- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-19
- Bylos Nr.
- e2-263-1104/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00850-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev (pirm.)
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- J. A. R., D. R.
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė, Sandra Marcinkėnaitė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
- 3.1.7.1.5Žyminio mokesčio grąžinimas
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
atsakovui J. A. R., atsakovo atstovei advokato padėjėjai Sandrai Marcinkėnaitei-Venskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams J. A. R., D. R. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašė: 1) nustatyti atsakovų J. A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. R., gimusios (duomenys neskelbtini), atskirai valdomame bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise žemės sklype ,,B“ - 904,0 kv. m. naudojimosi tvarką sklype 56 kv. m. dydžio ribomis; „1“- X- 6125786,45 Y-550719,37; „2“- X - 6125794,92 Y - 550719,68; „3“ - X -6125796,77 Y-550721,68; „4“ - X-6125793,44 Y-550724,63; „5“ - X -6125784,50 Y -550724,31; „6“ - X - 6125782,46 Y - 550723,02 patekti (prieiti) ieškovui V. K. iki artezinio šulinio nuo bendro naudojimo žemės sklypo „C“ ir atgal tikslu eksploatuoti, prižiūrėti, remontuoti, privažiuoti transporto priemonėmis iki artezinio šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovus J. A. R., gimusį (duomenys neskelbtini), ir D. R., gimusią (duomenys neskelbtini), pašalinti pažeidimus – panaikinti (pašalinti) jų nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte patalpoje Nr. 1-7- 4,60 kv. m. (vonios patalpoje) vandens tiekimo vamzdyje į šio gyvenamojo namo antrą aukštą, įrengtą kraną ir užtikrinti ieškovui V. K. nuolatinį vandens tiekimą į antrą aukštą; 3) priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtino ieškovo V. K., atsakovų J. A. R. ir D. R. bei trečiojo asmens byloje S. K. civilinėje byloje pateiktą taikos sutartį dalyje dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė.
Šalies argumentai
3. Ieškovas ieškinio dalyje dėl pažeistų teisių gynimo nurodė, kad ieškovas nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą ir jo teisės yra pažeistos tinkamai naudotis gyvenamuoju namu, nutraukiamas vandens tiekimas į gyvenamojo namo antrą aukštą, taip pažeidžiant ieškovo teises ir interesus. Atsakovai valdo gyvenamojo namo pirmąjį aukštą, o ieškovas ir trečiasis asmuo valdo antrąjį aukštą. Paaiškino, kad atsakovai gyvenamojo namo pirmame aukšte patalpoje Nr. 1-7- 4,60 kv. m. (vonios patalpoje) vandens tiekimo vamzdyje į antrą aukštą įrengė kraną, kuriuo nuolat užsuka vandenį ieškovui ir trečiajam asmeniui. Vamzdys iš pirmo aukšto eina iki antro aukšto patalpos 2-6 - 4,47 kv. m., taip iš šios patalpos vanduo tiekiamas į antrą aukštą. Vanduo nebeteka iki antro aukšto ir ieškovas bei trečiasis asmuo netenka galimybės naudotis vandeniu, kai atsakovai kraną užsuka. Ieškovas ir trečiasis asmuo neturi galimybės šildyti patalpų, naudotis vandeniu. Gindamas savo pažeistas teises, teikia teismui reikalavimą įpareigoti atsakovus J. A. R. ir D. R., jų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomame gyvenamojo namo pirmame aukšte, patalpoje Nr. 1-7- 4,60 kv. m. (vonios patalpoje), vandens tiekimo vamzdyje, iš pirmo aukšto į antrą aukštą, panaikinti (pašalinti) įrengtą kraną ir užtikrinti nuolatinį vandens patekimą į ieškovo gyvenamojo namo antrą aukštą. Prašo teismo priimti sprendimą nutraukti ir uždrausti ateityje atsakovų veiksmus, pažeidžiančius naudojimosi teisę (el. b. l. 1-4).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovas, atsakydamas į atsakovo atstovės klausimą paaiškino, kad gegužės 4 d. išvažiavo iš namų ryte, paskambino žmona, pasakė, kad vandens nėra, grįžo pusę 4, dar vandens nebuvo. Nuėjo į rūsį, pastebėjo, kad slėgio nėra, nors vandens žarna lauke veikė. Paskambino 112, nurodė kontaktus atsakovų, tada vandenį greitai atsuko. Gegužės 14 d. sūnus jau iškvietė policiją. Ne pirmą kartą užsuka vandens kraną, kai remontą darė, pasistatė tą kraną, anksčiau užkalkėjęs kažkoks buvo. Kai pirko namą, nežino ar pas atsakovus buvo toks kranas. Tokį patį kraną turi antrame aukšte. Nurodė, kad sūnus A. K. į savaitę kartą lankosi pas juos.
5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė, advokatė Virginija Bradulskienė, dėl negatorinio ieškinio nurodė, kad ieškinį palaiko. Paaiškino, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančiame pirmame aukšte, patalpoje 1-7 yra įrengta sklendė ant vandens patekimo į antrą aukštą vamzdyje, kurią atsakovai užsuka. Keletą sykių buvo užsukta sklendė, dėl ko ieškovas turėjo kreiptis į policijos pareigūnus dėl sklendės atsukimo. Atsižvelgiant į tai, prašo atsakovų sklendę pašalinti, kad vanduo pastoviai galėtų tekėti į antrą aukštą. Paaiškino, kad atsakovai, kurie valdo bendros nuosavybės teises namą ir nusistatę naudojimosi tvarką, patalpoje 1-7 vandens tiekimo į antrąjį aukštą, esant konfliktinėje situacijoje, užsuką vandens tiekimą į antrą aukštą. Vamzdis įrengtas pirmame aukšte ir eina iki antro aukšto. Nurodė, kad patvirtina į bylą pateikti įrodymai, liudytojų parodymai, kad minėti vandens užsukimai buvo ne vienkartiniai atvejai, ieškovas kreipėsi ir į policiją dėl pažeidžiamų jo teisių. Nurodė, kad policijos pareigūnas paliudijo, kad jam atvykus buvo atsuktas kranas. Nesutinka, kad vamzdyno dalis, esanti pas atsakovus patalpoje, yra bendro naudojimo. Paaiškino, kad pati atsakovė nurodė, kad darė remontą, ir tas kranas buvo įtaisytas, todėl jo vertinti kaip bendro naudojimo, negalima. Yra aiškios nustatytos nekilnojamojo daikto naudojimosi dalys, todėl kiekviename aukšte esančios vamzdyno dalys priklauso kiekvienai šaliai. Nurodė, kad patys atsakovai remontuodami neprašė atlyginti remonto išlaidų. Yra žinoma, kad kranas gali būti panaikintas, tą patvirtino ir atsakovai bei liudytojai. Byloje nėra įrodymų, kad liudytojai D. K. ir A. K. būtų suinteresuoti bylos baigtimi, kad jų parodymais negalima būtų tikėti. Paaiškino, kad ieškovas neprašė atsakovų įrengti krano, ieškovas neįdėjo jokių lėšų į krano įrengimą, todėl visas nuėmimo išlaidas turėtų padengti patys atsakovai. Prašo įpareigoti pašalinti kraną atsakovų lėšomis. Taip pat nurodė, kad nėra įrodymų, kad buvo kažkokių avarinių situacijų, dėl kurių galėtų būti įrengtas minėtas kranas vandens užsukimui, o jei tokių situacijų ir nutiktų, rūsyje yra įrengti atsarginiai kranai. Atstovė prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį bei atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad ieškovo reikalavimai buvo pagrįsti, dalyje ieškinio buvo sudaryta taikos sutartis, o dalyje dėl krano, atsakovai neginčija to, kad kranas buvo užsukamas. Mano, kad ieškovo reikalavimai pagrįsti ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų lygiomis dalimis. Prašo įpareigoti atsakovus pašalinti pažeidimą – minėtą kraną vandens tiekimo vamzdyje, kuris eina į ieškovo gyvenamąją patalpą.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo byloje, S. K., pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu sutinka ir prašo tenkinti ieškinio reikalavimus (el. b. l. 23-24).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui nusipirkus namą, atsakovai neturėjo dar sklendės, todėl rūsyje numušinėjo spaudimą, kad iki antro aukšto neateitų vanduo. Visą laiką atsakovai trukdė jiems gyventi, negalėjo draugiškai su atsakovai susitarti.
Atsiliepimas
8. Atsakovas J. A. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Atsakovas atsiliepimo dalyje dėl negatorinio ieškinio nurodė, kad pripažįsta, jog ieškovas su trečiuoju asmeniu yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, kurie pagal nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką be kita ko valdo ir naudoja gyvenamojo namo antrą aukštą (teisiškai yra įgiję ½ gyvenamojo namo). Taigi pirmoji sąlyga negatoriniam ieškiniui yra išpildyta. Atsakovas nurodė nesutinkantis su ieškovo neva nuolatos pažeidžiamomis teisėmis, t. y. jog yra užsukamas vandens tiekimas į antrą gyvenamojo namo aukštą. Paaiškino, kad vandentiekio vamzdis, einantis per abu gyvenamojo namo aukštus, yra bendras. Neneigia, jog per gyvenamojo namo sanitarinio mazgo patalpą eina šalto vandens vamzdis, o jame įrengta ir sklendė (kitaip tariant, paprastas kranas). Ji padaryta saugumo tikslais, kad įvykus avarijai būtų sustabdytas vandens tiekimas į namą. Galimai analogiška sklendė turėtų būti ir gyvenamojo namo antro aukšto sanitarinio mazgo patalpoje, iki kurios nueina aptariamas vamzdis Jokios sklendės yra neatskiriama gyvenamojo namo vandentiekio sistemos dalis ir jų panaikinimas negalimas. Ieškovui manant, kad tokių sklendžių buvimas vandentiekio vamzdyje yra neteisėtas, privalo tokią savo poziciją pagrįsti.
9. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovas nepagrįstai kaltina atsakovus nuolatiniu vandens sklendės užsukimu. Atsakovas neneigia, jog vandens sklendė buvo užsukta tuomet, kai atsakovai prieš kelerius metus savo gyvenamojo namo dalyje atliko remontą. Tuo metu vandens sklendę buvo užsukę dirbę santechnikai, nes kitaip negalėjo atlikti jiems pavestų darbų. Ieškovas apie vykdomus remonto darbus buvo informuotas, todėl toks trumpalaikis vandens tiekimo sustabdymas tikslu atlikti remontą, nėra ieškovo teisių pažeidimas aukščiau nurodytos antrosios sąlygos reikšti negatorinį ieškinį prasme (nėra savininko teisių pažeidimo). Be to pažymi, kad kieme yra šachtinis šulinys, iš kurio laikinai galima gauti vandens. Paaiškino, kad 2020 m. vasaros pradžioje tarp bylos šalių kilo nesusipratimas. Ieškovas su šeima vežė malkas iki kieme esančio ūkinio pastato ir su technika sulaužė bendrojoje zonoje esančius nuotekų šulinius. Remontuoti jų neketino, todėl atsakovas įspėjo, jog teks užsukti vandenį, nes bet koks vandens tiekimas, o juo labiau, jo išleidimas į kanalizacijos šulinius galėjo sukelti avariją ir padaryti žalą gamtai (nuotekos būtų išsiveržę į kiemą). Ieškovui sutvarkius sugadintus nuotekų šulinius, atsakovas iš karto atstatė vandens tiekimą. Kaip matyti, pats ieškovas elgėsi netinkamai ir visai nesirūpino dėl padarytos žalos ir atsakovas buvo priverstas užsukti vandenį, t. y. jis elgėsi kaip bonus pater familias ir taip išvengė nuotekų išsiliejimo kieme. Šis antrasis įvykis su sklendės užsukimu taip pat nėra ieškovo teisių pažeidimas. Juolab, kad tądien buvo kviesti ir policijos pareigūnai, kurie patikino, kad sugadinti nuotekų šuliniai kaltojo asmens turi būti sutvarkyti. Atsižvelgiant į tai, kad nėra antrosios sąlygos negatoriniam ieškiniui – ieškovo teisių pažeidimo, prašo ieškinį atmesti (el. b. l. 25-30).
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad kranas vis dar yra, tačiau ieškovo sūnus nuėmė rankenėlę, kranas be rankenėlės. Kranas yra kaip avarinis. Paaiškino, kad kai atvažiavo policija, nei ieškovo sūnus, nei pareigūnai nebuvo nuėję pažiūrėti kuris kranas užsuktas – rūsio ar esantis vonioje. Tuo metu buvo užsuktas rūsio kranelis.
11. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė, advokato padėjėja Sandra Marcinkėnaitė-Venskienė, nurodė, kad atsakovai su ieškiniu dalyje dėl negatorinio reikalavimo nesutinka. Paaiškino, kad ant vamzdžių esančios sklendės jau buvo nuo namo įsigijimo, jos sudėtinė vandentiekio kanalizacijos sudėtinė dalis. Paaiškino, kad nėra buvę, kad tyčia būtų užsukinėtos sklendės. Užsukta buvo remonto darbų metu, kai buvo būtina, o kitas atvejis, kai buvo užsukta dėl šulinio avarijos. Nurodė, kad pagal ieškovą, kranas neteisėtai užsukinėjamas, pažeidžiant ieškovo teises. Iš bylos medžiagos matyti, kad namas valdomas dviejų savininkų, naudojimosi tvarka nustatyta – atsakovai naudojasi pirmuoju aukštu, ieškovas – antruoju. Tokiame name yra bendro naudojimo objektų ir teismo posėdyje abi šalys pripažino, kad tokia vandentiekio sistema nuo įsigijimo yra nepakitusi. Paaiškino, kad minimas kranas nėra atsakovų užgaida, jis nėra atsakovų specialiai įrengtas, tik darant remontą buvo pakeistos krano detalės. Nurodė, kad negalima dėl ieškovo interesų naikinti sklendės, kuri nelaimės atveju užsuktų vandens tiekimą. Ieškovas, teikdamas ieškinį, prašo ne uždrausti veiksmus, pažeidžiančius jo teises, bet naikinti pačią inžinerinės sistemos dalį. Pats ieškovas nurodė, kad krano užsukimas buvo tik vieną kartą, praeitų metų pavasarį, jokių įrodymų, kad kranas pastoviai piktybiškai būtų užsukinėjamas, nepateikė. Pažymėjo, kad nebuvo konkrečiai nustatyta, kad buvo užsukta būtent ta sklendė, kuri yra atsakovo patalpose, o ne rūsyje, t. y. bendrose patalpose. Nurodė, kad ieškovo sūnūs, apklausti kaip liudytojai byloje, yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl prašo jų parodymus vertinti kritiškai. Paaiškino, kad nei vienas iš atsakovų nepripažino, kad būtų piktybiškai ir nuolatos užsukinėjęs kraną ir be reikalo kenktų ieškovui. Nors ieškovas prašo sklendę panaikinti išskirtinai atsakovų lėšomis, nors minėta sklendė, kad ir yra atsakovo patalpose, yra bendro naudojimo objektas. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
12. Atsakovė D. R. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovo ieškinį atmesti (el. b. l. 20-21).
13. Teismo posėdžio metu atsakovė D. R. nurodė, kad ieškinio dėl negatorinio reikalavimo nepripažįsta. Paaiškino, kad kranas yra jų nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, vonioje. Kai darė remontą nuo rūsio iki 2 aukšto viską keitė. Santechnikai padarė kaip buvo, ir tie užsukimai yra avariniai, jie visada buvo ir nieko atsakovai nekeitė. Paaiškino, kad kai darė remontą, remontininkai užsuko kraną, nes negalėjo daryti remonto. Ieškovo sūnus tada apšaukė remontininkus ir nuo to prasidėjo viskas. Paaiškino, kad buvo nuotekų šulinys sulaužytas, visą pavasarį buvo vežamos malkos ieškovo, dėl ko dar daugiau sugadino šulinį, atsakovas sakė ieškovui, kad reikia sutvarkyti, tačiau ieškovas nesutvarkė. Tada atsakovas įspėjo, kad tvarkys ir užsuks vandenį. Atsakydama į teisėjo klausimą, atsakovė paaiškino, kad iš rūsio taip pat galima užsukti vandenį. Kai buvo problemos su nuotekomis, buvo kranas užsuktas rūsyje. Nuimti rankenėlės negali, kadangi buvo padarytas remontas, nėra priėjimo, reikia viską išardyti. Nesutinka su ieškiniu, su krano pašalinimu, bei prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Liudytojas V. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate. Paaiškino, kad tiksliai datos nepamena, bet pavasarį gavo iškvietimą dėl kaimynų konflikto dėl užsukto vandens kranelio. Išklausęs abiejų pusių nenustatė jokių viešosios tvarkos pažeidimų ar nusikalstamos veikos požymių, pasakė pirmo aukšto gyventojams, kad turi atsukti vandens tiekimą. Atsakydamas į teisėjo klausimą, liudytojas paaiškino, kad negali pasakyti, kur kranas buvo užsuktas, rūsyje ar vonioje. Jis į vidų nėjo, tik palaukė kol ieškovas įsitikins, kad vanduo jau bėga. Atsakydamas į ieškovo atstovės klausimą, liudytojas nurodė, kad buvo daug kalbų apie remontus, kad kažkas kažkam pinigų nedavė, bet kai nuvažiavo, vanduo buvo atsuktas, pabendravus atsakovas nuėjo ir atsuko vandenį. Atsakydamas į atsakovo atstovės klausimą, liudytojas nurodė, kad negali pasakyti kas kvietė, bet gali būti, kad ieškovo sūnus kvietė. Vizualiai nesimatė jokių nuotekų avarijos, žmonės tikrai labai tvarkingai gyvena. Kažkas iš antro aukšto gyventojų užlipo į antrą aukštą, atsuko vandenį ir patvirtino, kad jau vanduo bėga. Atsakydamas į ieškovo atstovės klausimą, liudytojas nurodė, kad jokio konflikto nebuvo, nesiginčijo šalys. Ieškovė nevartojo jokių cenzūrinių žodžių, kažkokių epitetų ieškovo atžvilgiu nepamena.
15. Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo sūnus. Paaiškino, kad gana dažnai atsakovai piktnaudžiavo kraneliu ir užsukinėjo vandenį, paliekant jo tėvus be vandens. Prisimena, kad vieną kartą kai jis buvo, tikrai buvo užsuktas vanduo, o tėvai pasakojo, kad dar kelis kartus buvo užsuktas vanduo. Rūsyje yra bendras užsukimas, taip pat ir pas ieškovą yra užsukimas avariniams atvejams. Per Velykas nebuvo vandens, nuėjo į rūsį, matė, kad vanduo neužsuktas, o pas ieškovą vandens nebuvo, tai akivaizdu, kad buvo pas atsakovus užsukta. Atsakovai teigė, kad nebuvo užsukę, tačiau vanduo pas ieškovą nebėgo. Užeiti pas atsakovus ir patikrinti negalėjo, ar tikrai pas juos užsuktas kranelis, kadangi jų neleido. Atsakydamas į atsakovo atstovės klausimą, liudytojas nurodė, kad kartą per mėnesį būna pas tėvus. Kai per Velykas viskas vyko, pats buvo, niekas jam nepasakojo. Kranai sumontuoti nežino kiek metų, gal 10 ir daugiau.
16. Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo sūnus. Paaiškino, kad daug metų įrengta savavališkai sklendė, be ieškovo sutikimų. Paaiškino, kad dėl menkiausių nesutarimų būdavo užsukamas vanduo. Nurodė, kad policija buvo ne kartą kviesta. Po kiekvieno atvažiavimo atsukdavo vandenį, tačiau po to vėl užsukdavo kada tik norėdavo, Atsakydamas į teisėjo klausimą, liudytojas paaiškino, kad paskutinį kartą buvo gegužės 5 d. Paskambino mama, pasakė, kad vandenį vėl užsuko. Tada jis vyko į policiją ir su pareigūnu atvyko į namus. Būnant policijos pareigūnui vanduo buvo atsuktas, kas įrodo, kad nebuvo jokios svarbios priežasties užsukti vandenį, nes tada atsakovai nebūtų jo taip greit atsukę. Mama sakė, kad mato, jog iš gręžinio vanduo bėga, lauke yra vanduo, o pas ieškovą nėra. Atsakydamas į ieškovo atstovės klausimą, liudytojas nurodė, kad vienintelis nesutarimų išsprendimas, krano išmontavimas. Realiai yra matęs kranelį, jis atsakovų vonioje. Paskutiniu metu nebuvo pas atsakovus, nežino ar būtų galima išmontuoti. Atsakydamas į atsakovo atstovės klausimą, liudytojas nurodė, kad pas ieškovą esantis kranas užsuka tik jų vandenį, o atsakovų kranas užsuka ir ieškovo vandenį. Nėra paėmęs krano rankenėlės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
17. Šioje civilinėje byloje sprendžiamas pažeistų teisių gynimo – negatorinio ieškinio (lot. actio negatoria) instituto taikymo klausimas.
ieškinys tenkintinas visiškai
18. Savininko teisė pareikšti ieškinį dėl pažeistų jo, kaip savininko teisių (teisė reikšti negatorinį ieškinį) reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje: savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, bei suformuota kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (žr. LAT 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 33 punktą). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (LAT 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovai yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas) bendraturčiai. Pagal nustatytą naudojimosi tvarką, ieškovas naudojasi antru Namo aukštu, o atsakovai – pirmu aukštu. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra, be to, jas patvirtina ir nekilnojamojo turto registro išrašas, esantis byloje.
20. Pagal naudojimosi tvarką atsakovams priklausančioje patalpoje esančiame vamzdyne yra įmontuota sklendė, kurios pagalba galima užsukti vandens tiekimą į Namo antrą aukštą, t. y. į pagal naudojimosi tvarką ieškovui priklausančias patalpas (toliau – Sklendė). Šį faktą patvirtino atsakovas savo atsiliepime (šio sprendimo 8 punktas), taip pat teismo posėdžio metu (šio sprendimo 10 punktas). Šį faktą patvirtino ir atsakovė teismo posėdžio metu (šio sprendimo 13 punktas).
21. Ieškovas teigia, kad atsakovai, užsukdami Sklendę, pažeidžia jo teisę tinkamai naudotis jam nuosavybes teise priklausančiu turtu. Faktą, kad atsakovai buvo užsukę sklendę neneigia ir atsakovas, atsiliepime nurodęs, kad buvo užsukęs sklendę du kartus: kai darė remontą ir kai buvo apgadinti šuliniai (sprendimo 9 punktas). Aplinkybę, kad Sklendė buvo užsukama, patvirtino teismo posėdžio metu ir atsakovė (sprendimo 12 punktas). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai D. K. ir A. K. taip pat nurodė, kad Sklendė buvo užsukama. Aplinkybę, kad dėl vandens tiekimo sustabdymo į Namo antrą aukštą buvo iškviesta policija, ir po policijos pokalbio su gyventojais, vandens tiekimas buvo atnaujintas, patvirtino ir liudytojas V. N. (sprendimo 14 punktas). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovai ne vieną kartą buvo užsukę Sklendę, dėl ko ieškovui buvo nutrauktas vandens tiekimas.
22. Atsakovai teigia, kad Sklendę užsukinėjo dėl pateisinamų ir svarbių priežasčių: dėl remonto ir dėl to, kad ieškovas buvo apgadinęs kanalizacijos šulinius. Tokie atsakovų teiginiai nepagrįsti. Tiek ieškovas, tiek atsakovai pripažino, kad Namo rūsyje taip pat yra sklendė, kurios pagalba galima užsukti vandens tiekimą į Namą (sprendimo 10 ir 13 punktai). Todėl nėra aišku, kodėl atsakovai neužsuko sklendės, esančios rūsyje, o užsuko Sklendę, esančią jų Namo dalyje. Atvejis, kai atsakovas užsuko Sklendę dėl to, kad ieškovas buvo apgadinęs kanalizacijos šulinius, taip pat nevertintinas kaip pagrįstas. Nurodytu atveju, jeigu ieškovas buvo sugadinęs bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, atsakovas turėjo kilusį ginčą spręsti nesiimdamas savavališkų veiksmų, o teisėtomis priemonėmis (pretenzija, ieškinys). Pažymėtina ir tai, kad atsakovo teiginys, kad jis ėmėsi tokių veiksmų, siekdamas išvengti ekologinės nelaimės (kanalizacijos turinys galėjo patekti į gamtą) taip pat nelaikytinas pagrįstu, nes atsakovas nutraukė vandens tiekimą tik ieškovui, tačiau pats galėjo naudotis vandentiekiu ir dėl to vanduo į kanalizacijos šulinius vis tiek galėjo bėgti, nes atsakovas užsuko ne rūsyje esančią sklendę, kuri nutraukia vandens tiekimą į visą namą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad ėmėsi veiksmų, pažeidžiančių ieškovo teisę naudotis jam priklausančiu turtu, teisėtai ir pagristai.
23. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovas yra turto savininkas, kad atsakovai ne mažiau 2 kartų buvo užsukę Sklendę, dėl ko ieškovas negalėjo tinkamai naudotis jam priklausančiu turtu, t. y. pažeidinėjo ieškovo teisę naudotis jam priklausančiu turtu. Atsakovai neįrodė, kad atliko veiksmus, pažeidžiančius ieškovo teisę, teisėtai ir pagrįstai. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo ieškinys tinkintinas visiškai. Kadangi iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovai buvo užsukę Sklendę ne mažiau 2 kartų ir gali bet kada ją užsukti, ieškovo reikalavimas, kad atsakovai pašalintų minėtą Sklendę yra pagrįstas.
24. Pažymėtina ir tai, kad CK 4.83 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Akivaizdu, kad nurodytu atveju nutraukiant vandens tiekimą į ieškovui priklausančias patalpas, pažeidžiamos ieškovo teisės naudotis jam priklausančiomis patalpomis ir taip pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, nes be vandens yra apsunkinamas naudojimasis sanitariniais mazgais, higienos procedūrų atlikimas ir pan.
25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnio 3 dalyje nustatyta kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Nagrinėjamu atveju Sklendė yra patalpoje, kuri pagal nustatytą naudojimosi tvarką priklauso atsakovams, todėl priėjimą prie jos turi tik atsakovai, ieškovas priėjimo prie Sklendės neturi. Esant tokiai aplinkybei, atsakovams nustatytinas 2 mėnesių terminas Skleidei pašalinti, o per nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo pašalinti Sklendę – 5 Eur bauda už kiekvieną dieną ieškovo naudai.
Dėl kitų argumentų
26. Atsakovai teigia, kad Sklendė reikalinga tam, kad būtų galima užsukti vandenį avarijos atveju. Tačiau toks atsakovų argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas, nes Namo rūsyje yra sklendė, kurią galima užsukti avarijos atveju. Šiame kontekste ir paminėtinas atsakovo argumentas, kad ieškovui manant, kad tokių sklendžių buvimas vandentiekio vamzdyje yra neteisėtas, privalo tokią savo poziciją pagrįsti. Vertinant šį argumentą, paminėtina, kad byloje nesprendžiamas Sklendės teisėtumo klausimas, o sprendžiamas Sklendės naudojimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Šias aplinkybes, t. y. kad atsakovas naudojo Sklendę teisėtai ir pagrįstai, kaip to reikalaujame LAT suformuotoje praktikoje (sprendimo 18 punktas), atsakovai neįrodė (sprendimo 22 punktas).
27. Atsakovo atstovė teigia, kad liudytojų D. K. ir A. K. parodymais negalima remtis, nes jie yra ieškovo sūnūs. Nors teismas neturi pagrindo netikėti nurodytų liudytojų parodymais, tačiau pažymi, kad ir be šių liudytojų parodymų nustatyti mažiausiai 2 atvejai, kai atsakovai buvo užsukę Sklendę.
28. Atsakovų paaiškinimai, kad Sklendė yra tokioje vietoje, kad prie jos neįmanoma prieiti, taip pat atmestini, kaip nepagrįsti, nes atsakovai pripažino, kad kai buvo sugadinti kanalizacijos šuliniai, jie užsuko Sklendę. Iš to daroma išvada, kad atsakovai turi priėjimą prie Sklendės.
29. Atsakovo atstovė teigia, kad Sklendė yra bendroji nuosavybė ir todėl jos pašalinimas turi būti mokamas iš abiejų bendrasavininkų. Pažymėtina, kad visas Namas ir jo sudėtinės dalys yra bendroji nuosavybė ieškovo ir atsakovų, tačiau šią Sklendę, darydami remontą sumontavo atsakovai (nepriklausomai nuo to, ar anksčiau tokia sklendė buvo). Pažymėtina ir tai, kad tiek ieškovas, teik atsakovai nurodė, kad savo aukšte esančius santechnikos įrenginius remontavo patys savo lėšomis. Būtent atsakovai naudoja Sklendę pažeisdami ieškovo teisę naudotis jam priklausančia nuosavybės dalimi. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovai ir turi pašalinti minėtą Sklendę, kurią naudoja nepagrįstai ir neteisėtai, t. y. daro pažeidimą, savo lėšomis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
31. Ieškovas šioje byloje sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį (75 Eur už reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir 75 Eur už negatorinį reikalavimą) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šalys ieškinio dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sudarė taikos sutartį, ieškovui grąžintina 56,25 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis); kadangi šalys taikos sutartyje nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos bylos dalyje, susijusioje su naudojimosi tvarka, teismas jų nepaskirsto. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio dalis dėl pažeistų teisių gynimo patenkintas visiškai, iš atsakovų J. A. R. ir D. R. priteistina 75 Eur žyminio mokesčio ieškovo V. K. naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
32. Šalys byloje taip pat pateikė jų patirtas atstovavimo išlaidas patvirtinančius įrodymus. Ieškovas šioje civilinėje byloje patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. l. 60-61), kurias sudaro 50 Eur konsultacijos, 250 Eur procesinių dokumentų parengimas bei 100 Eur atstovavimo byloje išlaidos. Atsakovai pateikė į bylą dokumentus, patvirtinančius, kad taip pat patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 200 Eur procesinių dokumentų parengimas ir 200 Eur atstovavimo teisme išlaidos (el. b. l. 63-64, 87-88). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl pažeistų teisių gynimo (pusė ieškinio reikalavimo) patenkintas visiškai, iš atsakovų J. A. R. ir D. R. priteistina viso 325, t. y. po 162,50 Eur iš kiekvieno ieškovo V. K. naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų (75 Eur žyminio mokesčio, 25 Eur (50 Eur/2, t. y. pusė išlaidų tenkančių konsultacijoms), 125 Eur (250 Eur/2, t. y. pusė išlaidų tenkančių procesinių dokumentų parengimui) ir 100 Eur (atstovavimo teisme išlaidos)).
33. Teismas šioje byloje patyrė 23,27 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (el. b. l. 178), kurios, atsižvelgiant į sprendimo 30-32 punktus, taip pat priteistinos iš atsakovų A. R. ir D. R. lygiomis dalimis, t. y. po 11,63 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 273 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovus J. A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), savo lėšomis per 2 (dviejų) mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pagal nustatytą naudojimosi tvarką jų valdomoje namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpoje Nr. 1-7-4,60 kv. m., vandens tiekimo vamzdyje, kuriuo tiekiamas vanduo į namo antrą aukštą, sumontuotą sklendę, kurios pagalba galima nutraukti vandens tiekimą į namo antrą aukštą.
Atsakovams J. A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teismo nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo, paskirti kiekvienam atsakovui po 5 Eur (penkių eurų) baudą, sumokant ją ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už kiekvieną įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo dieną
Priteisti iš atsakovų J. A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai po 162,50 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 50 centų) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovų J. A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 11,63 Eur (vienuolika eurų 63 centus) pašto išlaidų valstybės naudai.
Informuoti atsakovus, jog pašto išlaidos valstybei sumokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Grąžinti ieškovui V. K. 56,25 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 25 centus) jo sumokėto žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. liepos 14 d., banke Luminor Bank AS, dokumento Nr. 123.
Išaiškinti ieškovui, kad žyminio mokesčio dalį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo sprendimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.