Kauno apygardos teismo nutartis

2014-01-22 · Civilinė byla Nr. 2A-224-657/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-22
Bylos Nr.
2A-224-657/2014
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-14736-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pirm.), Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė (pran.)
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
M. L.
Trečiasis asmuo
L. L., A. K., R. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir AB „Stumbras“
Civilinė byla Nr. 2A-224-657/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14736-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 29.2; 30.1.; 121.14.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir atsakovės M. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1391-435/2013 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei M. L., tretiesiems asmenims L. L., A. K., R. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir AB „Stumbras“ dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę M. L. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Inspekcijos 2011-11-22 reikalavimus Nr. REI-20-111122-00162 ir Nr. REI-20-111122-00163, t.y. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti garažą 12I1 p ir ūkio pastatą 15I2p, esančius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, o jei šių įpareigojimų atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys - leisti Inspekcijai nugriauti garažą 12Ilp ir ūkio pastatą 15I2p, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės M. L. (T.1, b.l. 3-7). Nurodė, kad atlikus faktinių duomenų patikrinimą, ieškovė nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), stovi savavališkai pastatyti statiniai 12Ilp ir 15I2p, kuriuos statytoja atsakovė pastatė pagal 2011-08-01 susitarimą su AB „Stumbras“. Ieškovė surašė savavališkos statybos aktus ir reikalavimus ne vėliau kaip iki 2012-05-22 pašalinti savavališkos statybos padarinius. Terminas savavališkų statybų padarinių šalinimui buvo pratęstas iki 2012-08-22. 2012-09-18 atlikus patikrinimą, nustatyta, kad M. L. minėtų Inspekcijos reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė, taip pat negavo statybą leidžiančių dokumentų, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovės įpareigojimo vykdyti ieškovės reikalavimus.

Trečiasis asmuo A. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (T.1, b.l. 84-85). Pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė atnaujinti galimai praleistą ieškinio senaties terminą 2013-01-30 savarankiškam reikalavimui pareikšti dėl svarbių priežasčių, bei panaikinti ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakovei M. L. surašytus 2011-11-22 Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-111122-00157 bei 2011-11-22 Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-111122-00162 (T.1, b.l. 101-102, T.2, b.l. 74). Nurodė, kad jis yra ginčo garažo teisėtas naudotojas. Garažą namo gyventojams pastatė AB „Stumbras“ kaip kompensaciją už tuo laiku nugriautus šio namo gyventojų sandėliukus. 2011-01-21 teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno skyriaus raštu faktiškai pripažįstama, kad AB „Stumbras“ yra garažo statytojas ir savininkas, o 1995-06-19 susitarimas tarp AB „Stumbras“ ir (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo 9 gyventojų įrodo, kokiems tikslams ir paskirčiai pastatas buvo pastatytas. Ginčo garažas ir jo statyba yra teisėti, todėl jo griauti nereikia. Atsakovė 2011-08-01 susitarimu negalėjo perimti iš AB „Stumbras“ jokių garažo statytojo teisių, o AB „Stumbras“ negalėjo būti laikomas turinčiu statytojo teises ir šias teises sandoriu perleisti atsakovei. Kadangi atsakovė nėra statytoja, jai nepagrįstai 2011-11-22 buvo surašyti Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-111122-00157 bei Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-111122-00162.

Ieškovė su trečiojo asmens A. K. pareikštu reikalavimu nesutiko (T.2, b.l. 18-23). Nurodė, kad savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius pagrįstai buvo surašyti atsakovei šalių 2011-08-01 pasirašyto susitarimo, kuris yra galiojantis, teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl sukeliantis teisines pasekmes, pagrindu. Reikšdamas reikalavimą, trečiasis asmuo nenurodė, kuo ginčijami aktai pažeidžia jo teises. Be to, savarankiškas reikalavimas paduotas teismui, praleidus vieno mėnesio apskundimo terminą, jį skaičiuojant nuo reikalavimo įteikimo trečiajam asmeniui kartu su ieškiniu dienos.

Šalies argumentai

Atsakovė M. L. su ieškiniu nesutiko iš dalies (T.1, b.l. 60-61, T.3, b.l. 21-26). Nurodė, kad savavališkos statybos akto ir reikalavimo įstatyme nustatyta tvarka neskundė ir buvo pasiruošusi nurodytus reikalavime statinius nugriauti, tačiau garaže savo daiktus laiko buvę gyvenamojo namo gyventojai A. ir R. K., o jų neiškeldinus, sprendimo įvykdymas bus neįmanomas. Su trečiojo asmens pareikštu reikalavimu nesutiko ir prašė jį atmesti (T.1, b.l. 128, T. 2, b.l. 135). Nurodė, kadangi ginčijami statiniai nebuvo statomi įstatymo nustatyta tvarka, todėl pagrįstai buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir vykdoma savavališkos statybos padarinių likvidavimo procedūra. Trečiasis asmuo A. K. neturi teisės kreiptis į teismą, be to yra praleidęs senaties terminą ir nėra pagrindo jo atnaujinti.

Trečiasis asmuo L. L. su ieškiniu sutiko, trečiojo asmens A. K. savarankišką reikalavimą prašė atmesti (T.1, b.l. 76, T.3, b.l. 21-26).

Trečiasis asmuo R. K. savo pozicijos dėl ieškinio ir trečiojo asmens pareikšto reikalavimo neišreiškė.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, trečiojo asmens reikalavimą - atmesti, taip pat prašė atmesti prašymą atnaujinti terminą savarankiškam reikalavimui reikšti (T.1, b.l. 69-71, T.2, b.l. 83-84). Sutiko su ieškinio motyvais. Papildomai nurodė, kad žemės sklypo, kuriame stovi savavališki statiniai, savininkas yra Lietuvos Respublika, o patikėtinis - Nacionalinė žemės tarnyba. Atsakovė, siekdama vykdyti statybos darbus, turėjo gauti ir žemės savininko sutikimą, tačiau ji tokio sutikimo iš valstybinės žemės patikėtinio nesiekė gauti.

Trečiasis asmuo AB „Stumbras“ su ieškiniu sutiko (T.1, b.l. 118-119). Nurodė, kad bendrovei nepavykus rasti jokių statybą leidžiančių dokumentų, M. L. prašymu 2001-08-01 bendrovė jai perleido statytojo teises į statinius, esančius sklype (duomenys neskelbtini). A. K. pateiktame 1995-08-07 leidime Nr. 23-6-95 vykdyti statybos darbus nurodyta, kad valstybinei bendrovei „Stumbras“ leidžiama išplėsti produkcijos sandėlį , o ne statyti 4 garažus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė; trečiojo asmens A. K. reikalavimą tenkino iš dalies: panaikino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakovei M. L. surašytą 2011-11-22 Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-111122-00157; likusioje dalyje savarankišką trečiojo asmens A. K. reikalavimą atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei M. L. 1200,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, trečiajam asmeniui A. K. 900,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 144,00 Lt žyminio mokesčio bei valstybės naudai 95,43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T.3, b.l. 29-37). Teismas konstatavo, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, o šalys neginčijo fakto, kad ginčo statinių statytoju buvo AB „Stumbras“, kuri neturėjo statybą leidžiančių dokumentų, kas reiškia, jog statyba yra savavališka. Teismas pažymėjo, kad Savavališkos statybos akto bei Reikalavimo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius surašymo metu galiojęs Statybos įstatymas detaliai reglamentuoja, kam gali būti surašyti atitinkami dokumentai, nustačius savavališką statybą. Atsakovė nėra nei statinių savininkė, nei valdytoja, nei naudotoja, ji nėra ir žemės sklypo, ant kurio pastatyti statiniai, savininkė, valdytoja ar naudotoja. Teismo nuomone, AB „Stumbras“ ir M. L. 2011-08-01 pasirašytu susitarimu AB „Stumbras“ pripažino, kad ji buvo savavališkų statinių statytoja. Savavališkai pastatytu statiniu naudotis ar juo disponuoti draudžiama, todėl AB „Stumbras“, būdama faktine savavališkų statinių statytoja, neturėjo teisės nei jų perleisti, leidžiant juos atsakovei įregistruoti savo vardu ar nugriauti, nei perleisti savavališkos statybos statytojo teisių, kadangi įstatymas apskritai nenumato savavališkos statybos statytojui (užsakovui) jokių teisių, išskyrus teisę tam tikrais atvejais įteisinti statinius. Teismas sutiko su trečiojo asmens A. K. argumentu, kad AB „Stumbras“ negali būti laikomas statytoju Statybos įstatymo 3 straipsnio prasme, todėl minėtu susitarimu negalėjo perleisti teisių, kurių ji neturėjo. Nustatęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad AB „Stumbras“ ir M. L. 2011-08-01 pasirašytas susitarimas yra niekinis, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, kas reiškia, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikšti ieškinio atsakovei dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimus. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas neatitinka ieškinio dalyko, kadangi yra ne dėl nustatytos savavališkos statybos padarinių šalinimo, o dėl administracinio akto panaikinimo. Trečiojo asmens reikalavimas panaikinti Savavališkos statybos aktą bei Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, teismo nuomone, tiesiogiai susiję su ieškinio reikalavimais, kadangi Inspekcija teisę kreiptis į teismą įgijo, tik atsakovei įstatymo nustatytu terminu neįvykdžius Reikalavimo, kuris surašytas savavališkos statybos akto pagrindu. Šių dokumentų teisėtumas ir pagrįstumas suponuoja ieškovei teisę kreiptis į teismą Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalies numatytu pagrindu. Pažymėjęs, kad trečiasis asmuo A. K. daugelį metų yra vienos iš savavališkų statinių patalpos naudotojas, teismas atmetė ieškovės argumentą, kad ginčo Savavališkos statybos aktas niekaip nepažeidžia jo teisių. Šio akto pagrindu surašytas reikalavimas, dėl ko ieškovė kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo nugriauti A. K. naudojamą statinį, todėl teismas sprendė, kad savavališkos statybos likvidavimo pasekmės tiesiogiai palies ir šio statinio naudotoją. Be to, A. K. kaip savavališko statinio naudotojas yra vienas iš įstatyme numatytų subjektų, kuriam, nesant statytojo, galėtų būti surašytas tiek savavališkos statybos aktas, tiek reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, o jis, esant tam tikroms sąlygoms, įgytų teisę įteisinti savavališką statybą. Teismo nuomone, A. K. turi teisę ginčyti administracinio akto pagrįstumą. Tais pačiais motyvais teismas atmetė ieškovės argumentą, kad ginčijamas Savavališkos statybos aktas neturės trečiajam asmeniui jokių teisinių pasekmių. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškinys kartu su priedais 2012-11-09 buvo įteiktas trečiojo asmens A. K. dukterėčiai K. M. nereiškia, kad jis laikytinas įteiktu pačiam A. K., kadangi nėra duomenų, kad A. K. dukterėčia yra nuolat kartu gyvenantis jo šeimos narys, o trečiasis asmuo A. K. jau 5 metai gyvena užsienyje, jo sutuoktinės gyvenamoji vieta nėra žinoma. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog trečiojo asmens atstovas advokatas D.Varnas su ginčijamais aktu ir reikalavimu susipažino 2012-12-20, ir būtent nuo šios datos turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Teismo nuomone, advokato nurodomas kreipimasis į įvairias kitas institucijas, atsakymų iš jų laukimas, susidariusios situacijos aiškinimasis rodo tik jo paties subjektyvų atitinkamų aplinkybių vertinimą bei subjektyvų atitinkamo elgesio varianto pasirinkimą. Įvertinęs, jog trečiojo asmens interesus atstovavo profesionalus atstovas, kuris susipažinęs su ginčijamais administraciniais aktais 2012-12-31 kreipėsi į ieškovę, teismas sprendė, kad terminas buvo praleistas dėl paties trečiojo asmens atstovo netinkamų veiksmų, o ne dėl kokių nors svarbių, objektyvių ir nuo trečiojo asmens valios nepriklausiusių priežasčių. Teismo nuomone, apskundimo terminas skaičiuotinas nuo 2012-12-20, atstovas nenurodė jo praleidimo priežasčių, todėl nėra pagrindo jo atnaujinti. Atmetęs ieškinį, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas – priteisė iš ieškovės A. K. 900,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų bei 144,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio, o atsakovei M. L. 1200,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniais skundais Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir atsakovė M. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-09-18 sprendimo dalį, kuria panaikintas Savavališkos statybos aktas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – trečiojo asmens A. K. reikalavimą dėl Savavališkos statybos akto panaikinimo atmesti (T.3, b.l. 49-50, 51-55). Apeliantė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, taip pat prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria iš Inspekcijos atsakovei M. L. priteista 1200,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o trečiajam asmeniui A. K. – 900,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 144,00 Lt žyminio mokesčio (T.3, b.l. 51-55). Apeliančių nuomone teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes:

1. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino trečiojo asmens reikalavimui dėl Savavališkos statybos akto panaikinimo, nors, nagrinėdamas bylą, konstatavo, kad senaties terminas skaičiuotinas nuo 2012-12-20.

2. Teismas nepagrįstai panaikino Savavališkos statybos aktą, kadangi Inspekcija turėjo teisę šį aktą surašyti atsakovei. Savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas. Teismas, jį panaikindamas, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos. Ginčo garažas yra pastatytas savavališkai ir trečiasis asmuo A. K. jį yra užėmęs ir naudojasi savavališkai, todėl teisė iš neteisėtumo negali atsirasti. Teismas nustatė, kad AB „Stumbras“ yra ginčo statinių statytoja. Esant žinomam statytojui, savavališkos statybos aktas ir reikalavimas naudotojo atžvilgiu negali būti surašomas, todėl teismas pats sau prieštaraudamas, konstatavo, kad savavališkos statybos aktas ir reikalavimas galėtų būti surašyti A. K. kaip naudotojui. Apeliantės M. L. teigimu įstatymai draudžia naudotis savavališkos statybos statiniais, jos su AB „Stumbras“ 2011 m. rugpjūčio mėn. pasirašytas susitarimas yra skirtas savavališkos statybos padarinių šalinimui, todėl neprieštarauja nei CK 4.103 straipsniui nei Statybos įstatymo 28 straipsniui.

Šalies argumentai

3. Apeliantė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos papildomai skunde nurodė, kad nesutinka su iš ieškovės priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Apeliantės nuomone, patenkinęs vieną iš dviejų trečiojo asmens lygiaverčių reikalavimų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai teismas iš Inspekcijos negalėjo priteisti daugiau nei 750,00 Lt išlaidų trečiojo asmens advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai turėtų būti pakeistas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovei M. L., nes byloje nėra prašymo jas priteisti bei jas pagrindžiančių duomenų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė jį tenkinti ir nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir savo pateiktame apeliaciniame skunde (T.3, b.l. 65-68).

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė M. L. nurodė, kad sutinka su apeliacinio skundo dalimi, kuria skundžiama sprendimo dalis dėl trečiojo asmens A. K. reikalavimo patenkinimo, tačiau prašo netenkinti ieškovės apeliacinio skundo dalies, kuria prašoma panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovei priteista 1200,00 Lt turėtų atstovavimo išlaidų. Mano, kad atstovavimo išlaidas teismas atsakovei priteisė pagrįstai, yra pateikti jas pagrindžiantys dokumentai (T.3, b.l. 62).

Atsiliepimu į šalių apeliacinius skundus trečiasis asmuo A. K., atstovaujamas advokato D.Varno, prašo apeliacinius skundus atmesti ir priteisti jo naudai apeliacinės instancijos teisme turėtas 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 74-76). Mano, kad teismas pagrįstai netaikė senaties termino Savavališkos statybos aktui ginčyti, kadangi ieškovės nurodytos teismų praktikos pagrindu ir išaiškinimais, aktas nėra individualus administracinis aktas, nėra teisės taikymo aktas, neturi privalomojo pobūdžio. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė netinkamai pasirinko asmenį, kuriam gali būti surašomas aktas. Neįmanoma patenkinti ieškovės apeliacinio skundo, kadangi pagal CPK 320 straipsnį, juo ieškovė apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Nepanaikinus sprendimo dalies, kuria ex officio buvo pripažintas niekiniu ir teisinių pasekmių nesukuriančiu 2011-08-01 sandoris, juo remiantis atlikti netinkami ieškovės veiksmai, identifikuojant statinio statytoją, taip pat negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Teisė būti statytoju tiek 2011 metais, tiek ir dabar vertinama bei įgyvendinama pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) nuostatas. Bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės trečiojo asmens A. K. naudai priteistos pagrįstai. Dėl atsakovės apeliacinio skundo nurodė, kad atsakovė nėra vienintelė sklypo bei ginčo statinio naudotoja.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus tenkinti (T.3, b.l. 70-73). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad statiniai yra savavališka statyba, kurios padarinius siekiama pašalinti juos nugriaunant. Inspekcija tiek Savavališkos statybos aktą, tiek Reikalavimą surašė tinkamam subjektui, o trečiojo asmens A. K. reikalavimas nėra susijęs su jo, kaip galimo statytojo, teisių pažeidimu. Nurodydamas, kad faktiškai valdo savavališkai pastatytą statinį – garažą, trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių teisėtą užvaldymą ir neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Teismas, pasisakydamas dėl 2011-08-01 susitarimo teisėtumo peržengė ieškinio ribas ir pažeidė CPK 266 straipsnio nuostatą, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino dėl trečiojo asmens reikalavimo panaikinti Savavališkos statybos aktą.

Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus įstatymų nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad atsakovas žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) stovi savavališkai pastatyti pastatai – garažas 12I1p ir ūkio pastatas 15I2p (2011-11-14 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-4121, T.1 b.l. 13-15), todėl 2011 m. lapkričio 22 d. buvo surašyti savavališkos statybos aktai Nr. SSA-20-111122-00157, Nr. SSA-111122-00158 ir reikalavimai Nr. REI-20-111122-00162, Nr. REI-20-111122-00163, su reikalavimu atsakovei M. L. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. iki 2012 m. gegužės 22 d. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą garažą 12I1p ir ūkio pastatą 15I2p ir sutvarkyti statybvietę (T.1, b.l. 16-21). Atsakovė 2012 m. gegužės 14 d. pateikė prašymą pratęsti terminą nustatytą savavališkos statybos padariniams šalinti (T.1, b.l. 23), kuris buvo patenkintas ir terminas pratęstas iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. (T.1, b.l. 24-25). 2012 m. rugsėjo 18 d. nustatyta, kad atsakovė M. L. neįvykdė 2011-11-22 Reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius (Aktai Nr. RPA-20-120918-00060, Nr. RPA-20-120918-00061, T.1, b.l. 26-27).

Byloje nėra ginčo, kad statiniai – garažas 12I1p ir ūkio pastatas 15I2p yra pastatyti savavališkai. Ieškovė ir atsakovė ginčydamos teismo sprendimą iš esmės nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl Savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-111122-00157 surašyto atsakovei M. L. dėl pastato 12I1p panaikinimo, todėl teisėjų kolegija pasisako tik šiuo aspektu.

Dėl savavališkos statybos akto. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, turi būti remiamasi Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimu, bylos nagrinėjimo metu galiojančių Statybos įstatymo, STR redakcijų, CK 4.103 straipsnio nuostatomis.

Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime yra pažymėjęs, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas.

CK 4.103 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Aktualioje Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas tiksliai įvardina subjektus, kuriems gali būti nustatyti reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius – tai statytojas (užsakovas), jeigu jo nėra, tai statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis) savininkas, valdytojas ar naudotojas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė M. L. kreipdamasi į ieškovę 2011-11-11 prašyme teigė, jog yra minėto statinio - garažo 12I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) statytoja (T.1, b.l. 12), nes iš AB „Stumbras“ yra įgijusi statytojo teises į šį statinį pagal 2011 m. rugpjūčio 1 d. susitarimą (T.1, b.l. 28). Trečiasis asmuo A. K. nesutiko su tokiu atsakovės argumentu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė, surašydama savavališkos statybos aktus bei reikalavimus juo vadovavosi, kadangi, ieškovės nuomone, jis yra galiojantis, teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl sukeliantis teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jei statinys pastatytas savavališkai, tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti draudžiama, todėl AB „Stumbras“ net ir galimai būdama savavališkų statinių statytoja neturėjo teisės nei jų, nei savavališkos statybos statytojo teisių perleisti atsakovei M. L.. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka, ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį 2011-08-01 susitarimą pripažino niekiniu ir nesukeliančiu jokių teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra ginčo, jog statinio 12I1p statytoja buvo AB „Stumbras“ pagrįsti byloje nėra pateikta jokių įrodymų. Byloje esantis 1995-08-07 Leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 23-6-95 patvirtina, kad AB „Stumbras“ buvo leista išplėsti 3 aukštų produkcijos sandėlį adresu (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 87-90). Iš Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros skyriaus 2011-01-21 rašto Nr. (15.2)-2D-784 nustatyta, kad AB „Stumbras“ buvo įpareigota iki 2011-01-27 pateikti Skyriui ginčo statinių – garažo 12I1p ir ūkio pastato 15I2p – statybą leidžiančius dokumentus, tačiau tokių dokumentų ieškovei nebuvo pateikta. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Nepateikus nei vieno iš įstatyme nurodyto dokumento, patvirtinančio statytojo teisę, teismas pagrįstai sprendė, kad AB „Stumbras“ negali būti statytoju Statybos įstatymo 3 straipsnio prasme.

Esant tokiai situacijai, pagal iki 2014-01-01 galiojusio Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcijos reikalavimus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą, kuriuo pareikalauja iš statytojo (užsakovo), jeigu jo nėra, – iš statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką, ir įteikia statytojui (užsakovui) ar kitam šiame punkte nurodytam asmeniui savavališkos statybos aktą pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip jau minėta AB „Stumbras“ nepateikė tokių įrodymų, kad yra statinio – garažo 12I1p statytojas (užsakovas), 2011 m. rugpjūčio 1 d. susitarimas pasirašytas tarp AB „Stumbras“ ir atsakovės M. L. yra niekinis. Tai, kad statiniu 12I1p naudojasi ne tik atsakovė M. L., bet ir trečiasis asmuo A. K. nustatyta ne tik šios bylos faktinėmis aplinkybėmis, bet ir įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1285-924/2013 (T.2, b.l. 60-67; T. 3, b.l. 12-14). Tokiu būdu ieškovė, pagal iki 2014-01-01 galiojusį Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą, savavališkos statybos aktą turėjo teisę surašyti šio statinio naudotojams – atsakovei M. L. ir trečiajam asmeniui A. K.. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ieškovės apeliacinio skundo motyvą, kad trečiasis asmuo yra savavališkai užėmęs šį pastatą, todėl teisė iš neteisėtumo negali atsirasti. Pažymėtina, kad ieškovė pati sau prieštarauja, neigdama trečiojo asmens teises ir deklaruodama, kad ji turėjo teisę surašyti savavališkos statybos aktus atsakovės M. L. atžvilgiu, nors pastarosios naudojimo teisė taip pat nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Įvertinusi bylos aplinkybes ir galiojusį teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2011 m. lapkričio 22 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-111122-00157 tik vienam savavališkai pastatyto statinio 12I1p naudotojui – atsakovei M. L. iš esmės pažeidė trečiojo asmens A. K. teises. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs pastatyto statinio savavališkos statybos požymius ir įvertinęs tai, kad trečiasis asmuo pagal galiojusias LR Statybos įstatymo nuostatas galėjo pradėti savavališkos statybos įteisinimo procedūras, pripažino, kad jis turėjo teisę ginčyti šį administracinį aktą ir yra pagrindas jį panaikinti. Teisėjų kolegija pritaria tokiai apylinkės teismo išvadai ir konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą šioje dalyje teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė ir aiškino materialinės teisės normas.

Dėl senaties taikymo. Apeliantės taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus, netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, savavališkos statybos aktas surašytas 2011 m. lapkričio 22 d. Apeliančių nuomone, teismas nustatė, kad senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2012-12-20, todėl vadovaujantis sutrumpinto vieno mėnesio ieškinio senaties terminu, savavališkų statybos aktų apskundimo terminas turėjo baigtis 2013 m. sausio 20 d. Trečiasis asmuo savarankiškus reikalavimus dėl savavališkos statybos akto panaikinimo teismui praleidęs sutrumpintą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tais atvejais, kai byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas yra ginčijamas, bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010). Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai nepasisakė dėl ieškinio senaties termino taikymo trečiojo asmens reikalavimui dėl 2011-11-22 savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-111122-00157 pripažinimo negaliojančiu. Todėl teisėjų kolegija, pasisako šiuo klausimu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad su ginčijamu 2011-11-22 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-20-111122-00157 ir reikalavimu Nr. REI-20-111122-00162 trečiojo asmens advokatas susipažino 2012-12-20. Byloje taip pat nustatyta, kad trečiojo asmens atstovas 2012-12-31 kreipėsi į ieškovę, nurodydamas, kad A. K. yra dalies savavališkai pastatyto statinio 12I1p naudotojas ir prašydamas, kad pasinaudodama viešojo administravimo įstatymo 35 straipsniu ieškovė ištaisytų klaidas 2011-11-22 savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-111122-00157 – neteisingai nurodytus faktinius duomenis (T.1, b.l. 92). Prašyme taip pat nurodyta, jog iki 2013-01-18 negavus atsakymo, ginčo nagrinėjimas bus perduotas teismui. Kaip jau minėta pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus (iki 2014-01-01 galiojusi redakcija) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas privalėjo įteikti statytojui (užsakovui) ar kitam šiame punkte nurodytam asmeniui savavališkos statybos aktą pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad iki prašyme nurodytos datos ar per Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytus terminus ieškovė atsakė į trečiojo asmens atstovo pretenziją arba, kad vienu iš aukščiau nurodytų būdų įteikė ginčijamą savavališkos statybos aktą trečiajam asmeniui. Sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad negavęs atsakymo į savo prašymą dėl klaidos ištaisymo ir nesant duomenų apie 2011-11-22 savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-111122-00157 įteikimą įstatymų nustatyta tvarka, trečiasis asmuo, atstovaujamas advokato D.Varno savarankiškus reikalavimus teismui pateikė 2013 m. sausio 30 d., t.y. nepraleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto senaties termino.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinių skundų motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Apeliantės nuomone, teismas iš dalies patenkinęs trečiojo asmens savarankiškus reikalavimų, negalėjo priteisti daugiau nei 750,00 Lt išlaidų trečiojo asmens advokato pagalbai apmokėti. Nustatyta, kad trečiasis asmuo A. K. už advokato pagalbą sumokėjo 3000,00 Lt ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (T.2, b.l. 68-73; T.3, b.l. 9-11). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovės trečiajam asmeniui 900,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, kad reikalavimai tenkinti iš dalies, į bylos sudėtingumą trukmę, patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, pagrįstai sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas, kurių nėra teisinio pagrindo dar labiau sumažinti.

Ieškovė taip pat nesutinka su tuo, kad iš jos nepagrįstai teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovei M. L., nes byloje nėra prašymo jas priteisti bei jas pagrindžiančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismas, šiuos apeliantės argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančius įrodymus atsakovės M. L. atstovas teismui yra pateikęs 2013-08-20 parengiamojo posėdžio metu (T.3, b.l. 15-17, 22). Ši suma neviršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžių, todėl ieškinį atmetus, teismas pagrįstai priteisė atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus apie 1000,00 Lt sumokėjimą už advokato teiktą teisinę pagalbą surašant atsiliepimus į apeliacinius skundus, kuriuos prašė priteisti iš ieškovės ir atsakovės (T.3, b.l. 76, 78-79). Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, spręstina, kad atmetus apeliacinius skundus trečiajam asmeniui A. K. iš apeliančių priteistina po 500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos Ministerijos, į.k. 288600210, A.Vienuolio g. 8, 01104 Vilnius, trečiajam asmeniui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasVirginija Gudynienė