Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamajam pripažinus kaltę dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis kaltinamas, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei ir gynėjai sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Įrodymai ir jų vertinimas dėl turto pasisavinimo / iššvaistymo

Kaltinamasis A. R. teisiamajame posėdyje kaltę prisipažino visiškai ir parodė, kad automobilį BMW įsigijo išsimokėtinai iš „(duomenys neskelbtini)“. Įmokas mokėjo už automobilį iki tol, kol juo važinėjo, bet po liūties automobilis sugedo ir įmokų už jį nebemokėjo. Apie automobilyje buvusią GPS sistemą žinojo. Nutempęs automobilį apie savaitę jį laikė prie garažų, kurie yra lyg (duomenys neskelbtini) g., o po to jį pardavė už 500 Eur. Parduodamas automobilį jokių dokumentų nesurašė, tiesiog atvažiavo asmenys ir pasiėmė automobilį, o jam sumokėjo už jį pinigus. Dar iki pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad automobilis sugedęs, nurodė jo buvimo vietą, bet bendrovė jo nepasiėmė. Pripažįsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį, bendrovei padarytos žalos nėra atlyginęs. Gailisi dėl to, ką padarė.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ su priedais matyti, kad A. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2023 m. rugsėjo 6 d. sudarė automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau įsipareigojimų nevykdė ir iššvaistė jam patikėtą turtą, nes automobilio negrąžino. Sudarant sutartį, A. R. pateikė duomenis apie gaunamas pajamas pagal individualios veiklos pažymą, todėl nekilo jokio pagrindo manyti, kad A. R. gali bandyti pasisavinti turtą. Kadangi A. R. nesilaikė savo įsipareigojimų, nemokėjo įmokų, todėl sutartis su juo buvo nutraukta. Dėl šios priežasties kliento buvo reikalaujama grąžinti transporto priemonę teisėtai savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagrįstų transporto priemonės savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimų pristatyti automobilį jis neįvykdė. Išsiuntus eilę įspėjamųjų pranešimų apie tai, kad kreipsis į trečiuosius asmenis, klientas ir toliau nereagavo ir ignoravo, automobilio negrąžino. Kad klientas galimai turėjo tikslą pasisavinti bendrovės turtą, patvirtina ir tas faktas, kad automobilyje sumontuota GPS sekimo sistema buvo atjungta 2024 m. liepos 16 d. (atjungimo adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Be to, vykdant automobilio paiešką, buvo susisiekta su A. R., kuris, pareikalavus nurodyti automobilio buvimo vietą , nurodė jo vietą – (duomenys neskelbtini) soduose prie stotelės, paskui po kelių dienų nurodė kitą vietą – garažai už (duomenys neskelbtini) (patikrinus tris garažų masyvus, esančius už šio PC, automobilis nebuvo rastas), paskui atsiuntė nuorodą, kad automobilis yra garažų masyve (duomenys neskelbtini)g. (jis jau buvo tikrintas pirmą kartą, bet dar patikrino ir antrą kartą, bet automobilis irgi nebuvo rastas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 4340,77 eurų žalą (3 t., b. l. 30–49).

Iš 2023 m. rugsėjo 2 d. transporto priemonės nuomos sutarties (specialiųjų sąlygų) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuomotojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuomininkas yra A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nuomos objektas yra transporto priemonė „BMW“, modelis 120D, pagaminimo metai (duomenys neskelbtini) m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), automobilyje yra įdiegta GPS/GPRS sistema. Transporto priemonės vertė sutarties sudarymo metu yra 3550 eurų. Nuomos pradžia yra 2023 m. rugsėjo 2 d., nuomos pabaiga – 2028 m. rugpjūčio 2 d. Mėnesio nuomos mokestis – 201,80 Eur. Sutarties sudarymo mokesčio mėnesio suma – 8,33 Eur. Bendra mokėtina suma – 210,13 Eur. Sutartis pasirašyta A. R. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingo asmens E. K. (3 t., b. l. 33–34).

Iš 2023m. rugsėjo 2 d. transporto priemonės priėmimo–peravimo akto (prie 2023 m. rugsėjo 2 d. transporto priemonės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad transporto priemonės nuomotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda transporto priemonės nuomininkui A. R. transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tai pat A. R. patvirtino pasirašydamas, kad jam yra žinoma, kad pagal sutartį jis priima naudoti ir valdyti transporto priemonę ( 3 t., b. l. 42–43).

Iš 2024 m. rugsėjo 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo matyti, kad klientas (A. R.) paraišką dėl automobilio nuomos pateikė internetu. Pateikiant paraišką buvo nurodomi kliento duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, telefono numeris ir elektroninis paštas. Taip pat buvo daroma kliento asmens dokumento kopija, pateikti papildomi dokumentai: sąskaitos faktūros, patvirtinančios pajamas, nes klientas dirbo pagal individualią veiklą. Sutartis sudaryta ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgytas bei perduotas A. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje Gariūnų automobilių turguje. Sutartį įmonės vardu sudarė E. K.. Visi A. R. mokėjimai buvo atlikti Perlo terminale, kopijų klientas nepateikė. Pateikiami sutarties sudarymo pagrindu tapę A. R. asmens dokumentai (nuotrauka) ir sąskaitų kopijos (nuotraukos) (3 t., b. l. 64–68).

Iš 2024 m. lapkričio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto (el. laiško) matyti, kad automobilis „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertintas 3550 Eur. Klientas atliko 9 nuomos mokėjimus, kurių bendra suma 2098 Eur. Sutarties nutraukta 2024 m. rugpjūčio 9 d. (3 t., b. l. 83).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugpjūčio 9 d. pranešimo „Dėl transporto priemonės nuomos sutarties nutraukimo“ matyti, kad A. R. išsiųstame pranešime nurodoma, jog jis pažeidė 2023 m. rugsėjo 2 d. transporto priemonės nuomos sutarties 9.5.1 papunktį, nes ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų vėlavo mokėti mokesčius ir įmokas pagal minėtą sutartį. Taip pat raštu A. R. informuojamas, kad neištaisius šio pažeidimo per 10 kalendorinių dienų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai nutraukė sutartį. Pranešimas išsiųstas 2024 m. rugpjūčio 12 d. A. R. nurodytu elektroniniu paštu (3 t., b. l. 88–89).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato; veiklos skyrius vyresniosios tyrėjos R. D. 2025 m. sausio 24 d. tarnybiniame pranešime „Dėl GPS įrangos atjungimo vietos“ nurodyta, kad patikrinus tyrimo metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų duomenų apie automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumontuotą GPS įrangą, GPS atjungta 2024 m. liepos 16 d. (atjungimo adreso koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), įranga buvo atjungta Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Naudojantis Google Maps „Street view“ funkcija nustatyta, kad automobilis galimai stovėjo šalia daugiabučių pastatų ir garažų masyvų. Identifikuoti tikslios automobilio stovėjimo vietos nepavyko (3 t., b. l. 99–100).

Nukentėjusioji I. M. parodė, kad 2023 m. rugsėjo mėnesį A. R. (buvęs sugyventinis) jai pasakė, jog išsimokėtinai nusipirko automobilį BMW (valts. numerio nepamena) ir jog kiekvieną mėnesį už automobilį reikės mokėti po 220 eurų. Gali būti, kiek jai žinoma, kad A. R. buvo suklastojęs dokumentus, reikalingus sudaryti sutartį, nes prašė nupirkti pinigų priėmimo kvito knygelę. A. R. vykdė individualią veiklą, todėl pats pildė kvitus, kad gautų lizingą automobiliui. Minėtas automobilis stovėdavo jos namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji pati šiuo automobiliu nesinaudojo, juo visą laiką naudojosi tik A. R.. Su šiuo automobiliu ji važiodavo tik kaip keleivė, nors A. R. visą laiką jai labai siūlydavo šiuo automobiliu naudotis. Minėtas automobilis jos namo kieme buvo tik porą mėnesių, daugiau ji jo nematė. Kur A. R. laikė šį automobilį, nieko nežino. Žino, kad A. R. iš šio automobilio buvo išmontavęs garso aparatūrą, ar joje buvo GPRS įranga, pasakyti negali, nes nežino. Šią garso aparatūrą jis kažkiek laiko laikė pas ją rūsyje, po to – savo buto (duomenys neskelbtini) gatvėje rūsyje. Apie tai ji sužinojo, kai paklausus, kur dingo magnetola, jis jai aiškino, kad rūsyje. Mano, kad A. R. ją kažkam pardavė, nes domėjosi kainomis. Apie tai, kur yra BMW automobilis, pasakyti negali (1 t., b. l. 150–154).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. R. 2023 m. rugsėjo 2 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama E. K., sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jam 5 metams naudotis savo nuožiūra buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis 3550 eurų vertės automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kurį laiką kaltinamasis vykdė pagal nuomos sutartį prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir nuo 2023 m. spalio iki 2024 m. birželio mėnesio iš viso nuomotojai sumokėjo 2098 Eur (5 t., b. l. 53–77). Tačiau vėliau A. R. nutraukė įmokų mokėjimą ir 2024 m. liepos 16 d. Panevėžyje buvo atjungta automobilyje sumontuota GPS sekimo sistema. Nuomotoja 2024 m. rugpjūčio 12 d. el. paštu išsiuntė kaltinamajam 2024 m. rugpjūčio 9 d. pranešimą dėl transporto priemonės nuomos sutarties nutraukimo ir siekė susigrąžinti kaltinamajam išnuomotą automobilį, tačiau nesėkmingai, nes A. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio negrąžino, teikė klaidinančią informaciją apie automobilio faktinę buvimo vietą, kurioje jis nebuvo randamas. Net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą bei paskelbus automobilio paiešką, jis iki šiol nebuvo rastas. Pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino, kad automobilis sugedo ir dėl to jį pardavė, nors jis nebuvo to automobilio savininkas ir negalėjo savo nuožiūra juo disponuoti. Taigi dėl tyčinių ir sąmoningų kaltinamojo veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas, kuris pagal nuomos sutartį buvo perduotas naudotis A. R., buvo visiškai prarastas, taip padarant nuomotojai turtinę žalą.

Byloje spręstinas klausimas dėl aptartų kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 183 str. 1 d. ar BK 184 str. 1 d., nes pradinis kaltinimas A. R. buvo pareikštas dėl turto iššvaistymo, bet teisme prokurorė pakeitė kaltinimą, nurodydama, kad aptartais veiksmais kaltinamasis jam patikėtą svetimą turtą pasisavino. Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų (BK 183 str. 1 d.). O tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 184 str. 1 d.).

Turto pasisavinimas BK 183 straipsnio prasme – tai tyčinis neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą. Tuo tarpu turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Išaiškinta, iššvaistymą nuo pasisavinimo skiria tai, kad turtas iššvaistomas jo neužvaldžius bent trumpam laikui.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenys, kurie yra teisėti transporto priemonių nuomininkai (valdytojai), tačiau perleidžia kitiems asmenims daiktą, kuriuo jie naudojasi pagal sutartį, neturėdami tam jokio teisėto pagrindo, pripažįstami tokį turtą iššvaistę, o ne jį pasisavinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-594/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-579/2023; Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendis baudžiamoji byla Nr. 1A-244-616/2023).

Kaltinamasis A. R. teisiamajame posėdyje kaltę prisipažino visiškai ir parodė, kad visų aplinkybių tiksliai jau nepamena. Su I. M. pradėjo gyventi 2022 metais, jie gyveno (duomenys neskelbtini)gatvėje esančiame bute. Kartais susipykdavo su sugyventine, nes jie vienas kitą išprovokuodavo. Atsimena 2024 m. rugpjūčio 19 d. įvykusį konfliktą namų balkone, kai panaudojo smurtą prieš nukentėjusiąją. Tuo metu buvo neblaivus. Ranka galėjo suduoti sugyventinei į skruostą, ją pastūmė, dar televizoriaus pultelis buvo mestas į sieną. Po konflikto išėjo iš namų ir gal po valandos pranešė, kad su vaikais yra neblaivi mama. Dėl 2024 m. lapkričio 15 d. smurto gali paaiškinti, kad tą rytą anksti jį paleido iš areštinės, buvo blaivus, nuėjo pas I. M. ir tarp jų laiptinėje įvyko konfliktas dėl telefono, kurį jis paėmė, o nukentėjusioji jį traukė iš jo, dėl to jis sudavė smūgį I. M. ir padarė sumušimą lūpoje. Nukentėjusioji tuo metu buvo su drauge J.. Dėl nukentėjusiosios bauginimo gali paaiškinti, kad grasindavo jai, kai būdavo išprovokuojamas, bet nieko blogo I. M. padaryti nenorėjo, nes ją myli. Būdamas neblaivus ir susinervinęs yra jai parašęs kažkokius grasinimus. Turėjo namų ir rūsio raktus, nes pati nukentėjusioji juos jam buvo davusi. Nukentėjusioji galėjo jį matyti prie namų, rūsyje, nes buvo nuvykęs pasiimti daiktų. Kažkurį vakarą pradūrė nukentėjusiosios automobilio padangą ir ji tai matė. Tuo metu buvo apsvaigęs ir suvartotas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Pripažįsta civilinį ieškinį, bet žalos nėra atlyginęs. Po visų šių įvykių iš kalėjimo skambino nukentėjusiajai, nes norėjo jos atsiprašyti, paklausti, kaip ji laikosi.

Nukentėjusioji I. M. teisiamajame posėdyje dėl pareikšto civilinio ieškinio parodė, kad dėl prieš ją panaudoto smurto jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, ji buvo persekiojama, dėl to bijojo šunis vedžioti, palikti kieme automobilį, vaikai bijojo kieme būti. Iki šiol jaučia prieš ją padarytų nusikaltimų psichologines pasekmes ir dėl to reikalauja 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio iki šiol lankosi pas psichologą, psichoterapeutą, tas pusmetis buvo košmariškas ir tik dabar jos būklė pamažu stabilizuojasi, gerėja. Jai buvo taikytas ir medikamentinis gydymas, iki šiol vartoja psichiatrės išrašytus antidepresantus dėl patirto nerimo ir baimės.

Nukentėjusioji I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos mėnesį baigėsi A. R. skirtos kardomosios priemonės, draudžiančios jam gyventi jos namuose, terminas, kuri buvo skirta baudžiamojoje byloje dėl 2024 metais pradžioje prieš ją naudoto fizinio smurto. Per tris bendro gyvenimo metus su A. R. ji ne kartą buvo sumušta, dėl smurto buvo atlikti ikiteisminiai tyrimai. Kai baudžiamoji byla, kurioje A. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium, buvo perduota į teismą, A. R. vėl pradėjo pas ją lankytis, kartais likdavo pernakvoti. A. R. leisdavo pasilikti iš baimės, tikėdama, kad neleidus jis rastų būdų, kaip jai pakenkti. Buvo tokių atvejų, kai jis neblaivus ateidavo pas ją į darbo vietą, ten šaukdavo, koneveikdavo ją necenzūriniais žodžiais bendradarbių ir kitų žmonių akivaizdoje. Ne vieną kartą buvo apgadintas jos automobilis, t. y. į kuro baką buvo pilamas neaiškus skystis. Be to, 2024 m. liepos mėnesį kaltinamasis buvo „užsikodavęs“ ir ji manė, kad jo elgesys gali pasikeisti, tačiau vėl prasidėjo nuolatiniai smurto atvejai jos atžvilgiu, nuolatinis bauginimas, kad ji kentės dėl to, kad jos vaikas A. M. jį sužalojo (dėl šio įvykio policijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2024 m. rugpjūčio 19 d., grįžus iš (duomenys neskelbtini), kur kartu su A. R. ir vaikais atostogavo nuo 2024 m. rugpjūčio 15 d., ji išėjo į darbą, A. R. liko namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Dar (duomenys neskelbtini) abiem būnant išgėrusiems A. R., tyčiodamasis iš jos ir jos vaikų, priekaištavo jai, vaikams ir smurtavo jos atžvilgiu, tačiau būdama išgėrusi alkoholio apie smurtą policijos pareigūnams nepranešė. 2024 m. rugpjūčio 19 d. apie 20.30 val. grįžusi iš darbo ji prisijungė prie alkoholį vartojusio ir jau neblaivaus A. R. ir kartu su juo vartojo alkoholinius gėrimus. Ji išgėrė keturias skardines alaus. Apie 22.00 val. ji su sugyventiniu rūkė buto balkone. Rūkant sugyventinis pradėjo ją kaltinti dėl to, kad ji jam pridarė problemų, vadino ją necenzūriniais žodžiais ir sudavė vieną smūgį dešine plaštaka į dešinės pusės skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to, susirinkęs savo daiktus, A. R. ruošėsi išeiti iš buto, būdamas neblaivus ketino vairuoti jos automobilį, sakė, kad iškvies jai policiją, todėl ji, pradžioje bandžiusi nuraminti A. R., vėliau nuo jo raktų ryšulio pasiėmė jai priklausančio automobilio ,,Wolkswagen Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelį, bandė atimti iš jo telefoną, kad šis neskambintų į policiją. Bijojo, kad jai būnant neblaiviai bus atimti vaikai. Kai sugyventinis pamatė, kad ji paėmė automobilio raktelius, pradėjo ją vadinti ,,kurva, žiurke“ ir metė į miegamojo kambario sieną televizoriaus pultelį bei jos telefoną. Kadangi jis nenusiramino, ji atidavė jam savo automobilio raktelius. Kai A. R. pasakė, kad jis iškvies policijos pareigūnus ir dėl jos neblaivumo bus atimti vaikai, ji labai išsigando ir kai tik jis išėjo ji irgi išbėgo į bendrojo naudojimo laiptinę ir pasislėpė. Į butą grįžo, kai vaikai atvykus policijos pareigūnams buvo perduoti jos motinai. Po šio įvykio ji nuolat A. R. kartojo, kad jiems reikia galutinai išsiskirti, nebebendrauti, tačiau iki 2024 m. lapkričio mėnesio jo prašymu yra leidusi kelis kartus likti nakvoti jos namuose. Po 2024 m. rugpjūčio 19 d. įvykio iki 2024 m. rugsėjo 6 d. A. R. pas ją nebuvo, kiek jai yra žinoma, jis tomis dienomis kažkur gėrė. Po to laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki 2024 m. lapkričio 7 d. A. R. kartas nuo karto ateidavo pas ją pernakvoti, tačiau ryte išeidavo. Paskutinį kartą A. R. pas ją buvo lapkričio 7 d. Nuo 2024 m. lapkričio pradžios ji sužinojo, kad A. R. galutinai iškraustė iš varžytinėse parduoto jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl ji leido jam susidėti savo daiktus savo buto rūsyje, davė rūsio raktus ir slėpdamasi nuo socialinių darbuotojų bei kaimynų kartais apie 23.00 val. įsileisdavo A. R. nakčiai. 2024 m. lapkričio 11 d. iš A. R. gavo žinutę, kad „niek į teismą, nes manęs ten nebus“. Į posėdį A. R. neatvyko ir 2024 m. lapkričio 12 d. jai pradėjo rašyti: „kentėsi, suka“, „aš ne metus sėdės, bet tu, kurva, ten negyvensi“, rašė ir daugiau visokių žinučių apie jos butą, vaikus, jos sūnų, kurį jis vadina „bebru“. Kadangi A. R. nesiliovė jai rašinėti, rašė, kad pas ją bute yra kompiuterių, televizorių, kad jis ateis pas ją, po darbo ji nuvažiavo pas savo motiną ir paskambino 112 bei paprašė policijos pareigūnų pagalbos, nes jau bijojo viena grįžti į butą, bijojo A. R. grasinančių žinučių bei vėl patirti smurtą. Pareigūnai tuomet ją palydėjo iki buto, apžiūrėjo butą, sandėliuką, tačiau A. R. nerado, todėl išvyko. 2024 m. lapkričio 13 d. A. R. ir toliau rašinėjo jai žinutes, kad: „galas atėjo“. Apie 21.30 val. ji išėjo į kiemą pavedžioti šunų ir prie (duomenys neskelbtini) namo pastebėjo link jos artėjantį A. R.. Jis buvo agresyviai nusiteikęs, pradėjo šaukti: „užmušiu, žėrtva“. Išsigandusi ji pradėjo nuo jo bėgti bijodama, kad jis ją sumuš, patyrė stresą, baimę, pati šaukė garsiai „gelbėkit“, po to bandė paskambinti 112, bet dėl streso negalėjo surinkti. Bėgdamas link jos A. R. šaukė. Kai bėgdamas jis pargriuvo ant žemės, ji paskambino 112 ir pamatė, kaip A. R. nubėgo į kitą pusę. Atvykę policijos pareigūnai išvyko ieškoti A. R., o jai liepė grįžti į butą. Apie 22.43 val. ji vėl pradėjo gauti žinutes iš A. R.. Jis rašė: „ką bebras“, „galas atėjo“, „lauk svečių“, „mašina stovi kaip gaila“, „vaikų nematysi“, „tu sušikai“, „įdavei ją“, po tų žinučių jautėsi dar labiau įbauginta, patyrė didžiulį, stresą, baimę, įtampą. Būtent šį kartą ji labiausiai buvo išsigandusi. 2024 m. lapkričio 14 d. 17 val. 53 min. jis parašė: „mirsi“. Apie 21.30 val. ji ėjo į savo automobilį „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), ir būdama prie pat automobilio išgirdo šnypštimą iš padangos. Priekinėje vairuotojo pusės padangoje buvo pjovimo žymė. Iš karto suprato, kad tai A. R. kerštas. Paskambino 112 bei techninei pagalbai ir už namo kampo pamatė į ją žiūrintį A. R.. Jis jai nieko nesakė, artyn prie jos nėjo. Atvykę policijos pareigūnai A. R. sulaikė kažkur netoli jos namų. Dėl šio įvykio ji parašė pareiškimą į e.policija, tačiau jai atėjo atsakymas, kad kaltas asmuo nenustatytas. Dėl pradurtos padangos jai buvo padaryta 30 eurų žala, nes teko pirkti naują padangą. Kadangi sekančią dieną ji su J. S. turėjo vykti į Vilnių, ją pas save pasikvietė dar tą patį vakarą. Draugė atėjo 2024 m. lapkričio 14 d. apie 23.00 val. ir liko nakvoti. 2024 m. lapkričio 15 d. apie 6.40 val. buto koridoriuje užsidegė šviesa ir ji pamatė stovintį A. R.. Jis turėjo jos buto raktą. A. R. nuėjo į balkoną, kuriame tuo metu buvo draugė J. S. ir šaukdamas „suka, kurva“ sudavė du smūgius kumščiu J. S. į veidą. Kai ji pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, jis nuo komodos pagriebė jos telefoną ir ketino išeiti. Ji ėjo paskui A. R. ir jau bendrojo naudojimo koridoriuje A. R. kumščiu sudavė jai vieną smūgį į dešinį smakrą bei lūpą. Matė, kad A. R. toliau agresyviai nusiteikęs, nori jai dar suduoti smūgį, todėl abiejų rankų pirštais stūmė jį nuo savęs ir nagais įdrėskė jam į veidą. Tuo metu J. S. iš A. R. užpakalinės kelnių kišenės ištraukė jos telefoną ir paskambino 112 pagalbos. Lūpa buvo prakirsta iš vidaus, ištino, juto fizinį skausmą, po to buvo sunku ir kramtyti, sumuštą vietą šaldė. Atvyko policijos pareigūnai, pildė procesinius dokumentus ir sulaikė į butą netikėtai grįžusį A. R.. Nebenori turėti jokių reikalų su A. R., nori susigrąžinti vaikus ir ramiai gyventi, o A. R. jai to padaryti neleidžia, jis ją terorizuoja, baugina, sukelia visokias bauginančias situacijas, dėl ko ji patiria begalinį stresą, grasina nužudyti, ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, niokoja jos turtą. Dėl panaudoto fizinio smurto 2024 m. lapkričio 15 d. jai buvo iškviesti medikai, kurie ją apžiūrėjo, į ligoninę vykti ji pati atsisakė (1 t., b. l. 142–154).

Iš 2024 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas su balkonu, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo aukšte. Balkone yra dvi juodai rudos spalvos kėdės, ant kurių uždėtos pagalvėlės, šalia kėdžių yra stiklinis stalas su juodos spalvos metalinėmis kojomis, ant minėto stalo yra uždėti du gėlių vazonai su gėlėmis. Taip pat ant minėto stalo yra du cigarečių pakeliai ir juodos spalvos metalinis indelis. Buto balkonas yra neįstiklintas, balkono grindys yra juodos spalvos, sienos šviesios spalvos. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, paimtų daiktų nėra (1 t., b. l. 23–25).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos tarnybos specialiosios parengties skyriaus vyresniojo specialisto J. P. 2024 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimojoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyręs asmuo yra I. M.. Smurtu įtariamas asmuo A. R.. Smurto patyrusio asmens matomi sužalojimai: paraudimas ant dešinio skruosto. Smurto patyrusio asmens būsena: akivaizdi baimė, didelis susijaudinimas, 1,74 neblaivumas. Smurtu įtariamas asmuo namuose rastas nebuvo. Atvykus nurodytu adresu namuose buvo rasti U. M. ir A. M., kurie paaiškino, kad girdėjo kaip namuose susipyko jų mama su sugyventiniu ir iki atvykstant policijos pareigūnams ji išėjo iš namų. Po kurio laiko būnant grįžo ir pati I. M., kuri policijos pareigūnams paaiškino, kad namuose susipyko su savo sugyventiniu A. R., kuris supykęs dešine ranka trenkė I. M. į dešinės pusės skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Taip pat I. M. policijos pareigūnams paaiškino, kad sugyventinis jau ne pirmą kartą prieš ją smurtauja. Ant moters rankų matėsi mėlynės iš ankstesnių kartų. Smurtu įtariamas asmuo buvo pasišalinęs (1 t., b. l. 32–34).

Iš 2024 m. rugsėjo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas BPC garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2024-08-20 00_18_30)“, įrašo trukmė 1 min. 7 sek., užfiksuotas pranešėjo (bylos duomenys patvirtina, kad asmuo yra A. R.) pokalbis su BPC darbuotoja (toliau – operatorė), kurio metu pranešėjas nurodo, kad jis „anonimiškai norėjo pranešti, kad girta mama su vaikais, atsakydamas į užduodamus klausimus, nurodo kitas aplinkybes, tai yra adresą (duomenys neskelbtini), kad butas (duomenys neskelbtini) aukšte, kad nėra durų kodo ir kad motina I. M.“. Pranešėjas neprisistato, nurodo „anonimiškai pranešu, nu dėl savo pareigos, nepatinka man taip ir viskas“ (1 t., b. l. 38–40).

Iš 2024 m. spalio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti ir perklausyti pareigūnų kūno kameromis daryti 4 garso ir vaizdo įrašai, kurie dalinai spalvoti, neryškūs, užfiksuotas policijos pareigūnų situacijos ir aplinkybių nustatymas atvykus į butą (bylos duomenys patvirtina, kad butas yra (duomenys neskelbtini)). Vaizde užfiksuota, kad pareigūnams įėjus į butą rasti nepilnamečiai A. M., U. M., iškviečiami vaiko teisių tarnybos darbuotojai. Taip pat užfiksuotas pokalbis su I. M., kuri atsakydama į policijos pareigūno klausimą, ar skaudėjo, linkteli galva, ranka paliesdama dešinės pusės skruostą sako: atšaldžiau ir nurodo, kad jisai pabėgo. Įraše (00:47) su I. M. bendravęs pareigūnas susisiekia su policijos atsakingais pareigūnais ir praneša, kad į namus grįžo moteris, kuri nurodė, kad prieš ją smurtavo sugyventinis, reikalinga įvykio vietoje operatyvinė grupė. Policijos pareigūnui išaiškinus, kad apklaus ją dėl galimo smurto, ir paklausus, kuria ranka trenkė, I. M. nurodo, kad daug tų mėlynių <...> dabar, būtent į veidą sudavė iš dešinės. Atsakydama į klausimą, ar trenkė „iš kuloko“, linkteli galva ir atsakydama į klausimus nurodo, kad šiandien tik vieną kartą trenkė ir pabėgo. Atsakydama į klausimą apie kitus smurto atvejus, I. M. patraukia aukštyn chalato rankoves ir parodo smurto žymes ant rankų. Vaizdo įraše matomos mėlynės ant dešinės rankos. Nukentėjusioji paaiškina, kad sugyventinis A. R. „kodavosi“. Įraše užfiksuota, kaip I. M. nurodžius, kad yra išgėrusi alkoholio, nustatytas neblaivumas: 0,46; 01.24 val. nustatytas 0,46 prom. neblaivumas, o 01.40 val. – 0,44 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 42–45).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. M. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame skruoste, padaryta kito buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. rugpjūčio 19 d. I. M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 136).

Iš Valstybinės vaiko teisių apaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. rugpjūčio 22 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad užfiksuotas bendravimas su A. M. 2024 m. rugpjūčio 20 d. 02 val. 14 min. gyvenamojoje vietoje. A. M. pasakojo: mama susipyko su A. R., jis gyvena su mumis. Biški jo prisibijau, nes yra prieš mus smurtavęs vasario 16 d. Jis kai išgeria būna agresyvus. Nemačiau šiandien kaip mama geria, mes tik išgirdome jų kambaryje trenksmus, kad lyg ir kažkas dužtų. Nelabai kreipiau dėmesio, bet nuėjau pasižiūrėti, kas nutiko, ir sužinojau, kad jie susimušė tarpusavyje. Kiek žinau, mamai jis trenkė į žandą, bet iš tikrųjų manau, kad jis pasiėmė jos galvą ir trenkė į duris, nes garsas buvo labai stiprus. Truputį išsigandau dėl mamos sveikatos, bet kai buvo įvykis vasario 16 d., kai A. R. smurtavo prieš mamą ir mus, ji tada vėl jį priėmė gyventi atgal, ir po to karto nebesikišu per daug į jų konfliktus, nes ji vis tiek jį gins. Aš manau, kad mama turi priklausomybę alkoholiui, mama darbo dienomis išgeria po „skarbonkę“ alaus, o per savaitgalį jau truputį daugiau. Norėčiau, kad mama nebegertų ir kad A. R. išeitų iš namų, nes jis yra neprognozuojamas. A. M. nuomonė išklausyta 2024 m. rugpjūčio 21 d. 17 val. 20 min. (duomenys neskelbtini). Su vaiku bendrauta atskirai, vaiko įstatyminiam atstovui nedalyvaujant. Vaikui paaiškinta priežastis, kodėl reikia išklausyti papildomą nuomonę dėl situacijos šeimoje. Vaikas pasakojo, kad mamos sugyventinis A. R. prieš mamą smurtauja panašiai kas du mėnesius. Kai A. R. smurtauja prieš mamą, vaikas nebijo, mano, kad gal kiek labiau bijo sesuo. A. R. tuo metu būna girtesnis, nei mama. Jis alkoholį vartoja savaitgaliais, bet būna ir paprastomis dienomis. A. R. geria alų, degtinę. Paskutinio įvykio metu A. R. gėrė alų, paskui degtinę. Mama gėrė tik alų. Kaip jie vartoja alkoholį ir kiek, vaikas nemato. Tačiau sako, kad kai A. R. būna neblaivus, jis pradeda „kalbėti pievas“, kaltiną jį, kad jis rūko, mamą visaip vadina „durna, debilė“, sesę U. M. vadina „šliuhyte“. Po įvykių vasario mėnesį, kuomet A. R. susimušė su juo (vaiku), A. R. buvo draudimas nesilankyti gyvenamoje vietoje, bet jis pažeidinėjo tą tvarką. Mama jį įsileisdavo ir pareigūnams nepranešdavo. Pasakojo, kad jie (vaikai) irgi nepranešdavo, nes nenorėjo kištis į mamos ir A. R. santykius. Mama priima sugyventinį, nes yra sakiusi, kad jaučiasi vieniša. Vieną kartą mama A. R. įsileido, nes jis mamai kažkuo grasino. Namuose jaučiasi saugus. Pasakojo, kad jam mamos sugyventinis netrukdo, „kol jo neliečia“. Vaikas pasakojo, kad mama mažiau vartojo alkoholį, kol nebuvo sugyventinio. Su A. R. dažniau išgeria. Norėtų, kad A. R. nebegyventų su mama. Mamai yra apie tai sakęs, tačiau mama nekreipia į tai dėmesio (1 t., b. l. 74–90).

Iš Valstybinės vaiko teisių apaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. rugpjūčio 22 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad užfiksuotas bendravimas su U. M. 2024 m. rugpjūčio 20 d. 01 val. 54 min. gyvenamojoje vietoje. U. M. pasakojo: apie 23.30 val. mama susipyko su sugyventiniu A. R., kuris gyvena su mumis. Mes nematėme, kad mama vartoja alkoholį, tačiau žinojome. Nematėme, nes buvome savo kambaryje. Mama dažniausiai išgeria savaitgaliais, darbo dienomis ji beveik negeria. O A. R. pradėjo vartoti alkoholį nuo savaitgalio ir nesustojo, mama sakė, kad jis šiandien net į darbą neišėjo, nes gėrė. Su mama sutariu gerai, nesipykstame, o su A. R. nelabai sutariu, mes beveik nebendraujame, aš jo bijau, kai jis yra išgėręs. Jis būna labai agresyvus, dažnai muša mamą. Dažniausiai bijau dėl mamos saugumo, aš tada bandau juos atskirti, nuraminti. Šiandien jis vėl primušė mamą, girdėjome stiprų smūgį, net išsigandome. Išsigandusi nubėgau pažiūrėti, pamačiau, kaip mama ant akies ledą užsidėjusi. Prieš atvykstant policijai A. R. girtas su mašina kažkur išvažiavo. Norėčiau, kad mama nebegertų ir kad A. R. išeitų iš namų. Namuose nelabai saugiai jaučiuosi, kol A. R. gyvena su mumis. U. M. nuomonė išklausyta 2024 m. rugpjūčio 21 d. 17 val. 20 min. (duomenys neskelbtini). Su U. M. bendrauta individualiai. Mergaitei paaiškinta pokalbio priežastis. Vaikas sutiko pareikšti savo papildomą nuomonę dėl susidariusios situacijos šeimoje. U. M. nurodė, kad pas tetą (močiutės seserį) jaučiasi gerai, jaukiai, saugiai. Paklausus U. M., kur ji geriau jaučiasi, vaikas atsakė: „jei nėra muštynių, labiau namie geriau“, mergaitė nurodė, kad muštynės namuose vyksta tarp mamos ir jos sugyventinio. Paklausus, kaip dažnai muštynės vyksta namuose tarp mamos ir sugyventinio, mergaitė nurodė: „dažniausiai savaitgaliais vyksta, bet ne kiekvieną savaitgalį. A. R. buvo „užsikodavęs“, dabar vėl pradėjo gerti. Mama kartais viena geria, tai tos ramybės vis tiek nėra, kai ji geria. Tiesiog pati mama pradeda lįst prie A. R., jei jis nebūna girtas. Jei darbo diena pavyzdžiui būna, ji nueina pas jį atsigult ir tiesiog lenda, šneka nesąmones. A. R. pradeda pykt arba išeina iš namų. Kai abu geria, tada prasideda abiejų muštynės. Darbo dienomis retai taip būna. Jeigu matom, kad labai jau žiauriai mušasi, einu pabandyt juos sustabdyt, bandau atitraukt juos. Jeigu matau, kad pati gausiu, tai pasitraukiu nuo jų. Jie netyčia bando man suduot, jeigu jie mušasi, aš per vidury nueinu ir taip gaunasi“. Mama nei fiziškai, nei psichologiškai nėra smurtavusi prieš ją, nei prieš jos brolį. Paklausus U. M., ar ją A. R. dažnai užgaulioja, vaikas atsakė: „visada, kai girtas būna, mus vadina visaip. Mane ten žiurke, kurva visaip vadina, o brolį tai neprisimenu, bet irgi vadino negražiai. Mes prie jo net nelendam, kai girtas būna, bet jis supyksta ant mamos ir ant mūsų tada išsilieja, šunis dar spardo girtas. Šunys pradeda lot, kai A. R. rėkauja, o tada A. R. jiems spiria. Aš tada bandau arba sustabdyt A. R., arba į kambarį eit, kai neišeina sustabdyt“. Paklausus U. M., kaip ji tada jaučiasi, vaikas atsakė: „jaučiu baimę, būna liūdna, kad taip yra ir nieko negali padaryt“. Paklausus, kaip mama reaguoja į tokį A. R. elgesį, vaikas atsakė: „irgi verkia ir sako eik tu iš čia. Jeigu jis lenda prie mūsų, ji traukia jį nuo mūsų“. Paklausus, kiek laiko A. R. gyvena šeimoje, vaikas nurodė: „tris kokius metus, bet su pykčiais“. Paklausus, ar nuo vasario mėnesio A. R. visą laiką gyveno šeimoje, vaikas atsakė: „buvo, kad truputį negyveno, bet tada mama vėl leido jam gyventi. Lyg tai, kad negalėjo jis dar gyventi, nežinau. Mes tada pas močiutę buvome, tai aš nežinau, nes man mama nesakė“. Paklausus, ar U. M. bijo A. R., vaikas nurodė: „mhm. Nes muša visus, vadina visaip. Jis pradeda rašyti mamai myliu tave, taip nebebus ir mama leidžia jam grįžti“. Paklausus, ar U. M. mama neturi tiek jėgų apsiginti ir ją su broliu apginti, mergaitė nurodė: „tiesiog ji jį myli labai ir tiesiog jį leidžia namo. Aš nežinau, kaip taip galima, kai jis ją pastoviai muša. Esam du kartus mamos prašę nebepriimti jo. Nu kai jie susipyksta, pasako nebeleisiu, bet paskui vėl leidžia“. Paklausus U. M., ar ji tiki, kad mamai užteks jėgų ją ir brolį apginti, vaikas atsakė: „vis tiek ji bando jį patraukt, tai manau, kad taip“. Paklausus, ar U. M. nebijo grįžti į namus, vaikas atsakė: „kai žinau, kad jis girtas, tada nesinori, baisu, o kai žinau, kad jo nėra, tada mielai grįžtu į namus. Mūsų niekas neperspėja, grįžę pamatom, kad jis girtas. Jei nedaug girtas, tada pasiliekam, o jei daug, tada pavyzdžiui pas močiutę nueinam“. Paklausus U. M., ką ji norėtų pakeisti šioje situacijoje: „tai, kad mama nebegertų, kad A. R. nebegyventų ir kad pati mama norėtų, kad A. R. nebegyventų. Tada namie būtų ramu ir gera. Myliu mamą, norėčiau, kad ji nesigadintų sau gyvenimo ir vaikam kartu negadintų gyvenimo“ (1 t., b. l. 55–73).

Iš informacijos apie įvykio (ROIK (duomenys neskelbtini)) registravimą matyti, kad 2024 m. lapkričio 12 d. po 21 val. registruotas pranešimas apie įvykį. Nurodytos aplinkybės, kad buvęs sugyventinis A. R. grasina telefonu susidorojimu. Pranešėja bijo eiti namo. Nurodomas adresas, kur ji ir jos vaikai yra skambučio metu. Papildomoje informacijoje nurodoma, kad 2024 m. lapkričio 12 d. po 22 val. atliktas smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimas ir A. R. išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis (2 t., b. l. 69–71).

Iš informacijos apie įvykio (ROIK (duomenys neskelbtini)) registravimą matyti, kad 2024 m. lapkričio 13 d. registruotas pranešimas apie įvykį (duomenys neskelbtini). Pranešėjos skambučio pradžia 2024 m. lapkričio 13 d. 21 val. 59 min. Nurodytos aplinkybės, kad buvęs sugyventinis A. R. persekioja pranešėją, grasina nužudyti. Papildomoje informacijoje nurodomos aplinkybės, kad 2024 m. lapkričio 13 d. apie 21 val. 30 min. išėjusi pavedžioti šunų prie krūmų sutiko buvusį sugyventinį A. R., kuris pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais ir vaikytis po kiemą. Paskambinus į pagalbos centrą A. R. pabėgo. Moteris teigė, kad dėl policijos neveiklumo (nesiima jokių veiksmų) nežino, ar nori rašyti pareiškimą. Aiškinantis aplinkybes nustatyta, kad A. R. išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis. Patikrinus buto Nr. (duomenys neskelbtini) rūsį durys buvo užrakintos ir jokių pašalinių garsų nebuvo girdėti (2 t., b. l. 67–68).

Iš 2025 m. sausio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas BPC garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas 2024_11_13 (ID (duomenys neskelbtini))“, skambučio trukmė 2 min 47 s., užfiksuotas I. M. (toliau – pranešėja) pokalbis su BPC darbuotoja (toliau – operatorė), I. M. nurodė, kad: „mane persekioja A. R.“. Atsakydama į klausimus, I. M. nurodo, kad įvykis yra (duomenys neskelbtini), kad ji eina ir šunis vedžioja, o jis, A. R., eina paskui, jis buvęs sugyventinis. Perjungus pokalbį su policijos pareigūnu, I. M. nurodo: „labas vakaras. A. R. mane persekioja, grasina užmušti“. Atsakydama į policijos pareigūno užduodamus klausimus, I. M. nurodo: „aš vedžioju šunis dabar laukais, esu prie serviso (duomenys neskelbtini), tas (duomenys neskelbtini) servisas ir sekantis įvažiavimas yra PNT servisas. Policijos pareigūnui paklausus, ar jis dabar prie jos, I. M. nurodo: „ne, jis dabar nubėgo“ (2 t., b. l. 72–74).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. N. 2025 m. kovo 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. lapkričio 16 d. PRIR policijos registre registruotas pilietės I. M. pareiškimas (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl automobilio „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės kairės padangos sugadinimo. Padaryta žala 50 eurų. 2024 m. lapkričio 19 d. dėl minėto įvykio buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena ROIK (duomenys neskelbtini) dėl tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo. Kaltas asmuo nenustatytas. 2025 m. kovo 18 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinę teiseną ROIK (duomenys neskelbtini) ir surinktą medžiagą prijungti prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 80–81).

Iš informacijos apie įvykio (ROIK (duomenys neskelbtini)) registravimą matyti, kad 2024 m. lapkričio 14 d. 21 val. 31 min. registruotas pranešimas apie įvykį (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės, kad priėjusi prie savo automobilio Seat Altea, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčio kieme, išgirdo iš ratų sklindantį įtartiną šnypštimą. Ji įtaria, kad keršydamas padangą pradūrė buvęs jos sugyventinis A. R.. Pranešėja teigia, kad prapjautas ratas, kad sugyventinis galimai gyvena rūsyje, vakar vijosi ją (2 t., b. l. 75–76).

Iš 2025 m. vasario 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausyti trys BPC įrašai, kuriuose užfiksuoti I. M. (toliau – pranešėja) pokalbiai su BPC darbuotoju (toliau – operatorius). Pirmasis apžiūrėtas garso įrašas 2024_11_14 (ID (duomenys neskelbtini)), kuriame užfiksuota, kad „kenkėjas man kažką po mašina padėjo. Aš bijau, kad mašina sprogs. Aš priėjau prie mašinos ir girdžiu pšš, kaip dujos kokios eina“. Atsakydama į operatoriaus klausimus, I. M. nurodo, kad dujų įrangos automobilyje nėra, bet: „nu aš nežinau, bet aš bijau sėsti dabar į mašiną“, kad įtaria, jog kažkas sprogmenį galėjo padėti, ir nurodo, kad įvykis Panevėžyje, ji stovi (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini) „Seat Altea“ stovi kieme. Atsakydama į klausimą apie įvykio priežastis, I. M. nurodo: „taip, žinokite jisai kenkia. Jisai jau trečią dieną man kenkia. A. R.. Buvęs sugyventinis. Bijot, kad keršija“. Antrasis perklausytas garso įrašas 2024_11_14 (ID (duomenys neskelbtini)), kuriame užfiksuota, kad „čia kur skambinau, kad kažkas po mašina padėta, ten prapjovė man padangą tiesiog“ ir pakartoja „A. R. man ką tik prabedė mašinos ratą, nieko nepadėta, o tiesiog eina oras iš padangos. Padanga yra prapjauta, yra žymė. Aš dabar pasišviečiau“. Trečiasis perklausytas garso įrašas 2024_11_14 (ID (duomenys neskelbtini)), kuriame užfiksuota, kad: „mano rūsyje gyvena žmogus, kuris man padangą prabedė. Kaip man galima. Pradūrė prieš kokias 10 minučių, dabar radau, kad jis ir mano rūsyje gyvena, A. R.. Degtinės butelis yra. Nu prie mano rūsio durų stovi degtinės butelis, jo kuprinė. Ir aš noriu jį greičiau iškraustyti. Aš neturiu rakto. Jis yra paėmęs raktą“. Atsakydama į operatoriaus klausimą, ar jis (A. R.) nesmurtauja, I. M. nurodo, kad vakar ir užvakar ją (2 t., b. l. 96–100).

Iš 2024 m. lapkričio 15 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad įvykio vieta yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte esantis keturių kambarių butas Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu ikiteisminiam tyrimui reikšmingų daiktų nerasta (2 t., b. l. 14–17).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo patrulio P. J. 2024 m. lapkričio 15 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyręs asmuo yra I. M.. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai yra patinimas (dešinėje smakro pusėje) ir kraujosruva ant dešinio skruosto. Smurto patyrusio asmens būsena: didelis susijaudinimas ir akivaizdi baimė. Smurtu įtariamas asmuo yra A. R., kuris yra akivaizdžiai neblaivus, atsisakė nustatyti blaivumą. Smurtą patyręs asmuo (I. M.) ir smurtu įtariamas asmuo (A. R.) yra buvę sugyventiniai. Apie įvykį policijos pareigūnams pranešė J. S.. Smurtą patyrusi I. M. paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 15 d. apie 6.40 val. jos buvęs sugyventinis A. R. atėjo į jos butą, nuo kurio turi raktus, nes jie anksčiau kartu gyveno (duomenys neskelbtini). A. R. paėmė iš buto jos mobiliojo ryšio telefoną. A. R. šalinantis iš buto ji ėjo paskui jį į laiptinę, nes norėjo atgauti savo mobiliojo ryšio telefoną. Laiptinėje A. R. jai sudavė vieną smūgį į veido sritį iš dešinės rankos kumščio. Skausmą pajuto iškart dešinėje veido smakro pusėje, kuri po smūgio pradėjo tinti. Skausmą jaučia iki šiol. A. R. prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, pastoviai grasina, kad užmuš ar sumuš. A. R. yra pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimojoje aplinkoje (2 t., b. l. 21–23).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. M. nustatyta poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje ir apatinės lūpos minkštųjų audinių sumušimas, padaryti kieto buvo daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. lapkričio 15 d. I. M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeltas fizinis skausmas (2 t., b. l. 41).

Iš 2025 m. sausio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas BPC garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas 2024_11_15 (ID (duomenys neskelbtini))“, skambučio trukmė 1 min. 14 s. užfiksuotas J. S. (toliau – pranešėja) pokalbis su BPC darbuotoja (toliau – operatorė), kur J. S. nurodoma: „kviečiu greičiau policiją į (duomenys neskelbtini). A. R., A. R. mušė mane ir“. BPC operatorei uždavus įvykio vietą tikslinančius klausimus, J. S. nurodė: „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) butas, (duomenys neskelbtini) auštas, durų kodo nėra.“ Paklausta, kas atsitiko, J. S. nurodė: „sugyventinis atėjo. Mušė mane ir draugę, nepilnamečių vaikų nėra, greitoji nereikalinga, išeina jisai, bet primušė ir mano draugę, ir mane“ (2 t., b. l. 27–29).

Iš 2025 m, kovo 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas BPC garso įrašas 2024_11_15 (ID (duomenys neskelbtini)), kuriame užfiksuotas skambinusio vyro (toliau – pranešėjas) (skambinta iš mobiliojo ryšio telefono numerio, žinomo kaip A. R. telefono numeris) pokalbis su BPC darbuotoju ( toliau – operatorius), kurio metu pranešėjas nurodo: „nu aš norėjau pranešti, kad cigarečių kontrabandinių yra ir ta ponia su narkotikais dar.“ Atsakydamas į operatoriaus užduodamus klausimus, pranešėjas tikslina: „(duomenys neskelbtini), gyvena moteris, turi kontrabandinių cigarečių ir plius narkotikų dar turi ir jas stumdo čionai“. „Nu prekiauja narkotinėmis medžiagomis ir cigaretėmis“. „Nu aš gyvenu su ja ir ji viską stumdo, ir viskas yra čionai“. Tikslinant, ar pranešėjas gyvena bute, jis atsako, kad „anksčiau gyveno, ji (I. M. ir J. S.) kaip prekiavo, taip ir prekiaus. Už tą reikia užsidirbti“. Pas J. S. rasite narkotikų. J. S.. Dabar atėjusi, kaip sakant iš barakų. Patys suprantant. „Kontrabandos tai 100 % yra ir narkotikų turi būti“. „Ir pas J. S. reikia ieškoti“. Paprašius prisistatyti, pranešėjas nurodo: „ai ne, čia asmeniškai bus“ (2 t., b. l. 33–36).

Liudytoja J. S. parodė, kad 2024 m. lapkričio 15 d. apie 6 val. 40 min. jai būnant pas draugę I. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini), atėjo I. M. buvęs sugyventinis A. R., kuris pats atsirakino buto duris ir įėjęs į butą atėjo į buto balkoną, kuriame tuo metu ji buvo. Balkone A. R. du kartus kumščiu trenkė jai į kairės pusės veido sritį. I. M. ėmė A. R. raminti, bandė išprašyti iš buto. Išgirdęs, kad I. M. kvies policiją, A. R. pradėjo šalintis iš buto ir nuo koridoriuje esančios komodos paėmė ten buvusį I. M. telefoną. Ji ir I. M. paskui A. R. išsekė į laiptinę, nes norėjo atgauti telefoną. Laiptinėje A. R. kumščiu (iš dešinės rankos kumščio) vieną kartą sudavė I. M. į veido sritį. Ji iš A. R. galinės kelnių kišenės ištraukė I. M. telefoną. A. R. dėl patirto smurto neturi ir sukelto skausmo pretenzijų nereiškia, pareiškimą rašyti atsisakė (2 t., b. l. 60–62).

Liudytoja V. S. parodė, kad maždaug apie 3 metus dukra I. M. pradėjo gyventi su A. R.. Prieš kokius 2 metus pradėjo pastebėti I. M. veide kraujosruvas, tačiau ji smurtą neigė. Apie smurtą pradėjo kalbėti vaikai: A. M. ir U. M.. Vaikai sakė, kad mamą muša, prieš ją smurtauja sugyventinis A. R.. Nors ji žinojo apie net kelis ikiteisminius tyrimus, I. M. jai nepasakodavo, trumpai pasakydavo, kad susipyko su A. R. ir kad jau šįkart jam neatleis, bet ir vėl po kurio laiko sužinodavo, kad jie kartu gyvena. Kaip ji suprato, visi smurtiniai konfliktai įvykdavo, kai tiek A. R., tiek I. M. buvo neblaivūs. 2024 metais pavasarį I. M. netgi gydėsi Panevėžio (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) vartojimo. 2024 m. rugpjūčio 20 d. apie 1 val. jai paskambino anūkė U. M. ir pasakė, kad yra policija, o mamą sumušė A. R.. Nuvykusi pas dukrą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, rado policijos pareigūnus ir anūkus A. M. su U. M.. I. M. į butą atėjo vėliau, sakė, kad buvo laiptinėje. Ant jos skruosto matėsi paraudimas, policijos pareigūnams I. M. rodė ir kraujosruvas ant rankų, sakė, kad jos iš ankščiau. Ji girdėjo, kaip I. M. pasakojo, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. A. R. sudavė smūgį į veidą, o kraujosruvos ant rankų nuo A. R. sumušimo (duomenys neskelbtini). I. M. policijos pareigūnai nustatė girtumą, todėl į butą atvykę vaiko teisių skyriaus specialistai anūkus perdavė jos priežiūrai. 2024 m. lapkričio 12 d. apie 21.00 val. pas ją į namus atėjusi I. M. pasakė, kad jai A. R. visą dieną rašinėja bauginančias žinutes ir kad ji bijo grįžti namo. Jos patarimu I. M. pranešė policijos pareigūnams. Dukra tada išvyko su policininkais, tačiau 2024 m. lapkričio 14 d. ryte paskambinusi pasakojo, kad A. R. jai neduoda ramybės, kad iš vakaro vedžiodama šunis matė link jos agresyviai artėjantį A. R., kuris šaukė, kad užmuš dukrą. I. M. pasakojo, kad pabėgo nuo A. R., nes jis krito į balą. Pokalbio metu I. M. buvo susijaudinusi (strese), sakė, jog labai bijo A. R., jo neprognozuojamų veiksmų. 2024 m. lapkričio 14 d. apie 21.30 val. jai paskambinusi I. M. pasakė, kad ką tik A. R. pradūrė jai automobilio padangą, o paskambinusi 2024 m. lapkričio 15 d. ryte dukra pasakė, kad A. R. atėjo į butą ir ją bei namuose buvusią draugę J. S. sumušė. Vėliau tą pačią dieną ji matė sumušimą, virš lupos matėsi patinimas. I. M. sakė, kad A. R. kumščiu ar delnu (tiksliai neatsimena) jai sudavė vieną smūgį į veidą. Matė, kad dukra susinervinusi, įbauginta, įtampoje, sakė, kad patiria didžiulį stresą, baimę dėl saugumo ir turto (2 t., b. l. 5–8).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo M. M. 2025 m. vasario 21 d. tarnybinio pranešimo „Dėl atliktos tel. išklotinių analizės“ matyti, kad ikiteisminio tyrimo byloje atliekant I. M. naudojamo abonento numerio įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės analizę laikotarpiu nuo 2024-08-18 00.00 val. iki 2024-11-15 23.59 val. buvo nustatyta I. M. kontaktai su A. R. šiomis dienomis: 2024-08-19; 2024-08-21; 2024-08-22; 2024-09-03; 2024-09-04; 2024-09-06; 2024-09-07; 2024-09-08; 2024-09-09; 2024-09-10; 2024-09-11; 2024-09-12; 2024-09-13; 2024-09-14; 2024-09-17; 2024-09-18; 2024-09-19; 2024-09-20; 2024-09-21; 2024-09-22; 2024-09-23; 2024-09-25; 2024-09-29; 2024-10-03; 2024-10-03; 2024-10-05; 2024-10-06; 2024-10-08; 2024-10-10; 2024-10-11; 2024-10-12; 2024-10-13; 2024-10-14; 2024-10-16; 2024-10-18; 2024-10-19; 2024-10-21; 2024-10-23; 2024-10-25; 2024-10-26; 2024-10-27; 2024-10-28; 2024-10-29; 2024-10-30; 2024-10-31; 2024-11-02; 2024-11-03; 2024-11-04; 2024-11-05; 2024-11-06; 2024-11-07; 2024-11-08; 2024-11-09; 2024-11-10; 2024-11-12 (2 t., b. l. 1–2).

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 140 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų (BK 145 straipsnio 2 dalis).

Grasinimu yra laikomas pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Taigi, pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. Teismų praktikoje laikomasi įstatymo aiškinimo nuostatos, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą. Sistemingumo požymis baudžiamosios teisės teorijoje aiškinamas kaip grasinimas, pasikartojantis tris ar daugiau kartų, tačiau praktikoje galimi terorizavimo atvejai ir esant vienam, tačiau išreikštam aktyviais ir ilgesnį laiką trunkančiais veiksmais, kartui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-689/2021 ir joje nurodytą teismų praktiką).

Pats kaltinamasis A. R. pripažįsta 2024 m. rugpjūčio 19 d. vakare ir 2024 m. lapkričio 15 d. ryte naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją I. M.. Nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, vaikų situacijos vertinimo anketų duomenys, specialisto išvada apie I. M. užfiksuotą sužalojimą, 2024 m. spalio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašyti pareigūnų kūno kameromis įvykio vietoje padaryti garso ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas bendravimas su nukentėjusiąja, patvirtina, kad kaltinamasis 2024 m. rugpjūčio 19 d. apie 22.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkone, tarpusavio konflikto su nukentėjusiąja metu tyčia dešine ranka sudavė vieną smūgį jai į dešinį skruostą ir taip jai padarė poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste, nežymiai sužalodamas I. M.. Tokie kaltinamojo veiksmai prieš tuometę savo sugyventinę teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d.

Nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, garso įrašo, kai buvo kviesta policija dėl įvykio, apžiūros protokolas, specialisto išvada apie I. M. užfiksuotus sužalojimus, liudytojos J. S. parodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2024 m. lapkričio 15 d. apie 6.40 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo laiptinėje tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį I. M. ir taip nežymiai ją sužalojo, nes jai padaryta poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje bei apatinės lūpos minkštųjų audinių sumušimas. Iš pačios nukentėjusiosios parodymų, 2024 m. lapkričio 15 d. pareiškimo turinio ir 2024 m. lapkričio pirmoje pusėje vykusių policijos iškvietimų turinio matyti, kad I. M. tuo metu A. R. įvardydavo jau ne kaip sugyventinį, nes su juo faktiškai nebegyveno, o kaip buvusį sugyventinį. Esant tokiai situacijai, kad 2024 m. lapkričio 15 d. nukentėjusioji ir kaltinamasis nebebuvo sugyventiniai, A. R. tą dieną atliktų veiksmų kvalifikavimas pagal BK 140 str. 2 d. nepagrįstai sunkina jo teisinę padėtį, nes jo tuo metu su I. M. nebesiejo šeimos ryšiai. Taigi A. R. veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis A. R. nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. iki 2024 m. lapkričio 15 d. ne tik 2 kartus panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją I. M., bet ir naudojo psichinę prievartą prieš ją bei sistemingai ją baugino. Iš detalių nukentėjusiosios parodymų, liudytojos V. S., kuri yra nukentėjusiosios mama, nurodytų jai žinomų dukros bauginimo aplinkybių, garso įrašų į BPC apžiūrų protokolų, užfiksuotų kaltinamojo nukentėjusiajai siųstų pranešimų turinio ir kitų byloje surinktų bei ištirtų įrodymų matyti, kad A. R. siuntė jai į telefoną grasinančio turinio pranešimus, 2024 m. lapkričio mėnesį persekiojo nukentėjusiąją, būdamas prie jos namų, ir net prabedė nukentėjusiosios automobilio padangą. Toks kaltinamojo veikimas atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sistemingumo požymį, nes bauginimas nebuvo vienkartinis veiksmas. Be to, kaltinamasis baugino nukentėjusiąją esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, nes jis jau ne kartą buvo prieš nukentėjusiąją smurtavęs. Aplinkybę, kad nukentėjusioji realiai vertino kaltinamojo grasinimus ir buvo jo įbauginta, patvirtina liudytojos V. S. parodymai ir jos pačios daugkartinio kreipimosi į policiją aplinkybės.

Kaltinamasis, atlikdamas visus nukentėjusiosios bauginimo veiksmus, tikrai suprato, kokį poveikį tai gali padaryti nukentėjusiajai. Nors kaltinamasis teigia, kad iš tikrųjų nieko blogo padaryti nukentėjusiajai neketino ir nenorėjo, teismas, įvertinęs pačių grasinimų pobūdį, jų dažnumą, kaltinamojo praeitį, konfliktiškus jo santykius su nukentėjusiąja, konstatuoja, jog grasinimai vertintini kaip pavojingi ir realūs, t. y. jais buvo siekiama įbauginti nukentėjusiąją, sukelti jai stresą, nerimą ir baimę dėl savo gyvybės, sveikatos, vaikų saugumo, turto. Nukentėjusioji turėjo pagrindą bijoti grasinimų įgyvendinimo, juolab, kad, kaip jau minėta, anksčiau kaltinamasis prieš ją yra smurtavęs. Būtent nukentėjusiosios įbauginimo būsenos kaltinamasis norėjo ir pasiekė, o tai, kad jis pats neketino realiai įgyvendinti grasinimų, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl jo atsakomybės. Taigi visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.

Nukentėjusioji I. M. teisme pareiškė civilinį ieškinį, prašydama jai priteisti 5000 Eur neturinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji K. D. parodė, kad 2024 m. lapkričio 17 d. apie 16.15 val. į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo A. R., kuris su jos giminaičiu renovuoja jos namą, ir pasiteiravo, ar ji nematė raktų, nurodė, kad negali patekti į savo butą. Bendraujant su A. R. jautė, kad jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, tačiau jis nebuvo visiškai apsvaigęs nuo alkoholio (nesvirduliavo). Ji įsileido A. R. į namus. Jis pasakė, kad išsikvietė taksi, todėl ji įleido A. R. į namo vidų laukti. Praėjus apie 10–15 min. ji pasiteiravo A. R., ar jis tikrai tinkamai išsikvietė taksi, automobilis jau turėjo atvykti. Jis pasakė, kad netyčia nepaspaudė užsakymo patvirtinimo. Vėliau pasakęs, kad automobilio lauks lauke, paprašė stiklinės vandens. Apie 16.55 val. ji nuėjo į virtuvę, kurioje A. R. jau stovėjo prie šaldytuvo, priėjo prie kriauklės, kuri buvo kitoje pusėje kampe virtuvės, A. R. tuo metu stovėjo jai už nugaros. Ji negirdėjo jokių garsų ir staiga pajuto, kad A. R. nieko nesakęs kaire ranka apkabino jai per kaklą, o su dešine ranka, kurioje buvo neaiškus aštrus daiktas, kurio ji nematė, pjovė jai per kaklą (dešinę pusę), taip sukeldamas fizinį skausmą. Pajutusi spaudimą kakle ji kando A. R. į kairę ranką per striukės audinį. Tada jis atsitraukė, ji išstūmė A. R. per duris ir iš karto užrakino duris. Spaudžiant kaklą jai trūko oro, ji išsigando, o išstūmusi A. R. pro duris kaklo dešinėje pusėje pajuto šilumą, pamatė žaizdą ir bėgantį kraują, žaizda buvo maždaug 5 centimetrų ilgio. Kuo padaryta žaizda, nežino, nes be telefono jo rankose nematė jokių kitų daiktų. Kažką paimti nuo virtuvinių spintelių A. R. tikrai nespėjo, nes viskas įvyko akimirksniu. Po to ji paskambino 112 ir parašė medikų pagalbos. Atvyko ir policijos pareigūnai, ir medikai, iš karto ji buvo labai susijaudinusi, strese, šoke, patyrusi smurtą, todėl grįžusi iš gydymo įstaigos vėl paskambino policijos pareigūnams ir parašė pareiškimą dėl šio įvykio. A. R. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą, kaklas buvo aptvarstytas, žaizda susiūta, jautė skausmą, diskomfortą valgant maistą. Nuo 2024 m. lapkričio 18 d. turi nedarbingumo pažymėjimą (2 t., b. l. 159–166).

Iš 2024 m. lapkričio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų tamsios spalvos pastate su metaliniais pastoliais aplink. Namo prieškambaryje, ant lauko durų metalinės rankenos viduje ir aplink rankeną ant durų matomas raudonas skystis, galimai tai kraujas. Virtuvės dešinėje pusėje kampe yra baltos spalvos šaldytuvas, prie šaldytuvo metalinė šiukšliadėžė, kitoje virtuvės pusėje šviesios spalvos spintelės ir kampe šviesios spalvos kriauklė. Ant spintelių įvairūs buities reikmenys, kairėje pusėje prie virtuvės spintelių yra dvi medinės kėdės. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (2 t., b. l. 117–123).

Iš 2024 m. gruodžio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas BPC garso įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame užfiksuotas K. D. (toliau – pranešėja) pokalbis su BPC darbuotoja (toliau – operatorė). K. D. nurodė: „mane pabedė, per kaklą kraujas bėga“. Atsakydama į klausimus K. D. nurodo adresą (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajonas, ir tikslina aplinkybes pasakodama: „užpuolė mane, bėga iš kaklo kraujas, užpuolė vyras, kurį išmečiau, vyras pažįstamas, pas mane dirba statybose. Tikslinat, kuo padarytas sužalojimas, K. D. atsako, kad nematė, kad sužalota „iš užpakalio“, jo vardas A. R. (2 t., b. l. 132–134).

Iš 2025 m. sausio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas ir perklausytas vyresniosios tyrėjos J. N. kamera darytas garso ir vaizdo įrašas Nr. PSS-(duomenys neskelbtini)UTC+0200-mp4.Užfiksuotas į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų pokalbis su K. D., kurio metu K. D. nurodo, kad: „sėdžiu namuose. Kaip dabar matote, pas mane vyksta remontas, ir žiūriu ateina vienas mano darbininkų. Nu aš nieko neįtardama <...>. 17.30 val. gal atėjo jisai ir sako: raktus pamečiau, gal radai? Sakau: lapus grėbiau, būčiau mačiusi. Neradau nieko. Nu kalbame taip normaliai. Sako: gal kavos? Sakau: negaliu tau kavos padaryti, nes dujinė neveikia, skaitliukus po to. Tada sako: aš kviesiu taksą ir išvažiuosiu, ar galiu palūkėti. Sakau: nu lauk. Atsisėdo, čia sėdėjo. Žiūriu, kad man per ilgai. Sakau: ar tu paspaudei patvirtinimą? Na kaip „Bolt“ kvieti. Sako: ne, nepaspaudžiau. Nu jisai gal iš naujo kvietė. Nežinau, ką jis ten darė. Ėjau link durų. Sako: aš eisiu pėškom, pasitiksiu tą „Bolt“. Duok man vandens. Pasisuku jam vandens duoti ir jaučiu, kad kažkas įvyksta <...>. Aš jam vandenį nusisukau duoti virtuvėje ir jisai man įbedė į kaklą“. Atsakydama į patikslinančius klausimus K. D. paaiškino: „bedimą jaučiau ir aš bandžiau jam kasti į burną, ir tada aš kažkaip atidariau duris ir jį išmečiau. Oi, tfu, kasti į ranką, nes jis laikė <...>. Tada, kai vandenį pyliau, jis nieko nesakė“ (2 t., b. l. 135–138).

Pats kaltinamasis A. R. pripažįsta 2024 m. lapkričio 17 d. apie 17.00 val. buvęs (duomenys neskelbtini), ir namo viduje sužalojęs nukentėjusiąją K. D., tačiau negalėjo paaiškinti tokio savo elgesio priežasties. Nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad kaltinamasis tuo laikotarpiu pas ją remontavo namą ir 2024 m. lapkričio 17 d. atvykęs klausė, ar ji nerado jo pamestų raktų. Tačiau vėliau netikėtai jai būnant virtuvėje kaltinamasis, kuris buvo jai už nugaros, griebė jai už kaklo ir į jį kažkokiu aštriu daiktu įpjovė. K. D. iš karto po įvykio paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pasakė, kad pas ją prie namo dirbantis A. R. ją užpuolė ir „pabedė per kaklą“. Ligoninėje nukentėjusiajai buvo nustatyta 5 cm ilgio pjautinė žaizda kakle, kuri susiūta. Nukentėjusioji iš karto po įvykio policijos pareigūnams papasakojo, kaip viskas vyko, ir tas pačias aplinkybes nurodė apklausiama. Nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, kuriuos patvirtina ir kiti jau aptarti įrodymai, sudaro pagrindą konstatuoti, kad kaltinamasis 2024 m. lapkričio 17 d. apie 17.00 val. tyčia, būdamas nukentėjusiosios K. D. namuose, viena ranka spaudė jos kaklą, o kitoje rankoje turėtu nenustatytu aštriu pjaunančiu daiktu įpjovė K. D. į kaklą. Dėl nukentėjusiajai padarytos pjautinės žaizdos kakle jai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl to pagal kaltinamojo atliktus veiksmus ir sukeltus padarinius jo padaryta veika teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.