Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. 2012 m. vasario 20 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2011-11-16 apie 13.15 val. įsiveržė be leidimo ir išankstinio susitarimo į Viešųjų ryšių skyriaus 204 kabinetą, esantį (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos pastate, (duomenys neskelbtini), kur filmavo vaizdo filmavimo kameromis, nepateikė jokių prašymų susijusių su skyriaus atliekamomis viešinimo funkcijomis. Skyriaus darbuotojai R. B. paprašius išeiti įkyriai pradėjo prašinėti tarnybinių pažymėjimų. Filmavo visus R. B. veiksmus, tikslinosi žodžių reikšmes. V. L. provokuodamas konfliktinę situaciją – įžeidžiamai kibo prie žmonių ir tuo pažeidė viešąją tvarką.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. L. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. administracinę nuobaudą – 200 Lt baudą.

V. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-02 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti 2011-12-16 nutarimu, kurį patvirtino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1 policijos komisariato viešosios policijos skyriaus vadovas, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tik 2012-02-20, t. y. praėjus daugiau kaip dviejų mėnesių terminui. Nuobaudos paskyrimo terminas pratęstas nebuvo, todėl administracinė teisena pradėta pažeidžiant ATPK 35 str. 2 d. numatytus terminus. Apeliaciniame skunde teigia, kad pagal (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijoje galiojančią informacijos žiniasklaidai teikimo tvarką, visi interesantai ir žiniasklaidos atstovai turi teisę kreiptis informacijos į tam skirtą Viešųjų ryšių skyrių ir nebūdami iš anksto susitarę. Tai patvirtino ir liudytojai žurnalistai R. K.-M. ir R. C., kurie nebuvo iš anksto susitarę dėl informacijos teikimo, tačiau jų atžvilgiu administracinės teisenos nebuvo pradėtos. Be to, kaip matyti iš policijos pareigūnų parodymų, V. L. jokių priešingų teisei veiksmų neatliko. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių R. B. ir A. J. išgyvenimus ir stresą. Nepateiktos gydytojų pažymos, neatliktos ekspertizės ar šis įvykis sukėlė kokius neigiamus padarinius. V. L. teigia, kad pokalbyje su valstybės tarnautojais jokios dorovės normos pažeistos nebuvo, o buvo elgiamasi pagarbiai tiek su savivaldybės tarnautojais, tiek su aplinkiniais. Įvykio metu nekilo jokio sąmyšio ar sujudimo, o nutarime konstatuotas teiginys, jog kilo sąmyšis, konflikto malšinti iškviesti policijos pareigūnai, neatitinka tikrovės ir prieštarauja policijos pareigūno B. R. parodymams. Išanalizavus įrodymus, videoįrašą, liudytojų parodymus, akivaizdžiai matyti, kad nebuvo pažeista nei viešoji tvarka, nei žmonių rimtis. V. L. veiksmuose nėra nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios elementų.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato viešosios policijos skyrius atsiliepimu į V. L. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, nes jis nėra niekuo pagrįstas, yra tik apelianto gynybinė pozicija, siekiant išvengti jam nepalankios bausmės, vienašališkas ir neobjektyvus.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta bendra nuostata, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos <...>. ATPK 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos <...>, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, <...> administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos <...>. Įvertinus tai, kad ikiteisminio tyrimo nutarta nepradėti 2011 m. gruodžio 16 d., t. y. greičiau nei per 6 mėnesius ir per mėnesį nuo veikos padarymo dienos, darytina išvada, kad nuobauda turėjo būti paskirta arba nuobaudos skyrimo terminas turėjo būti pratęstas per bendrą 6 mėnesių terminą, t. y. iki 2012 m. birželio 16 d. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N63-1786/2010, N62-1748/2011). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartimi administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, bet ne ilgiau, kaip vieneriems metams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nutarimo priėmimo metu administracinės nuobaudos skyrimo termino nebuvo praleidęs.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 174 str. numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 174 str. neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal ATPK 174 straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. L. padarė ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

V. L. neprisipažino padaręs teisės pažeidimą, tačiau jo kaltę patvirtina liudytojai R. B., A. J., R. K. – M., R. C., byloje esantis vaizdo įrašas. Teismo posėdžio metu liudytoja R. B. parodė, kad ji yra Viešųjų ryšių skyriaus vedėja, jos pagrindinės funkcijos yra nustatyta tvarka bendrauti su žiniasklaida. Buvo susitarta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ žurnalistais dėl interviu. Jai kalbant su žurnalistais į kabinetą įėjo V. L. ir asmuo, kuris pradėjo filmuoti. Jie jokios informacijos pateikti neprašė. Ji prašė palaukti už durų, nes turi susikaupti ir pasiruošti interviu, tačiau minėti asmenys jos prašymui nepakluso. V. L. ėmė aiškinti, kad ji dirba nelegaliai. V. L. piktybiškai trukdė dirbti. Teko iškvieti policiją, policija užtruko 20 minučių, kol juos išvedė iš kabineto (b. l. 74-76). Liudytojas A. J. parodė, kad į kabinetą atėjus R. B. su žurnalistais, neužilgo ar tuo pačiu metu įėjo P. ir L.. Jie pasakė, kad nori pažiūrėti, kaip ji duos interviu. Konkrečių klausimų iš tų piliečių nebuvo, reikalaudami pateikti tarnybinius pažymėjimus, aiškindami neva, jis dirba nelegaliai, sukėlė stresinę situaciją. V. L. nevartojo necenzūrinių žodžių, įžeidžiančių gestų nenaudojo, bet į skyriaus vedėjos prašymus netrukdyti dirbti nereagavo, o jų buvo daug. R. B. jo prašė pasitraukti, išeiti iš kabineto, netrukdyti darbui. A. J. iškvietė policiją (b. l. 76-77). Liudytoja R. K. – M. parodė, kad atvyko į savivaldybę paimti interviu iš J. S.. R. B. ją pasikvietė į kabinetą aptarti interviu klausimus. Pokalbio metu į kabinetą įėjo V. L.. R. B. iš karto klausė, kodėl jis veržiasi į kabinetą, paprašė darbo pažymėjimo. V. L. elgėsi nemandagiai, bet ne įžūliai, įžeidžiančių klausimų neuždavinėjo, prašė pateikti tarnybinį pažymėjimą. R. B. daug kartų pakartojo prašymą V. L. išeiti iš kabineto. Konfliktas truko apie pusvalandį, atvyko policijos pareigūnai (b. l. 96). Liudytojas R. C. parodė, kad jam su žurnaliste R. K. – M. būnant kabinete, įėjo V. L.. Kadangi R. B. V. L. nepažinojo, paklausė, kas jis toks, liepė pasišalinti iš kabineto. Pastarasis paprašė parodyti R. B. darbo pažymėjimą. Tarp jų kilo konfliktas. Abiejų balso tonas pokalbio metu buvo pakeltas. R. B. norėjo duoti interviu žurnalistei ir jam, todėl V. L. prašė išeiti, tačiau šis į prašymus nereagavo. V. L. iš anksto dėl susitikimo susitaręs nebuvo, o tik savivaldybėje prisijungė prie jų su žurnaliste (b. l. 97). Liudytojų parodymai patvirtino, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos pastate – viešoje vietoje. Nors, pasak liudytojų, V. L. nevartojo necenzūrinių žodžių, įžeidžiančių gestų nenaudojo, tačiau įkyriai reikalavo savivaldybės tarnautojų pateikti tarnybinius pažymėjimus, piktybiškai atsisakė išeiti iš darbo kabineto. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog V. L. nepaisė visuotinai pripažintų dorovės normų, demonstravo akivaizdžią nepagarbą savivaldybės tarnautojams, įvykyje dalyvavusiems žurnalistams. V. L. savo veiksmais trukdė savivaldybės tarnautojams dirbti. A. J. 2011-11-18 pareiškime nurodė, kad po incidento, kurį išprovokavo V. L., vėliau tą dieną buvo sunku dirbti, susikaupti, vidinė įtampa neatslūgo iki vakaro (b. l. 8-9). R. B. parodė, kad po įvykio gėrė vaistus, ilgą laiko tarpą negalėjo atsigauti (b. l. 74-76). Akivaizdu, jog V. L. apie valandą laiko reikalaudamas savivaldybės darbuotojų darbo pažymėjimų, reikšdamas abejones dėl galimo jų nelegalaus darbo, norėjo ne tik pažeminti šiuos asmenis, parodyti nepagarbą jų darbui, bet ir sutrukdyti atlikti numatytus darbus. V. L. jokių konkrečių klausimų dėl savivaldybės darbo Viešųjų ryšių skyriaus vedėjai neuždavė, filmavimo ir savo vizito priežasties nepaaiškino, tik atsisakė išeiti iš kabineto ir reikalavo darbo pažymėjimo. Tokie veiksmai gali būti vertinami, kaip įžeidžiamas kibimas prie žmonių. V. L. suvokė, kad tokiu savo elgesiu pažeidžia viešąją tvarką, jis suprato savo veiksmų esmę, todėl nėra pagrindo teigti, jog jo veiksmuose nėra kaltės. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomonė, jog jis savo veiksmais viešosios tvarkos netrikdė, paneigta liudytojų parodymais, iš kurių matyti, kad R. B. kalbantis su žurnaliste į kabinetą įėjo V. L., nors R. B. prašė leisti pasiruošti duoti interviu, bet V. L. reikalavo darbo pažymėjimo, atsisakė išeiti iš kabineto, filmavo. Todėl suplanuotas interviu numatytu laiku neįvyko.

R. B. 2011-11-18 pareiškime nurodė, jog dėl V. L. veiksmų patyrė didelį psichologinį smurtą, po šio įvykio buvo priversta vartoti vaistus dėl pakilusio kraujospūdžio ir sutrikusios širdies veiklos (b. l. 5). Teismo posėdžio metu R. B. parodė, kad į gydymo įstaigą nesikreipė (b. l. 75). A. J. parodė, kad ši situacija jį paveikė, krėtė nervinis drebulys (b. l. 77). R. K. – M. parodė, kad po konflikto R. B. buvo sukrėsta, jautėsi prastai, reikėjo laiko atsigauti. Po keliolikos minučių grįžusi, dar virpanti davė interviu (b. l. 96-97). Abejoti šių liudytojų parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Byloje nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, kurios leistų manyti, kad šie savivaldybės tarnautojai, žurnalistė turėjo pagrindą apkalbėti V. L.. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų R. B. ir A. J. išgyvenimus ir stresą, atmestinas.

(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarnautojų R. B., A. J. reakcija, policijos pareigūnų iškvietimas, aiškiai parodo, jog V. L. veiksmai sukėlė aplinkinių emocijas, sujudimą, sąmyšį. Be to, vaizdo įrašas patvirtina liudytojų parodymus. Tuo tarpu V. L. neneigia, kad užėjo į kabinetą kartu su žurnaliste iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir filmavo. Tai aiškiai rodo, kad jis suvokė, jog trikdo normalų tarnautojų darbą ir pasiteisindamas savo kaip piliečio teisėmis, siekia parodyti nepagarbą aplinkiniams. Nors V. L. ne vieną kartą prašė išeiti iš kabineto ir netrukdyti dirbti, tačiau V. L. šių prašymų nepaisė, siekė bet kokiomis priemonėmis išprovokuoti konfliktą, sutrukdyti darbą, net iškvietus policijos pareigūnus, toliau elgėsi iššaukiančiai ir provokuojančiai.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ žurnalistė R. K. – M. taip pat buvo nesusitarusi dėl susitikimo, nes teismo posėdžio metu liudytoja R. K. – M. parodė, kad buvo susitarusi su J. S. dėl interviu (b. l. 96).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. L. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.