Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, Jurgitai Rupšaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. L., advokato padėjėjui R. S., išnagrinėjusi V. L., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. 2012-02-20 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2011-11-16 apie 13.15 val. įsiveržė be leidimo ir išankstinio susitarimo į Viešųjų ryšių skyriaus 204 kabinetą, esantį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pastate, Liepų g. 11, Klaipėda, kur filmavo vaizdo filmavimo kameromis, nepateikė jokių prašymų susijusių su skyriaus atliekamomis viešinimo funkcijomis. Skyriaus darbuotojai R. B. paprašius išeiti įkyriai pradėjo prašinėti tarnybinių pažymėjimų. Filmavo visus R. B. veiksmus, tikslinosi žodžių reikšmes. V. L. provokuodamas konfliktinę situaciją – įžeidžiamai kibo prie žmonių ir tuo pažeidė viešąją tvarką, tokiais savo veiksmais V. L. kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. L. teismo posėdžio metu parodė, kad 2011-11-16 atvyko prie savivaldybės filmuoti vykstančio mitingo. Čia susitiko „Balticum TV“ žurnalistus, kurie buvo susitarę paimti interviu iš J. S.. Apie 13 val. kartu su jais nuėjo į antrą pastato aukštą, kur laukė pasirodant J. S.. Tuomet į kabinetą pakvietė užeiti jam pirmą kartą matoma moteris - R. B.. Kartu su žurnaliste ir operatoriumi užėjus į kabinetą, jam buvo pasakyta, kad jis nekviečiamas. Jo supratimu savivaldybės darbuotoja elgėsi nekultūringai, t.y. su juo nepasisveikino, nepaklausė kodėl įėjo, kuo gali padėti. Pajutęs, kad su juo kalbama įžūliai, paklausė, ar moteris yra savivaldybės darbuotoja. Pokalbis virto ginču. Į jo pateiktą asmens dokumentą, R. B. nepažvelgė, reikalavo duoti į rankas. Pati R. B. savo darbo pažymėjimą pateikti atsisakė. Buvo iškviesti policijos pareigūnai. Mano, kad konfliktas įvyko dėl netinkamo savivaldybės darbuotojos, praradusios savitvardą, elgesio. Pažeidimą padarė R. B., o ne jis. Prašė bylą nutraukti.

Liudytoja R. B., Viešųjų ryšių skyriaus vedėja, parodė, kad jos pagrindinės funkcijos yra nustatyta tvarka bendrauti su žiniasklaida. Buvo susitarta su „Balticum TV“ žurnalistais dėl interviu. Jai kalbant su žurnalistais į kabinetą įėjo V. L. ir asmuo, kuris pradėjo filmuoti. Prisistatė Lietuvos Respublikos piliečiais. Jie jokios informacijos pateikti neprašė. Ji, pasakiusi, kad reikia susikaupti ir pasiruošti duoti interviu, prašė palaukti už durų, bet minėti asmenys norėjo filmuoti interviu ir jos prašymui nepakluso. Nors ant jos kabineto durų yra lentelė su nurodytomis pareigomis, vardu, pavarde, V. L. ėmė aiškinti, kad ji dirba nelegaliai. Iš kabineto pakartotinai prašomas neišėjo. Nurodyti asmenys atėjo nesusitarę, nepaaiškinę kokios informacijos nori, jokių dalykinių klausimų neuždavė. Buvo iškviesta policija. Po įvykio gėrė vaistus, ilgą laiko tarpą negalėjo atsigauti. V. L. jos atžvilgiu nevartojo necenzūrinių žodžių, nerodė netinkamų gestų, nekibo, neįžeidinėjo. Jis neleido susikaupti prieš interviu, neišėjo iš kabineto, buvo užstojęs išėjimą iš kabineto, piktybiškai trukdė dirbti.

Liudytojas A. J., Viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistas, parodė, į kabinetą, kuriame dirbo jis ir R. B., įėjus pastarajai su žurnalistais, tuo pačiu metu įėjo P. ir V. L.. Jie prisistatė piliečiais, pasakė, kad nori pažiūrėti, kaip R. B. duos interviu. Konkrečių klausimų jie neuždavė, reikalaudami pateikti tarnybinius pažymėjimus, aiškindami neva, jis dirba nelegaliai, sukėlė stresinę situaciją. Jis iškvietė policiją. Pagal nusistovėjusią tvarką, žurnalistai dėl susitikimo tariasi iš anksto. V. L. nevartojo necenzūrinių žodžių, įžeidžiančių gestų, bet į skyriaus vedėjos prašymus išeiti iš kabineto, netrukdyti dirbti nereagavo. V. L. trukdė atlikti darbinę prievolę, nes atėjo ir neleido duoti interviu. Nėra panašių nesusipratimų buvę. Konfliktas paveikė neigiamai, krėtė nervinis drebulys. Po pusantro mėnesio pastebėjo, kad filmuota medžiaga viešinama internetiniame tinklapyje „padugnes.lt“. V. L. pažeidė viešąją tvarką, nusistovėjusią bendravimo su žiniasklaida tvarką, savo elgesiu sukėlė stresą jam ir R. B..

Liudytoja R. K. – M. parodė, kad dirbdama žurnaliste, atvyko į savivaldybės pastatą paimti interviu iš J. S.. Prie jos prisijungė ir tuo metu prie savivaldybės pastato buvęs V. L.. Ją pas save į kabinetą pasikvietė R. B. tam, kad aptarti interviu klausimus. Pokalbio metu į kabinetą įėjo V. L.. R. B. iš karto klausė, kodėl jis veržiasi į kabinetą, paprašė darbo pažymėjimo. Tarp jo ir R. B. kilo ginčas. V. L. elgėsi nemandagiai, bet ne įžūliai, įžeidžiančių klausimų pastarajai neuždavinėjo. V. L. prašė R. B. pateikti tarnybinį pažymėjimą. Pastaroji daug kartų pakartojo prašymą V. L. išeiti iš kabineto. Konfliktas truko apie pusvalandį, atvyko policijos pareigūnai. Po konflikto R. B. buvo sukrėsta, jautėsi prastai, todėl interviu iš jos paėmė vėliau.

Liudytojas R. C. parodė, kad yra žinių video operatorius. Atvyko į savivaldybę tikslu susitikti su J. S., paimti iš jos interviu. Vietoj jos interviu davė R. B.. Kadangi pastaroji gerai žinoma, abejonių, ar ji savivaldybėje dirba, ar ne nekilo. Jam su žurnaliste R. K. – M. būnant kabinete, įėjo V. L.. Kadangi R. B. V. L. nepažinojo, paklausė, kas jis toks, liepė pasišalinti iš kabineto. Pastarasis paprašė parodyti R. B. darbo pažymėjimą. Tarp jų kilo konfliktas. Abiejų balso tonas pokalbio metu buvo pakeltas. R. B. norėjo duoti interviu žurnalistei ir jam, todėl V. L. prašė išeiti, tačiau šis į prašymus nereagavo. V. L. iš anksto dėl susitikimo susitaręs nebuvo, o tik savivaldybėje prisijungė prie jų su žurnaliste.

Liudytojas B. R., policijos pareigūnas, parodė, kad pagal iškvietimą atvykus į savivaldybę, R. B. pranešė, kad žurnalistai trukdo dirbti. V. L. reikalavo patikrinti savivaldybės darbuotojų darbo pažymėjimus. Kadangi tai neįeina į jo kompetenciją, pasiūlė kreiptis į merą. V. L. neatliko veiksmų, dėl kurių reiktų panaudoti kovinius veiksmus.

Liudytoja S. B., tyrėja, parodė, kad dėl V. L. veiksmų atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, jo veiksmuose įžvelgusi administracinio teisės pažeidimo požymius, surašė protokolą. V. L. į R. B. kabinetą pateko be leidimo, nustatytas jo tikslingas provokuojantis tam tikrą laiko tarpą besitęsęs elgesys, siekiant sukelti konfliktinę situaciją. Toks jo elgesys normaliomis sąlygomis viešoje vietoje visuomenei nepriimtinas. R. B. veiksmuose pažeidimo neįžvelgta.

2011-11-16 13.27 val. į įvykį dėl viešosios tvarkos pažeidimo, triukšmo, konflikto viešoje vietoje A. J. iškvietė policijos pareigūnus (b.l.11-12).

2011-12-16 nutarimu dėl V. L. veiksmų buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l.20-22).

Byloje pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad V. L. įėjęs į Viešųjų ryšių skyriaus 204 kabinetą, reikalauja R. B. bei A. J. pateikti tarnybinius pažymėjimus, dalykinių klausimų nepateikia, atsisako išeiti iš kabineto, kilusiam konfliktui numalšinti iškviečiami policijos pareigūnai (b.l.33, 38).

Informacijos teikimo žiniasklaidos atstovams Klaipėdos miesto savivaldybėje tvarkos aprašo 9.1. p. numatyta, kad dėl interviu skyrių vedėjai arba darbuotojai su žurnalistais tariasi iš anksto, paskiriant laiką, dieną ir vietą (b.l.58-61).

Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. taikymo.

Byloje keliamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str., numatančio administracinės nuobaudos skyrimo terminus, taikymo klausimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 1 d. yra nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 2 d. yra nustatytas specialus administracinės nuobaudos skyrimo terminas, kai yra atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių. Tokiu atveju administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjimo dienos.

Šiuo atveju administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2011-11-16. Ikiteisminį tyrimą dėl V. L. padarytos veikos buvo atsisakyta pradėti 2011-12-16 nutarimu. V. L. atstovo teiginys, kad 2012-02-20 surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, buvo pažeistas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 2 d. numatytas dviejų mėnesių terminas, nepagrįstas. BPK 168 str. 4 d. numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui. Skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos. Šis nutarimas įvykyje dalyvavusiems R. B. ir A. J. buvo paštu išsiųstas 2011-12-27 (b.l.23, 24). Tokiu būdu konstatuotina, jog protokolo surašymo metu, t.y. 2012-02-20 minėtas dviejų mėnesių terminas nuo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjimo dienos dar nebuvo suėjęs, todėl surašytas pagrįstai. Šiuo atveju ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti nesuėjus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 1 d. nustatytam 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Nepraleidžiant šio termino, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-13 nutartimi administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, bet ne ilgiau, kaip vieneriems metams. Tokiu būdu šio nutarimo priėmimo metu administracinės nuobaudos skyrimo terminas nėra suėjęs, todėl pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nėra.

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str.

V. L. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str., t.y. nedidelį chuliganizmą. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. nedidelis chuliganizmas yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. L., nebūdamas iš anksto susitaręs, neklausęs ir negavęs leidimo, darbo laiku įėjo į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjos R. B. bei vyr. specialisto A. J. darbo kabinetą, prisistatydamas Lietuvos Respublikos piliečiu ir žiniasklaidos atstovu, apie valandą laiko garsiai reikšdamas abejones dėl galimo jų nelegalaus darbo, daug kartų pakartodamas reikalavo minėtų savivaldybės tarnautojų pateikti tarnybinius pažymėjimus, paprašytas išeiti iš kabineto, nereagavo, į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams toliau reiškė savo abejones ir reikalavimus. Šiame įvykyje dalyvavo „Balticum TV“ žurnalistai R. K. – M. ir R. C., stebėjo kiti savivaldybės darbuotojai. Nors, kaip nurodė liudytojai, V. L. įvykio metu necenzūrinių žodžių ar gestų nevartojo, tačiau piktnaudžiaudamas savo tariama teise, įkyriai reikalavo savivaldybės tarnautojų pateikti tarnybinius pažymėjimus, piktybiškai atsisakė bent laikinai pasišalinti iš darbo kabineto. Tokiais savo veiksmais V. L. nepaisė visuotinai pripažintų dorovės normų, demonstravo akivaizdžią nepagarbą savivaldybės tarnautojams, įvykyje dalyvavusiems žurnalistams, aplinkiniams. V. L. veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį, nes jie ne tik sukėlė R. B. ir A. J. neigiamus išgyvenimus ir stresą, bet ir sužadino aplinkinių tai mačiusių asmenų dėmesį, emocijas: kilo sąmyšis, sujudimas, konflikto malšinti iškviesti policijos pareigūnai. Tiek R. B. ir A. J., tiek „Balticum TV“ žurnalistai teismo posėdžio metu patvirtino, kad V. L. savo veiksmais, piktybiškai, be pagrindo sutrukdė darbą bei sugaišino laiką, nes jam įsiveržus į kabinetą iš R. B. nebuvo galimybės paimti iš anksto suplanuoto interviu. V. L. neprisipažino padaręs teisės pažeidimą, ir teismo posėdžio metu savo elgesio nevertino neigiamai. V. L. veiksmų intensyvumas ir pobūdis – įkyriai ilgą laiko tarpą reikalavo pateikti tarnybinius pažymėjimus, be pagrindo įtarinėjo dirbant nelegaliai, piktybiškai nepasišalino iš darbo kabineto, rodo, jog jis elgėsi sąmoningai, suvokė kad šiais veiksmais pažeidžiama visuomenės rimtis ir tvarka ir norėjo taip elgtis, nes iškvietus policijos pareigūnus, toliau elgėsi iššaukiančiai ir provokuojančiai. V. L. priešingi teisei veiksmai truko apie valandą laiko, savivaldybės tarnautojų, kitų stebėjusių ir dalyvavusių įvykyje reakcija buvo neigiama. V. L. atliktus veiksmus, be liudytojų parodymų, patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai. Sprendžiant pagal visas bylos aplinkybes, nurodytas V. L. elgesys demonstratyviai savo („piliečio“) neįvardintus interesus iškeliant aukščiau už nusistovėjusias žmonių tarpusavio bendravimo normas bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje galiojančią informacijos žiniasklaidai teikimo tvarką, savo pasikartojančiais nepagrįstais prašymais provokuojantis konfliktą, buvo aiškiai neadekvatus ir neproporcingas susidariusiai situacijai, nepaisantis visuomenės interesų, bendrų elgesio, moralės normų, pažeidžiantis viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Byloje nekyla abejonių, kad nurodyti V. L. veiksmai buvo padaryti viešoje vietoje, t.y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti bet kurie asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai.

Be to, V. L., save pristatydamas ir kaip žiniasklaidos atstovą, privalėjo žinoti ir vadovautis žurnalistų profesinės etikos reikalavimus reglamentuojančiais teisės aktais, visų pirma Visuomenės informavimo įstatymu, kurio 41 str. 2 d. 4, 5, 7 p. numato, kad žurnalistai turi vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų, informaciją rinkti ir skelbti tik etiškais ir teisėtais būdais, nedaryti informacijos šaltiniui spaudimo. Pažymėtina, kad profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą. Žurnalistų etikos kodekso 11 str. numato, kad norėdamas gauti informaciją, žurnalistas neturi informacijos šaltiniui daryti spaudimo, taip pat piktnaudžiauti savo visuomeniniu statusu ir profesinėmis galimybėmis. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos „Dėl žurnalistinės etikos“ 25 d. numato, kad žurnalisto profesijoje tikslas nepateisina priemonių, todėl informacija turi būti gaunama teisėtais ir etiškais būdais. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, V. L. neabejotinai piktnaudžiavo žiniasklaidos atstovui teikiamomis teisėmis, savo neįvardintų tikslų siekė viršydamas įgaliojimus ir pažeisdamas elementarias visuotinai priimtas elgesio viešoje vietoje taisykles, profesinės etikos normas. Pažymėtina, jog V. L. manymu, netinkamas savivaldybės tarnautojų elgesys, nepateisina ir nesuteikia prielaidų neteisėtiems veiksmams atlikti.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad V. L. savo aukščiau nurodytais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir tokiu būdu padarė teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str.

V. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, V. L. skirtina bauda, lygi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. numatytam jos vidurkiui.

Be to, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta (esant aukščiau nurodytoms išvadoms), bylos nagrinėjimo metu teismui nenustačius priežasčių ir sąlygų padėjusių padaryti administracinį teisės pažeidimą, t.y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų (darbuotojų) pažeidimų, teismas daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo, tenkinti ir V. L. atstovo prašymo ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją atitinkamai reaguoti į kai kurių valstybės tarnautojų pažeidimus (LR ATPK 290 str.).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, str., 174 str., 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. L. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį skirti administracinę nuobaudą – 200 Lt (dviejų šimtų Lt) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Atmesti V. L. atstovo advokato padėjėjo R. S. prašymą, įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją atitinkamai reaguoti į kai kurių valstybės tarnautojų pažeidimus.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.