- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-13
- Bylos Nr.
- e2A-1032-924/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03357-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- G. S.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Tomo Romeikos ir Jurgitos Sujetienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui G. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo G. S. (toliau – ir atsakovas) 6 400 Eur negrąžintą kreditą, 669,29 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. birželio 11 d.), 86,30 Eur tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. birželio 11 d.), 22 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. birželio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2029 m. gruodžio 31 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos (4 558,25 Eur), 34,62 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 464 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė esant įstatyme numatytoms sąlygoms prašė priimti sprendimą už akių.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus „NEO Finance“ ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K190539310, kuria atsakovui buvo suteiktas 6 400 Eur vartojimo kreditas 72 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2029 m. gruodžio 31 d. grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 5 178,32 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 22 proc.), 1 157,83 Eur tarpininkavimo mokestį. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei per 72 mėnesines įmokas. Kadangi atsakovas iki pat šios dienos nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, nesumokėjo nė vienos įmokos, ieškovė kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir prašo teismo priteisti iš atsakovo susidariusią skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškinys 2024 m. rugsėjo 30 d. teisėjo rezoliucija priimtas nagrinėjimui ir atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti.
4. Procesiniai dokumentai (ieškinio su priedais kopijos ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus) atsakovui buvo įteikti 2024 m. spalio 4 d. tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1–3 dalyse nustatytos tvarkos, asmeniškai pasirašytinai. Paskutinė diena atsiliepimui pateikti buvo 2024 m. spalio 21 d. Atsakovas teismo nustatytu procesiniu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškovės pateiktą ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo ieškovei 6 400 Eur skolą, 669,29 Eur pelno palūkanas, 86,30 Eur tarpininkavimo mokestį, 22 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. birželio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2029 m. gruodžio 18 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos (4 558,25 Eur), 34,62 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 748,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 464 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. 2024 m. lapkričio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovas prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą teisme iš esmės.
Šalies argumentai
7. Pateiktame pareiškime atsakovas nurodė, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas bei grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas už akių nėra teisingas, kadangi atsakovas turi įrodymų ir argumentų, kad ieškovės reikalavimai yra per dideli, todėl neteisėtai praturtės atsakovo sąskaita. Atsakovas laikosi pozicijos, jog neturėjo finansinių galimybių vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. K190539310 , o ieškovė netinkamai įvertino atsakovo kreditingumą ir negalėjo suteikti tokio dydžio vartojimo kredito tokiomis sąlygomis. Sutarties sudarymo metu ir šiuo metu atsakovas turi skolų, kurias vykdo antstoliai. Sutarties sudarymo metu antstolė buvo areštavusi atsakovo sąskaitą. Be to, atsakovas taip pat sudarė vartojimo kredito sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „SB lizingas“ 10 000 Eur kredito sumai bei turėjo kitų finansinių įsipareigojimų. Sutarties sudarymo metu atsakovo atlyginimas „į rankas“ sudarė apie 1 000 Eur. Taip pat atsakovui kelia abejonių ieškovės reikalavimas priteisti 22 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. birželio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2029 m. gruodžio 18 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos (4 558,24 Eur), 669,29 Eur pelno palūkanas, 86,30 Eur tarpininkavimo mokestį, 34,62 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovė siekia nesąžiningai praturtėti atsakovo sąskaita, tokiomis Sutarties sąlygomis, esant tokiam teismo sprendimui už akių, atsakovui turint finansinių sunkumų, iš esmės atsakovo galimybės padengti skolą ir iš jos kilusius kitus finansinius įsipareigojimus yra labai sudėtinga ar net neįmanoma. Sutartis nėra sąžininga atsakovo, kaip vartotojo, atžvilgiu, palūkanos, delspinigiai, tarpininkavimo ir kiti mokesčiai nėra sąžiningi ir yra neproporcingai dideli.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepime į atsakovo pareiškimą prašė netenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir palikti galioti 2024 m. spalio 29 d. priimtą teismo sprendimą už akių.
9. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad kartu su pateiktu ieškiniu pateikė kreditingumo vertinimo procedūros dokumentus, iš kurių matyti, jog kreditingumo vertinimo procedūra atsakovo atžvilgiu atlikta tinkamai. Vertindama atsakovo gaunamų tvarių pajamų dydį ieškovė rėmėsi atsakovo nurodyta informacija, atsakovo pateiktais patikimais pajamas įrodančiais dokumentais bei duomenimis, gautais iš duomenų bazių ir registrų, atsakovas nurodė, kad pajamas gauna iš darbo užmokesčio, kurio vidurkį sudarė 911,77 Eur. Ieškovė taip pat paskaičiavo kliento gaunamų pajamų vidurkį pagal Sodros duomenis, vertindama paskutinių keturių mėnesių pajamas (vidurkis atitiko nurodytą 911,77 Eur). Ieškovė, laikydamasi atsakingo skolinimo principo, konservatyviai vertino atsakovo galimybes gauti vartojimo kreditą, jeigu atsakovo nurodytos pajamos būna mažesnės, nei oficialiai matomos, arba atvirkščiai, siekiant tinkamai įvertinti kliento galimybes skolintis, ieškovė visada vertina mažesnes pajamas. Vertindama atsakovo turimų oficialių įsipareigojimų dydį ieškovė rėmėsi atsakovo pateikiama informacija ir oficialiai gautais duomenimis iš: Sodros, Gyventojų registro tarnybos, UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazės bei duomenų bazės, kurioje vienu metu yra tikrinami Kredito biuro „Infobankas“ (KBI) ir Paskolų rizikos duomenų bazės (PRDB) duomenys. Kliento turimi finansiniai įsipareigojimai pateikti nurodytoje lentelėje Nr. 3, iš kurios matyti, jog atsakovas turi šias galiojančias sutartis: 2022 m. liepos 26 d. 2 404,51 Eur kredito sumai, 2022 m. liepos 27 d. 479,58 Eur kredito sumai, 2022 m. liepos 27 d. 279 Eur kredito sumai, 2023 m. spalio 6 d. 767,97 Eur kredito sumai bei 2023 m. birželio 29 d. 1 500 Eur kredito sumai. Pagal duomenis, gautus iš Gyventojų registro tarnybos, ieškovė nustatė, jog atsakovas išsiskyręs. Viso vertinimui naudojami įsipareigojimai sudarė 185,85 Eur sumą, jų suma neviršija 40 proc. atsakovo gaunamų pajamų (911,77 Eur). Ieškovė akcentavo, kad nors atsakovas ginčija teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau nepateikia jokių pagrįstų įrodymų, nurodo tik savo subjektyvią nuomonę, kas neįrodo, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti teismo panaikintas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimas už akių panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas.
Atsiliepimas
11. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė neatsižvelgė į jo turimus kreditorinius įsipareigojimus, jų neįvertino. Duomenų dėl vykdomo antstolio išieškojimo ir kitų tuo pat metu prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų atsakovas teikdamas paraišką dėl kredito nepateikė ieškovei. Atsakovas kredito sutarties pasirašymo momentu buvo neblaivus, todėl atsakovo įsitikinimu, ieškovė galėjo įvertinti tokią atsakovo būseną, tačiau to nepadarė. Atsakovas sudarydamas kredito sutartį su ieškove bendravo telefonu ir el. paštu. Atsakovas patvirtino, kad iš dalies nuslėpė nuo ieškovės savo finansinę padėtį. Teigė, kad tą pačią dieną jam buvo taip pat suteiktas kreditas 10 000 Eur sumai iš UAB „SB lizingas“. Nurodė, jog atlyginimas į rankas sutarties sudarymo momentu sudarė apie 1 000 Eur. Atsakovas prisipažino, kad sudarydamas sutartį neskaitė sutarties sąlygų bei suteiktą kreditą per porą dienų išleido, todėl nepasinaudojo sutarties nutraukimo galimybėmis bei nesikreipė raštu į ieškovę, manydamas, jog jo teisės ir interesai pažeisti. Duomenų apie nepilnametį vaiką ieškovei nepateikė. Atsakovas taip pat nurodė, kad neatsimena, ar atsiėmė teismo pranešimą dėl ieškinio priėmimo, paprašytas atpažinti savo parašą ant įteikimo pažymos, atsakovas nurodė, jog tai jo parašas ir jis atsiėmė teismo pranešimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. sausio 29 d. sprendimu ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovo G. S. ieškovei 6 400 Eur skolą, 669,29 Eur pelno palūkanas, 86,30 Eur tarpininkavimo mokestį, 22 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. birželio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2029 m. gruodžio 18 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos (4 558,25 Eur), 34,62 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 748,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 464 Eur bylinėjimosi išlaidas.
13. Teismas nustatė, kad šalys 2023 m. gruodžio 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K190539310 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 6 400 Eur vartojimo kreditas 72 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti visus susijusius mokėjimus. Bendra vartojimo kredito suma, kurią įsipareigojo sumokėti atsakovas yra 12 736,15 Eur; metinė palūkanų norma 22 proc.
14. Teismas nurodė, kad ieškovė, prieš suteikdama atsakovui kreditą, laikotarpiu 2023 m. gruodžio 17 d. iki 2023 m. gruodžio 18 d., vertino atsakovo kreditingumą. Iš ieškovės pateiktų kreditingumo vertinimo duomenų, nustatyta, kad atsakovas nurodė 1 200 Eur pajamas. Ieškovė paskaičiavo kliento gaunamų pajamų vidurkį pagal Sodros duomenis, vertindama paskutinių 4 mėnesių pajamas, matematiškai apskaičiuodama 4 mėnesių pajamų sumą, vertinant pajamas gautas iš darbo, todėl 1 mėnesio vidurkis atitinkamai sudarė 911,77 Eur sumą. Todėl ieškovė, laikydamasi atsakingo skolinimo principų, konservatyviai vertino atsakovo galimybes gauti vartojimo kreditą, ieškovė įvertino mažesnes atsakovo pajamas (911,77 Eur).
15. Teismas pažymėjo, kad vertindama atsakovo turimų oficialių įsipareigojimų dydį ieškovė rėmėsi atsakovo pateikiama informacija ir oficialiai gautais duomenimis iš: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Gyventojų registro tarnybos, UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazės bei duomenų bazės, kurioje vienu metu yra tikrinami Kredito biuro „Infobankas“ (KBI) ir Paskolų rizikos duomenų bazės (PRDB) duomenys. Remiantis išrašu apie asmens duomenis, gautu iš Gyventojų registro tarnybos, ieškovė neturėjo duomenų apie atsakovo turimą nepilnametį vaiką. Tokių duomenų atsakovas taip pat ieškovei nepateikė. Taip pat ieškovė įvertino, kad atsakovas turi sudarytas 5 galiojančias vartojimo kredito sutartis, bendrai 185,85 Eur įsipareigojimų per mėnesį sumai.
16. Teismas konstatavo, kad kreditingumo vertinimui naudojamos atsakovo pajamos sudarė 911,77 Eur, atsakovas šios pajamų sumos neginčijo. Kiti turimi kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 185,85 Eur. Sutartimi šalys sulygo dėl 176,89 Eur įmokos sumos. Atsižvelgiant į tai, po Sutartimi sulygto kredito išmokėjimo, atsakovo bendri įsipareigojimai kreditoriams sudarė 362,74 Eur, todėl pajamų ir įsipareigojimų santykis sudarė 39,78 proc. Vartojimo kredito įmoka su kitais kreditoriniais įsipareigojimais kreditingumo vertinimo metu sudarė 39,78 procentus atsakovo pajamų, todėl teismo vertinimu, negali būti laikoma kaip pagrindu spręsti apie ieškovės neatsakingą skolinimą, kadangi ši procentinė suma neviršijo teisės aktais reglamentuotos maksimalios įmokų sumos.
17. Teismas pažymėjo, kad atsakovo teigimu, ieškovė netinkamai įvertino jo kreditingumą, be kita ko, neįvertinusi tą pačią dieną atsakovui suteikto dar vieno kredito 10 000 Eur sumai, kredito davėjas – UAB „SB lizingas“. Atsakovas į bylą taip pat pateikė UAB „SB lizingas“ pavedimo 10 000 Eur sumai kopiją, remiantis kuria nustatyta, kad šio kredito išmokėjimo data yra 2023 m. gruodžio 18 d. Teismas nurodė, kad ieškovė tikrino atsakovo kreditingumą laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 17 d. iki 2023 m. gruodžio 18 d. Taigi vertinti ieškovės gautus duomenis kaip klaidingus ir nevisapusiškus nėra pagrindo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturėjo duomenų dėl atsakovo 2023 m. gruodžio 18 d. sudarytos kredito sutarties su UAB „SB lizingas“. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas sudarydamas dvi vartojimo kredito sutartis tą pačią dieną, elgėsi neapdairiai, neinformavo ieškovės dėl savo ketinimų prisiimti daugiau kreditorinių įsipareigojimų, taip pat atsakovas neįvertino savo finansinės būklės, sudarydamas šias vartojimo kredito sutartis, bei realių galimybių suteiktas kredito sumas grąžinti.
18. Teismas nurodė, kad atsakovas turi įsiskolinimą dėl žalos, kilusios dėl atsakovo padaryto nusikaltimo, atlyginimo fiziniam asmeniui (nukentėjusiajam), tačiau ieškovė šio įsipareigojimo negalėjo matyti, kadangi šis įsipareigojimas nėra finansų įstaigai, o privačiam fiziniam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, elgdamasis neapdairiai, šios aplinkybės ieškovei taip pat nenurodė. Teismo vertinimu, šiuo aspektu ieškovė nepažeidė atsakingo skolinimo pareigos.
19. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas taip pat pateikė teismui duomenis, jog Komisijos 2024 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. DGKS-4120 iš dalies patenkintas G. S. prašymas, išieškant iš atsakovės (duomenys neskelbtini) atsakovui 2 030,97 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2024 m. sausio mėnesio ligos išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 7 742,58 Eur, neatskaičius mokesčių, netesybas. Nors atsakovas teismo posėdyje prašo atsižvelgti į aplinkybę, kad jam nebuvo sumokėtas darbo užmokestis, tačiau teismas konstatavo, jog Komisija priėmė atsakovui palankų sprendimą, kuriuo atsakovui iš buvusios darbovietės buvo priteista iš viso 9 773,55 Eur suma.
20. Teismas nurodė, kad atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog nesikreipė į ieškovę, kadangi Sutarties sąlygų neperskaitė. Teismo vertinimu, atsakovas veikė savo rizika, nenurodė ieškovei visų duomenų apie savo finansinę būklę, sudarydamas Sutartį buvo neapdairus ir neperskaitė Sutarties sąlygų. Teismas atsakovo argumentą, kad ieškovė turėjo suprasti, jog atsakovas Sutarties sudarymo momentu buvo neblaivus, todėl negalėjo jam suteikti kredito, atmetė kaip nepagrįstą.
21. Teismo vertinimu, atsižvelgus į visas byloje su atsakovo kreditingumu kredito suteikimo metu susijusias faktines aplinkybes, galima spręsti, kad ieškovė tinkamai įvertino atsakovo kreditingumą prieš suteikiant jam kreditą pagal atitinkamų registrų duomenų bazes bei informacines sistemas, o atsakovo nesumokėtas įmokas bei Sutarties nutraukimą lėmė ne ieškovės veiksmai vertinant atsakovo kreditingumą ir prisiimant per didelę skolinimo riziką, tačiau paties atsakovo veikimas savo rizika. Teismas sprendė, kad atsakovas, sudarydamas Sutartį, galėjo suprasti prisiimamų įsipareigojimų mastą, gaunamų pajamų ir turimų finansinių įsipareigojimų santykį, todėl būtent atsakovo neapdairumas lėmė jo negalėjimą laiku ir tinkamai vykdyti sutartinių įsipareigojimų.
22. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas nurodo, jog jo abejonės dėl ieškovės nesąžiningumo, prašomų priteisti sumų ne proporcingumo yra pagrįstos, tačiau į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, galinčių pagrįsti šias abejones. Teismo vertinimu, atsakovas nurodo subjektyvią savo nuomonę, kuri nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais.
23. Teismas nurodė, kad atsakovui laiku nemokant įmokų pagal Sutartį, ieškovė 2024 m. balandžio 30 d. išsiuntė raginimą sumokėti vėluojamą grąžinti vartojimo kredito dalį, o 2024 m. birželio 5 d. pranešimu informavo atsakovą, jog nevykdant savo įsipareigojimų pagal Sutartį, nuo 2024 m. birželio 11 d. Sutartis bus laikoma nutraukta. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų padengęs įsiskolinimą. Teismas pažymėjo, kad ginčo dėl negrąžinto kredito dydžio byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Sutartimi įsipareigojo grąžinti jam suteiktą kreditą, o duomenų, patvirtinančių, jog jis būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, nėra, taip pat į tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia skolos dydį, teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 6 400 Eur negrąžintą kreditą laikė pagrįstu ir tenkino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.4 straipsnis, 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).
24. Teismas pažymėjo, kad ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 669,29 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. birželio 11 d.). Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 22 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties sąlygas kreditą ir palūkanas atsakovas turi mokėti iki 2029 m. gruodžio 18 d. Nutraukus sutartį 2024 m. birželio 11 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 669,29 Eur dydžio mokėjimo palūkanas, kurias atsakovas turėjo sumokėti pagal Sutartį iki Sutarties nutraukimo dienos. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti 669,29 Eur pelno palūkanas neprieštarauja aktualiam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai dėl pelno palūkanų priteisimo, todėl yra pagrįstas ir tenkintinas.
25. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti likusį neapmokėtą 86,30 Eur tarpininkavimo mokestį iki Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. birželio 11 d.). Sutarties Specialiosiose sąlygose šalys sulygo, kad per 72 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovas turi iš viso sumokėti 1 157,83 Eur tarpininkavimo mokestį, kuris, kaip patvirtina sutarties mokėjimo grafikas, kas mėnesį išdėstytas 16,08 Eur dydžio įmokomis. Teismo vertinimu, ieškovė įgijo teisę sutarties sudarymo mokestį skaičiuoti nuo Sutarties sudarymo iki jos nutraukimo, todėl ieškovės reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio yra pagrįstas ir tenkintinas.
26. Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 22 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. birželio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2029 m. gruodžio 31 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos (4 558,24 Eur). Remiantis į bylą pateikta Sutarties Specialiųjų sąlygų lentele, teismas nustatė, kad Sutarties termino pabaiga yra numatyta 2029 m. gruodžio 18 d., o ne 2029 m. gruodžio 31 d., kaip nurodo ieškovė ieškinyje. Teismas laikė, kad tai rašymo apsirikimo klaida, nekeičianti ieškinio esmės.
27. Teismo vertinimu, atsakovui tinkamai vykdant Sutartį, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis iki 2029 m. gruodžio 18 d. (Sutarties termino pabaigos) gauti Sutartyje nustatytas mokėjimo (pelno) palūkanas. Kadangi Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal kredito sutartį būtų buvusi įvykdyta laiku. Atsižvelgiant į tai, teismas iš atsakovo priteisė 22 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. birželio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2029 m. gruodžio 18 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos (4 558,25 Eur).
28. Teismas nurodė, kad ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 34,62 Eur delspinigius, paskaičiuotus pagal pateiktą skaičiavimą delspinigių lentelėje. Remiantis lentelės duomenimis, laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. birželio 11 d. ieškovė nuo atitinkamo įmokos likučio, neviršijant 180 dienų laikotarpio, apskaičiavo delspinigių dydį 34,62 Eur sumai. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku, ieškovė turi teisę taikyti 0,05 procento netesybas nuo visos pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą mokėti dieną. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 34,62 Eur delspinigius laikė pagrįstu ir tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
29. Apeliaciniu skundu atsakovas G. S. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba įvertinti ar yra teisinis pagrindas ieškinį tenkinti tik iš dalies. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
29.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė tinkamai įvertino apelianto kreditingumą ir turėjo teisę suteikti atitinkamo dydžio kreditą, tačiau apeliantas su tuo nesutinka ir mano, jog ieškovė netinkamai įvertino jo kreditingumą ir negalėjo suteikti tokio dydžio vartojimo kredito tokiomis sąlygomis, galbūt apskritai negalėjo suteikti jokio vartojimo kredito.
29.2. Sutartis su ieškovu buvo sudaryta 2023 m. gruodžio 18 d., taigi sutarties sudarymo dieną jau daugiau kaip 10 mėnesių buvo įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 11 d. sprendimas, kuriuo kiekvieną mėnesį nukentėjusiajam apeliantas privalėjo mokėti po 375 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apelianto atlyginimas „į rankas“ sudarė 911 Eur (neskaičiuojant centų). Vadinasi iš šios sumos (911 Eur) atskaičius 375 Eur, taip pat kitiems kreditoriams mokamas įmokas pagal vartojimo kredito sutartis 185,85 Eur, apeliantui lieka pragyvenimui tik 351 Eur. Be to, iš UAB „SB lizingas“ tą pačią dieną dar buvo paėmęs 10 000 Eur vartojimo kreditą.
29.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3283-1141/2021 nepilnamečio vaiko N. S. gyvenamoji vieta nustatyta su apeliantu, kas reiškia, kad apelianto pajamos turi būti dalinamos iš 2 asmenų – apelianto ir jo sūnaus. Ieškovė ir teismas šios aplinkybės nevertino arba vertino paviršutiniškai.
29.4. Apeliantas pripažįsta faktą, kad pasielgė neapdairiai ir neįvertino savo finansinės būklės sudarydamas vartojimo kredito sutartis (įskaitant sutartį ir su ieškove), todėl teismui ir įrodinėjo faktą, jog negalėjo su ieškove sudaryti kredito sutarties. Apeliantas neturi teisinių žinių, jo finansinis raštingumas nėra aukštas, todėl apeliantas tikėjosi, kad ieškovė, kaip savo srities profesionalė, patikrins atitinkamose sistemose, registruose informaciją ir matys, kad ieškovė ir apeliantas negali sudaryti sutarties. Apelianto manymu, ieškovė pažeidė atsakingo skolinimo reikalavimus, įskaitant ir faktą, kad įvairioms privalomoms įmokoms ir finansiniams įsipareigojimams apeliantas turėjo skirti daug daugiau nei 40 proc. savo pajamų.
29.5. Apeliantas kaip vartotojas yra silpnesnioji sutarties šalis. Ieškovei, kaip verslą vykdančiam juridiniam asmeniui, turi būti keliami daug didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, o dėl juridiniams asmenims keliamų didesnių atidumo ir rūpestingumo standartų ne kartą yra pažymėta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Ieškinio patenkinimas pilna apimtimi reiškia, kad teismas konstatavo, jog apeliantas, pasielgęs neatsakingai, neturėdamas galimybių prisiimti tiek įsipareigojimų, visgi turi ieškovei atlyginti tokius ieškovės reikalavimus kaip sumokėti (padengti) pelno palūkanas, tarpininkavimo mokestį, 22 proc. negautas pajamas, delspinigius ir kt.
Atsiliepimas
30. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB „NEO Finance“ prašo atsakovo G. S. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
30.1. Nors apeliantas ginčija teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau nepateikia jokių pagrįstų įrodymų, nurodo tik savo subjektyvią nuomonę, kas neįrodo, kad priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti teismo panaikintas.
30.2. Apeliantas teismo posėdžio metu prisipažino, kad iš dalies nuslėpė nuo ieškovės savo finansinę padėtį. Būtent apelianto neapdairumas lėmė jo negalėjimą laiku ir tinkamai vykdyti sutartinių įsipareigojimų, o iš pateikiamų įrodymų akivaizdu, kad ieškovė, prieš suteikdama vartojimo kreditą apeliantui, įvertino visą informaciją, kuri tuo metu buvo matoma informacinėse sistemose ir buvo jai žinoma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
32. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės (vartojimo kredito davėjos) ieškinys dėl vartojimo kredito ir kitų su juo susijusių mokėjimų (pelno palūkanų, tarpininkavimo mokesčio, negautų pajamų, delspinigių) priteisimo, atmetant atsakovo argumentus dėl atsakovo (vartojimo kredito gavėjo) netinkamo kreditingumo įvertinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
33. Byloje nustatyta, kad šalys 2023 m. gruodžio 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K190539310, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 6 400 Eur vartojimo kreditas 72 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti visus susijusius mokėjimus. Bendra vartojimo kredito suma, kurią įsipareigojo sumokėti atsakovas yra 12 736,15 Eur; metinė palūkanų norma 22 proc., o mėnesinės įmokos suma – 176,89 Eur.
34. Prieš sudarant vartojimo kredito sutartį ir suteikiant vartojimo kreditą buvo atliktas apelianto kreditingumo vertinimas. Vertindama atsakovo turimų oficialių įsipareigojimų dydį ieškovė rėmėsi atsakovo pateikiama informacija ir oficialiai gautais duomenimis iš: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos („Sodra“), Gyventojų registro tarnybos (GRT), UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazės bei duomenų bazės, kurioje vienu metu yra tikrinami Kredito biuro „Infobankas“ (KBI) ir Paskolų rizikos duomenų bazės (PRDB) duomenys.
35. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys, argumentuoja, kad vartojimo kredito suteikimo metu jo mokumas nebuvo įvertintas, todėl turi būti taikomos VKĮ numatytos teisinės pasekmės.
Dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo
36. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė tinkamai įvertino apelianto kreditingumą. Apelianto vertinimu, ieškovė prieš sudarant vartojimo kredito sutartį ir suteikiant vartojimo kreditą neįvertino to, jog pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 11 d. sprendimą atsakovas turėjo prievolę kiekvieną mėnesį nukentėjusiajam mokėti po 375 Eur žalos atlyginimą ir proceso išlaidas; iš UAB „SB lizingas“ tą pačią dieną dar buvo paėmęs 10 000 Eur vartojimo kreditą; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu nepilnamečio vaiko N. S. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, kas reiškia, kad apelianto pajamos turi būti dalinamos iš 2 asmenų.
37. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį dėl vartojimo kredito priteisimo, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
38. VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
39. Įstatymas nedetalizuoja, kokia forma toks patikrinimas atliekamas, kokie duomenys turi būti pateikiami, ar tokiam vertinimui yra pakankama vartojimo kredito gavėjo deklaracija apie savo finansinę padėtį, ar turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys vartojimo kredito gavėjo pateiktus duomenis. Pagal VKĮ 8 straipsnio 4 dalį ir 22 straipsnį vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo taisyklės rengiamos vadovaujantis vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo principais, kuriuos nustato šio įstatymo 22 straipsnyje nurodyta priežiūros institucija. Priežiūros institucijos funkcijas pagal VKĮ vykdo Lietuvos bankas. Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu galiojo Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 „Dėl vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų patvirtinimo“ (redakcija galiojusi nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. kovo 27 d.) (toliau – Nuostatai). Nuostatų tikslas – skatinti atsakingą kredito įstaigų skolinimo praktiką, rinkos drausmę ir veiklos skaidrumą siekiant sumažinti kredito įstaigų sektoriaus sisteminę riziką, nesubalansuotus nekilnojamojo turto kainų pokyčius, taip pat pernelyg spartaus kreditų portfelio augimo ir perteklinės rizikos koncentracijos riziką bei norint apsaugoti vartotojus nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos ir ugdyti atsakingo skolinimosi įpročius, taip prisidedant prie visos finansų sistemos stabilumo užtikrinimo (1 punktas). Įgyvendinant šiuos Nuostatus Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu yra patvirtintos vartojimo kredito teikimo gairės, kurios dar detaliau kartu su praktiniais pavyzdžiais iliustruoja, kaip turėtų būti laikomasi atsakingojo skolinimo principo vertinant kredito gavėjo kreditingumą (aktuali redakcija nuo 2023 m. kovo 14 d.).
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kadangi pagal įstatymą kreditingumo vertinimo pareiga tenka vartojimo kredito davėjui, šios pareigos tinkamo įvykdymo įrodinėjimo našta tenka vartojimo kredito davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties Civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 65 punktas).
41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 18 d. ieškovė sudarė su apeliantu vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 6 400 Eur vartojimo kreditas (išmokėta apie 15 val.). Prieš sudarant su atsakovu sutartį, ieškovė patikrino atsakovo kreditingumą, kuris remiantis Sodros gautais duomenimis išvedant paskutinių 4 mėnesių pajamų vidurkį sudarė 911,77 Eur. Apeliacinės instancijos teismas iš esmė pritaria pirmosios instancijos teismui, jog apeliantas pateikdamas klaidinančią/neišsamią informaciją kredito davėjui apie savo finansinius įsipareigojimus buvo nesąžiningas dar esant iki sutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnio 1 ir 4 dalys). Apeliantas, siekdamas gauti kreditą bei sudaryti minėtą vartojimo kredito sutartį, paraiškoje nurodė, kad jo mėnesio pajamos siekia 1 200 Eur. Atsakovei patikrinus ieškovo kreditingumą, nustatyta, kad apelianto 4 mėnesių pajamų vidurkį sudarė 911,77 Eur. Apeliantas paraiškoje nurodė, kad jo mėnesio įsipareigojimai 0 Eur. Atsakovei patikrinus registrą apie galiojančias sutartis nustatė, jog ieškovo įsipareigojimai finansų įstaigoms (pagal 5 sutartis) iš viso sudaro 1 718,02 Eur, pagal kurias mėnesinė įmoka – 185,85 Eur. Pasirašius ginčo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimai finansų įstaigoms – 362,74 Eur (185,85 Eur + 176,89 Eur), t. y. 39,78 proc. vartojimo kredito gavėjo pajamų (911,77 Eur). Remiantis išrašu apie asmens duomenis, gautu iš GRT, ieškovė nustatė, kad atsakovo vedybinis statusas – išsiskyręs, duomenų apie atsakovo turimą nepilnametį vaiką iš šio registro nebuvo gauta, tokių duomenų kredito davėjui nepateikė ir atsakovas.
42. Iš anksčiau išdėstyto matyti, kad ieškovė prieš suteikdama kreditą, pagal prieinamą informaciją, savo galimybėmis įvertino kredito gavėjo kreditingumą, atsižvelgė į teisės aktuose numatytą rekomenduojamą maksimalų 40 proc. dydžio pajamų ir įsipareigojimų santykį. Atlikti skaičiavimai įrodo, kad 40 proc. dydis nebuvo viršytas, todėl atsakovė suteikė apelianto prašytą vartojimo kreditą. Taigi, kaip pagrįstai nustatė pirmos instancijos teismas, bylos medžiagoje nėra duomenų, kad kredito institucija netikrino ieškovo kreditingumo, priešingai, ji tikrino visus prieinamus registrus, todėl jos sąžiningumas ir pareiga skolinti atsakingai laikytini įrodytais (CPK 178, 185 straipsniai).
43. Pabrėžtina, kad sprendžiant klausimus, susijusius su vartojimo sutartimis, teismas privalo įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai. Pareiga atskleisti visą turimą būtinąją informaciją tenka prašymą dėl kreditavimo teikiančiam asmeniui, šis asmuo privalo pateikti visą informaciją, kuri kredito davėjui gali būti neprieinama. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas nepateikė visos reikiamos informacijos, t. y. apie kartu su juo gyvenantį nepilnametį vaiką; apie tai, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 11 d. sprendimą atsakovas turėjo prievolę (8 000 Eur neturtinė žala ir 1 000 Eur proceso išlaidos) kiekvieną mėnesį nukentėjusiajam mokėti po 375 Eur sumą; apie tai, kad iš UAB „SB lizingas“ tą pačią dieną (iš esmės tuo pačiu laiku) pateikė paraišką bei gavo 10 000 Eur vartojimo kreditą, nors turėjo pareigą šią informaciją atskleisti kredito davėjui, todėl laikytina, kad apeliantas šiuo aspektu buvo nesąžiningas (CK 6.163 straipsnio 1 ir 4 dalys). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą, jog šiuo atveju vartojimo kredito gavėjas buvo nesąžiningas sustiprina ir tai, jog 2023 m. gruodžio 18 d. sudarytų vartojimo kredito sutarčių visiškai nevykdė bei negrąžino nei dalies paimto kredito (-ų), teismo posėdžio metu nurodė, jog suteiktą kreditą per porą dienų išleido. Byloje nustatyta, kad kredito davėjas neturėjo duomenų apie atsakovo turimus kitus (ne finansų įstaigoms) įsipareigojimus, taip pat iš esmės tuo pačiu metu paimtą kitą vartojimo kreditą, o atsakovas šių duomenų tikėtina sąmoningai neatskleidė, nes tokiu atveju būtų neigiamas sprendimas dėl kredito suteikimo. Nors apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kredito davėjas ir pats gali iš GRT gauti duomenis apie paskolos gavėjo nepilnamečius vaikus, ir vertindamas vartotojui pragyvenimui liekančias pajamas, turi įvertinti namų ūkio narių skaičių (Nuostatų 7.3, 10, 17.5 punktai), tačiau pagal byloje esančius duomenis nėra jokio pagrindo spręsti, jog atsakovui (bei jo vaiko išlaikymui) paskaičiuota likusi 549,03 Eur suma nebuvo pakankama pragyvenimui. Teisės aktuose nėra nustatytos minimalios vartojimo kredito gavėjo gaunamų pajamų arba lėšų, kurios turi likti pragyvenimui sumokėjus įmoką, sumos. Pažymėtina ir tai, kad pareigą vaiką išlaikyti turi ne tik tėvas, bet ir motina, be to, tėvams tenkančią vaikų išlaikymo naštą lengvina ir valstybė, mokėdama išmokas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vartojimo kredito davėjas dėl paties vartojimo kredito gavėjo kaltės (jo nesąžiningumo) negalėjo tinkamai įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje numatytų teisinių pasekmių.
44. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
45. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.