Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui A. A., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė J. M. papildomai paaiškino, kad su atsakovu iki 2019 m. spalio mėnesio gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su atsakovu rūpinosi vaikais. Nuo 2019 m. spalio mėnesio vaikai gyvena tik su ieškove ir nuo to laiko atsakovas vaikais visiškai nebesidomi, su jais nebendrauja, neteikia jokio išlaikymo. Nurodė, jog pagal prašomą nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ji dalyvautų atsakovo susitikimuose su vaikais tol, kol vaikai adaptuosis, nes vaikai ilgą laiką nebendravo su atsakovu. Jeigu vaikai su atsakovu bendrautų geranoriškai, sutiktų pakeisti bendravimo tvarką. Atsakovas niekada nereiškė pageidavimų dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Jos paskaičiavimu abiejų vaikų išlaikymui per mėnesį vidutiniškai išleidžia 600 - 700 Eur. Už sūnaus darželį šiuo metu nemoka, nes gauna socialines išmokas, už dukros priešmokyklinę grupę išeina apie 50 Eur, kambario nuoma 120 Eur, komunaliniai 140 Eur, vitaminai, vaistai 50 Eur, higiena 40 Eur, žaislai ir knygos iki 40 Eur, drabužiai 60 Eur, pramogos 20-30 Eur. Vaikai specialiųjų poreikių neturi. Ji niekur nedirba, yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, įsidarbinti nepavyksta, nes dažnai reikia būti namie ir prižiūrėti susirgusius vaikus, gauna socialines išmokas kurios siekia beveik 700 Eur. Atsakovas yra darbingo amžiaus, ieškovės žiniomis jis dirba Lietuvoje, tačiau konkrečios darbovietės nežino. Žino, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį sūnų.

Ieškovės J. M. atstovas advokato padėjėjas Marius Cechanavičius teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad prašomas išlaikymo dydis neviršija šiai dienai teismų praktikoje įvardinto orientacinio dydžio vienam vaikui, bet kuriuo atveju, išlaikymo dydžio vos užtenka patenkinti vaikų poreikius. Atsakovas dokumentus gavo, jis byloje nedalyvauja, tai įrodo atsakovo požiūrį į šitą situaciją, jo atsakingumą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo darbingumas būtų ribotas, jis yra sveikas vyras, tai nurodė ir pati ieškovė, todėl atsakovas ne tik privalo, bet ir gali teikti tokio dydžio išlaikymą.

Atsakovui A. A. procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti tinkamai, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo. Teisme prašymo atidėti teismo posėdį negauta, atsakovo neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė nedalyvavo, bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu ir kitų byloje esančių duomenų nustatyta, jog nepilnamečių R. A. gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė J. M., o tėvas – atsakovas A. A.. Šalys santuokos sudarę nebuvo, nuo 2019 m. spalio mėnesio gyvena atskirai, šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog šalių dukra R. A. ir sūnus D. A. nuo gimimo gyveno kartu su ieškove J. M., tarp jų susiformavę tvirti abipusiai ryšiai, tuo tarpu su tėvu, t. y. atsakovu A. A. dukra ir sūnus nebegyvena apie 2 metus, todėl akivaizdu, kad jų tarpusavio santykiai nėra tokie artimi, kaip mamos ir vaikų. Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nereiškė, duomenų apie jo gyvenimo sąlygas byloje nėra. Išvadą teikianti institucija nurodė, jog vaikai nuo gimimo auga su ieškove, todėl tarp jų susiformavęs stiprus emocinis ryšys, motinos aplinkoje vaiko teisių pažeidimų nustatyta nebuvo, todėl daroma išvada, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais ir nepilnamečių vaikų R. A. ir D. A. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarautų nepilnamečių vaikų interesams.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovės gyvenimo aplinka yra tinkama vaikams augti ir vystytis, ieškovė užtikrina vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl įvertinus vaikų amžių, mamos santykį su vaikais, nesant byloje atsakovo prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų R. A. ir D. A. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose.

Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais nuo 2019 m. spalio mėnesio visiškai nebendrauja ir jokių ryšių nepalaiko, reikalavimų dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nei ieškovei, nei šioje byloje teismui nėra pareiškęs. Ieškovė ieškinyje nurodė konkrečią prašomą nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Išvadą byloje teikianti institucija nurodė, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka nediskriminuoja atsakovo ir jo teisės dalyvauti vaikų gyvenime ir nepažeidžia vaikų interesų, todėl tarnyba neprieštarauja prašomai nustatyti bendravimo tvarkai.

Teismas, įvertinęs tai, kad šiuo metu atsakovas su vaikais nebendrauja ir jų santykiai yra visiškai nutrūkę dėl atsakovo kaltės, kuris pats yra nusišalinęs nuo bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo ir nededa jokių pastangų šiems santykiams atkurti, nors turi pareigą tai daryti, taip pat įvertinęs šalių nepilnamečių vaikų amžių ir jų teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, sprendžia, jog yra būtina nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka visiškai atitinka ir užtikrina nepilnamečių vaikų R. A. ir D. A. interesus bei nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių ir teisėtų interesų, atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos nereiškė, todėl yra pagrindas nustatyti ieškovės ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnis). Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimu. Būtina atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl vaiko išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Vaiko pagrindiniai poreikiai yra šie: poreikiai maistui, aprangai gyvenamajam būstui, mokslui, po pamokiniam ugdymui, sveikatai ir higienai, vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nuo 2021 m. spalio 1 d., priteisti iš atsakovo A. A. nepilnamečių vaikų R. A. ir D. A. išlaikymui po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių dukrai R. A. šiuo metu yra 6 metai, o sūnui D. A. – 3 metai. Šalių dukra mokosi priešmokyklinėje grupėje, o sūnus lanko darželį. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikai specialių poreikių neturi, abiejų vaikų išlaikymui per mėnesį vidutiniškai išleidžia 600 - 700 Eur, vadinasi vienam vaikui tenkanti išlaidų dalis sudaro 300-350 Eur. Įrodymų, patvirtinančių vaikų išlaikymo išlaidas ieškovė nepateikė, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog nereikia įrodinėti, kad vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje ir gyvena iš socialinių išmokų, kurių bendra suma, pasak pačios ieškovės, sudaro apie 700 Eur. Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, nėra juridinių asmenų dalyvė. Atsakovas VSDFV duomenimis taip pat nedirba, nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis yra panaši.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į vaikų amžių, sveikatą, būtinuosius poreikius, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, sprendžia, kad ieškovės nurodyta šiuo metu vieno vaiko išlaikymui tenkanti suma, t. y. 300-350 Eur, yra pakankama tik būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti, tačiau visapusiškam vaiko vystymuisi užtikrinti per mėnesį reikėtų 400 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam šalių vaikui kas mėnesį dar yra mokama 73,50 Eur valstybės išmoka, darytina išvada, jog šalims tenkanti vieno vaiko poreikių tenkinimui reikalinga suma sudaro 326,50 Eur.

Teismas, įvertinęs tai, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, abi šalys yra jauno amžiaus darbingi žmonės ir duomenų apie tai, kad kurios nors iš šalių darbingumas būtų apribotas, byloje nėra, ir dėl to abi šalys privalo imtis visų joms prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, tuo pačiu įvertinęs ir tai, kad ieškovei, su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, sprendžia, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2021 m. spalio 19 d. iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

CK 3.200 straipsnis, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas išlaikymo neteikia nuo 2019 m. spalio mėn., kai ieškovė su nepilnamečiais vaikais persikėlė gyventi į Lietuvą. Ieškovės paskaičiavimu išlaikymo įsiskolinimo suma abiem vaikams sudaro 9 600 Eur, skaičiuojant po 200 Eur vienam vaikui už 24 mėnesius (200 Eur x 24 mėn. x 2).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas jokių prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo nereiškė, įrodymų, kad teikė nepilnamečiams vaikams išlaikymą nuo 2019 m. spalio mėnesio kai šalys pradėjo gyventi skyrium, teismui nepateikė, duomenų, kad šalių turtinė padėtis teisės į išlaikymą atsiradimo metu buvo kitokia ar nepilnamečių vaikų poreikiai buvo mažesni nei nustatyta šioje byloje nėra, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už dvejus metus iki ieškinio teismui padavimo dienos 2021 m. spalio 19 d. ir priteisti iš atsakovo 9 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2021 m. spalio 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintinos (CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už reikalavimus nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, o likusios 45 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Ieškinio reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina 30 Eur žyminio mokesčio, o likusi žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovo valstybės naudai.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 108 Eur (200 Eur x 2 vaikai x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 216 Eur (9600 Eur x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso 324 Eur.

Ieškovė šioje byloje taip pat patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kurios pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais. Kadangi ieškinys dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo patenkintas iš dalies, o likusioje dalyje patenkintas visiškai, bendra patenkintų reikalavimų dalis sudaro 90 %, ieškovei iš atsakovo A. A. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistina 540 Eur (600 x 90 %) išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. spalio 19 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. spalio 19 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9600 Eur (devynis tūkstančius šešis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo.

Nepilnamečių vaikų R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, jog atsakovas A. A. bendrauja su nepilnamečiais vaikais R. A. ir D. A. tokia tvarka:

a) A. A. turi teisę matytis su savo dukra ir sūnumi kas antrą savaitgalį dalyvaujant kartu vaikų motinai J. M.. Bendravimo trukmė iki 3 valandų, atsižvelgiant į vaikų emocinę ir fizinę būklę;

b) A. A. į pasimatymą su mažamečiais vaikais atvyksta į vaiko motinos gyvenamosios vietos miestą – (duomenys neskelbtini)gim, iš anksto abiejų šalių sutartą pasimatymo vietą bei savo lėšomis. Šalių bendru sutarimu, gali būti sutartos ir kitos susitikimo vietos.

c) A. A. turi teisę pasimatyti su savo vaikais prieš pagrindines visuotines šventes t. y., likus 2-3 dienoms iki švenčių: Šv. Kūčios, Kalėdos, Šv. Velykos, įspėjęs apie tai vaikų motiną (telefono skambučiu ar SMS žinute), ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki matymosi datos. Neįspėjus iki nurodyto termino, vaikų motina neturint realių galimybių atvykti, turi teisę atsisakyti vežti vaikus pasimatyti su tėvu.

d) A. A. turi teisę pasimatyti su savo dukra ir sūnumi per kiekvieną Tėvo dienos šventę.

e) Iki sūnui sukaks 4 (ketveri) metukai, visais pasimatymo su sūnumi Danieliumi atvejais nustatytais šioje bendravimo tvarkoje, matymosi trukmė nustatoma ne daugiau kaip 3 val., atsižvelgiantį mažamečio emocinę ir fizinę būklę.

f) Iki vaikams sukaks 7 (septyneri) metai A. A. neturi teisės pasilikti su savimi mažamečių vaikų nakčiai ar visą parą.

g) Neturint galimybės susitikti su vaikais šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, A. A. įsipareigoja iš anksto pranešti vaikų motinai apie bendravimo negalimumą, įspėjant (telefono skambučiu ar SMS žinute), kiek įmanoma ankščiau.

h) J. M. gavusi žinių apie vaikų sveikatos būklę, nedelsdama apie tai informuoja vaikų tėvą A. A..

i) Vaikų motina įsipareigoja pranešti ir pateikti vaikų tėvui pasikeitusius vaikų gyvenamosios vietos duomenis ir kontaktus.

j) Nustatoma, kad vaikų tėvai gyvendami skyrium turi visas lygias teises ir pareigas bendrauti su savo dukra ir sūnumi ir dalyvauti juos auklėjant. Visus klausimus, susijusius su dukros ir sūnaus auklėjimu, sprendžia abu tarpusavio sutarimu. Jeigu nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Būdami su savo dukra ir sūnumi, dalyvaudami jų auklėjime, mokyme bei visais kitais atvejais, įsipareigoja nenuteikinėti dukros ir sūnaus kito iš tėvų atžvilgiu, savo tėvų teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingiems vaikų interesams, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis.

k) J. M. ir A. A. įsipareigoja laikytis nustatytos šios bendravimo tvarkos, siekti draugiško komunikavimo ir bendradarbiavimo, neveikti priešingai vienas kito interesais, bei siekti geriausių vaikų interesų užtikrinimo.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 570 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 369 Eur (tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovui, jog žyminis mokestis turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimui įsiteisėjus, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.