Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui G.S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškinys 2024 m. rugsėjo 30 d. rezoliucija priimtas nagrinėjimui ir nustatytas 14 dienų terminas atsakovui atsiliepimui į ieškinį pateikti.

4. Procesiniai dokumentai (ieškinio su priedais kopijos ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus) atsakovui buvo įteikti 2024 m. spalio 4 d. tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1-3 dalyse nustatytos tvarkos, asmeniškai pasirašytinai. Paskutinė diena atsiliepimui pateikti buvo 2024 m. spalio 21 d. Atsakovas teismo nustatytu procesiniu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškovės pateiktą ieškinį.

12. Atsakovas 2025 m. sausio 14 d. pateikė teismui papildomus dokumentus – 2023 m. kovo 14 d. patvarkymą Nr. S-23-12-4370 dėl skolos dydžio nustatymo ir dalinio vykdomosios bylos sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0012/23/00164 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą, skolininkas G.S., išieškotojas A.B. Šiuo patvarkymu antstolė Daiva Milevičienė nustatė, kad: i) išieškoma skola vykdomojoje byloje Nr. 0012/23/00164 sudaro 10 000 Eur; ii) yra sustabdomas 9 000 Eur dalies išieškojimas iš skolininko G.S., kadangi Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 1S-51-935/2023 G.S. išdėstytas 9 000 Eur skolos (8 000 Eur neturtines žalos ir 1 000 Eur proceso išlaidų) mokėjimas dvidešimt keturiems mėnesiams, nustatant, kad G.S. kiekvieną mėnesį nukentėjusiajam privalo sumokėti po 375 Eur; iii) panaikintas areštas skolininko G.S. sąskaitoms tuo tikslu, kad skolininkas galėtų vykdyti dalinius mokėjimus A.B. pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 1S-51-935/2023; iv) išaiškinta vykdymo proceso šalims, kad likusios 1 000 Eur sumos išieškojimas bus vykdomas i skolininko darbovietę išsiunčiant patikslintą patvarkymą dėl skolos išieškojimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl procesinių dokumentų atsakovui įteikimo

18. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

Dėl kreditingumo vertinimo

31. Atsakovas, norėdamas pagrįsti savo finansinę būklę, taip pat pateikė teismui antstolės Daivos Milevičienės 2023 m. kovo 14 d. patvarkymą Nr. S-23-12-4370 dėl skolos dydžio nustatymo ir dalinio vykdomosios bylos sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0012/23/00164 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą, skolininkas G.S., išieškotojas A.B. Šiuo patvarkymu nustatyta, jog išieškoma skola vykdomojoje byloje Nr. 0012/23/00164 sudaro 10 000 Eur bei G.S. išdėstytas 9 000 Eur skolos (8 000 Eur neturtines žalos ir 1 000 Eur proceso išlaidų) mokėjimas 24 mėnesiams, nustatant, kad G.S. kiekvieną mėnesį nukentėjusiajam privalo sumokėti po 375 Eur bei panaikintas areštas skolininko G.S. sąskaitoms tuo tikslu, kad skolininkas galėtų vykdyti dalinius mokėjimus.

32. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismas nustatė, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 11 d. nuosprendžiu G.S. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams bei pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams. Iš nuteistojo G.S. nukentėjusiajam A.B. buvo priteisti 8 000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteistas 1 000 Eur proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 11 d. sprendimu priteistų 8 000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 1 000 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti mokėjimas išdėstytas 24 mėnesiams, nustatant, kad G.S. kiekvieną mėnesį nukentėjusiajam A.B. privalo mokėti po 375 Eur.

34. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu yra patvirtintos vartojimo kredito teikimo gairės (toliau – Gairės), kurios dar detaliau kartu su praktiniais pavyzdžiais iliustruoja, kaip turėtų būti laikomasi atsakingojo skolinimo principo vertinant kredito gavėjo kreditingumą (aktuali redakcija nuo 2023 m. kovo 14 d.).

35. Pažymėtina, kad VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne tik vartojimo kredito davėjo pareiga įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, bet ir pabrėžiama, kad vertinant vartojimo kredito gavėjo kreditingumą galima remtis tik tokia iš vartojimo kredito gavėjo gauta informacija, kuri yra pakankama. Įstatyme nurodyta „pakankamos informacijos“ sąvoka turėtų būti suprantama kaip duomenų ir informacijos apie vartojimo kredito gavėjo finansinę padėtį visuma, apimanti ir tam tikrus įrodymus bei vartojimo kredito gavėjo finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, leidžianti įsitikinti informacijos objektyvumu, tikrumu ir pagrįstumu (Gairių 17.11 punktas).

36. Dėl duomenų bazių naudojimo vertinant vartojimo kredito gavėjų kreditingumą pažymėtina tai, kad vartojimo kreditų teikimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato konkrečių duomenų bazių, kuriose vartojimo kredito davėjas privalo tikrinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumui vertinti surinktus duomenis, todėl vartojimo kredito davėjas gali pats pasirinkti, kuriose duomenų bazėse atlikti tokių duomenų patikrinimą (Gairių 17.17 punktas).

37. Vartojimo kredito davėjas, vertindamas vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, privalo surinkti ir įvertinti informaciją bei įrodymus apie: 1) vartojimo kredito gavėjo pajamas (vartojimo kredito gavėjo pajamų šaltinius, jų įvairovę, tvarumą, galimą kaitą ateityje ir pan.); 2) vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimus finansų įstaigoms (kreditus, susijusius su nekilnojamuoju turtu, kitus vartojimo kreditus, finansinę išperkamąją nuomą, kredito kortelių limito grąžinimo grafiko įmokas, paskolas ir pan.); 3) vartojimo kredito gavėjo ne mažiau kaip 6 paskutinių mėnesių kredito istoriją ir informaciją, ar vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo arba netinkamai vykdė įsipareigojimus finansų įstaigoms, taip pat informaciją apie vartojimo kredito gavėjo įsiskolinimus finansų įstaigoms. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad nors ekonominiu požiūriu vartojimo kredito grąžinimas yra galutinis kreditavimo tikslas, tačiau vartojimo kreditų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose atitinkamos vartojimo kredito davėjo pareigos yra nustatytos iki vartojimo kredito sutarties sudarymo (Gairių 17.27.1 – 17.27.3 punktai).

39. Šuo konkrečiu atveju teismas nustatė, jog atsakovas turi įsiskolinimą dėl žalos, kilusios dėl atsakovo padaryto nusikaltimo, atlyginimo fiziniam asmeniui (nukentėjusiajam). Todėl ieškovė pagrįstai šio įsipareigojimo negalėjo matyti, kadangi šis įsipareigojimas nėra finansų įstaigai, o privačiam fiziniam asmeniui. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas, elgdamasis nepadairiai, šios aplinkybės ieškovei taip pat nenurodė. Taigi šiuo aspektu ieškovė nepažeidė atsakingo skolinimo pareigos.

40. Atsakovas taip pat pateikė teismui duomenis, jog Komisijos 2024 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. DGKS-4120 tenkintas G.S. prašymas iš dalies, išieškant G.S. naudai iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ 2 030,97 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2024 m. sausio mėnesio ligos išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 7 742,58 Eur, neatskaičius mokesčių, netesybas. Likusioje dalyje atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą nesant Komisijos kompetencijai. Nors atsakovas teismo posėdyje prašo atsižvelgti į aplinkybę, kad jam nebuvo sumokėtas darbo užmokestis, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog Komisija priėmė atsakovui palankų sprendimą, kuriuo atsakovui iš buvusios darbovietės buvo priteista viso 9 773,55 Eur suma.

45. Teismo vertinimu, atsižvelgus į visas byloje su atsakovo kreditingumu kredito suteikimo metu susijusias faktines aplinkybes, galima spręsti, kad ieškovė tinkamai įvertino atsakovo kreditingumą prieš suteikiant jam kreditą pagal atitinkamų registrų duomenų bazes bei informacines sistemas, o atsakovo nesumokėtas įmokas bei Sutarties nutraukimą lėmė ne ieškovės veiksmai vertinant atsakovo kreditingumą ir prisiimant per didelę skolinimo riziką, tačiau paties atsakovo veikimas savo rizika. Atsakovas, sudarydamas Sutartį, galėjo suprasti prisiimamų įsipareigojimų mastą, gaunamų pajamų ir turimų finansinių įsipareigojimų santykį, taigi būtent atsakovo neapdairumas lėmė jo negalėjimą laiku ir tinkamai vykdyti sutartinių įsipareigojimų.

46. Vartojimo kredito įmoka su kitais kreditoriniais įsipareigojimais kreditingumo vertinimo metu sudarė 39,78 procentus atsakovo pajamų, todėl negali būti laikoma kaip pagrindu spręsti apie ieškovės neatsakingą skolinimą, kadangi ši procentinė suma neviršijo teisės aktais reglamentuotos maksimalios įmokų sumos.

47. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, šiuo konkrečiu atveju, kredito davėja tinkamai įvykdė vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo pareigą, todėl ieškovei netaikytinos VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje numatytos teisinės pasekmės. Atsakovas sąmoningai ir laisva valia pasirinko prisiimti papildomus turtinius įsipareigojimus bei tokiu būdu apriboti savo finansines galimybes.

Dėl atsakovo pateiktų argumentų dėl ieškovės (ne)sąžiningumo

48. Atsakovas tiek prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog atsakovui kyla pagrįstų abejonių, kad ieškovė nesąžiningai siekia praturtėti atsakovo sąskaita, tokiomis Sutarties sąlygomis, esant tokiam teismo sprendimui už akių, atsakovui turint finansinių sunkumų, iš esmės atsakovo galimybės padengti skolą ir iš jos kilusius kitus finansinius įsipareigojimus yra labai sudėtinga ar net neįmanoma. Taip pat atsakovas laikosi pozicijos, kad Sutartis nėra sąžininga atsakovo, kaip vartotojo, atžvilgiu, palūkanos, delspinigiai, tarpininkavimo ir kiti mokesčiai nėra sąžiningi ir yra neproporcingai dideli.

Dėl negrąžinto kredito dalies priteisimo

50. Teismas nustatė, kad, atsakovui laiku nemokant įmokų pagal Sutartį, ieškovė 2024 m. balandžio 30 d. išsiuntė raginimą sumokėti vėluojamą grąžinti vartojimo kredito dalį, o 2024 m. birželio 5 d. pranešimu informavo atsakovą, kad nevykdant savo įsipareigojimų pagal Sutartį, nuo 2024 m. birželio 11 d. Sutartis bus laikoma nutraukta. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų padengęs įsiskolinimą.

51. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nepateikta įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovas nustatytais terminais įvykdė visus įsipareigojimus pagal Sutartį ar kad ieškovė būtų atsisakiusi prievolės arba būtų pakeitusi jos vykdymo sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. negrąžino suteikto kredito ir nesumokėjo nė vienos Sutartimi sulygtos įmokos, todėl remiantis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu, jam kyla pareiga sumokėti susidariusią skolą ieškovei (CK 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

52. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 6 400 Eur negrąžinto kredito. Pažymėtina, jog ginčo dėl negrąžinto kredito dydžio byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, bei į tai, kad atsakovas Sutartimi įsipareigojo grąžinti jam suteiktą kreditą, o duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, nėra, byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia skolos dydį, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 400 Eur negrąžinto kredito yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.4 straipsnis, CK 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo

53. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 669,29 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. birželio 11 d.). Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 22 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos Sutarties sąlygas kreditą ir palūkanas atsakovas turi mokėti iki 2029 m. gruodžio 18 d. Nutraukus sutartį 2024 m. birželio 11 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 669,29 Eur dydžio mokėjimo palūkanas, kurias atsakovas turėjo sumokėti pagal Sutartį iki Sutarties nutraukimo dienos.

54. Sutarties 1.16 punkte yra nurodyta palūkanų savoka, remiantis kuria, palūknaos tai metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas ar mėnesinės įmokos kredito dalis yra faktiškai grąžinama bendrovei, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos pagal grafiką arba vartojimo kredito sutarties su vartojimo kredito gavėju nutraukimo, priklausomai nuo to, kuris įvykis įvyksta anksčiau. Palūkanos, kaip mokestis už vartojimo kreditą, taip pat įtrauktos į kiekvieną mėnesinę įmoką ir apskaičiuotos mokėjimo grafike anuiteto metodu.

56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019).

57. Teismas, vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti 669,29 Eur pelno palūkanas neprieštarauja aktualiam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai dėl pelno palūkanų priteisimo, todėl yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo

58. Ieškovė prašo priteisti likusį neapmokėtą 86,30 Eur tarpininkavimo mokestį iki Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. birželio 11 d.). Sutarties Specialiosiose sąlygose ieškovė ir atsakovas sulygo, kad per 72 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovas turi iš viso sumokėti 1 157,83 Eur tarpininkavimo mokestį, kuris, kaip patvirtina sutarties mokėjimo grafikas, kas mėnesį išdėstytas 16,08 Eur dydžio įmokomis.

59. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis bendrovei už bendrovės teikiamas tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus paslaugas (įskaitant, bet neapsiribojant, už vartojimo kredito gavėjo duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų apdorojimą ir įvertinimą, taip pat už vartojimo kredito paraiškos nagrinėjimą bei visų su sutartimi susijusių dokumentų parengimą ir įforminimą), mokamas iki visiško įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymo. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

60. Iš šių paminėtų Sutarties Bendrųjų sąlygų punktų turinio matyti, kad savo esme Sutarties tarpininkavimo mokestis yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties paruošimu).

61. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Teismo vertinimu, ieškovė įgijo teisę sutarties sudarymo mokestį skaičiuoti nuo Sutarties sudarymo iki jos nutraukimo.

62. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl likusio iki Sutarties nutraukimo dienos (2024 m. birželio 11 d.), tačiau nesumokėto 86,30 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo. Kadangi reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo apskaičiuotas iki Sutarties nutruakimo, todėl toks ieškovės reikalavimas laikomas paggrįstu, todėl tenkintinas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 86,30 Eur tarpininkavimo mokestis, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

63. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 22 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. birželio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2029 m. gruodžio 31 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos (4 558,24 Eur). Remiantis į bylą pateikta Sutarties Specialiųjų sąlygų lentele, nustatyta, jog Sutarties termino pabaiga yra numatyta 2029 m. gruodžio 18 d., o ne 2029 m. gruodžio 31 d., kaip nurodo ieškovė ieškinyje. Teismas laiko, jog tai rašymo apsirikimo klaida, nekeičianti ieškinio esmės.

64. Atsakovas ginčija prašomą priteisti sumą, nurodydamas, jog jam kyla abejonių, kad ieškovas tiesiog nesąžiningai siekia praturtėti atsakovo sąskaita, nurodo, kad Sutartis nėra sąžininga atsakovo, kaip vartotojo, atžvilgiu.

65. Lietuvos civilinėje teisėje bendri mokėjimo (pelno) palūkanų dydžiai įstatymo neįtvirtinti, nes juos nustato šalys, sudarydamos konkrečias sutartis. Dėl to mokėjimo (pelno) palūkanos neprivalo būti mokamos (priteisiamos), jei šalys dėl jų nesusitarė arba pareiga jas mokėti nėra nustatyta įstatyme.

66. Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).

67. Bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (VKĮ 21 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos (VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

68. Taigi VKĮ yra įtvirtinta maksimali metinė palūkanų norma – už vieną išduotą kreditą negali viršyti 75 procentų. Nagrinėjamu atveju metinė palūkanų norma sudaro 22 procentus, ji neviršija VKĮ įtvitintos maksimalios palūkanų normos, taip pat bendra vartojimo kredito kainos metinė norma apskaičuota tinkamai, remiantis Lietuvos Banko valdybos 2012 m. lapkričio 29 d. nutarime „Dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės nornos skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ įtvirtinta skaičiavimo formule, todėl Sutartyje nurodyta metinė palūkanų norma (22 proc.) yra pagrįsta ir teisėta.

69. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

70. Atsakovui tinkamai vykdant kredito sutartį, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis iki 2029 m. gruodžio 18 d. (Sutarties termino pabaigos) gauti sutartyje nustatytas mokėjimo (pelno) palūkanas. Kadangi kredito sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal kredito sutartį būtų buvusi įvykdyta laiku. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 22 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. birželio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2029 m. gruodžio 18 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos (4 558,25 Eur).

Dėl delspinigių priteisimo

71. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 34,62 Eur delspinigių, kuriuos apskaičiavo pagal pateiktą skaičiavimą delspinigių lentelėje. Remiantis lentelės duomenimis, laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. birželio 11 d. ieškovė nuo atitinkamo įmokos likučio, neviršijant 180 dienų laikotarpio, apskaičiavo delspinigių dydį 34,62 Eur sumai.

72. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

73. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku, ieškovė turi teisę taikyti 0,05 procento netesybas nuo visos pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą mokėti dieną.

74. Iš ieškovės pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės duomenų matyti, kad delspinigiai apskaičiuoti už ne ilgesnį, nei 180 dienų, laikotarpį. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 34,62 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

75. Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 11 748,45 Eur (6 400 Eur + 669,29Eur + 86,30 Eur + 4 558,24 Eur + 34,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

76. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos turėtų 464 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų susijusių, su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

77. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė atstovei advokatų profesinei bendrijai „ETB Legal“ už ieškinio parengimą sumokėjo 200 Eur. Šiuo atveju prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą įtvirtintų maksimalių dydžių. Už ieškinio pateikimą ieškovė sumokėjo 264 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinas 464 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

78. Teismas patyrė byloje 7,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-386/1K-411 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 392 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo G.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini),

22 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. birželio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2029 m. gruodžio 18 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos (4 558,25 Eur),

5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 748,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir

464 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.