Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), Irma Čuchraj

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euradas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euradas“ ieškinį atsakovui S. K. (S. K.) dėl darbo ginčo išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Euradas“, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-17356/2024 dalimi, kuria darbuotojo prašymas buvo patenkintas, pareiškė ieškinį atsakovui S. K. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartimi ieškovei UAB „Euradas“ nustatytas terminas nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi ieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

4. Teismas nurodė, kad ieškinys neatitiko CPK reikalavimų, todėl ieškovei buvo nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Teismo nutartis ieškovei įteikta 2024 m. spalio 11 d., ieškovė nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino, prašymo pratęsti teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti nepateikė. Teismas konstatavo, kad pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyko ir vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Euradas“ (apeliantė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti.

6. Argumentuoja, jog nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jai nutartis dėl trūkumų įteikta 2024 m. spalio 11 d., tačiau ji nutarties, kurioje būtų nustatytas terminas trūkumams pašalinti, nėra gavusi ir nežinojo apie tai, jog ieškinys neatitinka CPK reikalavimų. Gavusi 2024 m. spalio 22 d. nutartį, kuria teismas nusprendė ieškinį laikyti nepaduotu, susikūrė ir užregistravo EPP paskyrą, kurioje buvo matyti civilinės bylos procesas ir kad yra priimtos nutartys, tačiau nutartys nėra skaitmenizuotos, kadangi byla yra ne elektroninė.

7. Argumentuoja, kad viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Tam, kad asmenys galėtų įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, tinkamai pasinaudoti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdyti jiems įstatymų nustatytas pareigas, jie privalo žinoti ir būti tinkamai informuoti apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus. Pažymi, jog nepatenkinus šio atskirojo skundo jai būtų užkertamas kelias teisme ginti pažeistas teises, apribota teisė į teisminę gynybą, todėl būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai, o kreipiantis su prašymu atnaujinti praleistą terminą būtų naudojami papildomi ekonominiai ir žmogiškieji resursai ir tai dar labiau užtęstų proceso eigą, būtų aiškiai pažeidžiama jos teisė į teisingą teismo procesą, kuria anksčiau pasinaudoti tiesiog negalėjo, nes apie priimtą nutartį dėl trūkumų šalinimo nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti, kadangi nutartis jai nebuvo atsiųsta, o EPP paskyrą susikūrė tik 2024 m. spalio 31 d., kai terminas pašalinti ieškinio trūkumus jau buvo pasibaigęs. Tokia situacija, tikėtina, nebūtų susiklosčiusi, jeigu nutartis jai būtų atsiųsta registruotu ar elektroniniu paštu. Pažymi ir tai, kad darbo ginče savo pozicijos dėl ginčo esmės Darbo ginčų komisijoje neišreiškė ir tinkamai nedalyvavo procese ne dėl savo pasyvumo, o dėl objektyvaus nežinojimo apie tokio proceso egzistavimą.

8. Siekiant užtikrinti rungimosi bei lygiateisiškumo principų įgyvendinimą šioje byloje būtina panaikinti skundžiamą nutartį ir atnaujinti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Tik tokiu būdu būtų galima užtikrinti tinkamą visapusišką bylos išnagrinėjimą, reikšmingų aplinkybių nustatymą ir teisingo sprendimo priėmimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, ieškovei teismo nustatytu terminu neištaisius ieškinio trūkumų, ieškinį nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniu, pagrįstumo ir teisėtumo.

12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė, arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Taigi, teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

13. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartimi ieškovei UAB „Euradas“ nustatytas terminas nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams ištaisyti, t. y. pateikti teismui įrodymą, patvirtinantį 217 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą; įstatymų nustatyta tvarka patvirtiną ieškinio ir visų jo priedų vertimą į atsakovui suprantamą kalbą, taip pat teikiamų dokumentų ne lietuvių kalba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus vertimus į lietuvių kalbą; pažymą apie atsakovo vidutinį darbo užmokestį, kurioje būtų nurodytas atsakovo vienos valandos, vienos dienos ir vieno mėnesio darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintą Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą bei patikslintą ieškinį su patikslintu ieškinio pagrindu. Byloje nėra ginčo, kad teismo nustatytu terminu ieškovė šių ieškinio trūkumų neištaisė, tačiau argumentuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutarties negavo ir apie nustatytą terminą trūkumams pašalinti nežinojo. Apeliacinės instancijos teismas su ieškovės argumentais nesutinka.

14. Informacinės teismų sistemos LITEKO civilinės bylos proceso duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartis tą pačią dieną išsiųsta ieškovei jos Juridinių asmenų registre registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), būtent tokiu būdu, kaip atskirajame skunde pageidauja ieškovė – registruota pašto siunta su įteikimu. 2024 m. spalio 14 d. teisme gautas AB „Lietuvos paštas“ patvirtinimas apie siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimą (pažymėtina, jog siuntos įteikimo patvirtinime prie gavėjos UAB „Euradas“ nurodytas ir civilinės bylos numeris 2-28109-996/24), kuriame priėmusi UAB „Euradas“ skirtą siuntą 2024 m. spalio 11 d. pasirašė „Z. V. direktorė“. Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog juridinis asmuo viešame registre turi ne tik atskleisti savo buveinės adresą ir kontaktinius duomenis, bet ir pasirūpinti, kad nurodytu adresu ir kontaktais būtų pasiekiamas, sudarytos sąlygos gauti korespondenciją, taip pat ir valstybės institucijų siunčiamus dokumentus. Šiuo atveju ieškovė, teigdama, kad 2024 m. spalio 8 d. nutarties negavo, pati nepasirūpino, kad savo oficialiai deklaruotu buveinės adresu gautų dokumentus, todėl jai pačiai tenka tokio elgesio teisinės pasekmės. Ieškovė negali remtis aplinkybe, jog šiuo adresu galbūt nėra pasiekiama ar pan. Taigi konstatuotina, kad apie 2024 m. spalio 8 d. ieškovei buvo pranešta tinkamai, juo labiau, kad pati ieškovė inicijavo darbo ginčo nagrinėjimą teisme, todėl negali argumentuoti nežinojimu apie prasidėjusį procesą.

15. Nors Juridinių asmenų registro duomenimis ieškovės direktoriumi nurodytas D. M., o kaip minėta priėmusi 2024 m. spalio 8 d. nutartį pasirašė „Z. V. direktorė“, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš viešų internete esančių duomenų matyti, jog tuo pačiu UAB „Euradas“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini), yra registruota daugybė įmonių (https://rekvizitai.vz.lt/miesto-imones/vilnius/(duomenys neskelbtini)/), šiuo adresu teikiamos virtualaus biuro, korespondencijos administravimo, registracijos adreso suteikimo paslaugos (https://registracijosadresas.lt /produktas/(duomenys neskelbtini)/), o minėta Z. V. yra šias paslaugas teikiančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė (https://rekvizitai.vz.lt/imone/(duomenys neskelbtini)/). Taigi, akivaizdu, kad ieškovei nurodytu adresu viešame registre deklaravus savo buveinę ir neabejotinai žinant, kad šiuo adresu nėra tik jos vienos buveinė, ieškovės pareiga yra užtikrinti, kad viešame registre registruotu buveinės adresu siunčiama korespondencija jai būtų pasiekiama. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 123 straipsnio 5 dalį jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui. Taigi šiuo atveju ieškovė pretenzijas galėtų reikšti siuntą priėmusiam asmeniui, bet ne argumentuoti, kad teismo buveinės adresu siųstos ir įteiktos siuntos negavo.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir aplinkybę, jog ginčijama 2024 m. spalio 22 d. nutartis 2024 m. spalio 23 d. buvo išsiųsta tuo pačiu ieškovės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir įteikta tam pačiam asmeniui, kaip ir 2024 m. spalio 8 d. nutartis, kurios ieškovė teigia negavusi. Taigi tuo pačiu adresu tokiu pačiu būdu siųstą ir įteiktą 2024 m. spalio 22 d. nutartį ieškovė gavo ir įgyvendino savo procesinę teisę ją ginčyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat pagrindžia apeliantės argumentų apie negautą teismo siųstą 2024 m. spalio 8 d. nutartį, kuria nustatytas terminas nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams ištaisyti, nepagrįstumą. Be to, tą patį adresą ieškovė nurodo ir atskirajame skunde.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės ieškinį nutarta laikyti nepaduoti ir grąžinti pateikusiam asmeniui, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), juo labiau, kad tokia pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio ieškovei pasinaudoti teismine gynyba pareiškus tinkamą, CPK nustatytus turinio ir formos reikalavimus atitinkantį ieškinį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.