Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas A. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties, prašydamas: CPK 337 straipsnio pagrindu panaikinti 2017 m. gruodžio 22 d. kriminalinės institucijos „Jonavos rajono apylinkės teismo“ nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3021-490/2017 ir perduoti klausimą kitam pirmos instancijos teismui nagrinėti iš esmės; CPK 300 straipsnio pagrindu apie nusikaltimo požymius slepiant organizuotą plėšikavimą ir turto prievartavimą per greito kredito bendroves kriminalinės grupuotės „Lietuvos respublika“ teritorijoje pranešti kriminalinės institucijos „Lietuvos generalinės prokuratūros generaliniam prokurorui“.Pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 3 d. nutartimi nustatė atsakovui 7 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos atskirojo skundo trūkumams pašalinti – aiškiai nurodyti faktinį skundo pagrindą, kokios bylos aplinkybės patvirtina nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ar teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės, kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymus, pagrindžiančius savo argumentus. Teismas taip pat nurodė, kad apeliantas atskirajame skunde dėsto aplinkybes apie kitas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjų J. D. ir R. Š. baigtas nagrinėti bylas, todėl nėra aišku, kaip tai yra susiję su skundžiamos nutarties neteisėtumu ir nepagrįstumu. Procesinio dokumento turiniu rodoma akivaizdi panieka teismui, teismai (teisėjai) ar kiti proceso dalyviai įžeidinėjami, šiurkščiai žeminama jų garbė ir orumas, jie bauginami, gąsdinami ir pan., todėl nustatė terminą trūkumams pašalinti.Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo A. B. atskirąjį skundą, 2018 m. vasario 13 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė atsakovui A. B. terminą iki 2018 m. vasario 23 d. (įskaitytinai) pašalinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus.Atsakovas elektroniniu paštu 2018 m. vasario 23 d. išsiuntė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams patikslintą atskirąjį skundą, kuris teisme gautas ir užregistruotas 2018 m. vasario 26 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. vasario 27 d. nutartimi atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties laikė nepaduotu.Teismas, susipažinęs su atsakovo patikslintu atskiruoju skundu, nustatė, kad 2018 m. sausio 3 d. nutartimi nustatyti atskirojo skundo trūkumai nepašalinti, t. y. atskirasis skundas nėra tinkamai pasirašytas, nėra nurodytas faktinis atskirojo skundo pagrindas, atskirajame skunde dėstomos aplinkybės apie kitas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjų J. D. ir R. Š. baigtas nagrinėti bylas, atsakovas taip pat atskirajame skunde nepagarbiai pasisako apie Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjus J. D. ir R. Š., tiek teismų pavadinimai, tiek teisėjų pareigos įrėminamos kabutėmis.Teismas pripažinę, kad atsakovas per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartimi nustatytą, vėliau Kauno apygardos teismo pratęstą terminą (iki 2018 m. vasario 23 d. (įskaitytinai), nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų nepašalino, nutarė atsakovo atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties laikyti nepaduotu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovas A. B. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir pašalinti teisės į apeliaciją pažeidimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pradinio atskirojo skundo trūkumai nepašalinti, tačiau nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu teismas padarė tokią išvadą, o tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

8.2. Teismas pažeidė CPK 5, 6, 7 straipsnių, 115 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes suvaržė atsakovo teisę į apeliaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria laikytas nepaduotu atsakovo atskirasis skundas, nepašalinus teismo nustatytų jo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ar nutartį, tačiau teismas, spręsdamas apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar nėra jo formos ir turinio trūkumų. Atskirasis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111–114 straipsniuose, ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus CPK 306, 311 straipsniuose (CPK 338 straipsnis). Jeigu paduotas atskirasis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas A. B. pateikė pirmosios instancijos teismui atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria teismas laikė nepaduotu atsakovo atsiliepimą į ieškinį. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 3 d. nutartimi nustatė atsakovui septynių dienų terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti – aiškiai nurodyti faktinį skundo pagrindą, aplinkybes, patvirtinančias skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, įrodymus ar teisinius argumentus, kuriais grindžiamos šios aplinkybės, taip pat kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymus, pagrindžiančius savo argumentus. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, 2018 m. vasario 13 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartį paliko nepakeistą, nustatė atsakovui iki 2018 m. vasario 23 d. (įskaitytinai) terminą pašalinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus. Teismo nustatytu terminu atsakovas pateikė patikslintą atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties. Pirmosios instancijos teismas skundžiama apeliacine tvarka nutartimi konstatavo, jog atsakovas nepašalino 2018 m. sausio 3 d. nutartyje nustatytų šio procesinio dokumento trūkumų, t. y. atskirasis skundas nėra tinkamai pasirašytas, jame nėra nurodytas faktinis skundo pagrindas, dėstomos tik aplinkybės apie kitas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baigtas nagrinėti bylas bei teisėjus, todėl nutarė atsakovo atskirąjį skundą laikyti nepaduotu. Atsakovas A. B. nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad skundžiama nutartis nemotyvuota, teismas užkirto atsakovui galimybę į apeliaciją. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais.LR CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad apeliaciniame (atskirajame) skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo (nutarties) ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (atskirojo skundo pagrindas). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovo pateiktas atskirasis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto jo turiniui keliamo reikalavimo, t. y., atsakovui neaiškiai nurodžius atskirojo skundo pagrindą, 2018 m. sausio 3 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą šiam trūkumui pašalinti. Atsakovas, norėdamas, kad jo atskirasis skundas būtų priimtas ir nagrinėjamas, privalėjo pašalinti šį trūkumą kaip nurodė pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 3 d. nutartyje. Atsakovui teismo buvo išaiškinta, kad jeigu pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu jis pašalins trūkumus, atskirasis skundas bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų neištaisė, t. y. atsakovas nenurodė aiškaus atskirojo skundo faktinio pagrindo, nepateikė jame nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Apeliantas, šalindamas atskirojo skundo trūkumus, jame iš esmės ir vėl nurodė tas pačias aplinkybės apie kitas teisėjų J. D. ir R. Š. tame pačiame teisme nagrinėtas bylas, nesusijusias su nagrinėjama civiline byla ir būtent su skundžiama pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi. Pažymėtina, jog pakartotinio procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto įstatymas nenumato. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus teismui neatsisakant iš karto priimti su trūkumais pateikto dokumento, tačiau besikreipiančiam asmeniui neištaisius nurodytų procesinio dokumento trūkumų ir nepasinaudojus jam suteiktu antru šansu, įstatymo keliamų reikalavimų neatitinkantis dokumentas negali būti priimtas teisme.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nutarė atsakovo atskirąjį skundą laikyti nepaduotu nepašalinus trūkumų. Pažymėtina, kad įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai turi būti vykdomi ir yra privalomi visiems (CPK 18 straipsnis). Šiuo atveju atsakovas neįvykdė įsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties, kuria buvo nustatyti trūkumai atskirajam skundui dėl to paties teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi šį atskirąjį skundą nutarė laikyti nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, tyrė ir vertino atsakovo procesiniame dokumente nurodytus argumentus, išvadas pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir teise. Vien tik ta aplinkybė, jog teismo nutartis ir jos motyvai neatitinka apelianto pozicijos, nereiškia, kad teismo priimta nutartis yra nemotyvuota.Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje yra nuosekliai formuojama nuostata, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo kontekste, įvertinant, ar toks proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, nors bylos medžiagos duomenys leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012, ir kt.). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos, tai yra nagrinėjamo klausimo esmę, nustatė bei išnagrinėjo šiam klausimui svarbias aplinkybes ir pagrindė savo procesinio sprendimo, kuris atitinka CPK 263 ir 291 straipsnio reikalavimus, motyvus, todėl atmestini, kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, prieštarauja teisės aktų reikalavimams (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.