- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- 2YT-5026-889/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02703-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Milda Valiulytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2020 m. balandžio 6 d. skundu prašo panaikinti antstolio Jono Petriko 2020 m. kovo 10 d. patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S20-3839. Skunde prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).
Antstolis 2020 m. balandžio 15 d. patvarkymu atsisakė patenkinti skundą, ir kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0172/18/00194, Nr. 0172/18/00283, Nr. 0172/18/00367, Nr. 0172/18/01367, Nr. 0172/18/01435, Nr. 0172/19/00247, 0172/19/00292, Nr. 0172/19/00343, Nr. 0172/19/00383 ir Nr. 0172/19/00640 persiuntė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (CPK 510 straipsnio 2 dalis).
2020 m. gegužės 5 d. teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas į pareiškėjo skundą, kuriame nurodoma, jog suinteresuoto asmens nuomone, antstolio veiksmai atlikti vykdymo proceso metu yra teisėti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0172/18/00194, Nr. 0172/18/00283, Nr. 0172/18/00367, Nr. 0172/18/01367, Nr. 0172/18/01435, Nr. 0172/19/00247, 0172/19/00292, Nr. 0172/19/00343, Nr. 0172/19/00383 ir Nr. 0172/19/00640, Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.
Vykdydamas minėtas vykdomąsias bylas, antstolis 2020 m. kovo 10 d. priėmė patvarkymą Nr. S20-3839 „Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, kuriuo Laisvės atėmimo vietų ligoninę įpareigojo iš skolininko darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų sumos dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 procentų darbo užmokesčio. kitų jam, prilygintų išmokų ir kitų lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA. Šis patvarkymas buvo išsiųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, taip pat patvarkymo kopija išsiųsta pareiškėjui.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę, antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes.
CPK 688 straipsnio 1 dalis numato, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.
CPK 733 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai.
Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį reglamentuoja CPK 736 straipsnis, kuris numato, kad iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaitoma 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 procentų. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.
Kasacinis teismas, aiškindamas išieškojimo iš kalinimo įstaigoje bausmę atliekančiam asmeniui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų pajamų išaiškino, jog CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei bylos duomenis, darytina išvada, jog antstolis teisėtai ir pagrįstai priėmė patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog antstolis būtų priėmęs patvarkymą ar įpareigojimą į Laisvės atėmimo vietų ligoninę areštuoti visas pareiškėjui priklausančias lėšas. Pripažintina, kad antstolis ginčo patvarkymu neapribojo skolininko teisės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo ginčijamo patvarkymo panaikinti.
Pareiškėjas taip pat prašo, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad antstolis nebuvo priėmęs daugiau kitų patvarkymų, kuriais būtų ribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), taip pat pažymėtina, kad antstolio Jono Petriko depozitinėje sąskaitoje nėra jokių piniginių lėšų, priklausančių pareiškėjui, todėl klausimas dėl lėšų grąžinimo nėra sprendžiamas. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo įpareigoti antstolį sugrąžinti skolininkui priklausančias lėšas, kadangi šios lėšos ginčo patvarkymu nebuvo išieškotos. Taip pat nėra pagrindo naikinti areštą tokioms skolininko lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), nes kaip minėta antstolis tokių apribojimų nepriėmė.
Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad teismas nenustatė pareiškėjo (skolininko) teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiami antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, naikinti antstolio patvarkymus nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktu, 510-513 straipsniais
nutaria:
atmesti pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti vykdomąsias bylas Nr. 0172/18/00194, Nr. 0172/18/00283, Nr. 0172/18/00367, Nr. 0172/18/01367, Nr. 0172/18/01435, Nr. 0172/19/00247, 0172/19/00292, Nr. 0172/19/00343, Nr. 0172/19/00383 ir Nr. 0172/19/00640 antstoliui Jonui Petrikui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.