Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant G. P., išnagrinėjusi G. P., (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P., 2012-04-19, apie 09.50 val., S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje, į Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžių salę Nr. 115, kurioje buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-969-777/2012, nebūdamas asmeniu, dalyvaujančiu administracinio teisės pažeidimo bylų procese (LR ATPK 273 str.- 278 str.), su savimi atsinešė videokamerą ir į teisėjos prašymą išjungti ją ir įsidėti, nereagavo. Tokiu būdu, G. P. pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 38 straipsnio 5 dalį, bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186⁴ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. P. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Nors ir neneigia dalyvavęs teismo posėdyje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, į teismą atsinešęs videokamerą bei ją įjungęs teismo posėdžių salėje, nepaklusęs policijos pareigūnės, teismo posėdžių sekretorės bei teisėjos nurodymams, tačiau kategoriškai neigia daręs vaizdo įrašą, t.y. filmavęs. Nurodo, kad į nagrinėjamą bylą buvo atvykęs paliudyti savanoriškai, nes byla buvo susijusi su jam aktualiais klausimais. Tik jam atėjus į teismo posėdžių salę, posėdžiui dar neprasidėjus, teismo posėdžių sekretorė, jam liepė išeiti iš jos. Kadangi nesijautė darąs ką blogo, jis sekretorės nurodymui nepakluso ir salėje pasiliko. Netrukus, atėjusi teisėja jam liepusi išjungti videokamerą ir ją susipakuoti. Jam nepaklusus, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atvykę pareigūnai neprisistatę iškart paliepė išjungti videokamerą ir palikti posėdžių salę. Jis pareigūnų nepaklausė. Po to, jis iš posėdžių salės išėjo, po ko iškart buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į policijos komisariatą. Jo videokamera buvo įjungta, tačiau jis nieko neįrašinėjo, todėl jokio teisės pažeidimo jis nėra padaręs.

2012-05-18 administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad G.P. surašytas protokolas, už tai, kad jis 2012-04-19, apie 09.50 val., S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje, į Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžių salę Nr. 115, kurioje buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-969-777/2012, nebūdamas asmeniu, dalyvaujančiu administracinio teisės pažeidimo bylų procese (LR ATPK 273 str.- 278 str.), su savimi atsinešė videokamerą ir į teisėjos prašymą išjungti ją ir įsidėti, nereagavo. Protokolu konstatuota, kad G. P. pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 38 straipsnio 5 dalį, bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186⁴ straipsnio 1 dalyje. (b. l. 3).

2012-04-19 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyresniojo patrulio K. S. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2012-04-19, jam dirbant kartu su patruliu J. J., apie 10.05 val., gavo pranešimą apie tai, kad S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje, Klaipėdos miesto apylinkės teisme, reikalinga policijos pareigūnų pagalba išprašyti asmenį iš posėdžių salės. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad asmuo, pasistatęs videokamerą, filmuoja. Teismo pirmininkė jiems paaiškinusi, kad filmuoti teismo posėdžių salėje yra draudžiama, todėl paprašiusi vyr. patrulės R. L. išprašyti asmenį, filmuojantį posėdžių salėje, tačiau pastarasis pareigūnės nurodymų nevykdė, todėl jie buvo iškviesti į pagalbą. Jiems atvykus, asmuo iš pradžių atsisakė vykdyti nurodymus – palikti posėdžių salę ir netrukdyti teisėjui pradėti teismo posėdį, tačiau jį įspėjus, kad bus panaudota fizinė prievarta, asmuo persigalvojęs, savanoriškai išėjo iš teismo posėdžių salės, po ko asmuo buvo pristatytas į policijos komisariatą. (b. l. 4).

2012-04-19 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyr. patrulės R. L. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2012-04-19, apie 10 val., jai būnant poste, paskambino teismo pirmininkė ir paprašė pagalbos išprašyti G. P. iš teismo posėdžių salės, nurodydama, kad pastarasis nori filmuoti teismo posėdį. Jai atvykus į posėdžių salę Nr.115, ten sėdėjęs G. P., nepakluso jos reikalavimams išeiti iš posėdžių salės. Tuomet ji iškvietusi pagalbą. Atvažiavusiems policijos pareigūnams, teisėja, nagrinėjanti bylą, paaiškino, kad G. P. nevykdo jos reikalavimo palikti posėdžių salę, trukdo jai pradėti teismo posėdį, ketina filmuoti posėdį, o tai yra draudžiama. Po to, policijos pareigūnai sulaikė G. P. ir jį pristatė į Klaipėdos miesto 1-ąjį policijos komisariatą. (b. l. 5).

2012-04-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos J. G. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2012-04-19, 9.30 val., administracinėje byloje Nr. A2.9.-969-777/2012 buvo paskirtas teismo posėdis. Prieš teismo posėdį teismo posėdžių sekretorė R. G. telefonu teisėją informavo, kad teismo posėdžių salėje yra asmuo su įjungta filmavimo kamera ir atsisako ją išjungti. Teisėja apie tai informavusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo atstovę ryšiams su žiniasklaida ir visuomene E. B. ir paprašė, kad pastaroji supažindintų minėtą asmenį su Teismų įstatymo nuostatomis, draudžiančiomis teismo posėdžio metu filmuoti bei naudoti kitas technines priemones. Po kurio laiko teismo posėdžių sekretorė R. G. telefonu informavo teisėją, kad minėtas asmuo pažadėjo išjungti kamerą, jei teisėja jam neleistų filmuoti. Teisėjai įėjus į teismo posėdžių salę, ir pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, pranešus apie nagrinėjamą bylą, paprašė prisistatyti asmenį, kuris turėjo filmavimo kamerą ir nurodyti, kas jis yra nagrinėjamoje byloje. Pastarasis nurodė, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietis G.P., pateikė asmens tapatybės kortelę. Teisėja jam išaiškinusi, kad Teismų įstatymas draudžia kitiems asmenims teismo posėdžio metu filmuoti, ir paprašiusi jo išjungti ir supakuoti filmavimo kamerą. G. P. sutiko išjungti kamerą. Tuo tikslu, teisėja padarė pertrauką, suteikdama G. P. galimybę išjungti kamerą ir ją supakuoti. Teisėjai grįžus į teismo posėdžių salę, pamatė, kad kamera nesupakuota - stovėjo toje pačioje vietoje. G. P. teisėjai nurodė, kad jis yra iškviestas liudytoju nagrinėjamoje byloje, todėl turi teisę jį filmuoti. Tuomet teisėja vėl paprašiusi jį išjungti kamerą, bet G. P. atsisakė tai padaryti. Tada teisėja jam nurodė, kad jis nevykdo teismo reikalavimų. Paprašė jį palikti teismo posėdžių salę, tačiau G. P. ir tai atsisakė daryti. Atsižvelgiant į tai, G. P. nevykdė teismo reikalavimų, paprašytas teismo posėdžių salės nepaliko, todėl tesėja priėmė protokolinę nutartį pašalinti G. P. iš teismo posėdžių salės. Teisėja padarė pertrauką iki G. P. buvo pašalintas iš teismo posėdžių salės. Apie tai buvo informuota policija. Atvykus policijos pareigūnams, jie paprašė teisėjos informuoti apie susiklosčiusią padėtį. Po to, G. P. buvo pašalintas iš teismo posėdžių salės ir apie 10.30 val. toliau buvo tęsiamas teismo posėdis (b. l. 11).

Teisėjos tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės užfiksuotos 2012-04-19 teismo posėdžio protokolu, iš kurio išrašo matyti, kad G. P. keletą kartų teisėjos paprašytas išjungti vaizdo kamerą, nepakluso teisėjos nurodymams, ir vaizdo kameros neišjungė, jos nesupakavo, o į teisėjos nurodymą palikti teismo posėdžių salę nereagavo. Po ko, teisėja nutarė priimti protokolinę nutartį, atsižvelgiant į tai, kad G. P. neklausė teismo nurodymo, pašalinti jį iš teismo posėdžių salės, kviesti policijos pareigūną ir skelbti pertrauką iki šis asmuo buvo pašalintas iš salės (b. l. 13-14).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalis nustato, kad visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Teisė į viešą bylos nagrinėjimą įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 7, 38 straipsniuose. Plačiuoju požiūriu proceso viešumas reiškia visuomenės teisę dalyvauti jame, gauti ir skelbti informaciją apie bylos nagrinėjimą. Teismo proceso viešumas yra viena iš tinkamo proceso garantijų. Tik procesui esant viešam, galima įsitikinti, kad jis vyksta sąžiningai. Teismo viešumo principas leidžia visuomenei kontroliuoti teismus, nes viešai nagrinėjant bylas galima pastebėti teismo klaidas ar pažeidimus, didina visuomenės pasitikėjimą teismu, nes ji turi galimybę matyti ir girdėti, kaip įgyvendinamas teisingumas. Tačiau bylų nagrinėjimo teisme viešumo užtikrinimas negali būti betarpiškai tapatinamas su laisve nevaržomai naudoti bet kurias technines priemones teismo posėdžio eigai fiksuoti. Garso ir vaizdo įrašymo priemonių naudojimas teismo posėdžių metu yra griežtai reglamentuotas teisės normomis, už kurių pažeidimus numatytos atitinkamos sankcijos. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 38 straipsnis išsamiai ir detaliai įtvirtina bylų nagrinėjimo teismuose eigos ir rezultatų fiksavimo tvarką. Šiame straipsnyje numatyta, kad proceso įstatymų numatytais atvejais teismo posėdžio eigą protokoluoja (stenografuoja) teismo posėdžio sekretorius ( Teismų įstatymo 38 str. 1 d.). Teismo posėdžio eigai fiksuoti proceso įstatymų nustatyta tvarka daromas garso įrašas. Įrodymams fiksuoti ir tirti proceso įstatymų nustatyta tvarka teismas gali daryti vaizdo įrašus, filmuoti ir fotografuoti ar naudoti kitas technines priemones ( Teismų įstatymo 38 str. 2 d.). Proceso šalys, įgyvendindamos savo procesines teises, proceso įstatymų nustatyta tvarka gali daryti teismo posėdžio garso įrašą (Teismų įstatymo 38 str. 3 d.). Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones. Draudimą teismo posėdžio metu naudoti technines priemones pažeidusiems asmenims taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė (Teismų įstatymo 38 str. 4, 5 d.). Šio straipsnio analizė suponuoja išvadą, kad be apribojimų daryti vaizdo įrašus, filmuoti ir fotografuoti ar naudoti kitas technines priemones gali tik teismas. Nagrinėjimo teisme dalyviai, atlikdami savo procesines funkcijas, gali naudoti garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teisiamajam posėdžiui. Tiek šiems asmenims, tiek jokio procesinio statuso neturintiesiems posėdžio metu naudoti kino ar televizijos kameras, filmavimo kameras, fotoaparatus, taip pat kitas garso ir vaizdo įrašymo priemones įstatymų leidėjas imperatyviai draudžia. Šią tvarką pažeidę asmenys teismo posėdžio pirmininko įspėjami arba pašalinami iš posėdžių salės, o nepaklususiems teisiamojo posėdžio pirmininko sprendimui arba nors ir paklususiems, tačiau tai dariusiems triukšmaujant ar rodant kitokią nepagarbą teismui taikomos įstatymų numatytos nuobaudos (LR ATPK 249 str., LR BPK 259 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186⁴ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų, kuriems įstatymas draudžia teismo posėdžio metu naudoti technines priemones, tai yra filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones, šio draudimo pažeidimas – užtraukia vieno tūkstančio litų baudą.

Įvertinus byloje esančius įrodymus bei aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, tai yra, pažeidus Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą draudimą teismo posėdžių metu naudoti technines priemones, įrodyta visiškai byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. P. neneigia, kad įvykio dieną buvo teismo posėdyje, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą administracinio teisės pažeidimo bylą, kad turėjo atsinešęs videokamerą, neneigia ir aplinkybės, kad videokamera buvo įjungta, taip pat, kad neklausė teismo posėdžių sekretorės nurodymo išjungti kamerą, taip pat, kad nepakluso ne tik policijos pareigūnės nurodymui, bet ir nevienkartiniams teisėjos nurodymams videokamerą išjungti ir įsidėti, tačiau kategoriškai neigia daręs vaizdo įrašą, t.y. filmavęs, todėl jo teigimu, jis nepadarė jokio teisės pažeidimo. Ši administracinėn atsakomybėn traukiamo G. P. versija neįtikina teismo, nes ji paneigta byloje esančiais įrodymais – administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, teisėjos tarnybiniu pranešimu bei pagrindiniu procesiniu dokumentu, kuriame fiksuojama visa teismo posėdžio eiga, teismo, kitų proceso dalyvių veiksmai, apklausiamų asmenų parodymai, kitų įrodymų tyrimas, teismo priimti sprendimai, pareikšti prašymai ir kt., tai yra teismo posėdžio protokolu. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokolu, tiek teisėjos tarnybiniu pranešimu, tiek teismo posėdžio protokolo išrašu, nustatyta, kad G. P. į teismo posėdį buvo atsinešęs videokamerą, buvo ją išpakavęs ir pastatęs teismo posėdžių salėje, ir tokiu būdu, buvo pasirengęs filmuoti. Beje, šių aplinkybių neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. G. P. nurodyta aplinkybė, kad jis nefilmavo, šiam teisės pažeidimui kvalifikuoti neturi reikšmės, kadangi šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta, asmeniui, kuris nėra proceso dalyvis, teismo posėdžio metu panaudojus technines priemones. Akivaizdu, jog įjungus videokamerą, ja pradedama naudotis, todėl šiam straipsniui neturi reikšmės, ar pažeidėjo atliktais veiksmais buvo gautas rezultatas - nufilmuota, nufotografuota ar padarytas garso ar vaizdo įrašas, ar buvo pasiekti pažeidėjo tikslai.

Teismo posėdyje išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad G. P., 2012-04-19, apie 09.50 val., S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje, Klaipėdos miesto apylinkės teisme, teismo posėdžių salėje, kurioje buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, nebūdamas administracinių teisės pažeidimų proceso dalyviu, naudojo techninę priemonę – videokamerą, ją įjungė, ir į teisėjos prašymus ją išjungti ir įsidėti, jis nereagavo. Tokiu būdu, G. P. pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 38 straipsnio 5 dalį, ir jo teisės pažeidimas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186⁴ straipsnio 1 dalį.

Administracinio teisės pažeidimo subjektyviąją pusę įrodo nustatytos ir aptartos faktinės bylos aplinkybės. G. P. šį teisės pažeidimą padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad atlieka neteisėtus veiksmus, kad nebūdamas proceso dalyviu, neturi teisės filmuoti teismo posėdžio, vaizdo kameros neišjungė ir jos nesupakavo, į teisėjo daugkartinius nurodymus nefilmuoti ir išjungti technines priemones nereagavo, tokiu būdu siekdamas sutrukdyti teisėjos teisėtai procesinei veiklai, suvokė, kad jo atliekami veiksmai – videokameros pasistatymas ir jos įjungimas, teismo posėdžio filmavimas, sudaro realias galimybes sutrukdyti teismo posėdžio eigai, tačiau vis tiek siekė padaryti tokią veiką. Tiek policijos pareigūnai, tiek teismo posėdžių sekretorė, tiek ir teisėja, nagrinėjanti bylą suvokė, jog G. P. atsinešta videokamera, kurią pasistatė posėdžių salėje ir ją įjungęs, ketina filmuoti teismo posėdį, keletą kartų perspėjo G. P., kad ne proceso dalyviams yra draudžiama filmuoti teismo posėdį, supažindino pastarąjį su įstatymų nuostatomis, draudžiančiomis tai daryti, tačiau, G. P., net ir būdamas įspėtas, savo neteisėtų veiksmų nenutraukė ir juos ignoravo. Administracinio teisės pažeidimo subjektas yra administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186⁴ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytas asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka teismo posėdžio metu yra draudžiama naudoti technines priemones, ir kuo nagrinėjamoje situacijoje yra pagrįstai pripažintas G. P.. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad G. P., administracinio teisės pažeidimų byloje Nr. A2.9.-969-777/2012, neturėjo proceso dalyvio statuso, kadangi jis šioje byloje nebuvo nei administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, nei nukentėjusiuoju, nei įstatyminiu, nei įgaliotu atstovu. G. P. taipogi nebuvo teismo šaukiamu liudytoju, be to, nenustatyta ir tai, kad kas nors iš proceso dalyvių jį būtų kvietęs duoti parodymų minėtoje byloje. G. P. nebuvo kviečiamas dalyvauti byloje ir ekspertu ar vertėju. Taigi, G. P., nebūdamas asmeniu, dalyvaujančiu administracinio teisės pažeidimo bylų procese, teismo posėdžio metu neturėjo teisės naudoti techninės priemonės, filmuoti ar daryti vaizdo įrašų ar kitaip fiksuoti teismo posėdžio eigą. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. P. skirtina administracinė nuobauda.

Byloje nenustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

G. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuriuo kėsinosi į vieną iš pagrindinių konstitucinių vertybių - teisingumą, ir kuriuo buvo sutrikdyta normali teismo tvarka. G. P. savo veiksmais pademonstravo visišką nepagarbą teismui, jo elgesys teisme buvo itin įžūlus, jis ignoravo tiek teisėsaugos institucijų, tiek ir teismo nurodymus, abejingai vertino ne tik teisėsaugos institucijų pareigūnų, bet ir teisėjos įspėjimus išjungti videokamerą, pasišalinti iš posėdžių salės. Toks G. P. elgesys teismo vertintinas itin kritiškai. Be to, iš byloje esančios pažymos apie G. P. baustumą (b.l. 17-29) matyti, jog G. Paplauskas sistemingai nuo 2004 m. daro administracinius teisės pažeidimus, kurie yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, be to turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nors tokio pobūdžio teisės pažeidimą jis padarė pirmą kartą, tačiau pastebėtina, kad dauguma jo padarytų pažeidimų (leistino greičio viršijimas, transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimai, kelių ženklų reikalavimų nesilaikymas), įskaitant ir šį, yra itin piktybiniai ir pavojingi, charakterizuojantys G. P. kaip asmenį, linkusį demonstratyviai nepaisyti įstatymų nustatytos tvarkos. G. P. kaltu padaręs teisės pažeidimą neprisipažino ir savo neteisėto elgesio kritiškai nevertino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. P. turi nuolatinį darbą.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, G. P. už padarytą teisės pažeidimą skirtina maksimali administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186⁴ straipsnio 1 dalies, sankcijoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 186⁴ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186⁴ straipsnio 1 dalį, skirti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.