant pirštu. Jei buvo du smūgiai, jie galėjo būti suduoti į tą pačią vietą. Kojoje kraujosrūvos, patinimo, nubrozdinimo nebuvo, skundėsi tik, kad skauda spaudžiant tą vietą. Griūnant kairiame žaste ovalios formos mėlynė nėra būdinga griuviminei traumai, o kita kraujosrūva galėjo atsirasti ir griūnant ir tiesiogiai suduodant smūgį. Sužalojimai atitinka įvykio aplinkybes ir laiką. Ar nuo stūmimo galėjo atsirasti tokie sužalojimai, žiūrint koks tas stūmimas, jei stumia plaštakos apatine dalimi, stipriai pastūmus galima sakyti, kad tai smūgis. Smūgis turi būti stiprus, kad gautųsi tokios kraujosrūvos.

2015-06-30 specialisto išvada Nr. G926/15(04), kurioje užfiksuota, kad S. G. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame žaste. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais paveikus kairį žastą. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje. S. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. (b. l. 27).

2015-07-10 akistatos protokolu, kuriame užfiksuota, kad suvedus į akistatą nukentėjusiąją S. G. ir įtariamąjį A. G. dėl jų parodymuose esančių prieštaravimų, įtariamasis A. G. pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų, o nukentėjusioji S. G. patikslino, kad prieš suduodamas smūgius, A. G. ją stipriai pastūmė uždėdamas savo ranką ant jos kairės rankos. Jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. (b. l. 55-57).

2015-06-27 protokolu – pareiškimu, kuriuo S. G. pranešė apie A. G. padarytą nusikalstamą veiką jos atžvilgiu. (b. l. 3).

2015-06-27 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios bute, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, apžiūra. (b. l. 9-11).

2015-06-27 Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vado A. N. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje fakto, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės. (b. l. 12-14).

2015-07-03 iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gauta skaitmenine garso įrašo kopija su užfiksuotu S. G. pranešimu dėl fizinio skausmo sukėlimo. (b. l. 39).

2015-07-13 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota skaitmeninės garso įrašo kopijos su užfiksuotu S. G. pranešimu dėl fizinio skausmo sukėlimo apžiūra (b. l. 40, 41).

Asmens blaivumo testu, kuriame užfiksuota, kad 2015-06-27 17.41 val., A. G. nustatytos 0.62 promilės girtumo. (b. l. 42).

Teismas įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamojo A. G. kaltė įrodyta. Nors kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino, nurodydamas, kad žmoną S. G. tik pastūmė ir ji nenugriuvo, ir niekur neatsitrenkė, šios kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiosios S. G. parodymai, kad jos vyras sudavė du kartus jai su kumščiu į ranką ir į koją vieną kartą spyrė, akistatos metu patikslino parodymus nurodydama, kad A. G. ją stipriai pastūmė uždėdamas savo ranką ant jos kairės rankos, jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Šiuos parodymus nukentėjusioji patvirtino akistatos su A. G. metu. Liudytojas R. S. patvirtino, kad nuvyko pagal nukentėjusiosios pranešimą dėl smurto, nukentėjusioji atvykus patvirtino, kad prieš ją buvo panaudotas smurtas, kad prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas smurtas patvirtina Bendrojo pagalbos centro garso įrašas su S. G. pranešimu dėl fizinio skausmo sukėlimo, protokolas pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, asmens blaivumo testas. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog S. G. sužalojimai galėjo būti padaryti jos nurodytomis aplinkybėmis, tai patvirtino specialistas Henrikas Daujotas teismo posėdžio metu. N. S. G., liudytojo R. S. parodymai nuoseklūs, nekeičiami, juos patvirtina objektyvūs duomenys, nurodyti specialisto išvadoje, jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Teismas kaltinamojo A. G. parodymus vertina, kai siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, jo parodymai prieštarauja byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumai, todėl yra įrodyta, jog kaltinamasis A. G. smurtavo prieš nukentėjusiąją S. G..

Kaltinamasis A. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui - sutuoktinei S. G., o būtent pastūmęs S. G., tyčia kumščiu sudavė jai du kartus į kairę ranką, bei vieną kartą spyrė į dešinę koją, tuo padarydamas S. G. poodines kraujosruvas kairiame žaste, kas sukėlė nukentėjusiajai S. G. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kvalifikacija teisinga.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. G. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis A. G. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 74), VĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės psichiatrijos klinikos registrą, VĮ Dainų PSPC psichikos sveikatos centro registrą, VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro registrą neįrašytas (b. l. 65; 66; 67), yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismą daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus vieną iš švelniausių sankcijoje numatytų bausmių - laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis mažesnis nei bausmės vidurkis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji S. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 € (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad nukentėjusiosios S. G. atžvilgiu kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus ir sukėlė fizinį skausmą. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai S. G. tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. G. veiksmais buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, fizinis skausmas, patyrė sužalojimus, dėl kurių jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patirtas smurtas bei dvasiniai išgyvenimai turi neigiamų pasekmių – bloga sveikata, blogai miega, baimės jausmas, kas neabejotinai pripažintina neturtine žala. Teismas daro išvada, kad nukentėjusios civilinis ieškinys yra realus ir pagrįstas, todėl tenkintinas, nukentėjusiajai S. G. iš kaltinamojo A. G. priteisiant 300 € neturtinei žalai atlyginti.

Byloje yra pateikta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. rugsėjo 28 d. pažyma Nr. VI-1631(7.2015) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 94,61 € išieškojimo valstybei iš kaltinamojo A. G.. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai valstybinė garantuojama teisinė pagalba buvo suteikta ginti savo teises ir interesus dėl A. G. jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, todėl, šios antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. G..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje (LR BK 48 str.,6 d.3p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu laikino sulaikymo laiką nuo 2015-06-27 17.30 val., iki 2015-06-28 09.45 val., įskaityti į bausmės laiką, įskaitant dvi laisvės apribojimo dienas.

Nukentėjusiosios S. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl 300 € (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo A. G. S. G. 300 € (tris šimtus eurų) neturtinės žalos.

Pripažinti dėl S. G. atstovavimo patirtas 94,61 € (devyniasdešimt keturių eurų ir 61 ct) išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti 94,61 € (devyniasdešimt keturių eurų ir 61 ct) sumą iš A. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Kardomąją priemonę A. G. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kompaktinį diską su skaitmenine garso įrašo kopija, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.