Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P., apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo, kuriuo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 186⁴ str. 1 d. 1 000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. gegužės 18 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ojo PK VPS tyrėjas Jevgenijus Krasnovas G. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012 m. balandžio 19 d., apie 09.50 val., S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje, į Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžių salę Nr. 115, kurioje buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-969-777/2012, nebūdamas asmeniu, dalyvaujančiu administracinio teisės pažeidimo bylų procese (ATPK 272–278 str.), su savimi atsinešė videokamerą ir į teisėjos prašymą išjungti ją ir įsidėti, nereagavo. Tokiais savo veiksmais G. P. pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 38 str. 5 d. bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186⁴ str. 1 d.

Apeliantas aiškina, jog liudyti atėjo svarbioje byloje, kuri yra tiesiogiai susijusi su V. L., jo bei kitų piliečių išaiškinta Klaipėdos miesto savivaldybėje dirbančių asmenų apgaule dėl septynių milijonų litų pasisavinimo (daugiau apie tai rašoma internetiniame puslapyje http://www.voutube.com/playlist7jlst-PLA23F53664D4B74AD).

Apeliantas tvirtina, jog teismo posėdžio metu jokio įrašo jis nedarė ir viešo teismo posėdžio neketino palikti, kameros supakuoti neturėjo galimybės, nes nebuvo pasiėmęs įrenginio pakuotės. Pasibaigus pertraukai jis liko posėdžių salėje, įrenginys buvo išjungtas, bet nesupakuotas. 9.55 val. jis dar kartą teisėjos paklausė, ar proceso dalyviui galima filmuoti teismo posėdį, tačiau teisėja pasakė neturinti duomenų, jog jis yra proceso dalyvis. Tuo metu jis bandė garsiai pakartoti, kad yra G. P., pakviestas kaip liudytojas nagrinėjamoje byloje, tačiau teisėja neleido jam to pasakyti ir paprašė išjungti filmavimo kamerą bei pasišalinti iš teismo posėdžių salės. Kokiu būdu teisėja nustatė, kad kamera buvo įjungta, jis nežino. G. P. teigimu, kamera ir kiti jo turėti įrenginiai buvo išjungti, jis įrašų nedarė. Teisėja dar kartą pareikalavo, kad būtų išjungta ir supakuota kamera, pakartotinai paaiškino, kad įrašo neleidžia daryti, nes jis nėra proceso šalis. Kodėl teismas jo nenorėjo apklausti kaip liudytojo nagrinėjamoje byloje, G. P. teigia nežinantis. Atsisakius jam palikti teismo posėdžių salę, teisėja iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai liepė jam išeiti ši teismo posėdžių salės, tačiau teisinio pagrindo, kodėl jis privalo tai padaryti, nenurodė, tik pasakė, kad jiems tokį nurodymą liepė įvykdyti teisėja Jolanta Gailevičienė. Be to, policijos pareigūnai grasino pavartoti prieš jį jėgą, jei jis nepaklus jų reikalavimui palikti teismo posėdžių salę. Policijos pareigūnams jis nesipriešino, pastarieji jį sulaikė ir nuvežė į areštinę.

Apibendrindamas G. P. pažymi, jog jis buvo proceso dalyvis (ATPK 272–279) 2012-04-19 nagrinėjamoje administracinio teisė pažeidimo byloje Nr. A2.9.-969-777/2012 ir posėdžio metu įrašų nedarė, nors teisėja bei proceso šalys davė leidimą daryti įrašą. Apelianto nuomone, šis įvykis greičiausiai yra nesusipratimas, kuris kilo dėl paprasčiausio nesusikalbėjimo. Tačiau, apelianto teigimu, teismas neturi teisės pašalinti liudytoją iš teismo posėdžių salės, maža to – nubausti 1 000 Lt bauda už tai, kad jis norėjo apginti savo pilietines teises. Apelianto teigimu: „ ...toks teisėjos Jolantos Gailevičienės neišmanėliškas elgesys ir baimė viešumui neturi nieko bendro su 7'000'000litų, kurie apgaulės būdu buvo pasisavintu iš Klaipėdos miesto savivaldybės. Nori to teismas ar ne, ši byla yra ir bus viešinama spaudoje ir internete.“

Be to, apeliantas pažymi, jog ATPK 36 str. numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Taigi daugiau nei prieš metus laiko padaryti pažeidimai negalioja, o galiojantys nesukėlė niekam pavojaus, nepadarė žalos, todėl apeliantui neaišku, kodėl teismas rėmėsi duomenimis, kad jis anksčiau baustas administracine tvarka. Apelianto teigimu, teisėjos nuomonė nėra įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu G. P. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą 186⁴ str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada, jog G. P. kaltė dėl ATPK 186⁴ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, ir, atsižvelgęs į įrodymų visumą, pagrįstai nustatė, kad G. P. 2012 m. balandžio 19 d., apie 09.50 val., Klaipėdos miesto apylinkės teisme, esančiame S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje, teismo posėdžių salėje, kurioje buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-969-777/2012, nebūdamas nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos proceso dalyviu, su savimi atsinešė ir naudojo techninę priemonę – videokamerą, į teisėjos prašymus išjungti videokamerą ir ją susipakuoti, nereagavo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 38 str. 5 d. numatytą draudimą teismo posėdžių metu naudoti technines priemones.

Apeliantas savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ATPK 186⁴ str. 1 d., padarymo tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek savo apeliaciniame skunde neigia, tvirtindamas, jog teismo posėdžio metu vaizdo įrašo nedarė, be to, teigia nesuprantantis, kodėl teismas nusprendė, kad jis nėra proceso dalyvis, nes nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-969-777/2012 jis turėjo duoti parodymus kaip liudytojas. Tokie apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti ir paneigti byloje surinktų įrodymų visuma.

Remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Klaipėdos apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 str. 1 d. nurodyta, jog visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Teisė į viešą bylos nagrinėjimą įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 7 str. ir 38 str. Tačiau bylų nagrinėjimo teisme viešumo užtikrinimas negali būti betarpiškai tapatinamas su laisve nevaržomai naudoti bet kurias technines priemones teismo posėdžio eigai fiksuoti. Garso ir vaizdo įrašymo priemonių naudojimas teismo posėdžių metu yra griežtai reglamentuotas teisės normomis, už kurių pažeidimus numatytos atitinkamos sankcijos. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 38 str. įtvirtinta bylų nagrinėjimo teismuose eigos ir rezultatų fiksavimo tvarka. Proceso šalys, įgyvendindamos savo procesines teises, proceso įstatymų nustatyta tvarka gali daryti teismo posėdžio garso įrašą (Teismų įstatymo 38 str. 3 d.). Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones. Už draudimo teismo posėdžio metu naudoti technines priemones pažeidimą, šį pažeidimą padariusiems asmenims taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė (Teismų įstatymo 38 str. 4 d., 5 d.). Remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 38 str. nuostatomis, akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai, naudodamiesi savo procesinėmis teisėmis, gali naudoti garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teisiamajam posėdžiui. Tiek proceso dalyviams, tiek asmenims, neturintiesiems jokio procesinio statuso nagrinėjamoje byloje, įstatymas draudžia teismo posėdžio metu naudoti technines priemones. Šią tvarką pažeidę asmenys bylą nagrinėjančio teisėjo įspėjami arba pašalinami iš posėdžių salės, o nepaklususiems teisiamojo posėdžio pirmininko sprendimui arba nors ir paklususiems, tačiau tai dariusiems triukšmaujant ar rodant kitokią nepagarbą teismui, taikomos įstatymų numatytos nuobaudos.

ATPK 186⁴ str. 1 d. numatyta, jog asmenų, kuriems įstatymas draudžia teismo posėdžio metu naudoti technines priemones, tai yra filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones, šio draudimo pažeidimas užtraukia 1 000 Lt baudą.

Apeliantas G. P. neneigia, kad jis 2012-04-19 9.30 val. atvyko į teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-969-777/2012, su savimi atsinešė vaizdo kamerą, ją buvo įjungęs, taip pat neneigia, jog nepakluso teismo posėdžių sekretorės prašymui, vėliau bylą nagrinėjančios teisėjos nevienkartiniams nurodymams bei policijos pareigūnės nurodymui išjungti vaizdo kamerą ir ją susipakuoti, tačiau kategoriškai neigia teismo posėdžio metu daręs vaizdo įrašą, t. y. filmavęs teismo pasėdžio eigą, todėl, apelianto teigimu, jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo ir pagal ATPK 186⁴ str. 1 d. yra nubaustas nepagrįstai. Tokie apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes juos paneigia byloje surinktų ir teismo kruopščiai ištirtų įrodymų visuma. G. P. apeliacinio skundo argumentą, jog jis teismo posėdžio metu nedarė vaizdo įrašo, paneigia jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), policijos pareigūnų K. S. bei R. L. (R. L.) 2012-04-19 tarnybiniai pranešimai (b. l. 4, 5), Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos Jolantos Gailevičienės 2012-04-19 tarnybinis pranešimas (b. l. 11–12) bei 2012-04-19 teismo posėdžio protokolo išrašas Nr. 2 (b. l. 13–14). Remiantis paminėtais rašytiniais įrodymais, neginčijamai nustatyta, jog G. P. į teismo posėdį buvo atsinešęs vaizdo kamerą, ją buvo įjungęs ir pasirengęs filmuoti posėdžio eigą. Nors apeliantas neigia aplinkybę, jog jis filmavo teismo posėdžio eigą, tačiau, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame teismo nutarime, ATPK 186⁴ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. laikoma baigta, kai asmuo, kuris nėra proceso dalyvis, teismo posėdžio metu panaudoja technines priemones (šios aplinkybės apeliantas neneigia), todėl šiam administraciniam teisės pažeidimui kvalifikuoti neturi reikšmės G. P. teisme minėta ir apeliaciniame skunde pabrėžiama aplinkybė, kad jis teismo posėdžio eigos nefilmavo. Kita vertus, pats faktas, jog G. P. buvo įjungęs vaizdo kamerą (šios aplinkybės apeliantas neneigia), rodo, kad ja buvo naudojamasi pagal paskirtį, ir šiuo atveju neturi reikšmės aplinkybė, ar pažeidėjas, naudodamas vaizdo kamerą, pasiekė norimo rezultato – nufilmavo posėdžio eigą ar atliko kitą pageidaujamą veiksmą. Nors G. P. tiek teismo posėdžių sekretorės, tiek bylą nagrinėjančios teisėjos, tiek policijos pareigūnų ne kartą buvo įspėtas, kad ne proceso dalyviams yra draudžiama filmuoti teismo posėdį, be to, jam buvo išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 38 str. 5 d. numatyta, kad kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu naudoti technines priemones, t. y. filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones, tačiau G. P., būdamas teismo įspėtas bei supažindintas su galimomis pasekmėmis dėl neteisėtai teismo posėdžio metu naudojamos techninės priemonės – vaizdo kameros, savo neteisėtų veiksmų nenutraukė.

Apelianto skunde tvirtinama, jog 2012-04-19 9.30 val. jis atvyko į teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-969-777/2012, nes buvo kviečiamas kaip liudytojas, taigi, G. P. teigimu, jis buvo proceso dalyvis minėtoje byloje. Tačiau, priešingai tokiam apelianto tvirtinimui, iš 2012-03-13 teismo posėdžio protokolo kopijos, kurią apeliantas pridėjo prie savo skundo (b. l. 49–51), matyti, jog teismas 2012-03-13 posėdžio metu, nusprendęs atidėti bylos nagrinėjimą 2012-04-19 9.30 val., nepriėmė sprendimo kaip liudytoją į kitą teismo posėdį kviesti G. P., nors tokį prašymą ir buvo pareiškęs administracinėn atsakomybėn traukiamas V. L.. Todėl, priešingai apelianto G. P. tvirtinimui, jis nebuvo proceso dalyvis 2012-04-19 nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-969-777/2012. Taigi G. P., nebūdamas asmeniu, dalyvaujančiu administracinio teisės pažeidimo bylos procese, teismo posėdžio metu neturėjo teisės naudoti techninę priemonę, t. y. filmuoti ar daryti vaizdo įrašą ar kitaip fiksuoti teismo posėdžio eigą, tačiau šio draudimo nepaisė, t. y. į daugkartinius teisėjos nurodymus nefilmuoti ir išjungti vaizdo kamerą bei ją susipakuoti nereagavo – vaizdo kameros neišjungė ir jos nesupakavo, tuo trukdydamas teismo posėdžio, kurio metu buvo nagrinėjama V. L. administracinio teisės pažeidimo byla, eigą. Šie G. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 186⁴ str. 1 d.

Priešingai apelianto tvirtinimui, teismas skirdamas nuobaudą G. P., be kita ko, pagrįstai atsižvelgė į jo asmenybę, t. y., jog jis anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka ir skundžiamo nutarimo priėmimo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 17–29). Šie duomenys G. P. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų bei rodo, kad anksčiau taikytos administracinio poveikio priemonės, siekiant auklėti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, teigiamos įtakos neturėjo ir nuobaudos tikslai pasiekti nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. apeliacinio skundo ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.